Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2015-02-12, apie 13:00 val., Vaduvos g. 33, Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Šiais savo veiksmais M. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Teismo posėdžio metu M. G. prisipažino apgadinęs kitą transporto priemonę, dėl to gailėjosi ir paaiškino, kad tą dieną blogai jautėsi, išgėrė daug vaistų, atsisėdo į automobilį, norėjo važiuoti namo. Viskas vyko stovėjimo aikštelėje, vairavo automobilį Audi 100, automobilio nepatraukė. Nesuvokė, kad apgadino transporto priemonę, apie kito automobilio apgadinimą sužinojo tik iš ryto radęs šaukimą ant automobilio priekinio stiklo. Jo transporto priemonėje matėsi nusitrynę dažai. Jo automobilis draustas.

Apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji J. D. paaiškino, kad ji dirbo, kai apie 16 val. paskambino kaimynas ir pasakė, kad ant jos automobilio yra nubrozdinimai. Grįžusi namo, rado tuos nubrozdinimus ir iškvietė policiją. Buvo apgadintas galinis kairės pusės bamperis, nubraukti dažai, tai nežymus apgadinimas. Pareigūnai surašė protokolą, išsiaiškino, jog tai kaimynas apgadino automobilį. Kaimynas pasakojo, kad nepajautė kaip įvažiavo į automobilį. Reikėjo dažyti ir dėti kitą bamperį, tačiau kito bamperio nedėjo, kaimynas atlygino žalą, pretenzijų jam neturi.

Motyvuojamoji dalis

M. G. pripažino kliudęs kitą transporto priemonę ir ją apgadinusi, jo kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta surinkta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), išrašu iš policijos registruojamų įvykių registro (b. l. 4), eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 5-6), nukentėjusiosios J. D. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 6), R. I. paaiškinimu (b. l. 7), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 11-12), fotolentele (b. l. 13), kitais rašytiniais bylos dokumentais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog M. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 p., įpareigojantį vairuotoją palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Tokiais veiksmais M. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2d.

M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, pažeidėjo asmenybę (baustas administracine tvarka, nuobaudos negaliojančios, dirbantis), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad nukentėjusiosios atsiprašė, atlygino padarytą žalą ir nuoširdžiai gailisi, todėl M. G. skirtina minimali bauda, numatyta ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje.

M. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir pagal ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2015-02-12, apie 13:00 val., Vaduvos g. 33, Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) abu automobilius apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeidęs KET reikalavimus.

ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007). Pažymėtina, kad atsižvelgiant į teismų praktikos pripažįstamus administracinės atsakomybės principus, asmuo negali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nutarimą grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai. Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra tyčinė kaltė. Tai reiškia, kad asmuo turi suvokti daromo pažeidimo pobūdį ir to norėti arba sąmoningai leisti kilti įstatymo numatytiems padariniams. Jei asmuo subjektyviai nesuvokia, kad sukėlė eismo įvykį, tai už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, jis negali būti traukiamas atsakomybėn. Tai, ar asmuo suvokė padaręs pažeidimą, sprendžiama pagal objektyviai nustatytus jo veiksmus, padarytų apgadinimų pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir pan.

Teismas, išklausęs į teismo posėdį atvykusį M. G. ir nukentėjusiąją bei įvertinęs pateiktus rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pakankamų įrodymų, pagrindžiančių M. G. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Bylos nagrinėjimo metu teisme M. G. tvirtino, kad jokio kontakto su kita transporto priemone nejuto ir nepastebėjo kliudęs kitą automobilį, nes tą dieną blogai jautėsi, išgėrė vaistų, apie eismo įvykį teigia sužinęs kitą dieną, kai rado šaukimą ant priekinio stiklo ir pamatė apgadintą automobilį. Nukentėjusioji J. D. nurodė, kad įvykio vietoje pati nebuvo, apie automobilio apgadinimą jai pranešė paskambinęs kaimynas, atvykusi rado apgadintą, t. y. nežymiai apibrozdintą automobilį. Ji taip pat patvirtino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su ja susisiekė, jos atsiprašė, atlygino padarytą žalą, jokių pretenzijų dėl automobilio apgadinimo M. G. ji neturi. Byloje esančio liudytojo R. I. paaiškinimo duomenimis, jis pats įvykio nematė, tik pastebėjo įbrėžimus ant kaimynės automobilio ir jai apie tai pranešė. Teismas pažymi, kad M. G. keliama versija, kad jis nejuto kontakto tarp automobilių, nepaneigta nukentėjusiosios parodymais ir liudytojo rašytiniu paaiškinimu bei bylos medžiaga, abiem transporto priemonėms padaryti nežymūs pažeidimai, t. y. nubrozdinimai, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo nesuprasti, kad sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitą transporto priemonę, prastai jautėsi (tą patvirtina ir UAB „Montuotojas“ aiškinamajame rašte nurodytos aplinkybės), turėjo išgerti paliktus namuose vaistus. Teismo vertinimu, M. G. galėjo ir nepajusti nežymaus kontakto, nesuprasti, kad padarė eismo įvykį, dėl kurio jam kilo administracinė atsakomybė, kurio metu buvo nežymiai apgadintas kitas automobilis ir apie kurį jis privalėjo informuoti atitinkamą instituciją ar automobilio savininką. Šių įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad M. G. nesuvokė sukėlęs eismo įvykį ir neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad jo veiksmuose nėra būtino ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos pažeidimo sudėties požymio – tyčinės kaltės. Nesant bent vieno pažeidimo sudėties požymio, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl M. G. atžvilgiu administracinė byla pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 str., 130 str., 286-287 str., teismas

nutaria:

M. G. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje M. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., teiseną nutraukti.

Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 str., bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, AB „Swedbank“ – (duomenys neskelbtini), N. B. AB Lietuvos skyrius – (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas – (duomenys neskelbtini) (teismo baudos įmokos kodas 6030). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus m. apylinkės teismą.