- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-20
- Bylos Nr.
- 2K-588/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-00154-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Armanas Abramavičius, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- V. V.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. (V. V.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V.V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 23 d. nutartis, kuria nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio 27 d., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) esančiuose J. D. namuose, konflikto metu rankomis ir kojomis tyčia sudavė J. D. ne mažiaus kaip devynis smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas kraujosruvas rankose – sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, galvos smegenų sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis veide, muštine žaizda apatinėje lūpoje ir kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio – sužalojimus, vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas ir turėjusius sukelti mirtį, dėl kurių nuo bet kurio trauminio poveikio įvykus galvos smegenų sukamajam judesiui kaukolės ertmėje nutrūko kraujagyslė, dėl to prasidėjus kraujavimui išsivystė galvos smegenų suspaudimas ir pabrinkimas, nukentėjusioji neteko sąmonės, negalėjo suvokti aplinkos bei imtis priemonių, pašalinančių šalčio poveikį, ir dėl viso kūno atšalimo mirė. Taip V.V. tyčia nužudė J. D..
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu V.V. prašo panaikinti teismų sprendimus ir jį išteisinti. Kasatorius teigia, kad nėra konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, jog tarp jo ir J. D. buvo kilęs konfliktas ir jis būtų ją sumušęs. Nuteistojo teigimu, niekas negali patvirtinti, jog J. D. mirė būtent nuo jo padarytų sužalojimų, nes, kaip tvirtina kasatorius, ekspertas nurodė, jog J. D. pirminė mirties priežastis - bendras viso kūno atšalimas. Be to, tai kad V.V. smurto prieš J. D. nenaudojo, patvirtino ir liudytoja H. L., tačiau teismai jos parodymus visiškai ignoravo. Nuteistasis mano, kad vien tas faktas, jog jis su J. D. buvo dviese negali būti įrodymas, kad jis naudojo prieš ją fizinį smurtą, o kitokių įrodymų byloje, pasak kasatoriaus, nėra. Iš nuosprendžio neaišku, iš kokių konkrečiai T. J., D. P., G. J. parodymų daroma išvada, kad V. V. sužalojo J. D., nes nė viena iš liudytojų nematė ir negirdėjo, kad jis būtų naudojęs smurtą prieš J. D..
Skunde nurodoma, kad pats ekspertas padarė išvadą, jog jei J. D. būtų buvusi laiku suteikta pagalba, tai ji būtų išgelbėta, tuo tarpu nuteistasis teigia, kad greitosios pagalbos medikai nesuteikė skubios pagalbos, dėl to nukentėjusioji J. D. ir mirė.
Kasaciniame skunde nurodomi ir BPK pažeidimai. Teigiama, kad buvo pažeistas BPK 181 straipsnis, nes nuteistasis nebuvo informuotas apie įstatymo nustatytas jo teises, o gynėjo darbas buvo aplaidus; taip pat pažeistas BPK 268 straipsnis, nes jam nebuvo iki galo išaiškintos teisės ir pareigos; prokuroras pažeidė BPK 59 straipsnį. Skunde nurodoma ir tai, kad nuteistajam nebuvo suteikta pakankamai teisių pasinaudoti BPK 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis, buvo pažeista BPK 270 straipsnio 1 dalis, nes jam nebuvo suteikta teisė kviesti liudytojus, kurie būtų paneigę teismo ir ekspertų išvadas. Be viso to, kasatorius nurodo, kad buvo pažeista ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies b punktas, nes nebuvo duota pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai. Šį teiginį patvirtina bylos duomenys, nes ikiteisminis tyrimas vyko tik du mėnesius, per tą laiką kasatorius buvo apklaustas du kartus, o pats teismo procesas vyko tik apie porą valandų. Tai, pasak kasatoriaus, rodo, kad per tokį trumpą tyrimo laiką neįmanoma padaryti konkrečių išvadų, o viena valanda laiko yra per mažas laiko tarpas pasirengti gynybai.
Šalies argumentai
Kasatorius skunde neigia, kad J. D. mirė nuo jo padarytų sužalojimų ir teigia, kad mirties priežastis buvo bendras viso kūno sušalimas. Nesant įrodymų apie tai, kad jis smurtavo prieš J.D., ir esant daugybei BPK pažeidimų, kasatoriaus manymu, teismų sprendimai turi būti panaikinti, o jis išteisintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą prokurorė Daiva Skorupskaitė- Lisauskienė prašo nuteistojo V.V. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad kasatoriaus skunde keliami klausimai apie faktines bylos aplinkybes, susiję su liudytojų parodymais ir jų analize bei byloje surinktų įrodymų vertinimu, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Nors skunde pažymima, kad nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog tarp V.V. ir nukentėjusiosios buvo kilęs konfliktas, tačiau, pasak prokurorės, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertinę visas bylos aplinkybes, nustatė, kad nusikaltimo padarymo metu su nukentėjusiąja buvo tik V.V. ir kad kūno sužalojimus, sukėlusius jos mirtį, galėjo padaryti tik kasatorius, nes visi ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji nebuvo susitikusi su jokiu kitu asmeniu ir niekas kitas jos nesumušė.
Prokurorės nuomone, kasatoriaus teiginiai dėl nukentėjusiosios sužalojimo ir mirties priežasties paneigti teismo medicinos specialisto 2010 m. sausio 29 d. išvadoje Nr. M146/10(01). Specialistas pažymėjo, kad nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl to nukentėjusioji neteko sąmonės ir mirtinai sušalo; tokią išvadą specialistas patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje 2011 m. balandžio 8 d. Todėl, prokurorės teigimu, tarp nuteistojo veiksmų ir jų padarinių, t. y. nukentėjusiosios mirties, yra tiesioginis priežastinis ryšys ir nors pirmosios instancijos teismas nenurodė nuteistojo tyčios rūšies, tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad V.V. atėmė gyvybę kitam žmogui veikdamas netiesiogine tyčia, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Prokurorės manymu, nepagrįsti kasatoriaus teiginiai dėl BPK 181 straipsnio pažeidimų, nes iš bylos matyti, kad V.V. būnant įtariamuoju 2010 m. balandžio 12 d. buvo leista susipažinti su visa bylos medžiaga pateikti prašymus iki 2010 m. balandžio 15 d. Jis tą ir padarė 2010 m. balandžio 15 d. bei pateikė prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes yra nekaltas. Kasatoriaus parašymas buvo išnagrinėtas prokuroro ir atmestas, taip pat prokurorė pažymi, kad su medžiaga susipažino ir nuteistojo gynėja, todėl teisė į gynybą jam nebuvo suvaržyta. Prokurorė, atsakydama į nuteistojo argumentą, kad buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies b punktas, nes nuteistajam nebuvo skirta pakankamai laiko pasirengti gynybai, o ikiteisminis tyrimas buvo atliktas per labai trumpą laiką, nurodo, kad pagal BPK 176 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausią laiką, todėl tai, kad byla buvo greitai išnagrinėta, nėra laikoma BPK pažeidimu. Priešingai, tai kaip tik atitinka BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas.
Prokurorė nesutinka, kad buvo pažeistos BPK 268 straipsnio nuostatos, nes tiek iš pirmosios instancijos teisme 2010 m. birželio 2 d. vykusio posėdžio, tiek apeliacinės instancijos teisme 2011 m. sausio 13 d. bei 2011 m. balandžio 8 d. vykusių posėdžių protokolų matyti, kad kaltinamajam jo teisės ir pareigos buvo išaiškintos ir jis šias teises ir pareigas suprato. Be to, prokurorė pažymi, kad nuteistasis nepareiškė nušalinimo nei teismui, nei prokurorui, todėl kasatoriaus teiginiai apie BPK 59 straipsnio nuostatų pažeidimus yra atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat nepagrįsti ir kasatoriaus teiginiai dėl BPK 10 straipsnio pažeidimų, nes, kaip nurodo prokurorė, pagal bylos duomenis, teisė į gynybą kasatoriui buvo užtikrinta ir jis ja pasinaudojo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo ir apeliacinės instancijos teismo metu.
Prokurorės teigimu, nebuvo pažeistas ir BPK 270 straipsnis, nes nors pirmosios instancijos teisme buvo atsisakyta kviesti ekspertą ir apsiribota teismo medicinos specialisto išvados analize, tačiau apeliacinės instancijos teisme ekspertas buvo iškviestas, nuteistasis turėjo galimybę užduoti klausimus ekspertui ir išsiaiškinti jam kylančias abejones dėl eksperto išvados.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį
V. V. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad tyčia rankomis ir kojomis suduodamas smūgius J. D. padarė jai sunkų sveikatos sutrikdymą, po kurio, nukentėjusiajai patyrus trauminį poveikį, išsivystė viso kūno atšalimas ir ji mirė.
Kasaciniu skundu nuteistasis neigia, kad J. D. mirė nuo jo padarytų sužalojimų, ir teigia, kad teismai neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, nes nevertino ekspertizės išvados, kad mirties priežastis buvo būtent bendras viso kūno atšalimas. Tokie kasatoriaus argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas savo išvadą apie V.V. kaltę dėl J. D. nužudymo grindė ištirtų įrodymų visuma ir nors savo motyvų neišdėstė labai plačiai, tačiau apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs bylą, atlikęs įrodymų tyrimą, išsamiai paneigė visas abejones ir patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą.
Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nuteistasis nurodo iš esmės analogiškus apeliaciniam skundui argumentus dėl veikos kvalifikavimo, t. y. jis tvirtina, jog J. D. mirtis nepriklausė nuo jo veiksmų, todėl jis negalėjo būti nuteistas už nužudymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nutartyje aiškiai nurodyta, kad ekspertas, apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, paaiškino, jog nukentėjusiosios mirtis smurtinė, kad jai buvo sužalotos galva ir smegenys, o pagrindine mirties priežastimi išvadoje sumušimas neįvardytas, nes nukentėjusioji nespėjo mirti nuo sumušimo, kadangi mirė nuo atšalimo, t. y. išsiliejęs kraujas pradėjo spausti smegenis, nukentėjusioji prarado sąmonę ir šaltoje aplinkoje nespėjo įvykti mirtis nuo smegenų suspaudimo, nes anksčiau įvyko mirtis nuo bendro kūno atvėsimo. Taip pat, ekspertas patvirtino, kad nukentėjusioji vis tiek būtų mirusi nuo kūno sužalojimų nesuteikus jai skubios medicinos pagalbos ir tai buvo tik laiko klausimas. Svarbu ir tai, kad ekspertas kategoriškai paneigė, jog J. D. sužalojimai galėjo atsirasti atsitrenkiant į kokius nors paviršius, jis aiškiai nurodė, kad nustatyti sužalojimai būdingi smūgių sudavimui. Ekspertas labai išsamiai paneigė visas V. V. versijas dėl to, kad nukentėjusioji galėjo pati susižeisti griūdama. Iš ištirtų ir nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nėra pagrindo abejoti teismų išvada, jog J. D. mirtis buvo smurtinė. Nors nuteistasis nurodo, kad buvo visiškai ignoruojami liudytojos H. L. parodymai, tačiau to nepatvirtina apeliacinės instancijos teismo nutartis, nes joje šios liudytojos parodymai yra aptrati ir pateiktas jų įvertinimas. Nutartyje pažymėta, kad tiek nuteistojo, tiek H. L. parodymai, kur ji nurodė buvusi pakviesta pas J. D., kad išgirstų, jog V. V. nemušęs ir nežaginęs nukentėjusiosios, kad ji tą girdėjusi, tačiau taip pat mačiusi J. D. kambaryje klūpinčią, su sužalota lūpa. Tokius parodymus teismas vertino kaip patvirtinančius, kad tarp V. V. ir J. D. girtavimo metu buvo kilęs konfliktas, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra neabejotinai nustatyta, jog sausio 27-28 dienomis su nukentėjusiąja J. D. namuose buvo tik V. V., teismų išvados dėl J.D. nužudymo nėra prieštaringos ar nenuoseklios.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl nuteistojo tyčios, taip ištaisydamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies trūkumą. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į kiekvieną nuteistojo apeliacinio skundo teiginį dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo, paneigdamas įvairias nuteistojo versijas dėl galimos nukentėjusiosios mirties priežasties. Teismų išvados padarytos nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių, veika pagal nustatytas bylos aplinkybes kvalifikuota tinkamai.
Dėl BPK pažeidimų
Kasatorius skunde nurodo daugybę BPK pažeidimų, kurie, jo manymu, sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą, tačiau, patikrinus bylą, darytina išvada, kad tokie kasatoriaus teiginiai visiškai nepagrįsti ir atmestini.
Visų pirma teigiama, kad buvo pažeistas BPK 181 straipsnis, nes nuteistasis nebuvo informuotas apie įstatymo nustatytas jo teises, o gynėjo darbas buvo aplaidus. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad, V. V. pranešus apie įtarimą, jis savo parašu patvirtino, jog žino įtariamajam garantuojamas teises, vėliau, apklausiant jį kaip įtariamąjį, visus kartus dalyvavo gynėja, buvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas. Taip pat byloje yra duomenys, kad V. V. 2010 m. balandžio 12 d. buvo išsiųstas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, jis informuotas, kad turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, tiksliai nurodyti kontaktai, kur gali atvykti; tą pačią dieną jam buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, protokole yra įrašas, kad V. V. pageidauja susipažinti su bylos medžiaga, taip pat byloje yra protokolas, kuriame V. V. savo parašu patvirtina, kad jam yra pateikta bylos medžiaga susipažinti, be to, tai, kad jis susipažino su medžiaga, patvirtina jo paties įrašas protokolo gale, kuriame jis nurodo, kad yra nekaltas, ir pateikia prašymą nutraukti bylą. Šie byloje esantys duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu BPK 181 straipsnyje numatyta susipažinimo su ikiteisminio tyrimo duomenimis tvarka nebuvo pažeista.
Skunde nurodoma, kad buvo pažeistas BPK 268 straipsnis, nes nuteistajam nebuvo išaiškintos teisės ir pareigos, o prokuroras pažeidė BPK 59 straipsnį. Tačiau tokie skundo teiginiai yra nepagrįsti. BPK 268 straipsnyje nurodyta, kad teisiamojo posėdžio metu pirmininkas kaltinamajam išaiškina šiame kodekse nustatytas teises bei pareigas. Iš byloje esančių teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad 2010 m. birželio 2 d. įvyko teisiamasis posėdis, jo metu dalyvavo kaltinamasis V. V. ir jo gynėjas, teisėjas išaiškino nušalinimų teisę, taip pat protokole pažymėta, kad kaltinamajam išaiškintos jo teisės pagal BPK 22 straipsnį ir kad jos suprastos, todėl teigti, kad kaltinamajam nebuvo išaiškintos jo teisės, nėra pagrindo, nes toks teiginys prieštarautų bylos duomenims. Nuteistojo teiginiai dėl BPK 59 straipsnio ir 10 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų laikytini deklaratyvaus bendro pobūdžio, nes jiems patvirtinti nenurodyta jokių konkrečių argumentų.
Skunde nurodoma ir tai, kad buvo pažeista BPK 270 straipsnio 1 dalis, nes kaltinamajam nebuvo suteikta teisė kviesti liudytojus, kurie būtų paneigę teismo ir ekspertų išvadas. BPK 270 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisiamojo posėdžio pirmininkas paklausia nagrinėjimo teisme dalyvių, ar šie turi prašymų šaukti naujus liudytojus, ekspertus ar išreikalauti kitus įrodymus. Nagrinėjimo teisme dalyvis, pateikęs prašymą, privalo nurodyti, kokioms aplinkybėms nustatyti reikalingi nauji įrodymai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis kasacinio skundo argumentas neatitinka bylos medžiagos: iš byloje esančių protokolų matyti, kad teisėjas paklausė, ar kaltinamasis turi prašymų ir šis prašymų teise pasinaudojo. Kasatorius teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymą iškviesti greitosios medicinos pagalbos medikus, kurie buvo atvykę į įvykio vietą. Taip pat buvo pateiktas ir gynėjo prašymas iškviesti medicinos ekspertą, ir nors teismas nė vieno iš šių prašymų netenkino, nenurodydamas atmetimo motyvų, tačiau šie teismo proceso trūkumai buvo ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pareiškus analogiškus prašymus apeliacinės instancijos teismas juos išnagrinėjo ir dalį tenkino, o kitą dalį motyvuotai atmetė. Tokios bylos aplinkybės patvirtina, kad BPK 270 straipsnio 1 dalies esminių pažeidimų nagrinėjant bylą nebuvo padaryta.
Be viso to, kasatorius nurodo, kad buvo pažeistas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies b punktas, nes nebuvo duota pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai. Tai, kad ikiteisminis tyrimas vyko du mėnesius, o teisiamasis posėdis porą valandų, pasak kasatoriaus, rodo, kad per tokį trumpą tyrimo laiką neįmanoma padaryti konkrečių išvadų, o viena valanda laiko yra per mažas laiko tarpas pasirengti gynybai. Taigi, nuteistojo manymu, per trumpas baudžiamasis procesas suponuoja jo teisių pažeidimą. Teisėjų kolegija nutaria, kad toks argumentas neturi teisinio pagrindo, nes vien teiginys, jog procesas užtruko labai trumpą laiką, nereiškia, kad byla buvo išnagrinėta neišsamiai. Bylos nagrinėjimo greitumas priklauso tiek nuo bylos sudėtingumo, tiek nuo bylą tiriančių pareigūnų darbo, tiek nuo kitų objektyvių aplinkybių. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2010 m. sausio 28 d., tyrimo metu apklausti liudytojai, atlikti kiti reikalingi proceso veiksmai renkant duomenis, kaltinamasis aktas teismui pateiktas 2010 m. balandžio 19 d., teisiamasis posėdis įvyko 2010 m. birželio 2 d., jo metu ištirti įrodymai, o birželio 30 d. priimtas nuosprendis. Tai, kad procesiniai veiksmai buvo atliekami operatyviai, nereiškia kaltinamojo teisių suvaržymo, juo labiau kad visų procesinių veiksmų metu kaltinamajam buvo užtikrinta teisė į gynybą, jis spėjo pateikti įvairias įvykių versijas bei pasinaudoti gynybos taktikomis teismai šias versijas aiškinosi ir jas motyvuotai paneigė; tai rodo, kad, priešingai kasatoriaus teiginiams, jis turėjo laiko pasiruošti gynybai. Iš esančių bylos duomenų nėra pagrindo teigti, kad byla buvo nagrinėjama skubotai, ir tai lėmė neišsamų jos ištyrimą; bylos duomenų visuma leidžia daryti priešingą išvadą, kad procesas atliktas nuosekliai, operatyviai, išsamiai ir nešališkai, visi duomenys, reikalingi išvadoms surinkti, patikrinti ir įvertinti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, kad esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta, nuteistojo veika kvalifikuota tinkamai pritaikius įstatymą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo V. V. (V. V.) kasacinį skundą atmesti.