Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-05 · Administracinė byla Nr. eI-1249-386/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-05
Bylos Nr.
eI-1249-386/2016
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00091-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
R. S.
Atsakovas
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profsąjungai, R. P.
Trečiasis asmuo
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profsąjungai, R. P.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1249-386/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00091-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 1.38; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,dalyvaujant pareiškėjui R. S.,

atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos atstovei Aušrai Norvilienei,

trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovui Vaidotui Jasui,

2016-04-20 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profsąjungai ir R. P. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas, ir R. S.) skundu teismo prašo:

- panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos Etikos komisijos (toliau – ir atsakovas, ir Komisija) 2016-01-25 sprendimą Nr. EK-1 (toliau – ir skundžiamas sprendimas);

- įpareigoti Komisiją per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti teismo sprendimo rezoliucinę dalį Klaipėdos rajono savivaldybės tinklapyje: http://www.klaipedos-r.lt (naujienų rubrikoje).

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. S. teigia, kad skundžiamu sprendimu konstatuota, jog Savivaldybės tarybos narys R. S. 2015-12-10 vykusiame Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje, elgdamasis nepagarbiai, kalbėdamas pakeltu tonu, žemindamas Savivaldybės administracijos darbuotojus, reikšdamas nepasitikėjimą jų kompetencija, nepagrįstai kaltindamas korupciniai sprendimais, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – ir Kodeksas) 4 straipsnio 1, 5, 6 punktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus (pagarbos žmogui ir valstybei, padorumo bei pavyzdingumo).

Nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi Komisija, įgyvendindama jai suteiktas teises, pažeidė Kodekse bei Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos etikos komisijos nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) nurodytas teisės normas. Paaiškina, kad Komisija, neturėdama atitinkamo narių skaičiaus posėdyje, nekonkretizuodama kokiu pagrindu pradeda tyrimą bei kokiais konkrečiais teisės normų pažeidimais pareiškėjas yra kaltinamas, praleidusi įstatymo numatytą terminą, per kurį turi būti pradedamas tyrimas, priėmė neteisėtą ir nepragrįsta sprendimą dėl tyrimo pradėjimo. Pažymi, kad Komisija nesvarstė pareiškėjo pateiktų prašymų apklausti liudytojus bei nušalinti nuo atliekamo tyrimo du etikos komisijos narius. Teigia, kad skundžiamas sprendimas neatitinka teismų suformuotos praktikos, pagal kurią Komisijos posėdžio protokole turi būti nurodyta diskusijos santrauka ir balsavimo rezultatai. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, šališkas, neištirtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, pareiškėjui nesuteikta teisė užduoti liudytojams klausimus, suvaržyta pareiškėjo teisė į gynyba. Pažymi ir tai, kad posėdžio protokole ir skundžiamame sprendime pažeidimas konstatuotas skirtingai. Teigia, kad Komisijos priimti sprendimai yra vieši ir turi būti skelbiami institucijos, kurioje politikas eina pareigas, interneto svetainėje ir informaciniame leidinyje, jeigu toks leidinys yra leidžiamas bei kad pranešimas dėl skundžiamo sprendimo šiuo metu yra paskelbtas Savivaldybės tinklapyje.

Atsiliepimas

Atsakovas Komisija atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad Komisijos pirmininkė posėdžio metu nurodė, kad gauti du raštiški skundai ir tai yra pagrindas pradėti tyrimą, o nurodyti, kokios konkrečios teisės normos (valstybės politikų elgesio principo) pažeidimu yra kaltinamas valstybės politikas, sprendime pradėti tyrimą teisės aktai nereikalauja. Nurodo, jog sprendimas pradėti tyrimą buvo priimtas vieną dieną praleidus terminą dėl to, kad neįvyko pirmas Komisijos posėdis , neatvykus pakankamam skaičiui Komisijos narių. Paaiškina, kad į 10 dienų laikotarpį, per kurį turėjo būti priimtas sprendimas pardėti tyrimą, įsiskaitė trys poilsio bei trys šventinės dienos, todėl mano, kad šis pažeidimas, vadovaujantis protingumo principu, turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis ir neturėtų būti pagrindu naikinti skundžiamą sprendimą. Nurodo, kad Komisija sudaroma iš 7 tarybos narių ir 4 gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų, o Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja 2/3 Komisijos narių. Paaiškina, kad posėdyje priimant sprendimą pradėti tyrimą dalyvavo 7 Komisijos nariai, t. y. daugiau nei 2/3 išrinktųjų Komisijos narių, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nebuvo reikiamo narių skaičiaus, kad posėdis įvyktų. Nurodo, kad Komisija posėdyje pareiškėjo prašymus apklausti liudytojus bei nušalinti komisijos narius nuo tyrimo apsvarstė ir nusprendė jų netenkinti, tačiau į Etikos komisijos posėdį kvietė dvi liudytojas. Teigia, kad skundžiamas sprendimas atitinka visus jam keliamus turinio reikalavimus. Paaiškina, kad protokolas - tai tik santrauka pasisakymų ir pan., todėl mano, kad tam tikri formuluočių skirtumai protokole ir sprendime gali būti, tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas iš esmės juose konstatuotas vienodai. Pažymi, kad daugumai Komisijos narių nekilo abejonių, kad pareiškėjas pažeidė Kodekso 4 straipsnio 1, 5, 6 punktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus.

Mano, kad Komisija neturi skelbti teismų sprendimų, nes jie viešai skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Mano, kad Komisija, nagrinėdama jos, kaip Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkės bei Savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos, prašymus ištirti, ar Savivaldybės tarybos narys R. S. Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto 2015-12-10 posėdžio metu savo elgesiu nepažeidė Kodekso nustatytų valstybės politikų elgesio principų, išnagrinėjo nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, tinkamai kvalifikavo pareiškėjo veiksmus bei priėmė pagrįstą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą ir prašė tenkinti jį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens Savivaldybės administracijos darbuotojų profsąjungos atstovas iš esmės palaikė atsakovo poziciją.

Byloje pakanka duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalimi, byla nagrinėta iš esmės trečiajam suinteresuotam asmeniui Rasai Petrauskienei ar jos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje iš esmės ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2016-01-25 sprendimo Nr. EK-1 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nario R. S. elgesio“. Skundžiamu sprendimu konstatuota, jog Savivaldybės tarybos narys R. S. 2015-12-10 vykusiame Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje, elgdamasis nepagarbiai, kalbėdamas pakeltu tonu, žemindamas Savivaldybės administracijos darbuotojus, reikšdamas nepasitikėjimą jų kompetencija, nepagrįstai kaltindamas korupciniais sprendimais, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1, 5, 6 punktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus: pagarbos žmogui ir valstybei – laikytis žmogaus teisių ir laisvių ir jas užtikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; padorumo – elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenkia jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengti nesąžiningų pranašumo siekimo būdų, gautą oficialią informaciją naudoti tik pareigoms atlikti ir nesipelnyti iš jos; pavyzdingumo – deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas R. S. teigia, jog priimant skundžiamą sprendimą buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, be to, skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas objektyviais duomenimis, todėl jis yra neteisėtas bei nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

Valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas, patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu.

Kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos komisijos: 1) Lietuvos Respublikos Seime ir Lietuvos Respublikos Vyriausybėje – Seimo Etikos ir procedūrų komisija; 2) savivaldybių tarybose – savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos. To paties straipsnio 3 dalis tvirtina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų komisijų darbo ir sprendimų priėmimo tvarką, vadovaujantis šiuo kodeksu, nustato institucijų, kurios jas sudarė, veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2009-04-30 sprendimu Nr. T11-229 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos etikos komisijos veiklos nuostatus.

Dėl pažeistų procedūrų

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Šioje teisės normoje iš esmės yra įtvirtinti du pagrindai, kurie leidžia teismui viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį aktą pripažinti neteisėtu, o būtent, kai nustatoma, kad: 1) sprendimo priėmimo procedūros metu buvo padaryti esminiai procedūriniai teisės normų pažeidimai, kurių negalima pašalinti teisminio nagrinėjimo metu; 2) viešojo administravimo subjektas sprendimo priėmimo procedūros metu nevisapusiškai, nepilnai ištyrė bei įvertino visas reikšmingas aplinkybes, reikalingas atitinkamam sprendimui priimti, dėl ko jo sprendimas yra nepagrįstas. Šiuo atveju pažymėtina, kad įstatymo leidėjas išskirtinę reikšmę teikia antrajam pagrindui, kuris sietinas su viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto pagrįstumu (<...> „ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.“). Tačiau nemažiau svarbus yra ir pirmasis pagrindas, kuris siejamas su sprendimo teisėtumu, kai priimant sprendimą yra pažeidžiamos pagrindinės procedūros, kurių ištaisyti vėlesnėse ginčo nagrinėjimo stadijose nebėra galimybės. Paprastai reikalavimas laikytis tam tikrų procedūrų, teisės aktuose, reglamentuojančiuose atitinkamą teisinių santykių sritį, būna suformuluotas imperatyvia forma.

Vertinant, ar viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas yra teisėtas bei pagrįstas, būtina atsižvelgti į teisės normas, reglamentuojančias atitinkamus teisinius santykius, kurių srityje buvo priimtas viešojo administravimo subjekto administracinis aktas. Tačiau skirtinguose teisiniuose santykiuose reikalavimai dėl priimamų individualių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti skirtingi (pagal minimaliai būtinų prielaidų ir sąlygų sprendimui priimti apimtį, pobūdį ir pan.), nes gali būti sąlygoti tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant ar ginčijamas administracinis aktas atitinka minėtus reikalavimus, turi būti nustatoma kokius specifinius reikalavimus administracinio akto teisėtumui bei pagrįstumui kelia teisės aktai, reglamentuojantys atitinkamus teisinius santykius, t. y., turi būti nustatoma kokios faktinės aplinkybės ir kokia apimtimi sudaro minimaliai būtinas prielaidas bei sąlygas priimti administracinį, kad juo asmeniui būtų galima sukurti, panaikinti ar pakeisti subjektines teises ir pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-04-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-493-438/2016).

Pareiškėjas kaip vieną iš procedūrų pažeidimų nurodė tai, jog posėdžio metu Komisijai priimant sprendimą pradėti tyrimą nenurodoma, kokiu teisiniu pagrindu jis yra pradedamas bei nenurodoma kokios konkrečios teisės normos pažeidimu pareiškėjas yra kaltinamas.

Kodekso 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės politiko elgesio tyrimas Etikos komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą; 2) visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą. Nuostatų 6.1 – 6.2 punktuose nustatyta, kad Komisija nagrinėja fizinių ar juridinių asmenų skundus, kreipimusis ar pranešimus apie valstybės politiko galimai padarytą Kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą bei visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą pagrįstą informaciją apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą. Atsižvelgiant į šias nuostatas, darytina išvada, jog tam, kad būtų pradėtas tyrimas, turi būti nustatyta, koks pažeidimas galimai buvo padarytas. Pareiga besikreipiančiam asmeniui nurodyti konkretų pažeidimą nenustatyta, todėl jam šio pažeidimo nenurodžius, Komisija, gavusi skundą ar kreipimąsi, privalo savo iniciatyva nustatyti, kokią konkrečią Kodekso ar kitų teisės aktų nuostatą galimai pažeidė asmuo, kurio atžvilgiu pradedamas tyrimas.

Sprendimas pradėti tyrimą dėl pareiškėjo elgesio 2015-12-10 Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje priimtas Komisijos 2015-12-29 posėdyje (Komisijos 2015-12-29 posėdžio protokolas Nr. T8-9). Posėdžio metu Komisijos pirmininkė nurodė, kad pagrindas pradėti šį tyrimą yra raštiški Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkės Rasos Petrauskienės ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos skundai.

Savivaldybės administracijos darbuotojų profesinė sąjunga 2015-12-16 raštu Nr. 6 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nario R. S. elgesio“ nurodė, jog į šią profesinę sąjungą kreipėsi šios organizacijos nariai dėl R. S. elgesio. Paaiškino, kad jie informavo, jog 2015-12-10 vykusiame Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje R. S. nepagarbiai ir nemandagiai elgėsi su savivaldybės administracijos darbuotojais, juos įžeidinėjo, trukdė pristatyti sprendimų projektus, nutraukinėjo jų kalbą, dažnai klausimus užduodamas ne pagal sprendimo projektus, nepateikdamas aiškių argumentų nepagrįstai kaltino darbuotojus nekompetencija, korupcija, siūlė perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, būdamas advokatu aiškiai demonstravo savo galimą pranašumą teisiniais klausimais. Teigė, jog R. S. nuolat kalbėjo pakeltu tonu, netgi šaukė, rėkė. Be to, toks R. S. elgesys pastebimas ne tik komitetų, bet ir Savivaldybės tarybos posėdžių metu, o apie jo daromą psichologinį spaudimą darbuotojams kabinetuose jau buvo ir anksčiau kalbėta su administracijos vadovais. Pastebimas jo išankstinis nusistatymas darbuotojų atžvilgiu, jų žeminimas, Savivaldybės tarybos nario kultūros ir etikos stoka. Mano, kad Savivaldybės tarybos narys R. S. tokiu savo elgesiu 2015-12-10 vykusio Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje pažeidė valstybės politikų elgesio principus: pagarbos žmogui, teisingumo, sąžiningumo, padorumo, pavyzdingumo, nesavanaudiškumo. Atsižvelgiant į tai, prašė svarstyti R. S. elgesį ir priimti sprendimą Kodekse nustatyta tvarka.

Savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė R. P. 2015-12-17 raštu „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nario R. S. elgesio“ nurodė, kad 2015-12-10 įvyko švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdis, kuriame dalyvavo Savivaldybės tarybos nariai: R. P., R. C., A. K., A. N., D. Š. ir R. S.. Teigė, jog Savivaldybės tarybos ir švietimo, kultūros ir sporto komiteto narys R. S. posėdyje įvedė destrukciją, nepagarbiai ir agresyviai, darydamas psichologinį spaudimą, elgėsi su pranešėjais – Savivaldybės administracijos darbuotojais, tuo pažeisdamas Kodekse nustatytus valstybės politikų elgesio principus. Prašė išnagrinėti ir svarstyti tokį tarybos nario elgesį.

Kodekso 4 straipsnis nustato elgesio principus, kuriais gyvenime turi vadovautis Valstybės politikas viešajame gyvenime. Tarp šiame straipsnyje paminėtų principų yra ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos 2015-12-16 rašte Nr. 6 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nario R. S. elgesio“ nurodyti galimai pareiškėjo pažeidžiami pagarbos žmogui, teisingumo, sąžiningumo, padorumo, pavyzdingumo, nesavanaudiškumo principai. Pažymėtina, jog Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkės R. P. 2015-12-17 rašte „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nario R. S. elgesio“ tik apskritai nurodyta, kad buvo pažeisti Kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai, nenurodant konkrečiai kokie principai pažeisti.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog Komisija, vadovaudamasi Kodekso 7 straipsnio 1 dalimi ir gavusi minėtus raštus, turėjo įvertinti juose pateiktą informaciją ir konkretizuoti, kokiu pagrindu pradedamas tyrimas bei kokios konkrečios teisės normos pažeidimu yra kaltinamas pareiškėjas, tačiau Komisijos pirmininkė apsiribojo nuoroda į gautus raštus, kuriuose tai taip pat nėra konkrečiai nurodyta.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad buvo pažeistas teisės aktais nurodytas reikalavimas, kad tyrimas turi būti pradedamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo skundo gavimo.

Kodekso 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog valstybės politiko elgesio tyrimas pradedamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo atsiradimo. Analogiškai nustatyta ir Nuostatų 7 punkte. Savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos 2015-12-16 raštą Nr. 6 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nario R. S. elgesio“ ir Savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkės R. P. 2015-12-17 raštą „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nario R. S. elgesio“ Savivaldybė gavo 2015-12-17, tačiau sprendimas pradėti tyrimą priimtas tik 2015-12-29, t. y. praleidus terminą vieną dieną. Pažymėtina, kad su šia aplinkybe sutinka ir atsakovas. Konstatuotina, jog vadovaujantis Kodekso 7 straipsnio 2 dalimi ir Nuostatų 7 punktu, suėjus 10 dienų terminui tyrimas negalėjo būti pradėtas. Atsakovo argumentai, kad pirmas Komisijos posėdis neatvykus pakankamam skaičiui Komisijos narių ir kad į 10 dienų laikotarpį, per kurį turėjo būti priimtas sprendimas pardėti tyrimą pateko trys poilsio bei trys šventinės dienos, vertintini kaip neturintys reikšmės, kadangi teisės aktai nenumato galimybės šio termino pratęsti ar atnaujinti, o terminas nustatytas ne darbo, o kalendorinėmis dienomis.

Pareiškėjas pažymi, jog 2015-12-29 posėdyje iš 11 Komisijos narių dalyvavo tik 7 Komisijos nariai, todėl toks Komisija su tokiu narių skaičiumi neturėjo teisės priimti sprendimų.

Pagal Komisijos 2015-12-29 posėdžio protokolą Nr. T8-9 2015-12-29 posėdyje dalyvavo 7 Komisijos nariai. Pagal Nuostatų 15 punktą (Klaipėdos rajono savivaldybės 2015-08-27 sprendimo Nr. T11-218 redakcija) Komisija sudaroma Tarybos sprendimu iš 7 Tarybos narių ir 4 gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų. Nuostatų 16 punktas nustato, kad Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja 2/3 Komisijos narių. Atsižvelgiant į tai, 2015-12-29 posėdyje dalyvavo mažiau nei 2/3 Komisijos narių (2/3 yra mažiausiai 8 nariai iš 11), vadovaujantis Nuostatų 16 darytina išvada, jog šis posėdis buvo neteisėtas. Byloje pateiktais duomenimis, Klaipėdos rajono savivaldybės 2015-05-28 sprendimu Nr. T11-118 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės Etikos komisijos sudarymo“ nusprendė sudaryti Komisiją iš 7 Savivaldybės tarybos narių ir 3 gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų. Teismo vertinimu, tai, kad Savivaldybės taryba nesudarė Komisijos atitinkančios Nuostatų 15 punktą, nesudaro pagrindo netaikyti Nuostatų 16 punkto.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Komisija pareiškėjo pateiktų prašymų apklausti liudytojus, t. y. asmenis kurie dalyvavo 2015-12-10 Švietimo kultūros ir sporto komiteto posėdyje, bei nušalinti nuo atliekamo tyrimo du etikos komisijos narius nesvarstė ir nepriėmė sprendimų dėl jų tenkinimo arba netenkinimo, neinformavo pareiškėjo dėl šių sprendimų.

Pagal Kodekso 7 straipsnio 8 dalies 1-3 punktus valstybės politikas, kurio elgesys tiriamas, turi teisę teikti Komisijai paaiškinimus, prašymus ir įrodymus, baigus tyrimą susipažinti su tyrimo metu surinkta medžiaga bei dalyvauti Komisijos posėdžiuose. Analogiškai nustatyta ir Nuostatų 13 punkte. Pareiškėjas 2016-01-05 prašymu „Pradėtoje tyrimo byloje“ nurodė, kad šiam tyrimui atlikti yra reikalinga Komisijos posėdyje apklausti asmenis, kurie dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo kultūros ir sporto komiteto 2015-12-10 posėdyje, todėl, vadovaujantis Nuostatų 13.1 punktu, prašė iškviesti į Komisijos posėdį ir apklausti 22 asmenis. Pareiškėjas 2016-01-07 prašymu nušalinti nuo tyrimo nurodė, kad Komisijos narys K. D., galimai išplatinęs Komisijos medžiagą tretiesiems asmenims pareiškėjo atžvilgiu, jau parodė nusiteikimą ir išankstinę nuostatą jo atžvilgiu, juolab, kad medžiaga buvo pateikta buvusiam Žemaičių partijos nariui, su kuriuo vyko teisminiai procesai, be to, su kita komisijos nare R. K. pareiškėją sieja konfliktiški santykiai, nes ankstesnis jos buvimas Žemaičių partijoje, jos pašalinimas iš Žemaičių partijos ir vykę teisminiai procesai yra suformavę atitinkamą nuomonę apie pareiškėją, todėl jos priimami sprendimai negali būti objektyvūs ir nešališki. Atsižvelgiant į tai, prašė nušalinti nuo pareiškėjo elgesio tyrimo šiuos du Komisijos narius.

Kodekso 7 straipsnio 3 dalies 1-5 punktuose nurodyta, kad Komisija atlikdama tyrimą turi teisę: apklausti valstybės politiką, kurio elgesys tiriamas, bei kitus asmenis, susijusius su valstybės politiko tiriamu elgesiu ar politine veikla; apklausti skundo autorių ir išsiaiškinti apie jo žinomą informaciją apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą; teisės aktų nustatyta tvarka susipažinti su reikiamais dokumentais ir gauti jų nuorašus (kopijas) bei kitą tyrimui reikalingą informaciją; prireikus išvykti į įvykio vietą; pasitelkti specialistų. Komisijos 2016-01-12 posėdžio protokolas Nr. T8-1 patvirtina, jog Komisijos 2016-01-12 posėdžio metu minėti pareiškėjo prašymai buvo svarstyti ir buvo priimti sprendimai nenušalinti Komisijos narių, o liudytojais kviesti tik raštų, kurių pagrindu buvo pradėtas tyrimas, autorius. Pažymėtina ir tai, kad iš šio protokolo matyti, jog pareiškėjas pats dalyvavo Komisijos 2016-01-12 posėdyje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, jog minėti prašymai nebuvo svarstyti ir dėl jų nebuvo priimti sprendimai bei kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie tai, atmestini kaip nepagrįsti.

Apibendrinant konstatuojama, jog nustatytos aplinkybės dėl termino ir pagrindo pradėti tyrimą bei dėl kvorumo patvirtina, kad priimant sprendimą pradėti tyrimą buvo pažeistos imperatyvios Kodekso ir Nuostatų normos, dėl ko Komisijos veiksmai, kurie buvo atlikti, pažeidžiant šias normas, negali būti pripažinti teisėtais. Kodekso 7 straipsnio 11 dalis nustato, jog Komisija, atlikusi tyrimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tyrimo pabaigos savo posėdyje vertina tyrimo metu surinktus duomenis ir priima šio kodekso 9 straipsnyje numatytus sprendimus. Vadovaujantis bendruoju teisės principu, kad iš neteisės negali atsirasti teisė (ex iniuria non oritur ius) skundžiamas sprendimas, kuris priimtas Komisijos 2015-12-29 posėdyje neteisėtai pradėto tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu, taip pat laikytinas neteisėtu ir, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, naikintinas kaip neteisėtas.

Dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Kaip minėta, Kodekso 7 straipsnio 11 dalis nustato, kad Komisija, atlikusi tyrimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tyrimo pabaigos savo posėdyje vertina tyrimo metu surinktus duomenis ir priima šio kodekso 9 straipsnyje numatytus sprendimus. Kodekso 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės politiko elgesio tyrimą atlikusi Komisija gali priimti šiuos sprendimus: konstatuoti, kad valstybės politikas nepažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ar reikalavimų; konstatuoti, kad valstybės politikas pažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus; rekomenduoti valstybės politikui suderinti savo elgesį ar veiklą su šiame kodekse ar institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais; rekomenduoti viešai atsiprašyti; įtarus esant nusikalstamos veikos požymių, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigoms ar prokuratūrai.

Nuostatų 33 punktas nustato, kad Komisijos atliktas tyrimas yra įforminamas sprendimu, jame turi būti nurodyta sprendimo priėmimo data ir vieta, komisijos pavadinimas, posėdyje dalyvaujantys asmenys, komisijos sekretorius: asmenų, kurių veikla tiriama, vardas ir pavardė bei pareigos; tiriamų asmenų veiksmai. Nuostatų 34 punktas nustato, kad Komisijos sprendimo aprašomojoje dalyje nurodyti: komisijos nustatytas faktines aplinkybes; asmens, kurio veikla tiriama, paaiškinimą; įrodymus, kuriais grindžiamos komisijos išvados, argumentus, dėl kurių atmetami tam tikri teiginiai; nuorodas į konkrečias teisines normas, kurios taikomos tiriant faktą.

Sprendimas užbaigti tyrimą dėl pareiškėjo elgesio priimtas Komisijos 2016-01-18 posėdyje (Komisijos 2016-01-18 posėdžio protokolas Nr. T8-2). Komisijos 2016-01-25 posėdyje buvo vertinami tyrimo metu surinkti duomenys ir priimtas sprendimas (Komisijos 2016-01-25 posėdžio protokolas Nr. T8-3), įformintas skundžiamu sprendimu. Kaip minėta, skundžiamu sprendimu konstatuota, jog Savivaldybės tarybos narys R. S. 2015-12-10 vykusiame Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje, elgėsi nepagarbiai, kalbėjo pakeltu tonu, žemino Savivaldybės administracijos darbuotojus, reikšdamas nepasitikėjimą jų kompetencija, nepagrįstai kaltino korupciniais sprendimais. Pažymėtina, kad teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad skundžiamame sprendime ir Komisijos 2016-01-25 posėdžio protokole Nr. T8-3 skirtingai konstatuotas pareiškėjo padarytas pažeidimas, kadangi tiek minėtame protokole, tiek skundžiamame sprendime jis įvardintas iš esmės vienodai. Tačiau nei skundžiamame sprendime, nei Komisijos 2016-01-25 posėdžio protokole Nr. T8-3, nenurodyta kuriuos konkrečiai Savivaldybės administracijos darbuotojus ir kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas pažemino, įžeidė, darė psichologinį spaudimą, nenustatyta kam pareiškė nepasitikėjimą kompetencija ir kas buvo apkaltintas korupciniais sprendimais. Neaišku, ar apskritai buvo tokių asmenų, kurie jautėsi pažeminti, įžeisti, nepagrįstai apkaltinti ar kad jiems daromas psichologinis sprendimas. Pareiškėjas 2016-01-17 raštu pateikė paaiškinimą, pareiškėjas žodžiu paaiškinimus teikė ir 2016-01-18 komisijos posėdyje (Komisijos 2016-01-18 posėdžio protokolas Nr. T8-2). Nei skundžiamame sprendime, nei Komisijos 2016-01-25 posėdžio protokole Nr. T8-3 nepateikti argumentai, dėl kurių atmetami tam tikri teiginiai, nurodyti pareiškėjo paaiškinimuose.

Teismas pripažįsta, kad skundžiamas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai), todėl jis prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, skundžiamas sprendimas taip pat naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Pareiškėjas skundu, be kita ko, prašo įpareigoti Komisiją per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti teismo sprendimo rezoliucinę dalį Klaipėdos rajono savivaldybės tinklapyje: http://www.klaipedos-r.lt (naujienų rubrikoje).

Pagal Kodekso 9 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad Komisijos priimti sprendimai yra vieši ir turi būti skelbiami institucijos, kurioje politikas eina pareigas, interneto svetainėje ir informaciniame leidinyje, jeigu toks leidinys yra leidžiamas. Pareiškėjas nurodo ir atsakovas neneigia, jog pranešimas dėl skundžiamo sprendimo šiuo metu yra paskelbtas Klaipėdos rajono savivaldybės tinklapyje: http://www.klaipedos-r.lt. Teisės aktai nenustato pareigos apie teismo sprendimą, kuriuo panaikintas Komisijos sprendimas, paskelbti institucijos, kurioje politikas eina pareigas, interneto svetainėje ar informaciniame leidinyje. Tačiau neabejotina, jog Komisijai priėmus sprendimą, kad pareiškėjas pažeidė Kodeksu nustatytus valstybės politiko elgesio principus ir jį viešai paskelbus, pareiškėjui atsirado ir atitinkamos (negatyvios) teisinės pasekmės.

Pagal ABTĮ 88 straipsnio 2 punktą, išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas gali priimti sprendimą patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, atsakovas įpareigotinas per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti pranešimą apie skundžiamo sprendimo panaikinimą Klaipėdos rajono savivaldybės tinklapyje: http://www.klaipedos-r.lt (naujienų rubrikoje).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjo R. S. skundą.

Panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2016-01-25 sprendimą Nr. EK-1 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nario R. S. elgesio“.

Įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisiją per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti pranešimą apie panaikintą sprendimą Klaipėdos rajono savivaldybės tinklapyje: http://www.klaipedos-r.lt (naujienų rubrikoje).

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėAušrelė Mažrimienė