- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- Ik-2790-562/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė, Violeta Balčytienė
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. B.
- Advokatai
- Vilma Normantienė
- Kategorijos
- 33.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Arūno Dirvono sekretoriaujant A. S., dalyvaujant pareiškėjos atstovams S. Z., advokatei Vilmai Normantienei, atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei L. D., trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B. dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ (toliau – ir Pareiškėja) su skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti: 2012 m. sausio 31 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Tiesioginės paramos departamento (toliau – ir Departamentas) sprendimą Nr. SP1-46 „Dėl išmokėtos paramos grąžinimo“ ir 2012 m. kovo 5 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAG Komisija, Komisija) sprendimą Nr. 3R-44 (AG-35/01-2012).
Pareiškėja skunde nurodė, kad nesutinka su Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimų argumentais, jog atliko neteisėtą deklaravimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas”, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 (toliau - AGRO taisyklės) 2 punktu (neteisingu deklaravimu laikoma „didesnio žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas“), nes pateikė neaktualią išrašo iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro kopiją kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 dalis (12,50 ha), kuri patvirtina, kad jai buvo išnuomota žemė tik iki 2010 m. rugsėjo 13 d., ir todėl pakartotinai įvertintus 2011 m. paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (reg. Nr. 11-1005108371-A1-1) (toliau - Paraiška) nustatyta, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklauso parama už deklaruotą 12,50 ha plotą ir todėl ji turi būti grąžinama.
Pareiškėjos teigimu, ji teisingai ir pagrįstai deklaravo visą 12, 50 ha plotą už kurį gavo paramą, nes pateikdama Paraišką už 2011 metus, turėjo galiojančią 2004 m. rugsėjo 13 d. sutartį, sudarytą su A. B., dėl 12,91 ha žemė sklypo nuomos. Ši sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nurodant jos galiojimo terminą iki 2011 m. rugsėjo 14 d. Pareiškėjai nežinant, Nekilnojamojo turto registre buvo atlikti juridinių faktų patikslinimai ir vietoj pirminiame įraše nurodomo nuomos termino „iki 2011 m. rugsėjo 14 d.“ atsirado naujas terminas „iki 2010 m. rugsėjo 13 d.“. Nei Agentūra, nei Komisija nesiaiškino aplinkybės, kieno iniciatyva, kokiu pagrindu ir kada buvo padarytas šis įrašas. Pažymėjo, kad neaišku kokiu būdu sutartyje atsirado taisymai jos terminą numatančioje sutarties sąlygoje, virš sutartyje numatyto termino “10 (dešimčiai) metų” , ranka, be jokio aptarimo ir šalių suderinimo, buvo užrašyta “6 ( šešiems)”. Pareiškėjos teigimu, jokio termino taisymo aptarimo sutartyje padaryta nebuvo, šalys po šiuo taisymu nepasirašė.
Pareiškėja teigia, kad Agentūrai pateikė jos prašomus dokumentus ir įrodė žemės valdymo faktą, t.y. pagrindė žemės sklypo teisėtą deklaravimą. Agentūrai buvo pateiktas 2011 m. lapkričio 11d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Žeimių seniūnija raštas Nr. ŽS-33 (dėl dirbamo lauko), iš kurio matosi, kad pareiškėja (valdos Nr. 1005108371) dirba lauką, esantį Kuigalių kaime (kontrolinio žemės sklypo Nr. 114505-5463 laukas Nr. 1, plotas 18,55 ha, žemė nuomojama iš valstybės bei privačių asmenų). 2011 m. lapkričio 15 d. Agentūrai pareiškėja ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopiją bei seniūno pažymą apie vykdomą žemės ūkio veiklą ir dirbamus plotus. Tačiau nežiūrint pateiktų dokumentų, 2012 m. sausio 25 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. SP1-25 „Dėl išmokėtos paramos dalies sugrąžinimo“.
Pažymėjo, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir po 2010 metų rugsėjo mėnesio, toliau eksploatavo sodus, žemės sklypo savininkė A. B. tam neprieštaravo, raštu niekada nepranešė, kad nutraukia nuomos sutartį, pati neteikė deklaravimo paraiškos, neatsiskaitė už jos sklype esančius vaismedžius su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, nors vaismedžiai yra ne žemės sklypo savininkės, o ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.481 straipsnis numato, kad „jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota“. Nuomotoja A. B. per 10 dienų nuo nuomos sutarties termino pabaigos nepareiškė nuomininkui prieštaravimo dėl jos žemės sklypo naudojimo ir nuomos sutarties pabaigos, todėl, pareiškėjos manymu, tokia nuomos sutartis gali būti traktuojama kaip neterminuota, kas taip pat patvirtina faktą, kad pareiškėja yra teisėta minėto žemės sklypo valdytoja ir naudotoja.
Pareiškėja atkreipė teismo dėmesį į tai, kad priimant sprendimus nebuvo atsižvelgta į šių civilinių santykių specifiką, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo tokios kategorijos bylose formuojamą praktiką, kai žemė buvo perduota pagal susitarimą pretendentui susigrąžinti natūra, naujas savininkas įgyja nuosavybės teises tik į žemę, o teisė eksploatuoti vaismedžius lieka bendrovei, iki šios bendrovės veiklos pabaigos (Lietuvos Aukščiausiasis teismo 2004 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-302/2004).
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat nurodė, kad sklypo savininkė A. B. nepateikė Agentūrai duomenų, kad ji būtų atsiskaičiusi už sodinius, tačiau nežiūrint to, Agentūra formaliai šiuo atveju vadovavosi VĮ Registro duomenimis, neatsižvelgdama į teisinį situacijos reglamentavimą. Pareiškėja mano, kad tokie Agentūros veiksmai yra neteisėti, nes šiuo atveju nebuvo nustatyta, kas iš tiesų eksploatuoja sodinius ir kokiu pagrindu naudojamas žemės sklypas.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti (b.l. 59-60).
Atsiliepimas
Atsakovė Agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 32-33).
Atsakovė, atsakydama į Pareiškėjos skunde išdėstytus teiginius, kad „Pareiškėja teisingai ir pagrįstai deklaravo visą 12,50 ha plotą, už kurį ji gavo paramą“, nurodė, kad Agentūra, atsižvelgdama į Taisyklių 49 punkto reikalavimus, vadovaujasi Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis, kuriuose nurodyta, kad kontroliniame žemės sklype Nr. 114505-5463 esančio lauko Nr. 1 dalis (12,50 ha) Pareiškėjai buvo išnuomota tik iki 2010 m. rugsėjo 13 d. Šį faktą įrodo ir 2012 m. vasario 13 d. minėto žemės sklypo savininkės A. B. Agentūrai pateikta 2004 m. rugsėjo 13 d. sutartis „Dėl privačios žemės nuomos“, sudaryta tarp nuomotojos A. B. ir nuomininko - Pareiškėjos, kurioje nurodyta, kad „žemės sklypas išnuomojamas 6 (šešeriems) metams, skaičiuojant nuo šios sutarties sudarymo dienos“, t. y. iki 2010 m. rugsėjo 13 d. Atsakovė atkreipė dėmesį, į tai kad, remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, „visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl, Agentūros manymu, Pareiškėjos skunde išdėstyti teiginiai, kad „Pareiškėjui nežinant, Nekilnojamojo turto registre nežinia kieno prašymu buvo atlikti juridinių faktų patikslinimai ir vietoj pirminiame įraše nurodomo nuomos termino „iki 2011 m. rugsėjo 14 d.“ atsirado naujas terminas „iki 2010 m. rugsėjo 13d.””, yra visiškai nepagrįsti.
Šalies argumentai
Agentūra pažymėjo, kad minėto žemės sklypo savininkė A. B. ne kartą kreipėsi į Agentūrą su prašymu pateikti informaciją, ar šis žemės sklypas yra deklaruojamas, kadangi, kaip nurodo A. B. Agentūrai pateiktame 2011 m. rugpjūčio 9 d. prašyme „Dėl neteisėtai deklaruoto ploto“ ji nėra sudariusi jokios nuomos ar panaudos sutarties 2011 metais. Taip pat 2011 m. gruodžio 21 d. paklausime „Pakartotinas paklausimas dėl žemės sklypo neteisėto deklaravimo“, Agentūrai pateiktame 2012 m. sausio 9 d., A. B. nurodė, kad 2011 m. gruodžio 12 d. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ jai pervedė 1 291 Lt, kuriuos ji grąžino tą pačią dieną bendrovei, nes nėra sudariusi jokios sutarties su šia bendrove. Atsakovė atkreipė teismo dėmesį ir į tą aplinkybę, jog Pareiškėja 2010 m. lapkričio 3 d. prašyme, kuris Agentūroje gautas 2010 m. lapkričio 8 d. (reg. Nr. BR5.2-14759), prašė Agentūros dėl kontroliniame žemės sklype Nr. 114505-5463 esančio lauko Nr. 1, pasėlio kodas 5SD-1, 18,55 ha, pagal Agentūrai pateiktą paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m. (reg. Nr. 10-1005108371-A1-1), „išmokas pagal Ekologinio ūkininkavimo programą paskaičiuoti ne už 18,55 ha, o už 6 ha“, kadangi „plotas mažėja dėl to, kad sekantiems metams žemės savininkas nepasirašo žemės nuomos sutarties“. Agentūros manymu, minėtos aplinkybės paneigia Pareiškėjos skunde išdėstytą faktą, kad „ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir po 2010 metų rugsėjo mėnesio, toliau eksploatavo sodus ir žemės sklypo savininkė A. B. tam neprieštaravo“.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus (b.l. 59-60).
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime (b. l. 40-41) į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Agentūros reikalavimai dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo yra teisėti ir pagrįsti įrodymais.
Paaiškino, kad 2004 m. rugsėjo 13 d. tarp A. B. ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos S. Z. buvo sudaryta privačios žemės nuomos sutartis, pagal kurią nuomotoja išnuomojo nuomininkui 12,91 ha ploto privačios žemės sklypą (unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis CK 6.550 straipsnio 1 dalies 4 punktu šalys nustatė nuomos terminą 6 (šešeriems) metams, skaičiuojant nuo 2004 m. rugsėjo 13 d. sutarties sudarymo dienos, todėl 2010 m. rugsėjo 14 d. privačios žemės nuomos sutarties terminas pasibaigė. Dvišalės privačios žemės nuomos sutartis nustojo galioti, nes pageidavimo bendradarbiauti - nusistatyti nuomos mokestį bei terminą - nuomininkas nepareiškė. A. B. teigimu, nuomininkas nereagavo į 2010-09-20, 2010-12-12, 2012-02-17 jos rašytus laiškus, kuriuose ši bandė derinti žemės nuomos sąlygas - kainą bei terminą. 2004 m. pasirašant sutartį pasinaudojo S. Z. atvežtu sutarties šablonu, kuriame buvo įrašytas 10 metų laikotarpis. Kadangi buvo apsisprendę sutartį sudaryti 6 (šešerių) metų laikotarpiui, kiekvienas savo ranka abiejuose sutarties egzemplioriuose ištaisė dešimties metų terminą į šešerių. Nurodė, kad šį faktą gali paliudyti A. B. sutuoktinis, kuris dalyvavo sutarties pasirašyme. Be to, šis terminas minimas visuose A. B. rašytuose laiškuose ŽŪB ,.(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad mechaniškas žemės nuomos sutarties pratęsimas neteisėtas. Pažymėjo, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nuslėpė žemės savininkės, daug kartų išreikštą valią.
Pažymėjo, kad S. Z. pateikė Agentūrai neaktualią išrašo iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro kopiją, nors visus šešerius metus turėjo nuomos sutartį, kuri buvo pasirašyta 2004 m. rugsėjo 13 d. šešerių metų laikotarpiui. Jau 2004 m. spalio mėn., registruojant nuomos sutartį. S. Z. turėjo perspėti VĮ Registrų centro darbuotoją, kad jis/ji suklydo ir įrašė klaidingą datą 2011 m. rugsėjo 14 d. A. B. nuomos sutarties egzemplioriuje pataisymą savo ranka/rašysena atliko pats S. Z., jo egzemplioriuje - tai padarė A. B. , nes toks buvo jų susitarimas.
Nurodė, kad nesutinka su Pareiškėjos teiginiu, kad nuomotoja A. B. per 10 dienų nuo sutarties termino pabaigos nepareiškė nuomininkui prieštaravimo dėl sutarties nuomos termino pabaigos ir todėl tokią sutartį galima traktuoti kaip neterminuotą, nes 2010-09-20, 2010-12-12, 2012-02-17 A. B. rašytuose ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ laiškuose, ji bandė derinti žemės nuomos sąlygas - kainą bei terminą. Savivalės pagrindais naudojimasis žemė nesukuria teisėto naudotojo statuso.
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. palaikė atsiliepime nurodytus argumentus (b.l. 59-60).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl 2012 m. sausio 31 d. Departamento sprendimo Nr. SP1-46 „Dėl išmokėtos paramos grąžinimo“, kuriuo nuspręsta, kad parama Pareiškėjai pagal Paraišką negalėjo būti skirta, todėl susidariusią 41 217, 31 Lt dydžio grąžintinų lėšų sumą pareiškėja privalo grąžinti bei dėl Komisijos 2012 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 3R-44 (AG-35/01-2012), kuriuo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ skundas dėl 2012 m. sausio 31 d. Departamento sprendimo Nr. SP1-46 „Dėl išmokėtos paramos grąžinimo“ panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas.
Ginčijamu sprendimu atsakovas konstatavo, kad Agentūrai pateikė neaktualią išrašo iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro kopiją; kontroliniame žemės sklype Nr.114505-5463 esančio lauko dalis Nr.1 (12,50 ha) pareiškėjui buvo išnuomota tik iki 2010-09-13. Atsižvelgiant į tai, atsakovas pripažino, kad pareiškėjui nepriklauso parama už deklaruotą 12,50 plotą.
Pareiškėja Agentūrai 2011 m. gegužės 4 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (reg. Nr. 11-1005108371-A1-1), kurioje deklaravo 47,72 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, ir 46,27 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ (toliau - Priemonė) programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau - Eko programa) (Komisijos bylos (toliau – Priedas) b. l. 38-43).
Agentūra 2011 m. rugpjūčio 5 d. išsiuntė Pareiškėjai pranešimą Nr. 1661036, kuriame paprašė pateikti kontrolinio žemės sklypo Nr. 114505-5463, esančiame lauke Nr. 1, lauko žemės valdymo (nuosavybės, nuomos) teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus (Priedo b. l. 114-115).
Pareiškėja 2011 m. lapkričio 15 d. Agentūrai atsiuntė raštą (reg. Nr. BR5.2-17618), su kuriuo pateikė 2004 m. spalio 18 d. išrašo iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro kopiją, patvirtinančią, jog ankščiau minėtas žemės plotas yra išnuomotas Pareiškėjai iki 2011 m. rugsėjo 14 d., bei Jonavos rajono savivaldybės administracijos Žeimių seniūnijos 2011 m. lapkričio 11 d. pažymą Nr. ŽS-33 „Dėl dirbamo lauko“, patvirtinančią, kad Pareiškėja dirba minėtą plotą ir „plotas 18,55 ha, žemė nuomojama iš valstybės, bei pagal nuomos sutartį iš privačių asmenų“ (Priedo b. l. 63-66).
Atsižvelgiant į šiuos Pareiškėjos pateiktus dokumentus, 2011 m. gruodžio 29 d. Pareiškėjai Agentūra išmokėjo 41 217,33 Lt paramos dalį pagal Priemonės Eko programą (Priedo b. l. 113).
Agentūroje pakartotinai įvertinus Pareiškėjos Paraišką nustatyta, kad Paraiškoje pagrindinei tiesioginių išmokų daliai gauti deklaruotas plotas 47,72 ha, o faktiškai nustatytas - 35,22 ha. Taip pat Paraiškoje deklaruotas plotas paramai pagal Priemonės Eko programą gauti buvo 46,27 ha, o faktiškai nustatytas - 33,77 ha. 2012 m. sausio 26 d. Agentūros sprendimu Nr. BR6-1786531 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ pareiškėjai skirta sankcija už neteisingą deklaravimą, t. y. pagrindinė išmokos dalis už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir 2011 m. ekologinio ūkininkavimo išmoka už sodus Pareiškėjai nemokama. Apie tai Pareiškėja buvo informuota 2012 m. vasario 2 d. Agentūros raštu Nr. BRK-(11.13)-712 „Dėl informacijos pateikimo“, prie kurio pridėtas 2012 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. BR6-1786531 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (Priedo b. l. 75-78).
2012 m. sausio 25 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. SP1-25 „Dėl išmokėtos paramos dalies sugrąžinimo” (Priedo b. l. 67). Šis sprendimas Pareiškėjai siųstas 2012 m. sausio 27 d. Agentūros raštu Nr. BRK-(3.82)-544 (Priedo b. l. 70).
2012 m. sausio 31 d. Departamentas sprendimu Nr. SP1-46 pareiškėją informavo, kad 2012 m. sausio 25 d. Agentūros ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ siųstas sprendimas Nr. BRK-(3.82)-544 „Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“ laikytinas negaliojančiu. Nurodyta, kad pakartotinai įvertinus 2011 m. Paraišką ir nustačius, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklauso parama už deklaruotą 12,50 ha plotą ir negalėjo būti skirta, ko pasėkoje susidarė 41 217,31 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėja privalo grąžinti Agentūrai (priedo b. l. 71-73).
2012 m. vasario 1 d. Agentūra, vadovaudamasi 2012 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. SP1 -46 „Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“, raštu Nr. BRK-(3.82)-678 pareiškėją informavo, kad ji turi grąžinti 41 217,31 Lt paramą, išmokėtą pagal Eko programą už 2011 deklaravimo metus. Nurodė, jog institucijos 2012 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. SP1-25 „Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“ laikomas negaliojančiu. Agentūra prašė jai per nurodytą terminą pervesti susidariusią 41 217,31 Lt skolos sumą bei informavo, jog to nepadarius per nustatytą terminą bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, pridėjo Agentūros 2012 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. SP1-46 „Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“ ir skolos sumos su palūkanomis apskaičiavimo lentelę (Priedo b. l .74).
2012 m. vasario 2 d. Agentūra raštu Nr. BRK-(11.13)-712 ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė institucijos 2012 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. BR6-1786531 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“.
Pareiškėja 2012 m. sausio 31 d. Departamento sprendimą Nr. SP1-46 „Dėl išmokėtos paramos grąžinimo“ apskundė Komisijai, kuri 2012 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 3R-44 (AG-35/01-2012) Pareiškėjos skundo netenkino (b. l. 10-19).
Ginčo santykius reglamentoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr.3D-152 (2011-09-30 redakcija) patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklės (toliau – AGRO taisyklės), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011-03-10 įsakymu Nr.3D-192 patvirtintos paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės ( toliau- Taisyklės ).
AGRO taisyklių 3p. nustatyta, kad tyčinis neteisingas deklaravimas – atvejai, kai: a) vietoj pasėlių, žemės ūkio naudmenų ar kitų laukų, už kuriuos mokama mažesnė išmoka už hektarą (arba išmokos visai nemokamos), ploto pareiškėjas deklaravo pasėlių, žemės ūkio naudmenų ar kitų laukų, už kuriuos jis turi realią galimybę gauti didesnę išmoką, plotą; b) pareiškėjas deklaravo plotą, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla; c) pareiškėjas prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas ir neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais) žemės ūkio naudmenas. Visais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai žemės ūkio naudmenos ir pasėliai neteisingai deklaruoti visame deklaruotame lauko plote ir kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto. AGRO taisyklių 26.5 p. numatyta, kad nustačiusi atvejus, kai vieno pareiškėjo įbraižyta lauko riba persidengia su kito pareiškėjo įbraižyta lauko riba arba deklaruotas ar nustatytas plotas kontroliniame žemės sklype viršija paramai skirti tinkamą plotą: 26.5.1. paskelbia informaciją apie tokį nustatytą neteisingą deklaravimą Agentūros informaciniame portale, informuoja pareiškėjus arba savivaldybes arba rajonų konsultavimo biurus apie pareiškėjų paraiškose nustatytus laukų neteisingo deklaravimo atvejus; 26.5.2. paraišką peržiūri pakartotinai, jei per Agentūros nurodytą terminą yra pateikiami neteisingai deklaruoto ploto žemės dirbimo (žemės ūkio veiklos) ir žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) įrodymo dokumentai. Žemės ūkio veikla įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus dokumentus, kuriais patvirtinamas minėtos veiklos faktas. Dokumentų pateikti nereikalaujama, jei vienas iš pareiškėjų atsisako paramos už persidengiančius plotus. Jei, remiantis žemės sklypo planais ir kitais pareiškėjų pateiktais dokumentais ar Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis, neteisingo deklaravimo klausimo nepavyksta išspręsti, Agentūra, įvertinusi patikros vietoje tikslingumą, gali atlikti patikrą; 26.5.3. vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą sumažina pareiškėjams mokėtiną paramą. Už paramai gauti deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011-03-10 įsakymu Nr.3D-192 patvirtintos paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės ( toliau- Taisyklės ). Taisyklių 4 p. nurodyta, kad neteisingas deklaravimas - didesnio žemės ūkio naudmenų ar pasėlių ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas. Taisyklių 48 punkte nurodyta, kad atskirai apskaičiuojamos pareiškėjams skiriamos pagrindinė ir susietoji išmokos, taip pat dėl šių išmokų taikomos sankcijos. Atsietoji išmoka apskaičiuojama atskirai ir jai sankcijos netaikomos. Taisyklių 49 punktas nustato, jog jei žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų nedeklaravęs, tačiau jų valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, parama už šiuos plotus pareiškėjui bus mokama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimo (žemės ūkio veiklą, kuri įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentus) bei žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus. Agentūra remdamasi žemės sklypo planu pagal Nekilnojamo turto kadastro ir registro duomenis nustatys, ar pareiškėjas teisėtai deklaruoja minėtus plotus. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos faktą ir žemės valdymo teisę, o Agentūrai pagal žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus ir Nekilnojamo turto kadastro ir registro duomenis nustačius deklaravimo teisėtumą, išmokos bus mokamos, jei pareiškėjas tą teisę įrodė iki išmokų mokėjimo pabaigos. Už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reguliavimą nagrinėjamos bylos duomenų kontekste, nesutinka su Agentūros 2012 m. sausio 31 d. rašte pateikiama išvada, kad pateikus neaktualią išrašo iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro kopiją bei nustačius duomenis, jog 12,50 ha ploto žemės sklypo nuomos sutarties terminas nustatytas iki 2010-09-13, pareiškėjo veiksmai vertintini kaip tyčinis neteisingas deklaravimas, sudarantis pagrindą taikyti atsakovo nurodytas sankcijas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004 m. rugsėjo 13 d. A. B. ir Pareiškėja sudarė žemės nuomos sutartį, pagal kurią bendrovei 6 metams, t.y. iki 2010 m. rugsėjo 13 d., išnuomotas 12,91 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 20). VĮ Registrų centro 2004-10-18 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2004-10-18 išraše nurodyti duomenys patvirtina, kad žemės sklypas (bendras plotas – 12.9100 ha, žemės ūkio naudmenų - 12.5000 ha ), nuosavybės teise priklauso A. B., įregistruotas juridinis faktas sudaryta 2004-09-13 nuomos sutartis su nuomininku ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ , nurodant terminą nuo 2004-09-13 iki 2011-09-14 (b.l.21).VĮ Registrų centro 2012-02-08 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyti duomenys, kad nuomos sutarties terminas nuo 2004-09-13 iki 2010-09-13 (b.l.22). Vertinat šiuos duomenis, pažymėtina, kad pagal CK 6.481 straipsnio nuostatas, pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. CK 6.496 straipsnis nustato, kad terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują sutartį arba CK 6.481 straipsnio nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Agentūra nepagrįstai nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir po 2010 m. rugsėjo mėnesio toliau eksploatavo šiame sklype esančius vaismedžius, kurie priklauso pareiškėjui, žemės valdymo teisę tapatindama vien su juridinių faktų įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegijos nuomone, Agentūra neturėjo pareiškėjo nurodytų duomenų atmesti formaliu pagrindu, nes toks situacijos vertinimas nesiderina su gero administravimo (atsakingo valdymo) principu, kuris savo ruožtu apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais bei teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Agentūra yra viešojo administravimo subjektas ir privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatyme. Agentūros priimami individualūs administraciniai aktai turi atitikti tokiems aktams nustatytus reikalavimus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pabrėžęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintos nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pavyzdžiui, bylos Nr. A756-450/2010, A556-15/2010). Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo, jame tik išvardinamos teisės aktų nuostatos, vadovaujantis kuriomis buvo pakartotinai įvertinta paraiška, tačiau nepaaiškinama, kaip šios normos pritaikytos nagrinėjamu atveju, nenurodyti faktiniai duomenys, kurie pagrindė šių teisės normų taikymo būtinybę. Pažymėtina, kad paramos gavėjui nesilaikant prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) pažeidžiant kitus teisės aktų reikalavimus, numatomos trys privalomų sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir (arba) paramos susigrąžinimas. Paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir (arba) paramos susigrąžinimas taikomas einamaisiais metais deklaruotų duomenų pagrindu neatsižvelgiant į įsipareigojimų galiojimo laikotarpį (AGRO taisyklių. 34 p.). Pagal AGRO taisykles paramos susigrąžinimas taikomas esant šiems atvejams: 36.3.1. pakartotinai padarius pažeidimą, numatytą šių Taisyklių 36.2.2 punkte; 36.3.2. jei nutraukiamas įsipareigojimų pagal programas vykdymas nepasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui; 36.3.3. kitais teisės aktų numatytais atvejais. AGRO taisyklių 37 punkte išdėstytos nuostatos, kada šių taisyklių 36.3.2 punkto nuostata netaikoma. AGRO taisyklių 40 punktas nustato, kad „einamaisiais metais taikomų sankcijų suma negali viršyti 100 proc. mokėtinos paramos sumos“. AGRO taisyklių 36 punkte numatyti paramos neskyrimo atvejai. Pagal 36.1. punktą parama pagal visas Priemonės programas („Ekologinis ūkininkavimas“, „Kraštovaizdžio tvarkymas“ ir „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas“) einamaisiais metais neskiriama: 36.1.1. kai deklaruotas remiamos pasėlių grupės plotas viršija faktinį daugiau kaip 20 proc.
Vadovaujantis AGRO taisyklių 36.2. punktu, parama pagal programas (programoje „Kraštovaizdžio tvarkymas“ – pagal veiklas) einamaisiais metais neskiriama: 36.2.1. jei nesilaikoma įsipareigojimo kasmet teikti paraišką ir iki rugsėjo 1 d. Agentūrai nepateikiami vėlavimo priežasties pagrindimo dokumentai. <...>; 36.2.2. jei nesilaikoma reikalavimų, išvardytų pagal programas (programoje „Kraštovaizdžio tvarkymas“ – pagal veiklas), išskyrus 8.18.2 ir 9.5.5 punktuose numatytų reikalavimų, bei nustačius 35.5 ir 35.6 punktuose numatytų pažeidimų, daugiau kaip 30 proc. pagal programą (programoje „Kraštovaizdžio tvarkymas“ – pagal veiklą) paramos paraiškoje įsipareigoto ploto; 36.2.3. pakartotinai padarius pažeidimą, numatytą šių Taisyklių 35.8 punkte; 36.2.4. kai tais pačiais kalendoriniais metais padaroma pažeidimų ir pagal 35.5, ir pagal 35.8 punktus; 36.2.5. kai nesilaikoma programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklų 9.1.3, 9.1.6, 9.2.5 punktuose nurodytų reikalavimų, nustačius pažeidimų iki 5 proc. imtinai, parama sumažinama 50 proc. pagal veiklas; 36.2.6. jei nustatoma, kad paramos gavėjas, dalyvaujantis programoje „Ekologinis ūkininkavimas“, nesilaikė 9.9 punkte reikalavimo laikytis Ekologinio žemės ūkio taisyklių ir reikalavimų, numatytų Reglamente (EB) Nr. 834/2007, ne trumpesnį kaip įsipareigojimuose numatytą laikotarpį, taikomos 35.8 ir 36.2.2 punktuose nurodytos sankcijos; 36.2.7. kitais teisės aktų numatytais atvejais; 36.2.8. atliekant ilgalaikių sankcijų išskaičiavimą, atsižvelgiama į pateiktų paraiškų pagal kitas Programos priemones pateikimo datą ir mokėjimus. Ilgalaikės sankcijos yra išskaičiuojamos iš bet kokios pareiškėjams per trejus kalendorinius metus, einančius po tų kalendorinių metų, kuriais nustatytas pažeidimas, priskaičiuotos paramos sumos (mokamos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ar valstybės biudžeto lėšų, kurių asignavimų valdytojas yra Žemės ūkio ministerija). Ilgalaikės sankcijos gali būti pradėtos išskaičiuoti iš paramos sumos, priskaičiuotos pažeidimo nustatymo metais. Taisyklių 51.1 punkte įtvirtintos taikomos tokios sankcijos dėl pagrindinės išmokos dėl neteisingo deklaravimo. Taisyklių 51.1.2 p.numatyta, kad tais atvejais kai deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 20 proc., pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotą einamaisiais metais nemokama. Pagal Taisyklių 53 punktą, jų 51.1, 51.3 ir 52 punktuose nustatytos sankcijos netaikomos, jeigu pareiškėjas iki už einamuosius deklaravimo metus mokamų išmokų termino pabaigos pateikia įrodymus, kad klaidingi duomenys pateikti ne dėl jo kaltės. Minėtuose punktuose nustatytos sankcijos netaikomos toms paramos paraiškos dalims, apie kuriose esančias klaidas pareiškėjas raštu praneša Agentūrai, jeigu pastaroji pareiškėjo nebuvo informavusi apie ketinimą atlikti patikrą vietoje ar dar nebuvo pranešusi pareiškėjui apie paraiškoje aptiktas klaidas, arba jei informacija apie paraiškoje esančias klaidas dar nebuvo paskelbta Agentūros informaciniame portale, kaip tai numatyta šių taisyklių 34 punkte. Gavus iš pareiškėjo minėtą informaciją, paraiškos duomenys tikslinami atsižvelgiant į esamą padėtį.
Kaip matyti iš nurodytų nuostatų, tuo atveju, jeigu nustatomas tyčinio neteisingo deklaravimo atvejis, remiantis Sprendime nurodytomis teisės aktų nuostatomis, taikomos sankcijos į ateitį. Kitos minėtų taisyklių nuostatos taip pat neįtvirtino galimybės reikalauti grąžinti jau sumokėtą sumą dėl Sprendime nurodytų pažeidimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs (pavyzdžiui, bylos Nr. A822-134/2011, A444-3076/2011), jog Agentūra, kaip savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, veikianti Žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 patvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1 p.), privalo surinkti tokius duomenis, kurie aiškiai bei neprieštaringai patvirtinų pareiškėjų padarytus pažeidimus, nes priešingu atveju tie pažeidimai laikytini menamais.
Apibendrinant teismo išvadas, pripažintina, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka jam Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nustatytų reikalavimų.
Atsižvelgiant į tai, skundas tenkintinas, panaikinant Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Tiesioginės paramos departamento sprendimą Nr. SP1-46 „Dėl išmokėtos paramos grąžinimo“ bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 3R-44 (AG-35/01-2012) (ABTĮ 89 straipsnio 1d.3p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str.,
Nusprendė:
pareiškėjos ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Tiesioginės paramos departamento sprendimą Nr. SP1-46 „Dėl išmokėtos paramos grąžinimo“ .
Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 3R-44 (AG-35/01-2012).
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, paduodant skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.