- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-30
- Bylos Nr.
- 2K-197/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Lidija Liucija Žilienė (pirm.), Alvydas Pikelis, Viktoras Aidukas (pran.)
- Nuteistasis
- D. S.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Lidijos Liucijos Žilienės, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. kasacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):
BK 259 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų;
BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas dvejiems metams.
Taip pat skundžiamas Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nuosprendis, kuriuo Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendis pakeistas. Pripažinta D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, prašiusio skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. rugpjūčio 23 d., apie 12.30 val., Vilniaus m., Lazdynų mikrorajone, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo nenustatyta, iš nenustatyto asmens už 560 Lt neteisėtai įgijo: 73 tabletes su psichotropine medžiaga – MDMA, kurios bendroji masė 5,626 g; psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, kurios bendroji masė 0,118 g, ir neteisėtai jas laikė prie savęs iki 2005 m. rugpjūčio 23 d., kai apie 17 val., Vilniaus m., Architektų g. prie prekybos centro ,,Rimi“, už 500 Lt pardavė U. B.
Be to, jis 2005 m. rugpjūčio 28 d., apie 03 00 val., Trakų m., Trakų pilyje, vykusios šventės metu, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo: džiovintų grybų, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – psilocinas, kurios bendroji masė ne mažiau kaip 5,181 g; 28 tabletes su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurios bendroji masė 0,124 g; narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis, kurios bendroji masė 0,955 g; narkotinę medžiagą – kokainą, kurios bendroji medžiaga 0,164 g, ir jas iki 2005 m. rugpjūčio 31 d., 11.30 val., neteisėtai laikė savo namuose, Vilniaus m., Erfurto g. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis D. S. prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nuosprendį ir jam paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino pilnai, nusikaltimai, už kuriuos nuteistas, nesukėlė jokių žalingų pasekmių, jis sugebėjo atsikratyti narkotikų vartojimo, mokosi, dirba, padeda sunkiai sergančiai motinai, todėl mano, kad visos šios aplinkybės sudaro pakankamą teisinį pagrindą taikyti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę. Teismai, netaikydami jo atžvilgiu BK 62 straipsnio taisyklių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. pažeidė BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. S. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo
Kasatorius skunde, neginčydamas savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, teigia, kad teismai jam nepagrįstai netaikė BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nepaskyrė švelnesnės bausmės rūšies, negu įstatymo numatyta. Kolegija pažymi, kad analogiškas prašymas ir jį pagrindžiantys argumentai buvo nurodyti ir D. S. apeliaciniame skunde.
Teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsniu, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tik nustatęs, kad byloje yra visos būtinos sąlygos, nustatytos BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse. Tačiau net ir esant visoms šiame straipsnyje (BK 62) numatytoms sąlygoms, skirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę teismas gali, bet neprivalo. Šią bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad yra pagrindas taikyti D. S. BK 62 straipsnį. Kolegija su šiomis išvadomis sutinka, nes BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatytų būtinų sąlygų visumos, kuriai esant teismas gali paskirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę šioje byloje nėra.
Taikyti 62 straipsnio 2 dalį teismas gali tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1 – 6 punktuose nurodytų alternatyvių aplinkybių. Nors apeliacinės instancijos teismas ir pripažino, kad yra viena D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nustačius tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę BK 62 straipsnio 2 dalis jam negali būti taikoma.
D. S. paskirta minimali BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 41, 54 straipsnių reikalavimus, nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo D. S. kasacinį skundą atmesti.