Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I.T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti „D. K.“, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti „D. K.“, neteista, dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

I. T., 2014 m. birželio 4 d., apie 18 val., savo uždaroje žemės valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikydama nepririštus du vokiečių dogo veislės šunis, kurie nulenkę sodybos teritoriją juosiančią metalinio tinklo tvorą, peršoko į gretimą V. K. sklypą bei pribėgę prie darže buvusios V. K. jai įkando - padarydami nuketėjusiajai V. K. kastines žaizdas su aplinkine kraujosruva dešinės plaštakos ketvirtame ir penktame pirštuose bei delnakaulių srityje, kastines žaizdas su kraujosruva po nagu kairės rankos trečiame piršte, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu I. T. neužtikrindama, jog nepririšti šunys neišbėgtų iš jos uždaros žemės valdos, pažeidė Ignalinos rajono savivaldybės Administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V2-738 patvirtintų Gyvūnų laikymo Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosios vietovės taisyklių 42 punkto reikalavimus „uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs <...>“ bei tokiais veiksmais dėl neatsargumo sužalojo V. K., sukeldama jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais I. T. padarė nuskalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje.

I. T. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Namuose augina šešis „Vokiečių Dogo“ veislės šunis. Šunys laikomi ūkiniame pastate, kuris pritaikytas jų laikymui. Namų valdos teritorija yra aptverta apie 1,60 m. vielos tinklo tvora. 2014 m. birželio 4 d., po pietų, tikslaus laiko nepamena, ji kaip ir kiekvieną vakarą, savo du šunis, t.y. patelę su patinu išleido po sodybos teritoriją pabėgioti. Tuo metu gretimoje sodyboje darže buvo kaimynė V. K.. Šalia V. K. buvo jos mažas šuo. Patinas pamatęs kaimynės šunį nubėgo prie tvoros, letenomis atsirėmė į tvoros sujungimą ir tvorai neišlaikius šuns svorio (šuo sveria apie 65 kg., yra apie 85 m. ūgio) bei išsiplėtus, patinas perlipęs ją nubėgo link V. K. ir jos šuns. Išsigandusi V. K. ėmė šaukti ant jos šuns bei griuvo ant žemės, taip norėdama apginti savo šunį. Gindama savo šunį V. K. kištelėjo ranką jos šuniui į nasrus. Ji tuo metu bėgo paskui savo šunį, liepdama grįžti jam į savo teritoriją. Paskui patiną iš paskos bėgo ir jos patelė, kurią sudrausminus pastaroji grįžo link namų. I. T. pribėgusi prie savo šuns paėmė greta V. K. ant žemės gulintį kauptuką bei juo sudavė patinui per galvą. Sudavus šuniui kauptuku, pastarasis grįžo atgal į jos sodybą. Uždariusi šunis I. T. grįžo pas V. K.. Tuo metu atbėgę kaimynai jau buvo iškvietę greitąją pagalbą. Greitosios pagalbos automobiliu V. K. buvo išvežta į Ignalinos ligoninės priėmimo skyrių. I. T. nuvyko į ligoninės priėmimo skyrių, kur V. K. buvo suteikta pirmoji pagalba. Iš medikų su V. K. nuvyko į policijos komisariatą. Policijos komisariate, girdint policijos pareigūnams V. K. pasakė, kad ji jokių pretenzijų neturi, nori susitarti draugiškai. I. T. pažadėjo esant reikalui nuvežti V. K. į gydymo įstaigas bei apmokėti gydymo išlaidas. Visą tai buvo sutarta žodžiu. Grįžus minėtą vakarą į namus, ji V. K. padavė 350 Lt vaistams, jei kaimynė norėtų vaistus pirkti be jos. Kitą dieną kaip ir tarėsi, V. K. ji nuvežė rankos perrišimui, po ko į vaistinę, kur nupirko reikiamų vaistų už 74 Lt 84 cnt. Grįžus į namus, apie 14 val. į mobiliojo ryšio telefoną sulaukė skambučio. Skambino kaimynės anūkas, kuris paprašė jos ateiti pas V. K.. Atėjusi pas V. K., ten buvo pati kaimynė ir jos marti. V. K. pasakė, kad visi ją tampo, neduoda ramybės. Marti jai išsakė, kad ji nori atsipirkti tik 350 Lt. Pasiūlė susitarti draugiškai ir sumokėti nuo 3 000 Lt iki 5 000 Lt. Marti V. K. nurodė atiduoti 350 Lt. Ji nenorėdama veltis į konfliktą, duotus pinigus pasiėmė ir išėjo. I. T. visiškai sutinka su įtarime nurodytu įvykiu ir pripažįsta, kad jos patinas, nulenkęs tvorą peršoko į V. K. sodybos teritoriją ir ten ketindamas žaisti galimai įkando V. K., kuri gindama šunį pati pakišo ranką šuniui į nasrus, dėl ko buvo nesunkai sutrikdyta sveikata. Tačiau nesutinka su jai pateikto civilinio ieškinio, t.y. neturtinės žalos dydžiu, kadangi yra įsitikinusi, kad V. K. giminės nori pasinaudoti šia istorija ir iš jos pasipelnyti.

Taip pat kaltinamoji I. T. nurodė, jog neprieštarauja sutrumpintam įrodymų tyrimui.

Esant visoms įstatymo numatytoms aplinkybėms ir pagrindams, įrodymų tyrimas byloje atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 291 str. nustatyta tvarka.

Be kaltinamosios prisipažinimo, I. T. kaltė padarius nusikalstamą veiką –nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais:

Nukentėjusioji V. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2014 m. birželio 4 d., apie 18 val., ji būdama savo gyvenamojo namo kiemo teritorijoje, darže, pastebėjo kaip kaimynės I. T. kiemo teritorijoje vaikštinėjo du šunys. Vienu metu ji pamatė, kaip I. T. du šunys, vienas paskui kitą, šoko per vielos tinklo tvorą į jos kiemo pusę ir bėgo link jos. Pribėgęs vienas iš šunų sugriebė jai už dešinės plaštakos. Antras šuo puolė prie jos mažo šuns, gulinčio greta jos. V. K. nurodo, jog ji norėjusi apginti prie jos bandantį pasislėpti nuo didelių šunų šuniuką ir ištiesė ranką norėdama jį apsaugoti. Tuomet kažkuris iš šunų įkando jai į kairės plaštakos didįjį pirštą. Iš patirto skausmo ir išgąsčio ji prarado sąmonę, tai yra judėjo, kalbėjo, bet tiesiog nuo patirto šoko viską darė mechaniškai, nesuprasdama. Atsigavo tik būdama namuose, kuomet greta jos buvo kaimynė V. K. bei K. Kaimynai jai iškvietė medikus, kurie pristačius į VšĮ „Ignalinos priėmimo skyrių“ susiuvo žaizdą ir tą pačią dieną išleido į namus. Į namus ją parvežė I. T., tačiau daugiau pas ją užsukusi nebuvo, pas ją užėjusi nebuvo ir jos neatsiprašė. Kitą dieną ji iš kaimynės I. T. dėl jos šunų nepriežiūros taip pat atsiprašymo negirdėjo. Kadangi I. T. girdėjo, kad gydytojas nurodė kitą dieną atvykti į perrišimą, pasisiūlė ją atvežti. Kitą dieną vykstant iš medikų I. T. jai padavė 350 Lt, vaistams. Be to I. T. apmokėjo vaistus, kuruos jai išrašė gydytojas. Kadangi jos vaikai pasipiktino šia I. T. sumokėta jai pinigų suma, ji šiuos pinigus grąžino. I. T. pasiėmusi pinigus į kompromisus nesileido. Nuo patirtų sužalojimų ji nevaldo dviejų dešinės plaštakos pirštų. Be to patyrė labai didelius dvasinius išgyvenimus. Dabar ji labai bijo šunų, pastoviai yra įsitempusi ir nervuota, nuo nervų pakriko sveikata, labai suprastėjo regėjimas. Dėl rankos traumos ji negalinti nei atlikti ūkio darbus nei tinkamai savęs aptarnauti. Ūkio darbams nudirbti ji pastoviai samdo žmones, kuriems už atliktus darbus turi mokėti. Taip pat V. K. nurodo, jog tai jau ne pirmas kartas, kai pabėgę iš aptvaro T. T. šunys ją užpuola.

V. K. pateikė teismui civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamosios I. T. 618,86 Lt. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos ir 10 000 Lt. neturtinės žalos bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.b.l. 23-24).

Teismo posėdžio metu V. K. nurodė, jog ji suprantanti, kad I. T. tai padarė netyčia, tačiau atsižvelgdama į jai padarytus sužalojimus ir likusias sužalojimo pasekmes, ji tikslina baudžiamojoje byloje pateiktą civilinį ieškinį ir prašo teismo priteisti iš kaltinamosios patirtą turtinę žalą (perkant vaistus ir važiuojant pas medikus pagal baudžiamojoje byloje esančius dokumentus) bei 7000 litų dydžio neturtinę žalą (mažindama ją 3000 litų), taip pat turėtas advokato padėjėjo išlaidas. V. K. nurodo atleidžianti kaltinamajai, ant jos nepykstanti, sutinkanti, kad minėta pinigų suma jai būtų sumokėta per 1,5 metų laikotarpį, t.y. 18 mėnesių.

Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. lapkričio 4 d. paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). V. K. yra jos kaimynė, kurios gyvenamasis namas yra už ūkinio pastato nutolęs apie 300 metrų atstumu. 2014 m. birželio mėnesio pradžioje, galimai 4 d., ji buvo kieme, kuomet užgirdo garsiai šaukiančią moterį. Paėjusi kažkiek link V. K. gyvenamojo namo, užgirdo jos cypiantį šunį bei šaukiančią V. K. - „gelbėkit“. Įbėgusi į kaimynės sodybos teritoriją suprato, kad V. K. pagalbos šaukiasi būdama už namo, t.y. vidiniame kieme. Tuo metu pro šali, link gyvenamojo namo, prabėgo žemėtas bei kruvinas V. K. šuo. Liudytoja už namo, svogūnų lysvėje, pastebėjo gulinčią bei pagalbos besišaukiančią V. K.. V. K. buvo visa žemėta, jos abi rankos žemėtos ir kruvinos. Šalia V. K. mėtėsi sulaužytas kauptukas, aplink matėsi ištrypti svogūnai. Taip pat ji pastebėjo V. K. ir I. T. sodybas skiriančią, į V. K. pusę nulenktą, tvorą. Pakėlusi V. K. nuvedė ją į namus, kur nuprausė, o atėję kaimynai K., iškvietė medikus. Tuo metu pas V. K. atėjo I. T., o ji išėjo į namus (b.b.l. 45-46).

Liudytoja G. K. ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. lapkričio 25 d. paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jos sodyba ribojasi su kaimynės I. T. sodybos teritorija, todėl greta esanti V. K. sodyba jai gerai matosi. 2014 m. birželio mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, ji buvo savo sodybos teritorijoje. Buvo pietų metas. Minėtu laiku lysvėse matė kaimynę V. K., kuri galimai ravėjo svogūnus. Šalia V. K. buvo ir jos mažas šunelis. Tuo metu pastebėjo, kaip gretimoje sodyboje kaimynė I. T. iš voljero išleido du šunis. Vienu metu šie šunys pasileido bėgti link V. K. pusės, nulenkę vielos tinklo tvorą ją peršoko ir vienas iš šių šunų šoko ant V. K., o antras ant V. K. greta buvusio šuns. Jai pasirodė, kad šie I. T. šunys buvo nusiteikę užpulti V. K., nei jos šunį. Užšokus šuniui letenomis ant V. K., pastaroji nukritusi ėmė šaukti pagalbos. Tuo tarpu šuo užpuolęs V. K. įkando jai į dešinę plaštaką bei į kairės rankos pirštą. Tuo metu paskui savo šunis, perlipusi tą pačią vielos tinklo nulenktą tvorą, pribėgo I. T., kuri sudrausminusi šunis, nusivedė juos į voljerą. Prie V. K. atėjo ir kita kaimynė V. K., kuri padėjo atsikelti. Ji taip pat atbėgo V. K. į pagalbą. V. K. buvo visa žemėta bei šiek tiek kraujuotomis rankomis. V. K. buvo labai išsigandusi. Parvedus V. K. į namus, ji iškvietė medikus (b.b.l. 47-48).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad kaltinamoji I. T. patvirtino savo parodymus, paaiškino įvykio aplinkybes bei parodė jos sodybos vielos tinklo tvorą bei vietą, kurioje jos šunys peršoko į gretimą teritoriją, priklausančią V. K. (b.b l. 71-73);

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota V. K. patvirtino savo parodymus, paaiškino įvykio aplinkybes bei parodė savo sodybos teritorijoje esančią šiaurinėje pusėje vielos tinklo tvorą iš kur peršokę atbėgo du šunys bei vietą kurioje šunys ją užpuolė (b.b.l. 41-42);

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2010/14 (01) užfiksuota, kad V. K. padaryta: kastinės žaizdos su aplinkine kraujosruva dešinės plaštakos 4-5-me pirštuose bei delnakaulių srityje, kastinės žaizdos su kraujosruva po nagu kairės rankos 3-me piršte, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-06-04). Sužalojimai galėjo atsirasti nuo šuns įkandimų. Sužalojimai vertinami nesunkų sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinės plaštakos kastinių žaizdų sveikata sutriko ilgiau ne 10 dienų laikotarpiui (b.b.l. 51).

Įvykio vietos apžiūros protokole bei jame pateiktoje specialisto išvadoje užfiksuota, jog apžiūrėta (duomenys neskelbtini), sodybos teritorijos pietinėje pusėje esanti vielos tinklo tvora. Nurodyta, kad vielos tinklo tvora pritvirtinta prie atraminių stulpelių sukabintais plastikiniais surišėjais. Atraminiai stulpeliai vienas nuo kito nutolę apie 2 metro atstumu. Apžiūrėjus pietinėje pusėje esančią vielos tinklo tvorą, skiriančią sodybos teritoriją nuo V. K. sodybos teritorijos, ties 24 atraminiu stulpeliu, žiūrint nuo sodybos teritorijos rytų pusės, matyti vielos tinklo tvoros dviejų dalių sujungimas sutvirtintas nuo viršutinės iki apatinės vielos tinklo dalies, metaliniais surišėjais.

Iš specialisto V. Z. pateiktos išvados matyti, kad apžiūrima tvora įrengta nesilaikant Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V2-738 patvirtintų Gyvūnų laikymo Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosios vietovės taisyklių 42 punkto reikalavimų - „uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs “ (b.b.l. 8-10).

Šunų apžiūros protokole užfiksuota, kad I. T. paaiškinimu, apžiūrimi du šunys yra „Vokiečių dogų“ veislės. Vienas iš jų yra patinas, tvirto sudėjimo, apie 80 cm aukščio. Šuns kailio plaukas trumpas, blizgus, prigludęs, pagrindo spalva balta, o po visą kūną pasiskirsčiusios intensyvios juodos spalvos įvairaus dydžio netaisyklingais kontūrais ovalios dėmės. Patelė yra apie 50 cm ūgio, tvirto sudėjimo. Patelės kailio plaukas trumpas, blizgus bei prigludęs, spalva intensyviai juoda (b.b.l. 13-16).

2014 m. liepos 10 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas nukentėjusiosios V. K. pateiktas 2014-06-13 laikraštis „Mūsų Ignalina“ Nr. 45(934) (b.l. 44)

2014 m. rugsėjo 3 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog apžiūrėtį įtaramosios pateikti UAB „Nemuno vaistinė“ kvitai ir šuns pasas BE 01 002 163 783 (b.b.l. 74-78), kurie po apžiūros grąžinti I. T. (b.b.l. 79).

Iš teismui pateiktų išrašų iš medicininių dokumentų matyti, jog nukentėjusioji V. K. kreipėsi į gydytojus, buvo gydyta ambulatoriškai ir jai buvo išrašyti receptiniai vaistai (b.b.l. 25, 26, 31,32, , 113-119). Tai, jog nukentėjusioji V. K. turėjo išlaidų perkant vaistus ir vykstant pas gydytojus patvirtina teismui pateikti kvitai (b.b.l. 27-30, 33-36).

V. K. pateiktuose pinigų priėmimo kvituose (2014-07-21 serija LAT Nr. 762132 ir 2014-12-03 serija LAT Nr. 794059) matyti, jog už teisinę pagalbą (atstovavimą ir dokumento surašymą) advokato padėjėjui A. M., V. K. sumokėjo viso 700 Lt (b.b.l. 20,21, 111-112).

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiosios V. K., liudytojų V. K. ir G. K., pačios I. T. parodymais ir teismo medicinos specialisto išvada įrodyta, kad 2014 m. birželio 4 d. I. T. priklausantys du vokiečių aviganių veislės šunys pabėgę iš sodybos teritorijos, įkando V. K. - padarydami nuketėjusiajai kastines žaizdas dešinės plaštakos ketvirtame ir penktame pirštuose bei delnakaulių srityje, kairės rankos trečiame piršte, t.y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2012 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-2271 patvirtinto Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (įstatymo redakcija aktuali nuo 2013-01-01 iki 2014-09-30) nuostatos nustatė savivaldybėms pareigą tvirtinti gyvūnų laikymo gyvenamosiose vietovėse savivaldybės teritorijoje taisykles ir prižiūrėti, kaip jos įgyvendinamos.

Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V2-738 patvirtintų Gyvūnų laikymo Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 42 punkte įtvirtinta, jog uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti. 52 punkte numatyta, jog asmenys, pažeidę gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

I. T. inkriminuota nusikalstama veika laikytina visiškai įrodyta, yra kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos dispoziciją, nes I. T., būdama šunų laikytoja (savininkė) laikydama uždaroje žemės valdoje nepririštus šunis, neužtikrino, kad šunys iš jos neišbėgtų, ko pasėkoje I. T. priklausantys du vokiečių dogo veislės šunys pabėgę iš sodybos teritorijos, įkando V. K. padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės plaštakos kastinių žaizdų sveikata sutriko ilgiau ne 10 dienų laikotarpiui.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji I. T. ir nukentėjusioji (civilinis ieškovas) V. K. pateikė teismui žodinį prašymą pritaikyti kaltinamajai I. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. įtvirtintą nuostatą - atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Prokuroras prašė teismo pritaikyti kaltinamajai I. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. įtvirtintą nuostatą - atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusioji V. K. pareiškė, jog kaltinamajai I. T. atleido, su kaltinamąja susitaikė, ir susitarė, dėl nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos bei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sąlygų ir tvarkos, t.y. kad kaltinamoji I. T. atlygins nukentėjusiajai V. K. padarytą: turtinę žalą (už vaistus ir kelionės išlaidas) 179 Eur sumoje, neturtinę žalą 2000 eurų sumoje ir 202,7 Eur. išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagal teismui pateiktus pinigų priėmimo kvitus, tai yra viso 2382 Eur sumą per 18 mėnesių laikotarpį, mokant po 132,32 Eur kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną, pradedant mokėti nuo 2015 m. kovo 31 d., pinigines lėšas pervedant į V. K. banko Swedbank AB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl prašo baudžiamąją bylą nutraukti kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. įtvirtinta norma, asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybinės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi kaltinamoji I. T. pilnai prisipažino padariusi neatsargų nusikaltimą, susitaikė su nukentėjusiąja, susitarė dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, kaltinamoji I. T. ankščiau neteista, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir pasižada ateityje to nebedaryti, tai yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl kaltinamoji I. T. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

2014 m. liepos 10 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiosios pateiktas 2014-06-13 laikraštis „Mūsų Ignalina“ Nr. 45(934), prijungtinas ir saugotinas prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Baudžiamojo proceso kodekso 273, 297,303-307 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kaltinamąją I. T. nuo baudžiamosios atsakomybės, dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo) padarymo, atleisti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą Nr. 1-36-664/2015 nutraukti.

Patvirtinti kaltinamosios I. T. ir nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) V. K. 2015 m. kovo 18 d. sudarytą susitarimą dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, kuriuo I. T. įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai V. K. nusikaltimu padarytą žalą: turtinę žalą (už vaistus ir kelionės išlaidas) 179 Eur sumoje, neturtinę žalą 2000 eurų sumoje ir 202,7 Eur. išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tai yra viso 2382 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 00 ct) sumą per 18 mėnesių laikotarpį, mokant po 132,32 Eur kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną, pradedant mokėti nuo 2015 m. kovo 31 d., pinigines lėšas pervedant į V. K. banko Swedbank AB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), visą sumą sumokant iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.

Informuoti I. T., kad jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl to asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Be to, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2014 m. liepos 10 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiosios pateiktą 2014-06-13 laikraštį „Mūsų Ignalina“ Nr. 45(934), prijungti ir saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.