- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-16
- Bylos Nr.
- e2S-156-252/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03788-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-01-06 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-150-1136/2021,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė: neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, uždraudžiant jai su vaikais matytis; panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-03-05 sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-03-05 sprendimo rezoliucinės dalies 4 punkto taikymą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020-07-20 nutartimi tenkino prašymą ir sustabdė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-03-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-725-812/2020 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punkto vykdymą iki šioje byloje įsiteisės teismo sprendimas.
Šalies argumentai
3. Iš atsakovės 2020-12-23 teismui pateikto prašymo galima spręsti, kad ji prašė panaikinti motinos valdžios apribojimą arba nustatyti bendravimo su vaikais sąlygas.
4. Prašyme nurodė, kad iš jos atimta galimybė palaikyti ryšį su savo vaikais ir su jais bendrauti. Pasižadėjo vaikščioti pas psichologus ar kitais būdais įrodyti, jog yra gera mama. Atsakovės nuomone, jos elgesys tinkamas, o atsakovas jai kerštauja, daro neigiamą įtaigą vaikams negražiai apie ją kalbėdamas.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021-01-06 nutartimi atsakovės (duomenys neskelbtini) prašymą tenkino iš dalies. Patikslino 2020-07-20 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, papildant laikina, riboto atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) telefoninio ryšio priemonėmis tvarka: atsakovė turi teisę kiekvieną antradienį, nuo 14 valandos iki 15 valandos, paskambinti nepilnamečiams vaikams (duomenys neskelbtini) telefoninio ryšio priemonėmis, nesinaudojant vaizdo perdavimo paslaugomis ar programėlėmis; pokalbio trukmė su kiekvienu nepilnamečiu vaiku ar kalbant su visais vaikais kartu, neturi viršyti 20 minučių; ieškovas turi užtikrinti telefoninio ryšio priemonės turėjimą ir nurodyti atsakovei telefono numerį, kuriuo atsakovė galėtų paskambinti ir pasikalbėti su nepilnamečiais vaikais. Teismas nurodė, kad nutartis vykdoma skubiai ir laikina, riboto bendravimo su nepilnamečiais vaikais telefoninio ryšio priemonėmis tvarka galioja iki šioje byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo.
6. Teismas pasisakė, kad laikinosios apsaugos priemonės 2020-07-20 nutartimi, buvo pritaikytos siekiant apsaugoti vaikus nuo galimų neigiamų padarinių, bei įvertinus byloje esančius Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenis, kad nepilnamečiai: (duomenys neskelbtini) nenori matytis su savo motina, (duomenys neskelbtini) motinos bijo. 2020-10-30 nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pagal atsakovės teiktą dar vieną tokio pobūdžio prašymą nebuvo panaikintos, nes atsakovės nurodytas rašytinis (duomenys neskelbtini) centro atsakymas nebuvo pakankamas pagrindas panaikinti laikinąsias pasaugos priemones.
7. Teismas pažymėjo, jog atsakovei, net ir turinčiai byloje atstovą, įstatymas nedraudžia savarankiškai teikti prašymus, o teisiškai teisingai procesinių prašymų suformulavimas negali būti pagrindu teismui visiškai nevertinti tokių prašymų esmės.
8. Teismas, spręsdamas prašymo pagrįstumo klausimą, vertino į bylą pateiktą (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) raštą, patvirtinantį, jog atsakovei nuo (duomenys neskelbtini) pradėtos teikti socialinės paslaugos, ji įsipareigojo lankytis psichologo konsultacijas, lankyti savipagalbos grupę, užsiregistruoti ir nuvykti psichiatro konsultacijai, susitvarkyti dokumentus socialiniam būstui gauti. (duomenys neskelbtini) rašte Centras nurodė, jog atsakovė lanko psichologo konsultacijas, savipagalbos grupę, (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas atsakovei vizitas pas psichiatrą Panevėžio miesto poliklinikoje, kuris klinikos iniciatyva buvo atšauktas, (duomenys neskelbtini) centras pažymėjime nurodė, jog atsakovė paskutinį kartą jų įstaigoje lankėsi (duomenys neskelbtini), konfliktų tarp vaikų ugdymo įstaigos darbuotojų ir atsakovės nebuvo kilusių.
9. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad pirmiau aptarti duomenys leidžia preliminariai daryti išvadą, jog atsakovė deda pastangas pakeisti savo elgesį bei pasirūpinti savo psichine sveikata, kurios sutrikimai galėjo turėti įtakos atsakovės neigiamam elgesiui, tačiau nesudaro pagrindo išvadai, jog vaikų matymasis su motina, atsakove, nesukels vaikams neigiamų padarinių.
10. Teismas nurodė, kad šiuo atveju būtina įvertinti tai, jog nėra išklausyta pačių nepilnamečių vaikų nuomonė psichologo pagalba, užduodant vaikams klausimus, kuriuos pateikė abi šalys. Teismas sprendė, kad panaikinti 2020-07-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Tačiau įvertinęs atsakovės pastangas, tai, kad vaikų neigiamos emocijos siejasi su fiziniu atsakovės buvimu, jos matymu, teismas nusprendė patikslinti 2020-07-20 teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, papildant laikina, riboto atsakovės bendravimo su vaikais telefoninio ryšio priemonėmis tvarka.
11. Tokią išvadą teismas darė ir įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme trukmę, situaciją dėl COVID-19 viruso išplitimo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir paskelbto karantino. Teismas atsižvelgęs į atsakovės dedamas pastangas keistis, vertino, jog visiškas atsakovės bendravimo su vaikais bet kokia forma ribojimas būtų neproporcingas atsakovės teisėms ir interesams bendrauti su vaikais, motinos ir vaikų tarpusavio ryšio nutrūkimas.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2021-01-06 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atsakovės (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo atmesti.
7. Nurodo, kad skundžiama nutartis naikintina, nes atsakovė jos neprašė priimti; atsakovės elgesys nepasikeitė tiek, kad būtų pagrindas keisti pritaikytą laikiną apsaugos priemonę; teismas neatsižvelgė į vaikų nuomonę. 2020-07-20 ir 2020-10-30 priimtos teismo nutartys yra įsiteisėjusios, jų teisėtumas ir pagrįstumas nebegalėtų būti kvestionuojamas.
8. Pažymi, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) raštu nepateikė teismui jokių prašymų. Šis dokumentas laikytinas tik šalies rašytiniu paaiškinimu, kurį teismas turėtų vertinti tik priimdamas sprendimą. Teismas neturi už atsakovę formuluoti konkrečių prašymų, jeigu atsakovė pati jų net nemėgina formuluoti, juolab, kad ji yra tinkamai atstovaujama.
Žemesnės instancijos teismas
9. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė neišreiškė pageidavimo antradieniais nuo 14.00 val. iki 15.00 val. skambinti vaikams telefonu, nenurodė ar tokia minimalaus bendravimo forma jai pačiai būtų priimtina ir t.t. Apeliantas taip pat negalėjo numatyti, kad teismas nustatys atsakovei bendravimą su vaikais telefonu, todėl jis negalėjo išdėstyti savo pozicijos dėl tokios bendravimo formos.
10. Nesutinka su teismo vertinimu dėl atsakovės elgesio pasikeitimo. Vien įsipareigojimai patys savaime dar neturėtų būti prilyginami jų įvykdymui ir nelaikomi reikšminga aplinkybe. Atsakovė faktiškai taip ir liko be jai reikalingos psichiatro pagalbos. Psichologo konsultacijos, savipagalbos grupė per tokį trumpą laikotarpį negalėjo būti veiksminga, o konfliktų tarp (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir atsakovės nebuvo tik todėl, kad atsakovė nežinojo, kur mokosi vaikai.
Šalies argumentai
11. Apeliantas pabrėžia vaikų nuomonės išklausymo svarbą ginčo klausimui. Jis prašė ginčo klausimo nespręsti neišklausius vaikų. (duomenys neskelbtini) savo nuomonę išreikšti tikrai sugebėtų. Tuo tarpu, (duomenys neskelbtini) su atsakove kalbėtis telefonu tiesiog negalėtų dėl savo amžiaus, į tai teismas neatsižvelgė.
12. Tai, kad vaikai nenori bendrauti su atsakove, jau ne kartą yra nurodę Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams, ir teismui to galėjo užtekti. Sužinoję, kad kitą savaitę atsakovė jiems skambins telefonu, vaikai pareiškė su ja nesikalbėsiantys. Skundžiama nutartis akivaizdžiai prieštarauja vaikų interesams.
13. Apelianto nuomone, pavedimą Vaiko teisių apsaugos tarnybai, išsiaiškinti (duomenys neskelbtini) nuomonę dėl kalbėjimosi telefonu su atsakove, galėtų duoti ir apeliacinės instancijos teismas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas tik rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nutartis skubiai vykdytina, nors jokių motyvų kodėl daro šią išimtį, nutartyje nenurodė, kas neatitinka CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė (duomenys neskelbtini) prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Nurodo, kad savo vaikų ji nematė jau pusę metų. Dėl teismo nustatytų griežtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jos ir vaikų ryšys yra susilpnėjęs. Ginčijama nutartis suteikia galimybę bent minimaliai bendrauti su vaikais ir galbūt padės išsaugoti ryšį su jais.
17. Mano, kad kol nėra išnagrinėta byla iš esmės, tol nėra pagrindo ilgą laiko tarpą teismui imtis neproporcingai griežtų priemonių, ribojant vaikų ir motinos galimybę dalyvauti vienas kito gyvenime ir bendrauti. Ji savo prašymą bendrauti su vaikais yra aiškiai suformulavusi. Nesutinka su apelianto nuomone, kad jos elgesys nepasikeitęs.
18. Pabrėžia, kad visų pirma turi būti apsaugoti vaikų interesai. Vaikų nuomonė su jų geriausiai interesais gali nesutapti, nes vaikai dėl pilno civilinio veiksnumo, amžiaus, gyvenimiškos patirties stokos gali reikšti nuomonę, kuri gali nesutikti su jų interesais. Įstatymas numato, kad vaikų nuomone teismas gali remtis, tačiau neprivalo. Ieškovas nurodo, kad byloje vaikai dar neapklausti per psichologą, tačiau teismas turi imtis priemonių, kad apsaugotų vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu, o leidimas biologinei motinai bendrauti su savo biologiniais vaikais po 20 minučių per savaitę 1 kartą akivaizdu nėra vaikų interesų pažeidimas.
19. Atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) rašte nurodoma, kad jai yra teikiama specializuota kompleksinė pagalba, specializuota psichologo pagalba, teikiamas prieglobstis, grupinė psichologinė pagalba, individuali psichologinė pagalba ir kitos paslaugos.
20. Nurodo, kad ieškovo argumentai, kad jis negalėjo išsakyti savo pozicijos yra apsimestiniai, nes ieškovas pasisakyti dėl priešingos šalies teikiamų prašymų teisę įgyvendino.
Žemesnės instancijos teismas
21. Mano, kad ieškovas jau ilgiau nei metus imasi priemonių atskirti vaikus nuo jos. Teismo nustatyta itin minimali ir griežta bendravimo tvarka turi tik vieną paskirtį – užtikrinti, kad vaikų ir motinos ryšys visiškai nenutrūktų. Dėl tokio ieškovo elgesio ji patiria didelius išgyvenimus ir mano, kad vaikams yra daroma žala ieškovo neteisėtu elgesiu.
22. Ieškovas klaidina teismą, nes jai žinoma, kurioje (duomenys neskelbtini) mokosi vyresnieji vaikai. Vaikų ugdymo įstaigos darbuotojai yra nurodę, kad ieškovas neigiamai ir galimai šmeižikiškai atsiliepia apie ją.
23. Pabrėžia, kad kai galėjo su vaikais matytis ir bendrauti, vaikai jos nebijojo ir ilgėjosi. Tik praėjus kuriam laikui, kai dėl ieškovo neteisėtų veiksmų buvo nutrauktas jos ir vaikų bendravimas, vaikai pradėjo neigiamai apie ją atsiliepti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
25. Iš civilinės bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ginčo šalių santuoka bendru sutikimu nutraukta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-03-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-725-812/2020. Šiuo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su jų tėvu – (duomenys neskelbtini). Sprendimo 4 punktu nustatyta, kad šalys nepilnamečių vaikų auklėjime, bendravime ir ugdyme abu tėvai dalyvauja vienodomis teisėmis ir sprendime nustatyta tvarka: (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) bendrauja (duomenys neskelbtini) centre, esančiame (duomenys neskelbtini), pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 13 val. iki 16 val., dalyvaujant socialiniam darbuotojui (4.1 punktas); (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) bendrauja be nakvynės savaitgaliais po dvi valandas jos nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini). Dėl nepilnamečių vaikų pristatymo šalys tariasi telefonu, visomis kitomis ryšio priemonėmis ar žodžiu atskirai. Nepilnamečius vaikus bendravimui pristato (duomenys neskelbtini) (4.2 punktas); (duomenys neskelbtini) turi teisę lankyti nepilnamečius vaikus jų ligos atveju toje vietoje, kurioje jie tuo metu yra gydomi ir bendrauti per dieną ne daugiau kaip 2 valandas, o (duomenys neskelbtini) apie tokias aplinkybes informuoja (duomenys neskelbtini) telefonu, kitomis ryšio priemonėmis ar žodžiu nedelsiant, kai tokios aplinkybės atsiranda (4.3 punktas).
26. Pirmosios instancijos teismas, ieškovo prašymu 2020-07-20 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė pirmiau paminėtu teismo sprendimu patvirtintos šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punkto vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje tuo pagrindu, kad į bylą pateikti rašytiniai iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenys rodo, kad šalių vaikai nenori matytis su motina, jos bijo, o pateikti dokumentai nepaneigia, atsakovės netinkamo elgesio vaikų atžvilgiu bei jų akivaizdoje, kas teismo vertinimu neigiamai atsiliepia vaikų emocinei būsenai, sveikatai, todėl teismas siekdamas apsaugoti vaikus nuo galimų neigiamų padarinių, sprendė, kad yra pagrindas riboti atsakovės bendravimą su vaikais. Atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo 2020-10-30 nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė.
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2021-01-06 nutartis, kuria patikslintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, papildant laikina, riboto atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais telefoninio ryšio priemonėmis tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
28. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovės teismui pateiktas (duomenys neskelbtini) prašymas turėjo būti laikomas rašytiniu paaiškinimu, ar, kad teismas už atsakovę suformulavo konkretų reikalavimą. Tai, kad atsakovė, nors ir atstovaujama profesionalaus teisininko, teikė prašymą savarankiškai ir jame ne teisine kalba išsakė prašymą matytis ir bendrauti su savo vaikais, kaip, kad teisingai pasisakė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas nevertinti tokio prašymo esmės.
29. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos, panaikinamos (CPK 148, 149 straipsniai). Proceso šalis, pasikeitus aplinkybėms, bet kada gali kreiptis į teismą su prašymu pakeisti ar panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Tad, priešingai nei mano apeliantas, pirmosios instancijos teismas, esant tokiam prašymui ir į bylą pateiktiems papildomiems duomenims, turėjo procesinę pareigą spręsti dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tolesnio taikymo, ypač atsižvelgiant į tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai susiję su nepilnamečių vaikų interesais ir jų teisėmis.
30. Apeliantui buvo sudarytos visos galimybės atsikirsti į atsakovės argumentus šiuo klausimu ir jis šia galimybe pasinaudojo, o pirmosios instancijos teismas, ieškovo argumentus vertino į bylą pateiktų duomenų, aktualių, sprendžiamam klausimui, kontekste, tad atskirojo skundo argumentai dėl nesudarymo tinkamai realizuoti savo procesines teises, atmestini kaip nepagrįsti.
31. Šiuo atveju reikšminga tai, kad šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Teismas tokio pobūdžio bylose, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio (-ų) vaiko (-ų) interesus, turi teisę išeiti už ieškinio, prašymo ar atskirojo skundo reikalavimų ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko (-ų), taigi ir viešąjį interesą atitinkantį procesinį sprendimą.
32. Šiuo atveju reikšminga tai, kad ieškinio reikalavimas dėl neterminuoto motinos valdžios -atsakovės apribojimo trijų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, yra nagrinėjimo stadijoje. Atsakovės teisė bendrauti su vaikais šiai dienai yra apribota pirmosios instancijos teismas 2020-07-20 nutartimi, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas abiejų šalių sutartas bendravimas atsakovės su jos vaikais. Tačiau tiek priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek sprendžiant jų pakeitimo klausimą, byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų nustatyti ribojimai artintis prie savo vaikų, nėra ir duomenų apie atliekamus ikiteisminius tyrimus dėl jos neteisėto elgesio vaikų atžvilgiu ar pan.
33. Esant aptartoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo ginčijama nutartimi papildyta laikina, riboto atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais telefoninio ryšio priemonėmis tvarka, yra perteklinė, o įvertinus ir šalių konfliktišką santykių pobūdį – iš esmės neįvykdytina, todėl naikintina. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą pagal atsakovės pateiktą prašymą turėjo spręsti klausimą keičiant laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitiktų nepilnamečių vaikų ir atsakovės interesų pusiausvyrą, kad kuo mažiau būtų padaryta žala santykiui tarp vaikų ir jų motinos.
34. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuomet sprendžiami socialiai jautrūs su nepilnamečių vaikų interesais susiję klausimai, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko interesams konkrečioje byloje, taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.
35. Byloje nėra pateikta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų padaryti kategorišką išvadą, jog atsakovės bendravimas su vaikais (duomenys neskelbtini) centre darytų neigiamą įtaką, pažeistų jų teises ir interesus ar jų neatitiktų. Juolab, kad šiame bendravime privalomai turi dalyvauti socialinis darbuotojas, kuris bet kada gali išsakyti atsakovei pastabas laikytis elementaraus mandagumo, ar vengti emocingo, ar šalių konfliktiškus santykius akcentuojančio elgesio, šių susitikimų metu.
36. Atsakovės pozicija leidžia spręsti, kad ji siekia atkurti savo ir vaikų tarpusavio ryšį ir deda pastangas, kad galėtų bendrauti su vaikais. Akivaizdu, kad esant pandeminei situacijai šių pastangų realus įgyvendinimas yra apribotas, tačiau priešingai apelianto dėstomai kritikai šiuo klausimu, atsakovės dedamų pastangų paneigti negalima.
37. Sutiktina su apeliantu, kad įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas (-ai). Į vaiko (-ų) norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai tas noras prieštarauja jo ar jų interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis).
38. Nustatant vaiko (-ų) interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko (-ų) poreikius. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti.
39. Remiantis EŽTT praktika, geriausius vaiko interesus atitinka užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas, nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų ( EŽTT 2012-04-10 sprendimas byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09). Tad abu vaikų tėvai turi dėti maksimalias pastangas, kad vaikai palaikytų ryšį ne tik su tuo tėvu su kuriuo nustatyta gyvenamoji vieta, bet ir su tuo, kuris gyvena skyrium.
40. Nors šiuo atveju byloje nėra atskirai pateikta vaikų nuomonė sprendžiamu klausimu, tačiau iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad du vyresnieji vaikai išsako Institucijos specialistams neigiamas pastabas apie atsakovę ir nenorą bendrauti, kurios akivaizdžiai susiformavę neigiamų ginčo šalių santykių išdavoje. Tai, kad ginčo šalys dėl priešiškumo vienas kitam negeba konstruktyviai bendrauti ir iš dalies tokius priekaištus išsako ir vaikams, nėra priežastis iki išsprendžiant ginčą iš esmės, visiškai apriboti mamai galimybę matytis ir bendrauti su vaikais neutralioje aplinkoje ir dalyvaujant socialiniam darbuotojui, taip kaip numatyta teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 4.1 punkte. Juolab, kad net ir apribojus tėvų valdžią, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Dėl vaikų išreiškiamų akivaizdžiai neigiamų nuostatų mamos atžvilgiu, ieškovas turėtų dėti didesnes pastangas, siekdamas padėti vaikams atkurti ir palaikyti ryšį su mama, nepaisant judviejų santykių.
41. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, reikšmingas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-03-05 sprendimu patvirtinta bendravimo tvarka, laikinai - iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo, keistina tik tiek, kiek reikalinga, kad mamos ir vaikų bendravimas vyktų neutralioje aplinkoje ir realiai užtikrinant jos įgyvendinimą. Tokiu būdu tampa negalimu atsakovės bendravimas su vaikais be nakvynės savaitgaliais po dvi valandas jos nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini) ir vaikų lankymas ligos atveju. Likusioje dalyje bendravimo tvarka koreguotina trumpinant bendravimo dienų skaičių ir laiką, vadovaujantis tiek vaikų interesais, tiek atsižvelgiant į tai, kad vaikų bendravimas su mama tiesiogiai pakankamai ilgą laiką nevyko. Remiantis nurodytu nustatoma, kad (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) bendrauja (duomenys neskelbtini) centre, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val., dalyvaujant socialiniam darbuotojui.
42. Atkreiptinas ginčo šalių dėmesys, kad CK 3.156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios. Atsižvelgiant į tai, jog šalių vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais, pareigą užtikrinti tokį bendravimą turi tiek ieškovas, tiek atsakovė. Kadangi nustatoma, jog atsakovė su vaikais bendraus ne ginčo šalių gyvenamosiose vietose, o (duomenys neskelbtini) centre, ieškovas, kaip asmuo, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta įpareigojamas nustatytu laiku pristatyti vaikus į šią įstaigą ir iš jos pasiimti.
43. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, teismas plačiau nepasisako, nes jų analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 145, 147, 336 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-01-06 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-07-20 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini, a.k. (duomenys neskelbtini) kuriuos pristato ir po susitikimo pasiima ieškovas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendrauja (duomenys neskelbtini) centre, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val., dalyvaujant socialiniam darbuotojui.
Kitoje dalyje nutartį dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių palikti nepakeista.