Kauno apygardos teismo nutartis

2007-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-139-245-2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-02-06
Bylos Nr.
1A-139-245-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Romas Aikevičius
Pranešėjas: K. Dargužis Baudž. byla Nr.1A-139-245/07Teisėja: V. Venskienė(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. vasario 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Romo Aikevičiaus, sekretoriaujant A.Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui P.Kulbiui, gynėjui advokatui V.Incui teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal T. B. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d., 8 p. laisvės atėmimo bausme 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., 2006 12 05 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2005 11 30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir su 2006 05 11 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis: pagal BK 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 187 str. 3 d., - areštu 30 parų, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 284 str. 1 d., laisvės atėmimu 6 mėnesiams, prie griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo 2 metams iš dalies pridėtos visos švelnesnės bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. buvo nuteistas už tai, jog jis 2005 m. lapkričio 21 d. apie 18.30 val. Kauno rajone Samylų sen. Girionių k., (duomenys neskelbtini) namo rūsyje iš chuliganiškų paskatų nukentėjusiajai M. T. spyriu į sėdmenis ir nugaros sritį padarė kairės juosmeninės-kryžmeninės nugaros srities sumušimą, sukeldamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistasis T. B. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliantas nurodo, jog teismo nuosprendis nepagrįstas, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teigia, jog jis įėjęs į namo rūsį bei pašaukdamas savo draugą vardu „Tadai“ labai išgąsdino ten buvusią moteriškę, kuri nuo išgąsčio trenkėsi į durų staktą, po to į jį, ir išlėkė. Jis nuėjo į rūsyje esančią sporto salę ir pabendravo su trimis ten buvusiais vaikinais. Ten buvo i T. B.. Jis buvo girtas. Vėliau visi išsiskirstė. Nuteistasis lipdamas laiptais užkabino koja stovėjusį karutį, kuris sukeldamas didelį triukšmą nusirito žemyn. Jis nurodo, jog T. B. bandė papasakoti juokingą nutikimą su moteriške, kuri trenkėsi į kampą, tačiau T. B. buvo išgėręs ir jo nesiklausė. Ikiteisminio tyrimo metu visi salėje buvę vaikinai patvirtino, kad T. B. į salę atėjo girtas, o nuteistasis buvo blaivus. Apeliantas teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu T. B. apklausos metu buvo girtas, parodė, jog jokio triukšmo rūsyje negirdėjo, smurto nematė. Apklausos protokolą pasirašė neskaitęs. Nuteistasis nurodo, jog teismas grįsdamas jo kaltę vadovavosi nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais. Po nukentėjusiosios atsitrenkimo į durą staktą jis su ja nekalbėjo. Liudytojai T. B., R. K. apklausti teisme patvirtino tik jo nekaltumą. Jo nekaltumą patvirtino ir akistata tarp jo ir M. T.. Mano, kad teismas buvo šališkas. Jam teisėja uždavė klausimą, menantį atsakymą: „Vadinasi esi psichiškai sveikas ir neturėjai psichikos sutrikimų nusikaltimo metu?“ Apeliantas nurodo, jog į šį klausimą buvo atsakyta teismo psichiatrijos ekspertizės akte. Nuteistasis teismo šališkumą įžvelgia ir tame, jog tas pats teismas jį teisė ir 2006m. gegužės 11 d.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti. Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis, neigdamas savo kaltę, kritikuoja byloje surinktus įrodymus, jų vertinimą bei pateikia savus motyvus dėl kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistojo T. B. kaltumas, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, įrodytas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Nuteistojo teiginius, jog inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, paneigia teismo ištirti įrodymai, kurie įvertinti laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teismo išvados dėl nesunkaus nukentėjusiosios M. T. sveikatos sutrikdymo paremtos nukentėjusiosios parodymais, medicinos specialisto išvada, akistatos tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios protokolu bei kitais duomenimis.

Nukentėjusioji M. T. ir ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme parodė, kad būdama pasilenkusi namo rūsyje pajuto smūgį, trenkėsi į katilą ir susidaužė šoną. pasisukusi pamatė T. B., kuris stovėjo abiem rankomis atsirėmęs į durų staktą. ji paklausė, kodėl jis mušasi. Tada jis griebė jai už gerklės, sakė, jeigu rėks pasmaugs. Jai buvo padaryti sužalojimai: dvi kraujosrūvos, sumušimas stuburo srityje Jis buvo apsvaigęs, rankoje laikė nugertą butelį. Mano, kad taip jis pasielgė dėl chuliganiškų paskatų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pagrįstai nuteistojo kaltę grindė nuosekliais ir vienodais nukentėjusiosios parodymais.

Medicinos specialisto išvadoje pažymėta, kad kairės juosmeninės-kryžmeninės srities sumušimas su poodine kraujosruva, poodinės kraujosruvos kairio peties srityje, dešinėje blauzdoje

M. T. galėjo būti padarytas kietu buku daiktu paveikus kairę juosmens sritį, kairio peties sritį, dešinę blauzdą ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Šios faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo pakankamai įvertintos įrodymų visete. BPK 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė suteikia teisę teismui spręsti kokius duomenis laikyti įrodymais. Šia teise pirmosios instancijos teismas pasinaudojo bendrame bylos duomenų kontekste vertindamas liudytų, T. B., R. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. B. parodė, jog su nukentėjusiuoju buvo išgėrę apie 0,5 l. degtinės. Matė kaip nuteistasis nuspyrė nukentėjusiosios karutį, matė nukentėjusiąją pasilenkusią ir kažką darančią rūsyje. Banionis pasakė, kad „geras“ kampas, kas jų gatvės išsireiškimu reikštų būtinumą įspirti į sėdmenis. T. B. užsilaikė prie nukentėjusiosios rūsio, o jis nuėjo į sporto salę. Paties įvykio nematė. Atėjęs T. B. pasigyrė, kad įspyrė nukentėjusiajai. Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog girdėjo krentančių daiktų garsus, po to į sporto salę atėjo neblaivus T. B.. Kitą dieną atėjęs sporto salės savininkas pasakė, kad T. B. sumušė M. T., neleido daugiau sportuoti, paėmė iš jų raktus nuo sporto salės. Tačiau liudytojai duodami parodymus teisme, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pakeitė. Šie liudytojų prieštaravimai tarp parodymų buvo aptarti teismo posėdžio metu, perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, apklausiant parodymus davusius asmenis. Šių liudytojų parodymai duoti ikiteisminiame tyrime apie nuteistojo T. B. pavartotą smurtą iš esmės atitinka nukentėjusiosios parodymams, todėl teismas turėjo teisę jais vadovautis kaip įrodymais, konstatuodamas padarytą nusikalstamą veiką. O minėtų liudytojų parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, teismas pagrįstai vertino kaip siekimą padėti nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Tuo tarpu nuteistasis savo nekaltumą grindžia tik savo paties parodymais, kurie yra paneigti nagrinėjant bylą ištirtais įrodymais.

Nuteistojo teiginys, kad nukentėjusioji išsigandusi nuo nuteistojo riktelėjimo „Tadai“ pati atsitrenkė į durų staktą, yra išgalvotas ir paneigtas byloje surinktų ir teismo posėdyje įvertintų įrodymų visetu.

Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kuriais reiškiamos abejonės dėl nukentėjusiosios M. T. parodymų patikimumo. Šiuos parodymus teismas pripažino patikimais, kadangi jie sutapo su kita bylos įrodomąja medžiaga. Nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs, atitinkantys nusikaltimo aplinkybes.

Nuteistasis skunde teigia, kad įvykio dieną jis buvo blaivus. Tokius jo parodymus paneigė nukentėjusioji, liudytojai T. B. ir R. K.. Jie parodė, jog nuteistasis T. B. buvo neblaivus. Be to, nukentėjusioji matė T. B. rankose nugertą butelį, tvirtino, jog jis buvo apsvaigęs.

Sprendžiant nuteistojo T. B. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kuriuos būtų galima pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir paveikusiais teisėto nuosprendžio priėmimą, nepadaryti.

Kaip matyti iš teismų posėdžių protokolų, nuosprendžio ir nutarties, teismai nepažeidė BPK 7 straipsnio reikalavimų, byla teismuose buvo nagrinėjama laikantis rungimosi principo. Kaltinimo ir gynybos šalims buvo suteiktos lygios teisės teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės teisingam jos išsprendimui.

Nuteistojo skundo teiginys, kad Kauno rajono apylinkės teismas, kaip institucija, yra šališkas vien dėl to, kad jis jau 2006 m gegužės 11 d. yra nagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje nuteistasis T. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamos veikos padarymą, niekuo nepagrįstas. BPK 58 straipsnyje yra išvardinti draudimai, kada teisėjas negali dalyvauti procese. Tai, kad ta pati teisėja yra nagrinėjusi nuteistojo bylą dėl kitų jo nusikalstamų veikų padarymo, negali būti nušalinimo pagrindu.

Nuteistojo skundo argumentas, tai, kad teisėja jam uždavė klausimus menančius atsakymą yra deklaratyvus, visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

Bausmė T. B. paskirta teisingai. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė (BK 54 str.). Teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kadangi T. B. padaryta nusikalstama veika priskirtina prie apysunkių nusikaltimų, teistas 2 kartus, todėl jam teisingai paskirta vidutinio griežtumo laisvės atėmimo bausmė.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisingas, pagrįstas ir jį keisti ar naikinti teisinių argumentų nėra.

Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai: Regina CemnolonskienėRomas Aikevičius