Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno viršininko administracijos atstovei Jurgitai Stasienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities viršininko administracijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Pareiškėja B. S. prašomą atlyginti jai 3974 Lt dydžio turtinę ir 5000 Lt neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Kauno apskrities viršininko administracijos veiksmų, kurie, jos manymu, pasireiškė 1995 metų plane nepagrįstai pažymėta riba, skiriančia jos ir kitos bendrasavininkės – I. D. sklypus į atskirus.

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis Civilinio kodekso normomis. Deliktinė (t.y. dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. CK 6.246-6.250 str. nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti, t.y.: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. CK 6.271 str. yra nustatytos specialiosios sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Remiantis šio straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (t.y. dėl bet kokio valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmo (veikimo, neveikimo), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadovaujantis paminėtu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad valstybės civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti nėra būtina valstybės valdžios institucijos ar jos tarnautojo (darbuotojo) kaltė dėl asmeniui padarytos žalos, tačiau yra svarbu nustatyti, kad ši valdžios institucija ar jos tarnautojas (darbuotojas) nesilaikė įstatymų, t.y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir kad būtent dėl to asmeniui buvo padaryta žala. Terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) CK 6.271 straipsnio prasme reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Taigi, pagal CK 6.246-6.250 str. nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą tiek turtinė, tiek neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl atitinkamo viešojo administravimo subjekto neteisėtų aktų, tačiau neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui nebūtina nustatyti, kad asmeniui yra padaryta ir turtinė žala. Todėl pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jos nurodytos valdžios institucijos (CK 6.271 str. 2 d.) – Kauno apskrities viršininko administracijos – neteisėtus aktus (CK 6.271 str. 3 d.), neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nepriklausomai nuo to, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovei B. S. , trečiajam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl pažeistų teisių. Ieškovė I. D. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti teisę derinti jai dalinės nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo, esančio (Duomenys neskelbtini), Karčiupio k., Kaišiadorių r. sav., patikslintas ribas be atsakovės – sklypo bendrasavininkės B. S. sutikimo pagal atsakovei ir teismui pateiktą 2006 m. spalio 27 d. UAB „Geosoma“ parengtą žemės sklypo planą (civilinė byla Nr. 2-11-748/2009, 1 tomas, b.l. 172-174). 2009 m. kovo 19 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovės I. D. ieškinys buvo patenkintas, priteisinat ieškovei iš atsakovės B. S. 2885,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 89, 90 Lt pašto išlaidų valstybei (civilinė byla Nr. 2-11-748/2009, 2 tomas, b.l. 179-186). Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartyje konstatavo, kad sklypas yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kad šalių valdomo sklypo dalys nėra atskirtos.

CK 4.73 str. 1 d. numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, šiuo atveju žemės sklypas yra vienas ir bendras, tik jame yra nustatytos konkrečios bendraturčių dalys. Atlikta žemės sklypo teisinė registracija patvirtina, kad yra įregistruotas vienas žemės sklypas (0,2202 ha), kuriame pareiškėjai priklauso 1207/2202 dalys žemės sklypo, o I. D. – 995/2202 dalys šio žemės sklypo. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad parduodant žemės sklypą atsakovei, buvo parduotas ne atskiras sklypas, o žemės sklypo dalis. Aplinkybė, kad prie pirkimo-pardavimo sutarties pridėtame 1995 metų žemės sklypo plane yra pažymėta I. M. ir B. S. žemės sklypo dalis, nepakeičia nustatytos ir neginčijamos (nekilnojamojo turto registre įregistruotos) aplinkybės, kad šalių bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra bendras žemės sklypas (civilinė byla Nr. 2-11-748/2009, 3 tomas, b.l. 90-96).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis patvirtina, kad Kauno apskrities viršininko administracija neteisėtų veiksmų neatliko, kadangi B. S. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduota žemės sklypo, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, dalis. CK 4.75 str. 1 d. numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Tai reiškia, kad valdant, naudojantis ir disponuojant bendrąja daline nuosavybe būtinas bendraturčių bendradarbiavimas bei kooperavimasis ir pastangų vienijimas bendram tikslui pasiekti, o siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 str. nuostatų. Todėl darytina išvada, jog pareiškėjos įvardijama turtinė žala atsirado ne dėl valstybės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, bet dėl pačios pareiškėjos vengimo bendradarbiauti ir kooperuotis su bendraturte bendram tikslui pasiekti – patikslinti žemės sklypo ribas ir jas atspindėti kadastro žemėlapyje.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti ir 5000 Lt neturtinės žalos, nurodydama, jog šią žalą patyrė dėl neigiamų išgyvenimų.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti

pinigais. Sprendžiant pareiškėjos skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar Kauno apskrities viršininko administracija pareiškėjos atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjos nurodyta žala (pasekmės). Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 bei 6.250 straipsnio prasme), kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti kokios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos ir kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą.

Byloje nėra duomenų apie tai, jog Kauno apskrities viršininko pareiškėjos atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktus, taip pat neįrodytas neturtinės žalos dydis.

Remiantis byloje ištirtais įrodymais ir išdėstytais argumentais konstatuotina, kad Kauno apskrities viršininko administracijos darbuotojai nepadarė jokių priešingų teisei veiksmų (arba neveikimo), todėl jų veiksmuose kaltės nėra, taip pat ir pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu asmuo kaltas (LR CK 6.248 str. 1 d.). Kadangi kaltės nėra, todėl pareiškėja neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko administracijos atlyginti jai nemotyvuotą 5000 Lt neturtinę žalą, nes jai tokia žala nepadaryta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teismas,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.