- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-17
- Bylos Nr.
- I-642-561/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02566-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- R. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. Č. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN), priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. kovo mėnesį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) priteisė jam 150 Eur iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, vykdydama LVAT sprendimą, 2016 m. gegužės 23 d. pervedė minėtą sumą į pareiškėjo sąskaitą, esančią pataisos įstaigoje, tačiau VPN neteisėtai priteistą pinigų sumą pervedė antstoliui, pagal įstaigoje turimus vykdomuosius dokumentus. Pareiškėjo teigimu, dėl šių neteisėtų VPN veiksmų jis patyrė 1 000 Eur neturtinę žalą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visą.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VPN, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad, vykdydama įstaigoje gautus antstolių patvarkymus pareiškėjo atžvilgiu, 2016 m. gegužės 25 d. mokėjimo nurodymais į antstolio Egidijaus Smagurausko depozitinę sąskaitą pervedė 97,88 Eur, į antstolio Mariaus Alšausko depozitinę sąskaitą pervedė 52,12 Eur.
Nurodė, kad pareiškėjui priteistą sumą pagrįstai pervedė į antstolių depozitines sąskaitas, nes įstatymas įsakmiai įpareigoja vykdyti antstolių patvarkymus. Pažymėjo, jog antstolių patvarkymo kopijos buvo siųstos pareiškėjui ir juose buvo nurodyta jų apskundimo tvarka. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio veiksmais, turėjo teisę juos skųsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau atsakovė neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų ja pasinaudojęs.
Dėl pareiškėjo argumentų, jog jam turėjo būti palikta 1 minimalios mėnesinės algos dydžio suma, nurodė, kad priteista teismo suma nepatenka nei į CPK 668 straipsnyje nurodytą sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma, nei į baigtinį CPK 739 straipsnyje nurodytą piniginių sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, sąrašą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra pilnai išlaikomas valstybės, jam garantuojamas ir užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių tenkinimas.
Motyvuojamoji dalis
Nurodė, kad CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimų dėl jam padarytos žalos, nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų išgyvenimų.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.
Antstolis Egidijus Smagurauskas 2015 m. vasario 13 d. VPN surašė patvarkymą Nr. S-1673 dėl 2 737,80 Eur išieškojimo iš pareiškėjo, pervedant VPN sąskaitoje esančias pareiškėjo lėšas į depozitinę sąskaitą (b. l. 13). Antstolis Egidijus Smagurauskas 2015 m. vasario 13 d. VPN surašė patvarkymą Nr. S-1674 dėl 6 348,50 Eur išieškojimo iš pareiškėjo, pervedant VPN sąskaitoje esančias pareiškėjo lėšas į depozitinę sąskaitą (b. l. 14).
Antstolis Marius Alšauskas 2015 m. gegužės 21 d. VPN surašė patvarkymą Nr. S-4669 dėl 52,12 Eur išieškojimo iš pareiškėjo, pervedant VPN sąskaitoje esančias pareiškėjo lėšas į depozitinę sąskaitą (b. l. 15).
VPN į antstolio Egidijaus Smagurausko depozitinę sąskaitą iš pareiškėjo VPN esančios sąskaitos 2015 m. gegužės 25 d. pervedė 97,88 Eur, o į antstolio Mariaus Alšausko depozitinę sąskaitą – 52,12 Eur (b. l. 18).
CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 739 straipsnyje yra nustatytos lėšų kategorijos, iš kurių išieškojimas negalimas, tarp jų – sumos, kurios priklauso skolininkui kaip valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, laidojimo pašalpa ar išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai.
Taigi, gavęs antstolio reikalavimą dėl pareiškėjo sąskaitoje esančių piniginių lėšų arešto ir areštuotų lėšų pervedimo į antstolių nurodytą depozitinę sąskaitą, VPN šį reikalavimą privalo vykdyti, atitinkamai, pervesdamas skolininko pinigų sumas, išskyrus nustatytas CPK 739 straipsnyje, iš kurių išieškojimas nėra galimas. Šiuo atveju pažymėtina, kad pagal antstolio patvarkymą pervesdamas pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas VPN neatlieka jokių išieškotojo funkcijų, o tik CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka vykdo privalomus antstolio nurodymus.
Pateikta rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas su šiais antstolių patvarkymais buvo supažindintas (b. l. 3–4, 5), tačiau byloje nėra duomenų, jog antstolių veiksmus ir priimtus sprendimus pareiškėjas būtų skundęs. Todėl laikytina, kad antstolių priimti sprendimai yra įsiteisėję ir vykdytini. Atsižvelgiant į CPK nuostatas, susijusias su antstolio patvarkymų vykdymu ir išieškojimu iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, konstatuotina, kad VPN privalėjo vykdyti antstolių patvarkymus.
Pažymėtina, kad pervestos lėšos nebuvo gautos kaip parama ar pašalpos CPK 739 straipsnio prasme, todėl išieškojimas iš jų buvo galimas. Todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog VPN administracija pareiškėjo sąskaitoje esančias sumas 2015 m. gegužės 25 d. pervedusi į antstolių depozitines sąskaitas, atliko neteisėtus veiksmus, arba, vykdydama jai įstatymais priskirtas funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Teismas daro išvadą, kad VPN veiksmai pervedant pareiškėjo VPN sąskaitoje esančias lėšas antstoliams, kurie įstatymuose nustatyta tvarka atliko išieškojimą pagal ankstesnes pareiškėjo prievoles, negali būti vertinami kaip neteisėti.
Pasisakant dėl pareiškėjo argumento, jog visos lėšos negalėjo būti nuskaitytos, nes jam trūksta elementarių priemonių išgyvenimui, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos nustato, jog nuteistiesiems yra užtikrinamas visas išlaikymas ir jiems garantuojamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas, todėl minėti pareiškėjo argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi.
Žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas nustato CK 6.271 straipsnis. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, nes nenustatyta viena iš būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėti atsakovės veiksmai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo R. Č. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.