Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-04-30 · Byla Nr. 2T-44-912/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-30
Bylos Nr.
2T-44-912/2024
Teisminio proceso Nr.
2-60-3-00035-2024-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Pareiškėjas
Latvijos Respublikos Rygos miesto teismo
Suinteresuotas asmuo
M. L.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2T-44-912/2024Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00035-2024-6Procesinio sprendimo kategorija 3.6.5(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2024 m. balandžio 30 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

spręsdamas pareiškėjo Latvijos Respublikos Rygos miesto teismo prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos miesto teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. 15830007714 dalį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priėmimo klausimą; suinteresuotas asmuo – M. L. (M. L.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo liudijimas (pažymėjimas), minimas Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 4 straipsnyje (toliau – liudijimas). Pareiškėjas prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos miesto teismo (buvusio Rygos miesto Vidžemės priemiesčio teismo) 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria iš suinteresuoto asmens priteistas nusikalstama veika padarytos 148 074,78 Eur (104 067,55 Latvijos latų) žalos atlyginimas. Išieškotina suma – 142 269,61 Eur.

2. Liudijimo 2 punkte nurodyta, kad suinteresuotas asmuo – Latvijos bendrovės SIA „L&M Transports“ vadovas. Jis, vykdydamas bendrovėje finansinę ir ūkinę veiklą, neužtikrino, kad būtų apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestis, privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos, valstybinio verslo rizikos įmokos ir pridėtinės vertės mokestis, todėl valstybė patyrė didelių nuostolių. Suinteresuotas asmuo padarė nusikalstamą veiką, įtvirtintą Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 218 straipsnio 2 dalyje.

Prašymą atsisakoma priimti

3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos (toliau – ir ES) narėje – Latvijos Respublikoje – priimtą teismo nuosprendį. ES valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal ES reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal ES reglamentų, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių ES ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatytą tvarką.

4. Teismas, nustatęs, jog prašymas pripažinti užsienio teismo sprendimą paduotas nesilaikant CPK arba tarptautinėse sutartyse nustatytos tvarkos, gali jį pripažinti nepaduotu ir nutartimi grąžinti pareiškėjui, o kai prašymas jau buvo priimtas teismo žinion, – palikti jį nenagrinėtą (CPK 812 straipsnio 5 dalis).

5. Pagal 811 straipsnio 2 dalį, kartu su prašymu dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo pareiškėjas turi pateikti prašomą pripažinti užsienio teismo sprendimą ir šio sprendimo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, patvirtinimą, kad sprendimas yra įsiteisėjęs, taip pat įrodymus, kad šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, buvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Pareiškėjas pateikė Rygos miesto teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo baudžiamojoje byloje, Valstybės mokesčių tarnybos rašo kopijas, bet nepridėjo jo vertimų į lietuvių kalbą.

6. Užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (CPK 809 straipsnio 1 dalis). Užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu (CPK 810 straipsnio 1 dalis). Pagal Europos Sąjungos teisę ar Lietuvos Respublikos su kitomis valstybėmis sudarytas tarptautines sutartis dėl teisinės pagalbos civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, kaip ir pagal CPK, ne visiems užsienio valstybių institucijų priimtiems sprendimams pripažinti Lietuvos Respublikos teritorijoje būtina speciali pripažinimo procedūra.

7. 2015 m. sausio 10 d. įsigaliojo 2012 m. gruodžio 12 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012), kuriuo nauja redakcija išdėstytas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo.

8. Pareiškėjas prašo pripažinti baudžiamojoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo nuosprendžio dalį dėl suinteresuoto asmens nusikalstama veikla padarytos žalos atlyginimo Latvijos Respublikai. 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 1 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje šio reglamento taikymo sritį, nurodyta, jog šis reglamentas taikomas civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį, netaikomas mokesčių, muitinių arba administracinėms byloms. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu užsienio valstybės teismas baudžiamojoje byloje išsprendžia civilinį teisinį klausimą (pvz., ES valstybės narės teismui baudžiamojoje byloje priteisus nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą), šis reglamentas gali būti taikomas ir pripažįstant atitinkamas baudžiamojoje byloje priimtų teismo sprendimų dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-98-381/2017, 15 punktas).

9. Teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti Reglamentą Nr. 1215/2012 konkrečiam užsienio valstybės teismo sprendimui pripažinti, turi atsižvelgti į materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, pobūdį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-59/2012; 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-67/2013).

10. Iš teismui pateikto liudijimo nustatyta, kad suinteresuotas asmuo nevykdė mokestinių prievolių valstybei. Mokestiniai teisiniai santykiai – viešosios teisės dalis, bet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad neįvykdyta mokestinė prievolė vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu šios žalos atsiradimą lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės mokestinę prievolę įvykdyti mokesčių įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 29 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-37-648/2023 49 punktas).

11. Pareiškėjas nepateikė Latvijos teismo procesinio sprendimo vertimų į lietuvių kalbą. Vis dėlto iš liudijimo preliminariai galima spręsti, kad suinteresuoto asmens nusikalstama veika padaryta žala savo prigimtimi yra civilinio turtinio pobūdžio. Dėl to sprendžiant nurodytos sprendimo dalies pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimą taikytinas Reglamentas Nr. 1215/2012.

12. Reglamento Nr. 1215/2012 36 straipsnio 1 dalyje ir 39 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis buvo panaikinta teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo procedūra, t. y. vienoje valstybėje narėje priimti teismų sprendimai yra vykdytini kitoje valstybėje narėje nereikalaujant jokios vykdytinumo deklaracijos (Reglamento Nr. 1215/2012 39 straipsnis) ir vykdymo valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų vykdyti visus sprendimus, patenkančius į Reglamento Nr. 1215/2012 taikymo sritį, netikrinant jokių galimo atsisakymo vykdyti sprendimą pagrindų. Ginčyti sprendimo pripažinimą ir vykdytinumą galima tik kreipiantis su prašymu nepripažinti ir nevykdyti teismo sprendimo dėl konkrečių Reglamento Nr. 1215/2012 45 straipsnyje nurodytų pagrindų. Pagal Reglamento Nr. 1215/2012 36 straipsnio 2 dalį bet kuri suinteresuotoji šalis, vadovaudamasi 3 skirsnio 2 poskirsniu, gali prašyti priimti sprendimą, kad nėra pagrindų atsisakyti pripažinti teismo sprendimą, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1215/2012 45 straipsnyje.

13. Pareiškėjui išaiškintina, kad jis turi teisę kreiptis tiesiogiai į vykdymo valstybės narės kompetentingą instituciją (Lietuvos Respublikoje priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis, o Lietuvos Respublikoje veikiančių antstolių sąrašas bei jų aptarnaujamos teritorijos yra nurodytos interneto svetainėje „https://www.antstoliurumai.lt/en“) ir prašyti, kad šis pradėtų vykdymo veiksmus (Reglamento Nr. 1215/2012 42 straipsnis).

14. Teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, laiko nepaduotu pareiškėjo prašymą ir grąžina jį pareiškėjui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

laikyti nepaduotu pareiškėjo Latvijos Respublikos Rygos miesto teismo prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos miesto teismo (buvusio Rygos miesto Vidžemės priemiesčio teismo) 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 15830007714 dalį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjas Tomas Venckus