- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- AS-442-797-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01935-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Artūras Drigotas, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- D. L.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- G. S.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. L. atskirąjį skundą dėl dalies Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui G. S., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-92 bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti galimybę pareiškėjui realizuoti pirmumo teisę įsigyti 3 ha žemės sklypą, esantį Didžiosios Panemunės kaime, Biržų rajone, ir 10,9 ha žemės sklypą, esantį Degesių kaime, Biržų rajone, bei parduoti šiuos sklypus pareiškėjui.
Pareiškėjas nurodė, kad minėtus žemės sklypus nuomoja iš valstybės ir siekia juos įsigyti nuosavybėn bei yra dėl to padavęs atitinkamą prašymą. Jis sužinojo, kad šie žemės sklypai yra naujai matuojami ir ruošiamasi juos parduoti G. S., todėl 2011 m. gegužės 4 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų žemėtvarkos skyrių prašydamas nutraukti žemės pardavimą G. S. bei sudaryti galimybę jam pirmumo teisę įsigyti atitinkamus žemės sklypus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų žemėtvarkos skyrius atsakė 2011 m. gegužės 27 d. raštu, kuriame nenurodė jokio konkretaus atsakymo. Nesutikdamas su šiuo raštu, pareiškėjas padavė skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri šioje byloje ginčijamu sprendimu jo skundą nepagrįstai atmetė duodama neigiamą atsakymą dėl jo galimybių įsigyti minėtus žemės sklypus.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti visus su 3 ha žemės sklypu, esančiu Didžiosios Panemunės kaime, Biržų rajone, ir 10,9 ha žemės sklypu, esančiu Degesių kaime, Biržų rajone, pardavimu susijusius darbus.
Pareiškėjas nurodė, kad, pabaigus ginčo žemės sklypų pardavimo G. S. procedūrą, o teismui šioje byloje patenkinus pareiškėjo skundą, teismo sprendimo įvykdymas labai pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Be to, pareiškėjas patirtų daug žalos, nes ginčo žemės sklypai šiuo metu yra jo naudojami ir jau yra apsėti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė bei nustatė patvarkymus dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teismas, atmesdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę šios bylos ribose atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis). Naujų teisminių ginčų galimybė nesudaro besąlygiško pagrindo reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalimi, kuria atmestas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir prašo priimti naują procesinį sprendimą, kuriuo taikyti jo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jo skundo esmė bei prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas užtikrinti reikalavimą siekiant išvengti sudėtingo buvusios padėties atkūrimo bei atitinkamai teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba tapimo neįmanomu. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentu, jog pareiškėjas objektyviais argumentais ir įrodymais nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas konkrečiais įrodymais nepagrindė būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai jo atitinkamą prašymą atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšių sąrašas, pagal kurį administracinėse bylose gali būti taikomas uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas arba ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašo sustabdyti visus su tam tikrų žemės sklypų pardavimu susijusius darbus, tačiau įstatymas tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės kaip viešojo administravimo subjekto vykdomų darbų sustabdymas nenumato, todėl vien ši aplinkybė yra pagrindas atmesti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Taip pat pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra pateikta ir konkrečių duomenų, įrodančių realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, kaip to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis. Pagal pateiktus duomenis neaišku, kokioje konkrečioje stadijoje šiuo metu yra ginčo žemės sklypų privatizavimo procedūros ir ar tikrai artimiausiu metu jie bus galutinai perleisti pareiškėjo nurodomam kitam asmeniui. Be to, net ir perleidus šiuos sklypus kitam asmeniui, iš esmės nebūtų kliūčių ateityje nuginčyti atitinkamus perleidimo aktus ar sandorius, jeigu būtų konstatuotas pareiškėjo teisių pažeidimas. Pareiškėjui padarius žalos, jis turėtų galimybę reikalauti jos atlyginimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ir patys pareiškėjo argumentai dėl žalos nėra svarūs. Nors jis teigia, kad naudojasi ginčo žemės sklypais ir juos šiuo metu yra apsėjęs, tačiau jo patiekti duomenys neatskleidžia, ar iš viso egzistuoja teisinis pagrindas jam naudotis ginčo žeme. Iš pateiktų nuomos sutarčių matyti, kad ginčo žemės sklypų nuomos terminas pasibaigė 2011 m. vasario ir gegužės mėnesiais (b. l. 38-41).
Dėl išdėstytų motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo D. L. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.