- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- e2S-1567-910/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24765-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai ,,Atviros Lietuvos fondas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai ,,Atviros Lietuvos fondas“ dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir darbuotojo teisių pažeidimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir darbo ginčų komisija) 2020 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. DGKS-4708, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:
1.1. Pripažinti atsakovės 2020 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. ALF/2020-02 ir juo įformintą darbo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės, nutraukimą neteisėtu ir konstatuoti, kad darbo santykiai yra nutraukti darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.
1.2. Priteisti ieškovei iš atsakovės Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) reglamentuotas išmokas.
1.3. Priteisti ieškovei iš atsakovės 9000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
1.4. Priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi įpareigojo ieškovę per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos ištaisyti nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus.
3. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės DK reglamentuotas išmokas yra ydingas, nes šalis, teikdama ieškinį, privalo pati paskaičiuoti ir nurodyti prašomas priteisti sumas – tiek dėl galimai prašomos išeitinės išmokos, tiek dėl skaičiuotino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, tiek dėl galimos kompensacijos, nurodyti to faktinį ir teisinį pagrindimą.
4. Atsižvelgdamas į tai, teismas įpareigojo ieškovę patikslinti ieškinio reikalavimą, jį įvardijant konkrečiai ir aiškiai, nes tokia pareiga tenka į teismą besikreipiančiai šaliai, o ne teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Skundžiama teismo nutartimi buvo pažeistas imperatyvus aktyvus teismo vaidmuo darbo bylose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 414 straipsnis, taip pat kasacinės instancijos teismo suformuluota teisingo teisės taikymo taisyklė – darbuotojo, kaip silpnesniosios teisinių santykių šalies doktrina.
5.2. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nepagrįstai netaikė imperatyvios CPK 413 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurią priemones ieškinio trūkumams šalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti teisme metu. Teismo nutartyje nėra pasisakyta ir motyvuojama, kokios objektyvios priežastys trukdo šalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus pasirengimo nagrinėti teisme metu.
5.3. Ieškovė ieškinyje iš anksto nurodė ir paaiškino teismui, kad ji neturi duomenų apie savo vidutinį darbo užmokestį ir negali jų pateikti į bylą bei paprašė šiuos duomenis išreikalauti iš juos turinčios atsakovės. Skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė dėl imperatyvių jam keliamų pareigų, sietinų su įrodymų išreikalavimu darbo byloje (CPK 415 straipsnio 1 dalis), taip pat neišsprendė ieškovės ieškinyje suformuluoto procesinio prašymo dėl ieškovės neturimų įrodymų bei duomenų apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį ir jo skaičiavimo tvarką išreikalavimo iš atsakovės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
9. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės DK reglamentuotas išmokas, susijusias su ieškovės neteisėtu atleidimu iš darbo, yra ydingas, nes ieškovė, teikdama ieškinį, pati privalo paskaičiuoti ir nurodyti prašomas priteisti sumas.
10. Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad ji ieškinyje iš anksto nurodė ir paaiškino teismui, kad neturi duomenų apie savo vidutinį darbo užmokestį ir negali jų pateikti į bylą bei paprašė šiuos duomenis išreikalauti iš juos turinčios atsakovės. Ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju teismas privalėjo būti aktyvus ir išreikalauti iš atsakovės ieškovės neturimus duomenis, be to, vadovaujantis CPK 413 straipsnio 2 dalimi, teismas neturėjo teisės nustatyti termino ieškinio trūkumams pašalinti, nes šiuo atveju nebuvo jokių objektyvių priežasčių, kurios trukdyti pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus pasirengimo nagrinėti teisme metu.
11. Nors ieškovė (apeliantė) atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į nelygiavertį darbuotojo ir darbdavio ekonominį ir socialinį statusą, nustatė tam tikrus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, tai savaime neatleidžia ieškovės (darbuotojo) nuo pareigos ieškinyje nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), bei savo reikalavimus (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, t. y. ko jis prašo teismo. Tinkamas šių esminių ieškinio turinio elementų nurodymas yra itin reikšmingas dėl to, kad teismas besikreipiančiam į jį asmeniui gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu iš pateikto procesinio dokumento turinio pakankamai aišku, kokių subjektinių teisių pažeidimu remiamasi, kokiomis aplinkybėmis, konkrečiais faktiniais duomenimis grindžiamas atsakovui reiškiamas reikalavimas.
12. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo ir su galimai neteisėtu darbo sutarties nutraukimu susijusių išmokų priteisimo iš atsakovės.
13. Pagal DK 218 straipsnio 4 dalį, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.
14. Viena vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio reikalavimas „priteisti ieškovei iš atsakovės DK reglamentuotas išmokas“ nėra pakankamai konkretus. Kita vertus, sprendžiant dėl ieškinio dalyko formuluotės tinkamumo šiuo konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog kreipimosi į teismą metu neturi duomenų, kurių pagrindu galėtų apskaičiuoti savo vidutinį darbo užmokestį ir atitinkamai konkretizuoti prašomas priteisti išmokas, susijusias su jos atleidimu iš darbo. Atsižvelgdama į tai, ieškovė ieškinyje pareiškė procesinį prašymą išreikalauti atitinkamus duomenis iš atsakovės.
15. CPK 413 straipsnio 2 dalis numato, kad priemones ieškinio trūkumams šalinti teismas darbo bylose taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti teisme metu. Pagal CPK 415 straipsnio 1 dalį teismas, rengdamasis bylą nagrinėti teisme, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išreikalauja iš atsakovo dokumentus apie ieškovo priėmimą ir atleidimą (perkėlimą, nušalinimą) iš darbo, drausminių nuobaudų skyrimą, apie vidutinį ieškovo darbo užmokestį ir kitus bylai nagrinėti būtinus dokumentus, jeigu jų negali pateikti ieškovas.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors aptariamu atveju ieškovė nekonkretizavo prašomų priteisti išmokų pobūdžio (nenurodė, ar prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, ar kompensaciją už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, ar kt.), šių išmokų skaičiavimo laikotarpio ir jų dydžio, tai savaime nelaikytina esmine kliūtimi tolesnei proceso eigai, nes atsakovei pateikus duomenis, reikalingus išmokoms dėl galimai neteisėto atleidimo iš darbo apskaičiuoti, ieškovė galės pasinaudoti savo procesine teise patikslinti ieškinio dalyką.
17. Aptariamu atveju ieškinio priėmimo klausimą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į ieškovės prašymą išreikalauti iš atsakovės duomenis, reikalingus tiksliam ieškinio reikalavimui suformuluoti, nesivadovavo pirmiau aptartomis CPK 413, 415 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, ir nepagrįstai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepakankamai aiškiai suformulavo savo ieškinio dalyką.
18. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
patenkinti atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį.
Ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.