Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

2. Švenčionių rajono apylinės teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-203-617/2005) nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. A. priklausančiame 1,63 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), iki 1950 m. buvo sodyba. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu atkurti buvusią sodybą. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2005 m. balandžio 14 d.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutartimi, patenkinus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą, atnaujintas procesas Švenčionių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-203-617/2005. Procesas atnaujintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytais pagrindais, t. y. dėl teismo sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. spalio 11 d. nutartimi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimo ( civilinė byla Nr. 2-203-617/2005 ) panaikinimo atmetė. Taip pat V. A. iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros priteisė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Nustatė, kad civilinės bylos Nr. 2-203-617/2005 nagrinėjimo metu pareiškėjui nuosavybės teise priklausė 3,63 ha ploto miškų ūkio pagrindinės paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjo įsigytas 2004 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Nuo 2009 m. gruodžio 30 d. šį žemės sklypą nuosavybės teise valdo R. A. (įsigijimo pagrindas – 2009 m. gruodžio 21 d. Turto pasidalijimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtas žemės sklypas patenka į Asvejos regioninio parko Asvejos kraštovaizdžio draustinį, todėl jame taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.

12. Iš Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 31 d. sprendime Nr. 86-4379 esančių duomenų nustatė, kad S. J. atkurta nuosavybės teisė į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 4,00 ha žemės, perduodant vietoje turėtos 4,00 ha žemės neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 1,63 ha ploto žemės sklypą miškų ūkio veiklai, esantį (duomenys neskelbtini).

13. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005 m. sausio 17 d. pažymoje Nr. R4-186 nurodytų duomenų nustatė, kad Vilniaus iždo rūmų archyviniame fonde, Švenčionių iždo valdybos (inspektorato) 1923 m. byloje, asmenų, gyvenančių ir turinčių nuosavybę (duomenys neskelbtini)valsčiuje, sąraše (be datos), sudarytame pagal duomenis iki 1923 m. liepos 1 d., įrašytas G. P., turėjęs dviejų kambarių namą. Pažymoje esančioje pastaboje nurodoma, kad daugiau dokumentų apie P. G. (G.) ir dokumentų apie V. L. (duomenys neskelbtini) turėtus pastatus archyve saugomuose fonduose nerasta.

14. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2022 m. lapkričio 29 d. pažymoje Nr. R2-80 esančių duomenų nustatė, kad šia pažyma pateikiami Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005 m. sausio 17 d. pažymoje Nr. R4-186 nurodyti duomenys (siunčiamos šios pažymos kopijos), daugiau žinių apie P. G. (G.), dokumentų apie V. L. (L.), gim. (duomenys neskelbtini) m., F. D. (duomenys neskelbtini)valsčiaus (duomenys neskelbtini)viensėdyje turėtus pastatus, dokumentų, patvirtinančių, kad P. G., F. D., Č. T., g. (duomenys neskelbtini)., ir V. O., gim. (duomenys neskelbtini), visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942 m. gegužės 27 d. surašymo metu gyveno minėtoje vietovėje, (duomenys neskelbtini) viensėdžio ir (duomenys neskelbtini) palivarko planų, archyve saugomuose fonduose nerasta. Lietuvos gyventojų surašymo iki 1940 m. ir 1943-1957 m. dokumentai į archyvą saugojimui neperduoti.

15. Iš prie Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2022 m. lapkričio 29 d. pažymos Nr. R2-80 pateiktoje lentelėje apie nuosavybės savininką arba turėtoją esančio įrašo Nr. ?47 nustatė, kad G. P. (nuosavybės savininkas arba turėtojas) (duomenys neskelbtini) užusienyje turėjo 32 dešimtines bendro ploto žemės sklypą (15 dešimtinių dirbamos žemės, 6 – pievų, 5 – ganyklų, 3 – miško, 3 – nenaudojamos žemės). Šios lentelės vertime yra atžymų, kad kiti įrašai neįskaitomi.

16. Nurodė, jog sprendžiant, ar Švenčionių r. sav. Pabradės sen. (duomenys neskelbtini) vs. esančiame žemės sklype, kuris bylą nagrinėjant 2005 m. nuosavybės teise priklausė V. A., ankščiau buvo sodyba, nėra gauta duomenų, tiesiogiai patvirtinančių sodybos buvimo faktą. Sodybos buvimo faktą patvirtino 2005 m. kovo 14 d. teismo posėdyje apklausti kaip liudytojai V. O. ir Č. T.. Susipažinęs su atnaujintoje civilinėje byloje esančiu posėdžio protokolu nustatė, kad liudytojas Č. T. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), pareiškėją pažįsta, jis atvažiuoja žvejoti. Sklype buvo sodyba, kur buvo gyvenamasis namas, pirtis ir ten gyveno F. D.. Jis dirbo pas grafą ir gyveno pas jį 2 m. Vyko karas ir nebuvo darbo, dėl to F. D. apie 1946 m. išvyko į Lenkiją, namas liko neprižiūrimas, pradėjo pūti ir sugriuvo per ketverius metus. Į teisėjo klausimus liudytojas atsakė, kad F. D. gerai pažinojo, minėtame žemė sklype stovėjo mediniai pastatai, toje vietoje kur šiuo metu išlikę pamatiniai akmenys. Nuo (duomenys neskelbtini) k. iki (duomenys neskelbtini) k. atstumas 2 kilometrai. Liudytojas V. O. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) k. iki (duomenys neskelbtini) k. yra 2 kilometrai. (Duomenys neskelbtini) kaime gyvena nuo 1938 m., sklype buvo sodyba, kurioje gyveno F. D., jis dirbo pas grafą ir 1944 m. išvyko į Lenkiją. Namas liko ir per 8 metus visiškai sugriuvo. Sklype stovėjo trys pastatai: gyvenamasis namas, sandėliukas, pirtis. Pastatai buvo mediniai, šiuo metu yra išlikę pastatų pamatai.

17. Teismo posėdyje apklausti liudytojai šiuo metu mirę – Č. T., gim. (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini), V. O., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). (VĮ Registrų centras Gyventojų registro išrašų duomenys), todėl patikrinti jų parodymų nėra galimybės. Sprendė, kad 2005 m. kovo 14 d. vykusio teismo posėdžio protokole užfiksuoti minėtų liudytojų parodymai yra pakankamai išsamūs, parodymus liudytojai davė CPK nustatyta tvarka, t. y. išaiškinus jiems teises ir pareigas bei jiems prisiekus sakyti byloje tiesą, bylą nagrinėjančiam teismui nekilo jokių abejonių dėl minėtų liudytojų parodymų. Duomenų, sudarančių pagrindą abejoti liudytojų Č. T. ir V. O. parodymais negauta ir bylą atnaujinus. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovės nurodytos aplinkybės, kad liudytojai davė parodymus apie aplinkybes, kurias žinojo būdami labai jauno amžiaus, atitinkamai 15-16 m. ir 18-19 m., nesudaro pakankamo pagrindo abejoti minėtų liudytojų, ar vieno jų, patikimumu. Teismo posėdžio protokole užfiksuota tai, ką kiekvienas liudytojas tuo metu prisiminė, liudytojų paaiškinimai nėra prieštaringi, ir pakankamai išsamūs. Generalinės prokuratūros atstovės nurodoma aplinkybė, kad liudytojai gyveno ne (duomenys neskelbtini) vs., kaip nurodyta Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2022 m. lapkričio 29 d. pažymoje Nr. R2-80, tačiau, atsižvelgus į tai, kad jie gyveno nedideliu, apie dviejų kilometrų, atstumu nuo (duomenys neskelbtini) vs., buvo pilnamečiai, įvertinus ir tuometinio laikotarpio (1944–1946 m.) žmonių gyvenimo būdą (žmonės kaimiškose vietovėse gyveno viensėdijose, kaimuose, jų gyvenimas buvo sėslus), vertino, kad liudytojai galėjo žinoti apie gretimame kaime, viensėdijoje gyvenusius asmenis ir tokius asmenis pažinoti. Generalinės prokuratūros atstovė taip pat teigia, kad minėti liudytojai panašias aplinkybes nurodė ir kitose bylose, tačiau tokių duomenų nagrinėjamoje byloje nėra.

18. Liudytojų nurodoma aplinkybė apie (duomenys neskelbtini) vs. buvusią P. G. priklausiusią sodybą iš dalies patvirtinama Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005 m. sausio 17 d. pažymoje Nr. R4-186 nurodytais duomenimis apie tai, kad Vilniaus iždo rūmų archyviniame fonde, Švenčionių iždo valdybos (inspektorato) 1923 m. byloje, asmenų, gyvenančių ir turinčių nuosavybę (duomenys neskelbtini) valsčiuje, sąraše (be datos), sudarytame pagal duomenis iki 1923 m. liepos 1 d., įrašytas G. P., turėjęs dviejų kambarių namą. Liudytojų nurodoma aplinkybė apie sodybos buvimą pareiškėjui priklausančiame žemės sklype iš dalies patvirtinama ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2022 m. lapkričio 29 d. pažymoje Nr. R2-80 bei jos prieduose esančiais duomenimis apie (duomenys neskelbtini) užusienyje P. G. turėtas 32 dešimtines žemės.

19. Nurodė, jog minėti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad asmuo, nuosavybės teise valdantis 32 dešimtinių (apie 38 ha) žemės plotą, tą žemę dirbdamas (15 dešimtinių dirbamos žemės, 6 – pievų, 5 – ganyklų, 3 – miško, 3 – nenaudojamos žemės), tame pačiame viensėdyje (užsusienis), t. y. (duomenys neskelbtini) vs., galėjo turėti ir dviejų kambarių namą. Pagal Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje esančią informaciją, užùsieniai – žemė, po Valakų reformos likusi už kaimui skirtų valakų ribos, prie kaimų kartais būdavo net keli užusieniai. Lietuvių kalbos žodyne (lkz.lt) nurodoma, kad užusienis – už gatvinių kaimų išsikėlusios sodybos, kai kurie kaimai ir ypač užusieniai buvo įsiterpę tarp kitų dvarų žemių. Pateiktoje 1942 m. žemėlapio ištraukoje matyti, kad V. A. priklausantis žemės sklypas nutolęs nuo (duomenys neskelbtini) k., tačiau, atsižvelgus į archyvo pateiktus duomenis, kuriuose atskiro ūkio vienetas nurodytas būtent užusienis, į šio žodžio reikšmę, taip pat į tai, kad pateikta žemėlapio ištrauka negali būti vertinama kaip patikimas įrodymas, galima daryti prielaidą, kad pareiškėjui priklausiusiame žemės sklype buvo P. G. priklausiusi sodyba. Daugiau dokumentų apie P. G. Švenčionių r. (duomenys neskelbtini) turėtus pastatus archyve saugomuose fonduose nerasta, tačiau Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2022 m. lapkričio 29 d. pažymoje Nr. R2-80 nurodoma, kad Lietuvos gyventojų surašymo iki 1940 m. ir 1943-1957 m. dokumentai į archyvą saugojimui neperduoti, t. y. archyve saugomi ne visi gyventojų surašymo dokumentai iki 1957 m., todėl archyvo pateiktais duomenimis nepaneigiama, kad pareiškėjui priklausiusiame žemės sklype buvo sodyba.

20. Į bylą pateiktos 1942, 1950, 1963, 1979, 1983 m. žemėlapių ištraukos (internetinės svetainės www.geoportal.lt ištraukos, nurodytas mastelis M 1: 10000), kuriose yra atžyma „Sutartiniai ženklais“ ir atžymoje atvaizduotas raudonos spalvos stačiakampis ir prie jo nurodoma „Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))“, apačioje yra įrašai – „Kartografinis pagrindas – istorinis topografinis žemėlapis, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, koordinačių sistema: LKS94, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos“. Pateiktoje istorinio topografinio žemėlapio, sudaryto 1942 m., ištraukoje nenurodytos kitų žemėlapio ištraukoje pažymėtų sutartinių ženklų reikšmės todėl nėra galimybės vienareikšmiškai nustatyti žemėlapyje (jo ištraukoje) pavaizduotų ženklų reikšmės. Kitose – 1950, 1963, 1979, 1983 m. žemėlapių ištraukose, sutartiniai ženklai taip pat nenurodyti, tačiau, apžiūrint minėtas ištraukas, galima daryti išvadą, kad nei 1942 m., nei vėlesnių metų žemėlapių ištraukose vietoje, pažymėtoje raudona spalva, statiniai nėra pažymėti. Vis tik, vien aplinkybė, kad 1942 m. žemėlapio ištraukoje, ją sugretinus su žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statiniai nepažymėti, savaime nepaneigia statinių šiame sklype buvimo fakto ir nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad statinių nebuvo. Pateiktose žemėlapių ištraukose V. A. priklausančio sklypo buvimo vieta atvaizduota skirtingai, pvz. 1942 m. – sklypo riba yra žymiai toliau nuo vandens telkinio ribos, 1963 m. – sklypo riba ribojasi su vandens telkinio riba, 1979 m. – sklypo dalis kerta vandens telkinio ribą, ir nors pareiškėjas iš esmės neginčija, kad pateiktose žemėlapių ištraukose žemės sklypas atvaizduotas faktinėje jo buvimo vietoje, tačiau šie netikslumai nesudaro pagrindo vertinti, kad pateiktose žemėlapių ištraukose itin tiksliai atsispindi reali situacija ir jose atvaizduoti duomenys neginčytini. Esant prieštaravimams tarp žemėlapių ištraukose atvaizduotų duomenų ir kitų byloje gautų įrodymų, sprendžiant dėl šių dokumentų įrodomosios reikšmės, reikėtų atsižvelgti į jų sudarymo tikslą, t. y. kokiems objektams atvaizduoti jie buvo sudaromi, tačiau byloje tokių duomenų negauta.

21. Sutiko su pareiškėjo atstovo pastebėjimais, kad, sudarant 1942 m., 1950 m. žemėlapius, kurių ištraukos pateiktos, nebuvo galimybės naudoti žymiai vėliau – 1966 m., sudarytų topografinių žemėlapių sąlyginius ženklus (TSRS topografinių žemėlapių sąlyginiai ženklai, Generalinio štabo karinės topografijos valdyba, 1966 m. Maskva).

22. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui priklausęs žemės sklypas yra ir bylą nagrinėjant teisme 2005 m. buvo miškų ūkio paskirties (2004 m. lapkričio 3 d. VĮ Registrų centras pažymėjimas, civ b. Nr. 2-203-617/2005, b. l. 4). Pateikta Miškų valstybės kadastro (mastelis M 1:5000) ištrauka, suformuota pagal 2022 m. Miškų urėdijos duomenis, teismo vertinimu, yra bendro pobūdžio informacija apie sklypą, tačiau šie duomenys savaime nepatvirtina, kad kiekvienas minėtame žemės sklype esantis medis yra 90 m amžiaus ar kad iki 1923 m. (pagal archyvo pateiktus duomenis) sklype nebuvo mišku neapaugusių plotų. Kaip minėta, pagal archyvo duomenis, P. G. valdė 32 dešimtinių (apie 38 ha) ploto žemės sklypą, kuriame buvo 3 dešimtinės miško.

23. Pagal bylos nagrinėjimo metu (2005 m. kovo 14 d.) aktualios Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo redakcijos (galiojusi nuo 2001 m. balandžio 25 d., Žin., 2001, Nr. 35-1161) 11 str. 1 d., miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 22 d. nutarimu nustatė, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 str. 1 d. tiek, kiek joje nėra nustatyti išimtiniais laikytini miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, pagal kuriuos tokie atvejai būtų nustatomi, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 54 str., konstituciniam teisinės valstybės principui (Žin., 2009, Nr. 75-3074). Teismo sprendimas byloje, kurioje atnaujintas procesas, priimtas 2005 m. kovo 14 d., t. y. prieš ketverius metus iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, sprendimo priėmimo metu galiojusioje įstatymo redakcijoje nebuvo nustatytas kategoriškas draudimas miško žemėje atstatyti sodybą, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Asvejos regioninio parko nurodoma Miškų įstatymo 11 str. redakcija, kurioje nustatyti miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijai, įsigaliojo tik 2013 m. sausio 1 d., todėl sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad teismas, nagrinėdamas bylą, padarė aiškią teisės taikymo klaidą.

24. Byloje ištirtų ir nustatytų faktinių aplinkybių visuma leido daryti išvadą, kad žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) buvo sodyba.

Žemesnės instancijos teismas

26.1. Teismas neteisingai vertino įrodymus, o teismo išvada, kad miškų ūkio paskirties žemės sklype iki 1950 m. buvo sodyba, neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos.

26.2. Liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip patikimi ir patvirtinantys prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Jų parodymai yra nenuoseklūs, keliantys abejonių ir prieštaringi. Jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

26.3. Liudytojai liudijo apie sodybą (sunykusią 1948 m. arba 1954 m.), kurioje nei vienas iš jų negyveno, jie nebuvo nurodomo kaimo gyventojai. Č. T. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, o V. O. – (duomenys neskelbtini) kaime, apie du kilometrus nutolusiame nuo (duomenys neskelbtini) viensėdžio. Liudijamu laikotarpiu liudytojai buvo gana jauno amžiaus, atitinkamai – 16 ir 19 m., todėl vargu ar galėjo tiksliai žinoti apie kitame kaime, konkrečiame žemės sklype, buvusią sodybą, jos savininką ir šioje sodyboje gyvenusį asmenį.

26.4. Liudytojai panašiai liudijo ir Švenčionių rajono apylinkės teismo išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-636-763/2006 ir 2-105-763/2005. Pirmojoje byloje nustatytas juridinis faktas, kad miško ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu sklypas padalintas į du sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir jo sutuoktinei), esančiame (duomenys neskelbtini) viensėdyje (besiribojančiame su žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sodybos faktas nustatytas šioje byloje), iki 1957 m. stovėjo gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, priklausę V. L. ir jos šeimai. Antrojoje byloje Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimu, patenkinus pareiškėjo prašymą, nustatytas juridinis faktas, kad žemės ūkio paskirties žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)., anksčiau stovėjo J. L. priklausęs statinys – namas su valgomuoju. Liudytojas Č. T. antrojoje byloje aiškino, kad (duomenys neskelbtini) k. buvo 6 namai, keturi buvo L. ir du namai G., tuo tarpu pirminėje byloje tas pats liudytojas liudijo apie G. priklausiusį namą, buvusį ne (duomenys neskelbtini) k., o kitoje Asvejos ežero pusėje – (duomenys neskelbtini) viensėdyje. Tai leidžia abejoti liudytojų paaiškinimų patikimumu.

26.5. Civilinėje byloje Nr. 2-105-763/2015 duoti liudytojų parodymai šią bylą nagrinėjusiam teismui galėjo būti prieinami per LITEKO sistemą, o 2006 m. spalio 18 d. sprendimas, kuriame išdėstyti liudytojo V. O. paaiškinimai, duoti civilinėje byloje Ne. 2-636-763/2006, buvo pateiktas teismui kartu su prokuroro 2022 m. gruodžio 23 d. prašymu atnaujinti procesą byloje Nr. 2-636-763/2006.

26.6. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005 m. sausio 17 d. pažymos Nr. R4-186 duomenys patvirtina, kad P. G. turėjo namą (duomenys neskelbtini) valsčiuje, tačiau nepatvirtina, kad P. G. priklausęs 2 kambarių namas buvo (duomenys neskelbtini) kaime (viensėdyje), o tuo labiau konkrečiame ginčo žemės sklype. Priešingai, minėtoje pažymoje nurodoma, kad daugiau dokumentų apie P. G. Švenčionių apskrities Pabradės valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime turėtus pastatus archyve saugomuose fonduose nerasta.

26.7. Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2022 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. R2-80, atsakydamas į prokuroro paklausimą, pateikė tos pačios 2005 m. sausio 17 d. pažymos kopijas. Minėtame rašte archyvas nurodė, kad gyventojų surašymo iki 1940 m. ir 1943-1957 m. dokumentai į archyvą saugojimui neperduoti. Asmenų, gyvenančių ir turinčių nuosavybę (duomenys neskelbtini) valsčiuje, sąraše esančio įrašo, kopijos nepatvirtina, kad P. G., (duomenys neskelbtini) užusienyje turėjęs žemės, ten pat turėjo ir gyvenamąjį namą. Rašte Nr. R2-80 taip pat nurodė, kad duomenų apie tai, kad 1942 m. gegužės 27 d. visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo metu P. G. būtų gyvenęs (duomenys neskelbtini) viensėdyje, nėra. Tai, kad gyventojų surašymo iki 1940 m. ir 1943-1957 m. dokumentai į archyvą neperduoti saugojimui taip pat neduoda pagrindo išvadai apie P. G. nuosavybės teise turėtus pastatus (duomenys neskelbtini) viensėdyje, konkrečiame žemės sklype.

26.8. Teismas, liudytojų paaiškinimams suteikęs didesnę įrodomąją galią nei oficialiems rašytiniams įrodymams, pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

26.10. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nei 1942 m., nei vėlesnių metų žemėlapių ištraukose vietoje, pažymėtoje raudona spalva, statiniai nėra pažymėti, tačiau aplinkybę, kad 1942 m. žemėlapio ištraukoje, ją sugretinus su žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statiniai nepažymėti, pirmosios instancijos teismas vertino kaip savaime nepaneigiančią statinių šiame sklype buvimo fakto ir nesudarančią pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad statinių nebuvo

26.11. Iš 1942-1983 metų istorinių topografinių žemėlapių su jose atvaizduotu ginčo žemės sklypu ištraukų matyti, kad ginčo žemės sklype vaizduojamos tik miško aikštelės (spygliuočiai ir lapuočiai medžiai) (1942 m., 1950 m., 1963 m., 1979 m.), o 1983 m. žemėlapio ištraukoje dar žymimas per dabartinę sklypo vietą ėjęs miško kelias. Statiniai ginčo žemės sklypo vietoje ir arti jos nėra pavaizduoti. Tuo tarpu kitose istorinių topografinių žemėlapių (1942 m., 1950 m., 1963 m., 1979 m. ir 1983 m.) ištraukų vietose (ne ginčo žemės sklypo vietoje ir ne arti jo) statiniai pažymėti. Sugretinus 1942 m., 1950 m., 1963 m., 1979 m. ir 1983 m. istorinių topografinių žemėlapių ištraukas matyti, kad statiniai yra žymimi tose pačiose vietose, kas leidžia daryti išvadą, kad šie žemėlapiai buvo tikslūs ir atvaizdavo realią tuo metu buvusią padėtį.

26.12. Tai, kad ginčo žemės sklype nebuvo sodybos statinių, o jame augo miškas, patvirtina ir Miškų kadastro 2022 m. duomenys, iš kurių matyti, kad žemės sklypas yra apaugęs mišku, kurio amžius yra daugiau nei 90 metų. Pirmosios instancijos teismas Miškų kadastro duomenis nepagrįstai laikė tik bendro pobūdžio informacija apie sklypą ir neįvertino šių duomenų įtakos 2005 m. kovo 14 d. teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tai, kad P. G. turėjo miško žemės patvirtina ir Lietuvos centrinis valstybės archyvo 2022 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. R2-80 pateikti duomenys.

26.13. Išanalizavus 1942-1983 metų istorinių topografinių žemėlapių ištraukas matyti, kad juose atvaizduotų bylai aktualių objektų, t. y. nedidelių miško aikštelių, lapuočių ir spygliuočių medžių, reljefo, gyvenamųjų ir negyvenamųjų statinių žymėjimas kartojasi ir yra toks pat, todėl darytina išvada, kad po 1966 metų bylai aktualių objektų žymėjimas iš esmės nepakito nuo ankstesnio šių objektų žymėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

30.1. Teismo išvada, kad miškų ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 1950 m. buvo sodyba, galimai neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos.

30.2. Nenuoseklūs liudytojų paaiškinimai apie ginčo žemės sklype (duomenys neskelbtini) viensėdyje buvusią P. G. priklausiusią sodybą nepaneigė ir negalėjo paneigti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro į bylą pateiktuose oficialiuose rašytiniuose įrodymuose - 1942-1983 metų laikotarpio istoriniuose topografiniuose žemėlapiuose, kurių patikimumu suabejojo teismas, ir Miškų kadastre apie žemės sklypą užfiksuotų duomenų, iš kurių matyti, kad sodybos ginčo žemės sklype nebuvo ir negalėjo būti.

30.3. Teismas liudytojų paaiškinimams suteikdamas didesnę įrodomąją reikšmę nei oficialiems rašytiniams įrodymams pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas, suabejojęs šių oficialių rašytinių įrodymų patikimumu ir nesiėmęs priemonių kilusioms abejonėms pašalinti, neįvertino šių įrodymų įtakos 2005 m. kovo 14 d. teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui tokiu būdu paneigdamas proceso atnaujinimo instituto paskirtį ištaisyti teisines ir faktines klaidas anksčiau priimtame teismo sprendime.

30.4. Sugretinus 1942 m., 1950 m., 1963 m., 1979 m. ir 1983 m. istorinių topografinių žemėlapių ištraukas matyti, kad statiniai yra žymimi tose pačiose vietose, kas leidžia daryti išvadą, kad šie žemėlapiai buvo tikslūs ir atvaizdavo realią tuo metu buvusią padėtį.

30.5. Žemėlapių su jose atvaizduotu ginčo žemės sklypu ištraukos patvirtina priešingą nei nustatė pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad pareiškėjo sklype ne tik iki 1950 m. (bet ir vėliau) sodybos statinių nebuvo. Tai, kad ginčo žemės sklype nebuvo sodybos statinių, o jame augo miškas, patvirtina ir Miškų kadastro 2022 metų duomenys, iš kurių matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra apaugęs mišku, kurio amžius yra daugiau nei devyniasdešimt metų. Pirmosios instancijos teismas Miškų kadastro duomenis nepagrįstai laikė tik bendro pobūdžio informacija apie sklypą ir neįvertino šių duomenų įtakos 2005 m. kovo 14 d. teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

30.6. Išanalizavus žemėlapių ištraukas matyti, kad juose atvaizduotų bylai aktualių objektų, t. y. nedidelių miško aikštelių, lapuočių ir spygliuočių medžių, reljefo, gyvenamųjų ir negyvenamųjų statinių žymėjimas kartojasi ir yra toks pat, todėl darytina išvada, kad po 1966 metų bylai aktualių objektų žymėjimas iš esmės nepakito nuo ankstesnio šių objektų žymėjimo