Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovėms Ritai Aliubavičiūtei, Katažynai Kviatkovskai-Lukaševič,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teikimą dėl nuteistojo G. G., gimusio (duomenys neskelbtini) d., perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. nuteistas Kauno apygardos teismo 2000 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 2, 5, 8 punktus, pritaikius BK 35 straipsnį, 278 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 32 straipsnį bei jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu ir 50 MGL, t.y. 6250 litų bauda, bausmę atliekant kalėjime (BK galiojo iki 2003-05-01). Nuosprendis įsiteisėjo 2001 m. sausio 18 d., Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus nuteistojo skundą. Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nuteistojo G. G. veika buvo perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktus, 187 straipsnio 2 dalį bei paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, panaikinant 6250 Lt dydžio baudą bei konfiskuojant turto už 2000 Lt.

Bausmės pradžia - 2000 m. gegužės 17 d., 2018 m. gruodžio 28 dienai nuteistasis atliko kalėjime 18 metų 6 mėnesius ir 27 dienas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovė Rita Aliubavičiūtė teismo posėdyje palaikė teikimą bei prašė jį tenkinti, nes šiuo metu nuteistasis atitinka visus įstatymo keliamus reikalavimus, neturi galiojančių nuobaudų, jo elgesys yra geras, jis nėra įtrauktas į sąrašą asmenų, linkusių pabėgti ar užpulti, taip pat kalėjimas neturi jokių duomenų, kad nuteistajam pataisos namuose grėstų pavojus. Be to, pats nuteistasis tolimesniam bausmės atlikimui nori būti perkeltas į pataisos namus.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Psichologinės tarnybos atstovė Katažyna Kviatkovska-Lukaševič nurodė, kad visi duomenys apie nuteistąjį yra surinkti kitos specialistės. Ji pati su nuteistuoju yra bendravusi tik vieną kartą, antro pokalbio su ja nuteistasis atsisakė, programose jis nedalyvavo, dalyvavo tik asmeninėje konsultacijoje. Pateiktoje išvadoje yra paminėta, kokie kriminogeniniai veiksniai didina jo pavojingumą, tai yra socialinis atsiskyrimas, savęs žalojimas, impulsyvumas, pasekmių neįvertinimas, geros nuomonės apie save turėjimas.

Nuteistasis G. G. teismo posėdyje prašė teikimą tenkinti ir perkelti jį iš kalėjimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti, nes ten yra geresnės bausmės atlikimo sąlygos, taip pat yra bendravimas su žmonėmis. Šiuo metu jis kameroje gyvena vienas, anksčiau yra gyvenęs ir su kitais asmenimis, iš viso jau gyveno gal su 10 žmonių. Pripažįsta, kad ne kartą buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau būdavo tokių laikotarpių, kai drausminių nuobaudų neturėdavo po 4-5 metus. Kai jis tik pradeda bendrauti su kitais nuteistaisiais, atsiranda nuobaudos. Leidimas dirbti jam buvo panaikintas 2016 metais, nes jis susiginčijo su kitu nuteistuoju. Šiuo metu jis skaito knygas, žiūri televizorių, kartais laiškais ir telefonu bendrauja su artimaisiais. Paskutinį kartą bendravo su motina prieš pusę metų. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi, jam gaila aukų ir savęs, nes nusikaltimų padarymo metu jam buvo tik 18 metų ir kalėjime jis jau praleido 18 metų. Moralinės žalos aukų artimiesiems atlyginti nebandė, kontaktų su jais neieško, nes nenori priminti apie šį įvykį. Nuteistasis taip pat sutinka su tuo, kad gali būti kūrybiškas ir jeigu jį sudomintų koks nors dalykas, jis galėtų tam atsiduoti ir pasiekti rezultatą. Būdamas kalėjime jis nemato jokių perspektyvų ir nebendrauja su žmonėmis, kurie neatitinka jo būsenos ar kurie nori išlieti savo pyktį. Paskutinę nuobaudą gavo už tai, kad prie stalo tramdė vieną asmenį, o liko kaltas pats. Kalėjimo administracija vienais žmonėmis labiau tiki negu juo, jis apskritai nepatinka administracijai. Nuteistasis taip pat nurodė, kad jo gyvenimo sąlygos kalėjime yra blogos, bet jis dėl to skundų nerašė. Kai jis kalėjime dirbo, į pataisos namus nenorėjo, bet netekęs darbo neturi ką veikti kalėjime.

Nuteistojo gynėjas advokatas Mindaugas Vaivada palaikė nuteistojo poziciją bei prašė teikimą dėl G. G. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti tenkinti. Įstatymas numato, kad asmenys, nuteisti iki gyvos galvos, yra laikomi atskirai ir jis mano, pataisos namai sugebėtų užtikrinti nuteistojo saugumą. Gynėjo teigimu, nuteistojo padaryti drausmės nusižengimai atliekant bausmę nėra reikšmingi ir nėra smurtinio pobūdžio, karceriu jis buvo nubaustas tik vieną kartą seniai. Be to, G. G. nusikaltimą padarė būdamas labai jaunas – 18 metų ir bausmę kalėjime jau atlieka 18 metų, todėl mano, kad yra visos sąlygos jį perkelti į pataisos namus.

Prokuroras siūlė teikimo netenkinti, kadangi pateiktas teikimas yra pagrįstas iš dalies. Pagal teisės aktus, asmuo, nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos ir atlikęs 10 metų laisvės atėmimo bausmės kalėjime, gali būti perkeltas tolimesniam bausmės atlikimui į pataisos namus, bet yra dar sąlyga dėl saugumo. Prokuroro nuomone, pateiktas teikimas yra daugiau siejamas su Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo uždarymu, tačiau yra nežinoma, ar Pravieniškių pataisos namuose, į kuriuos planuojama perkelti nuteistuosius iki gyvos galvos, gali būti užtikrintos tokių asmenų laikymo sąlygos ir ar bus užtikrinti saugumo reikalavimai. Šiuo atveju G. G. perkėlimas į pataisos namus neturėtų būti vykdomas ne tiek dėl jo asmenybės pavojingumo, kiek dėl kitų asmenų saugumo užtikrinimo. Prokuroro teigimu, nuteistasis yra pavojingas, jis pastato save prieš kitus, teisinasi, priešgyniauja, todėl mano, kad jis kol kas dar negali būti perkeltas į pataisos namus.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo G. G. asmens byla, teikime išdėstytais pagrindais ir motyvais, konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 165 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant G. G. perkėlimas į pataisos namus negalėtų būti svarstomas – nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 10 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, teismui pateiktas kalėjimo administracijos teikimas nuteistąjį G. G. perkelti iš kalėjimo į pataisos namus atlikti tolimesnę bausmę. Kita vertus, pažymėtina, kad pagal BVK 165 straipsnio nuostatas teismas turi teisę, bet ne pareigą pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikusį nuteistąjį perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Sprendžiant klausimą dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, teismas vertina ne tik formalias sąlygas, kurios yra pagrindas svarstyti klausimą dėl asmens perkėlimo į švelnesnio režimo pataisos įstaigą, bet, kaip išplaukia iš minėtos įstatymo nuostatos - nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, paties nuteistojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas, jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, į tai, ar pakeitus bausmės atlikimo sąlygas, bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai, tinkamai įgyvendinamas teisingumo principas bei užtikrintas saugumas.

Kaip matyti iš teismui pateiktos asmens byloje esančios medžiagos, nuteistasis G. G. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka nuo 2000 m. gegužės 17 d. už du itin žiaurius tyčinius bejėgiškos būklės žmonių nužudymus, juos gyvai sudeginant dėl savanaudiškų paskatų ir svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis devynis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis (už agresyvų ir įžūlų elgesį, necenzūrinių žodžių vartojimą pareigūno atžvilgiu; bendravimą su kitu nuteistuoju per tualeto angą; paketo traukimą pro langą iš kitos kameros; sprogstamojo užtaiso iš degtukų padarymo ir jo išmetimo pro langą; polietileninių maišelių traukimą pro kanalizacijos vamzdį; rastus uždraustus daiktus; dienotvarkės pažeidimą; konfliktą darbo vietoje su kitu nuteistuoju). Paskutinį kartą 2017 m. spalio 13 d. jam buvo skirtas papeikimas už daiktų perdavimą kitam nuteistajam. Šiuo metu G. G. galiojančių nuobaudų neturi, vieną kartą jis buvo paskatintas (2014 m. balandžio 29 d., už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, šv. Velykų proga). Kalėjimo administracijos nuteistasis charakterizuojamas kaip uždaro būdo, mažai bendraujantis ir nepasitikintis pašnekovu asmuo. Tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais yra paviršutiniški, riboti, bet esant pakiliai nuotaikai bendrauja pakankamai geranoriškai. Tarp nuteistųjų autoriteto neturi, kriminalinės subkultūros tradicijų nesilaiko, nuomonės apie ją neturi. Individualiuose ir teminiuose pokalbiuose dalyvauja be susidomėjimo, į socialines reabilitacijos priemones reaguoja nežymiai, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas patenkinamai.

Nors iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad jis šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašą, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistojo perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, svarbu įvertinti ir saugumo reikalavimus. Šiuo aspektu labai svarbus psichologinis G. G. asmenybės įvertinimas, susijęs su jo galimybėmis sėkmingai adaptuotis naujo režimo sąlygomis. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo psichologinės tarnybos 2018 m. lapkričio 29 d. išvadoje Nr. 55-37 be kita ko nurodyta, kad nuteistasis pasižymi nepasitikėjimu, savotišku mąstymu, emociniu šaltumu ir reiklumu. G. G. yra įtaraus būdo, jam būdingas manipuliatyvus elgesys. Nuteistajam būdingas nuolatinis nepasitenkinimas esama situacija, aplinkiniais, saviti išgyvenimai. Galimas patologinis padidintas polinkis į fantazavimą. Kai nepatenkinami nuteistojo poreikiai, jaučiama frustracija, kyla neigiamos reakcijos, galimas kraštutinis manipuliatyvus elgesys. Nuteistasis priima sprendimus atsižvelgiant į vidinius standartus, negeba atsižvelgti į kitus. Psichologinės tarnybos išvados duomenimis, nuteistojo įsivaizdavimas apie save neadekvatus, lūkesčiai neatitinka realybės, nerealistiškas savo galimybių numatymas. Atsižvelgiant į nuteistojo aukštą nusikalstamo elgesio riziką, rekomenduojama sekti G. G. besikeičiančią būseną bei santykius su kitais nuteistaisiais. Nepažįstamųjų tarpe nuteistojo mąstymo savitumas gali turėti neigiamų padarinių. Pažymėtina, kad nuteistojo paaiškinimai teismo posėdžio metu taip pat iš esmės neleidžia abejoti nurodytos psichologinio įvertinimo išvados teiginiais.

Įvertinęs tai, ypač atsižvelgdamas į išvadą, kad G. G. nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, teismas mano, kad G. G. perkėlimas į pataisos namus, kur nuteistųjų teisės ir laisvės yra mažiau ribojamos, neatitiktų saugumo reikalavimų, nes nuteistojo gyvenimo sąlygų pasikeitimas, atsižvelgiant į minėtoje psichologinės tarnybos išvadoje pateiktą nuteistojo asmenybės įvertinimą – be kita ko, jam būdingą manipuliatyvų elgesį, nuolatinį nepasitenkinimą esama situacija, aplinkiniais, savęs pervertinimą, gali lemti konfliktines situacijas su kitais nuteistaisiais, ir dėl to teismui kelia pagrįstų abejonių, ar nuteistojo pavojingas elgesys ateityje, susidūrus su jam nepalankiomis aplinkybėmis, nepasikartos.

Pažymėtina ir tai, kad perkėlimas iš kalėjimo – griežčiausio režimo įstaigos į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą, iš esmės vertintinas kaip nuteistojo padėtį švelninantis institutas. Atitinkamai BVK 165 straipsnio 1 dalyje esanti nuoroda į tai, kad sprendžiant nurodytą klausimą, turi būti atsižvelgiama į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus, leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo elgesys turi pasižymėti tam tikru poslinkiu teigiama linkme, vertinant tai kartu su jau minėtu saugumo reikalavimu. Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, turėtų drausminių nuobaudų skaičių, jo santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis (nors nuteistasis teigia, kad jis kaltę pripažįsta ir jam gaila aukų, tačiau iš jo paaiškinimų teismo posėdžio metu teismui kyla abejonių dėl jo kaltės pripažinimo ir gailesčio nuoširdumu), taip pat duomenimis apie jo asmenybę, be kita ko, aukštą jo nusikalstamo elgesio riziką, teismas daro išvadą, jog G. G. elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos nerodo, kad jis gali toliau tęsti bausmės atlikimą švelnesnėmis sąlygomis – pataisos namuose. Toks sprendimas priimamas atsižvelgus ir į jau minėtus argumentus, jog nuteistojo elgesys nerodo, kad bausmės atlikimas švelnesnio režimo sąlygomis atitiktų ir saugumo – tiek jo, tiek ir kitų asmenų, reikalavimus.

Dėl nurodytų motyvų Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo teikimas dėl G. G. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolimesniam bausmės atlikimui netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais teismas

nutaria:

Netenkinti Lukiškių tardymo-izoliatoriaus teikimo dėl nuteistojo G. G. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.