- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-28
- Bylos Nr.
- 1S-707-383/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-74-1-00285-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- V. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio, Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-jame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. J., nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 4 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta 5 m. laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendis pakeistas – nusikalstama veika iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą perkvalifikuota į BK 135 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 6 m. laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia 2013 m. spalio 15 d., bausmės pabaiga 2019 m. spalio 15 d. Neatlikta laisvės atėmimo dalis – 2 metai 3 mėnesiai 23 dienos. 2017 m. birželio 23 d. Komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam V. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė padarydamas išvadą, jog nors nuteistasis V. J. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, V. J. Kauno apygardos teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti skundžiamą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis kategoriškai nesutinka su skundžiama nutartimi, nuteistojo teigimu prieštaravimas patvirtinti Komisijos nutarimą iš esmės yra pagrįstas tik padaryto nusikaltimo sunkumu, jų kiekiu ir tuo, kad 2016 m. rugpjūčio 9 d. pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, nors už tai nuobauda nuteistajam nebuvo skirta. Be to, nutartis grindžiama neatliktos laisvės atėmimo bausmės trukme, kas nėra ir negali būti pagrindine priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo. Nuteistojo įsitikinimu, skundžiama nutartis tėra tik formalus bendro pobūdžio taisyklių rinkinys. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistasis dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, 14 kartų paskatintas, pataisos namuose dirba, mokėsi, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos įstaigoje vedė, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - žema t.y. 35 balai (pagal OASys metodiką), vykdo individualiame reabilitacijos plane nustatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo teigimu, teismas priimdamas skundžiamą nutartį vertino ir jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, tačiau nusikaltimo pobūdis, sunkumas ir ankstesni teistumai jau buvo vertinti skiriant griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl teismo argumentavimas padarytų nusikaltimų sunkumo laipsniu bei ankstesniais teistumais, nėra susijęs su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės. Spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo perkėlimas į lengvąją grupę yra didžiausias paskatinimas nuteistajam už jo gerą elgesį ir stropų darbą. Nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tai nėra besąlygiškas atleidimas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės, nuteistasis ir toliau atliks jam paskirtą bausmę, tik jau kitomis sąlygomis, neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau prižiūrimas probacijos tarnybos.Nuteistojo V. J. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis V. J. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.Nors nuteistasis skunde nurodo, jog jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad pataisos namuose nuteistasis atlieka bausmę ir jos metu V. J. buvo 1 kartą pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, už ką baustas drausminė tvarka nebuvo, taip pat bylos medžiaga patvirtina, jog už gerą elgesį, sąžiningą darbą bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose V. J. buvo ir 14 kartų paskatintas, kas rodo jog nuteistasis savo elgesį veda reikiama linkme. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad V. J. bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo specialybę, dirba Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ Pravieniškių padalinio paslaugų teikimo ir gamybos cecho siuvimo bare, šiuo aspektu yra duomenų, kad paleistas lygtinai taip pat neliks be darbo, bus įdarbintas. Taigi, darbinė motyvacija yra teigiama. Vertinant nuteistojo elgesio modelį aktualios ir reikšmingos skunde nuodytos ir išskirtos nuteistojo asmenybę charakterizuojančios teigiamos aplinkybės, tačiau vien jų įvertinimas nėra absoliutus pagrindas tenkinti skundą ir naikinti skundžiamą teismo nutartį. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Sutiktina, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 35 balai (pagal OASys), iš kurių statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma - 30 balų, dinaminiai (galintys mažėti) - 5 balai. Nuteistojo atžvilgiu pažanga nuo ankstesnio vertinimo visiškai nepakito. Nors nuteistasis V. J. nesutinka, kad teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį, kuris jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, kad šie veiksmai negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.Atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti kriminogeniniai ir artimi kriminogeniniams veiksniai, kurie įvardinti kaip – dabartinis teisės pažeidimas yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis, šiuo metu turimi dideli finansiniai įsipareigojimai (ieškinys), gyvenimo stilius – veikdamas neblaivus, įvykdė smurtinius veiksmus, mąstymas ir elgesys (problemų sprendimų įgūdžių stoka; savitvardos praradimas nusikaltimų metu; visų savo elgesio pasekmių neįvertinimas). Nuteistojo atžvilgiu už sukeltus negrįžtamus padarinius ( sunkiai sutrikdė sveikatą – asmuo tapo visiškai aklas dešine akimi) yra priteistas civilinis ieškinys, t. y. dominuoja dideli finansiniai įsipareigojimai, kurie tam tikra dalimi yra atlyginami. Taigi, pritariant Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo V. J. atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindą, lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sąlygas, be to ši teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl priešingai nei nurodyta skunde, teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė priešingą išvadą, kurią motyvavo, tačiau Komisijos darbo nenuvertino, nesumenkino. Tai, kad teismo padaryta išvada, kuri aukštesniojo teismo nuomone yra teisinga ir pagrįsta, neduoda pagrindo tvirtinti, jog Komisija nėra kompetentinga ir neteisingai atliekanti savo funkcijas institucija. Skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas ir nepažeidžiantis Teisėjų etikos kodekso nuostatų. Pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nepadarė. Kaip jau minėta, vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taigi, Komisijos galutinė išvada suformuota nepakankamai įvertinus materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir aukštesnysis teismas, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo elgesio modelis, pažanga mažinant nusikalstamą elgesį bei lygtinio paleidimo materialus pagrindas suponuoja išvadą, kad V. J. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartis paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. J. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.