- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-10-08
- Bylos Nr.
- 2-2359-560/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- B UAB „Statuvės statyba“
- Atsakovas
- AB „Kauno dujotiekio statyba“
- Trečiasis asmuo
- V. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovo B UAB „Statuvės statyba“ ieškinį atsakovui AB „Kauno dujotiekio statyba“ dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia ir proceso atnaujinimo, tretysis asmuo V. K. ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas B UAB „Statuvės statyba“ pateikė teismui ieškinį (b.l. 1-4), prašydamas pripažinti 2008-01-14 taikos sutartį, sudarytą tarp AB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Statuvės statyba“, negaliojančia; atnaujinti Kauno miesto apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėtas bylas tarp UAB „Statuvės statyba“ ir AB „Kauno dujotiekio statyba“, šias bylas sujungti ir perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Ieškovas, teigia, kad 2006-04-14 jis ir atsakovas AB „Kauno dujotiekio statyba“ sudarė Subrangos sutartį Nr. 06/44, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti dalinės apdailos darbus (III etapą) daugiabučių pastatuose gyvenamųjų namų kvartale Žvalgų g. 9, Vilnius, korpusas Nr. 7, o atsakovas įsipareigojo už priimtus atliktus darbus sumokėti 225 165,41 Lt. Nurodo, kad ieškovas atliko darbus vėlesniais terminais nei nurodyta sutartyje dėl paties atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, kas matyti iš daugybės ieškovo pateiktų pretenzijų atsakovui dėl netinkamo sutarties vykdymo. Nurodo, jog atsakovas priėmė ieškovo atliktus darbus, nepareiškė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų atlikimo terminų ar kokybės, pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus ir pažymą, o šių aktų pagrindu išrašė sąskaitas-faktūras, tačiau iki šiol už atliktus darbus nesumokėjo ieškovui 68 740,51 Lt. Dėl šios skolos priteisimo ieškovas kreipėsi į Kauno m. apylinkės teismą. Tuo tarpu atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su nepagrįstu priešpriešiniu reikalavimu dėl 173 644,38 Lt netesybų priteisimo. Nurodo, kad atsakovo reikalaujamos netesybos nebuvo kompensacinio pobūdžio, o tapo baudinėmis, nes realiai sudarė 77 proc. visos darbų kainos, kas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotai praktikai, kad CK nenumato baudinių netesybų. Teigia, kad atsakovo ieškinys nebuvo pagrįstas jokiais tinkamais rašytiniais įrodymais, kad kokie nors nuostoliai apskritai buvo patirti, tuo tarpu iš daugybės ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, visiškai aišku, kad darbų atlikimas vėlavo tik dėl paties atsakovo kaltės, nes jis nevykdė arba netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Nepaisant to, 2008-01-14 V. K. , atstovaudamas ieškovą, Vilniaus apygardos teisme pasirašė ieškovo vardu bendrovei nepalankią taikos sutartį, pagal kurią ieškovas atsisakė reikalavimo dėl skolos už atliktus darbus iš atsakovo priteisimo, o atsakovas atsisakė savo reikalavimo dėl netesybų iš ieškovo priteisimo. Šią taikos sutartį patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2008-01-14 nutartimi ir Kauno miesto apylinkės teismas 2008-01-22 nutartimi. Ieškovas teigia, kad ši taikos sutartis yra negaliojanti, kadangi ją pasirašė neįgaliotas asmuo. Teigia, kad V. K. 2007-11-14 vienintelio akcininko K. J. išduotas įgaliojimas (kuris nebuvo perduotas bankroto administratoriui) yra negaliojantis, nes įgaliojimą veikti įmonės vardu gali išduoti tik juridinio asmens vadovas - direktorius (2007-10-11 UAB „Statuvės statyba“ įstatų 5.2. p. ir Akcinių bendrovių įst. 37 str.). Ieškovas teigia, kad pagal įstatų 5.2 p. tik asmuo, turintis Bendrovės direktoriaus išduotą prokūrą, turi teisę atstovauti ieškovui teismuose, o teismas, tvirtindamas taikos sutartį, privalėjo patikrinti, ar asmuo turi teisę atstovauti įmonę. Pažymi, kad aplinkybė, jog V. K. , pasirašydamas taikos sutartį, net neturėjo įmonės antspaudo dar kartą patvirtina, kad ši sutartis yra neteisėta ir negaliojanti, todėl neturi sukelti jokių pasekmių ieškovui. Teigia, kad ši sutartis yra nenaudinga ieškovui ir buvo sudaryta esant ir taip sunkiai įmonės situacijai, nes po taikos sutarties sudarymo praėjus tik savaitei, įmonei buvo iškelta bankroto byla. Ieškovas pažymi, kad tuo metu, kai buvo pasirašyta taikos sutartis, jau buvo paduotas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl galiojo teismo apribojimai perleisti įmonės turtą, o dėl tokio nenaudingo sandorio bendrovė neteko 68 740,51 Lt. Kadangi taikos sutartis įmonei buvo nuostolinga bei prieštaravo įmonės veiklos tikslams, ji negalėjo būti sudaryta. Pažymi, kad V. K. savo paaiškinime nurodė, jog atsakovo atstovai, pasinaudoję ir taip sunkia ieškovo padėtimi, jį apgavo, įtikindami, kad pasirašius taikos sutartį ieškovui bus sumokėta pusė ieškinio sumos. Teigia, kad V. K. paaiškinime nurodyta, jog atsakovo atstovai privertė jį pasirašyti šią taikos sutartį, nors ji neatitiko V. K. išreikštos valios, veikdami nesąžiningai, naudodami ekonominį spaudimą bei grasindami, kad ieškovas apskritai negaus jokių pinigų ir turės sumokėti nepagrįstai dideles netesybas.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Kauno dujotiekio statyba“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį (b.l. 24-26), prašydamas jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad ieškovas nepateikia jokių konkrečių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių jo ieškinio reikalavimų pagrįstumą, tai yra ieškovas nenurodo kokios konkrečios prievartos priemonės buvo naudojamos, žodžiu, raštu, kokie atsakovo atstovai tai darė ir pan., o atsakovui tokios aplinkybės nėra žinomos. Teigia, kad Taikos sutarties 5 p. nustato, jog Šalys pripažįsta, kad ši sutartis nepažeidžia nė vienos iš jų teisių ir teisėtų interesų ir yra sudaryta abiejų šalių laisva valia, 6 ir 7 p. šalys patvirtino, kad joms yra žinomos procesinės bylų nutraukimo pasekmės, o būtent, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Ši Taikos sutartis yra patvirtinta teisme, kiekvienai iš proceso šalių sudarius sąlygas laisvai apsispręsti dėl kitos proceso šalies reikalavimų ir/ar atsikirtimų pagrįstumo, abipusių nuolaidų darymo ir kompromisinių sprendimų priėmimo, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Teigia, kad ieškinių pagrįstumą gali patvirtinti tik teismas. Pažymi, kad sutarčių negaliojimo pagrindus nustato CK, tačiau ieškovas nenurodė, kokiu pagrindu jis prašo pripažinti Taikos sutartį negaliojančia. Nurodo, kad ieškovo įstatų 5 str. 4 p. nėra imperatyvus, jis nustato, kad bendrovės direktorius ne privalo, o „turi teisę“ įgalioti kitą asmenį, išduodamas prokūrą, todėl šios nuostatos nesilaikymas nedaro įgaliojimo negaliojančiu. Teigia, kad įgaliojimą pasirašė vienintelis bendrovės akcininkas K. J. , kurio, kaip vienintelio akcininko, sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai, todėl aišku, kad atstovas V. K. veikė su bendrovės žinia ir įgaliojime nustatytų teisių neviršijo. Argumentai, kad įgaliojimą turėjo pasirašyti ne akcininkas, o direktorius, negali būti panaudoti prieš sąžiningą trečiąjį asmenį – atsakovą, nes Taikos sutartis buvo tvirtinama net dviejuose teismuose, kur atstovų įgaliojimai yra patikrinami teismo. V. K. veikė kaip minėtos bendrovės atstovas, o atsakovas, kaip protingas ir apdairus asmuo neturėjo pagrindo įtarti, kad V. K. gali neturėti tinkamų įgaliojimų (CK 2.133 str. 2 d.). Atsakovas pažymi, kad ieškovas nenurodo, kokiais pagrindais jis prašo atnaujinti procesą (CPK 365 str. l d.).
Tretysis asmuo V. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog Vilniaus apygardos teisme 2007-08-10 buvo gautas ieškovo AB „Kauno dujotiekio statyba“ ieškinys atsakovui UAB „Statuvės statyba“ dėl 173 644,38 Lt baudos priteisimo (prijungta civ. byla Nr. 2-586-34/08, b.l. 1-3). Kauno m. apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Statuvės statyba“ ieškinį atsakovui AB „Kauno dujotiekio statyba“ dėl atsiskaitymo už atliktus darbus priteisimo. Ši civilinė byla Kauno m. apylinkės teismo 2008-01-22 nutartimi buvo nutraukta teismui patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį (b.l. 16). Civilinėje byloje Nr. 2-586-34/08 pagal ieškovo AB „Kauno dujotiekio statyba“ ieškinį atsakovui UAB „Statuvės statyba“ dėl 173 644,38 Lt baudos priteisimo šalims pasirašius taikos sutartį, Vilniaus apygardos teismas 2008-01-14 nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė (c.b. Nr. 2-586-34/08, b.l. 88, 91-92).
Ieškovas prašo tarp UAB „Statuvės statyba“ ir AB „Kauno dujotiekio statyba“ 2008-01-14 sudarytą taikos sutartį pripažinti negaliojančia motyvuodamas tuo, jog: 1) ją iš UAB „Statuvės statyba“ pusės pasirašė neįgaliotas asmuo, 2) taikos sutartį pasirašęs asmuo V. K. buvo apgautas; 3) sudaryta taikos sutartis buvo nenaudinga bendrovei bei buvo sudaryta esant ir taip sunkiai įmonės situacijai.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo, pagrįstai manydamas, kad jo teisė yra kitų asmenų pažeista arba ginčijama, turi konstitucinę teisę (LR Konstitucijos 30 str. 1 d.) kreiptis į teismą teisminės gynybos, t. y. perkelti ginčą nagrinėti į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taip pat asmuo, kreipęsis į teismą teisminės gynybos, turi galimybę ginčą išspręsti taikiai. Tai yra numatyta CPK 42 str. 1 d., kur nurodyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pažymėtina, kad vienas iš civilinio proceso tikslų yra siekis kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Civilinio proceso normose įtvirtinta taikinimo procedūra, pagal kurią teismas, dar parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs ginčo esmę, pasiūlo šalims abipusių nuolaidų būdu pasiekti priimtiną abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį (CPK 231 str. 1 d.). Galimybė net ir esant ginčui teisme sudaryti taikos sutartį reiškia sutarties laisvės principo užtikrinimą bei įgyvendinimą (CK 6.156 str.). Taigi pagal įstatyme pateiktą taikos sutarties sampratą šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą, užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Pagal CPK 140 str. 3 d. šalys gali baigti bylą bet kurioje proceso stadijoje. Šalių sudaryta taikos sutartis teismo gali būti nepatvirtinta, jei jos sudarymas savo esme prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2d.). Taigi teismas, esant šalių sudarytai taikos sutarčiai, prieš tvirtindamas ją, privalo įsitinkinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Šiuo atveju ieškovas duomenų, jog taikos sutartis, patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2008-01-14 nutartimi, prieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepateikė.
Dėl neįgalioto asmens
CK 2.132 str. 1d. nurodyta, jog asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tik asmeniškai. Pagal CK 2.137 str. 1d. įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai (CK 2.137 str. 2d.). Įgaliojimas atstovui ... sudaryti taikos sutartį turi būti atskirai aptartas įgaliojime (CPK 59 str. 2d.). Kaip matyti iš byloje esančio 2007-11-14 įgaliojimo (c.b. Nr. 2-586-34/08, b.l. 82), šiuo įgaliojimu UAB „Statuvės statyba“ akcininkas K. J. įgaliojo trečiąjį asmenį V. K. atstovauti bendrovės interesus visų instancijų teismuose, įskaitant teisę sudaryti taikos sutartį. Ieškovas nurodė, jog bendrovės akcininko K. J. išduotas įgaliojimas yra negaliojantis, nes įgaliojimą veikti įmonės vardu gali išduoti tik juridinio asmens vadovas - direktorius. Pažymėtina, jog nors ieškovas ir nurodo, jog įgaliojimas yra negaliojantis, tačiau tokio reikalavimo - pripažinti įgaliojimą negaliojančiu ieškinyje nepareiškė, tokiu būdu laikytina, jog šis įgaliojimas nebuvo ir nėra ginčijamas. Kaip paaiškino liudytoju apklaustas pats K. J. (b.l. 45), tuo metu bendrovėje direktoriaus nebuvo, nebuvo kam vadovauti, nes tiek personalas, tiek administracija buvo atleista iš darbo. Jis, būdamas vienintelis akcininkas, pats pasirašė įgaliojimą ir įgaliojo V. K. bendrovę atstovauti teisme ir pasirašyti reikiamus dokumentus, įskaitant ir teisę pasirašyti taikos sutartį. UAB „Statuvės statyba“ įstatų 5.4 p. nurodyta, jog bendrovės direktorius turi teisę įgalioti bendrovės darbuotoją ar kitą asmenį bendrovės vardu ir dėl jos interesų atlikti visus (ar tik kai kuriuos konkrečius) teisinius veiksmus, susijusius su bendrovės verslu ir/ar bendrovės atstovavimu teisme, išduodamas prokūrą, t.y. pagal šį įstatų punktą išduoti prokūrą gali tik bendrovės direktorius. Kaip minėta, tuo metu bendrovėje direktoriaus nebuvo, su juo darbo sutartis buvo nutraukta, todėl nesant bendrovėje vadovo ir nesant kam išduoti ir pasirašyti prokūros, bendrovės vienintelis akcininkas K. J. turėjo teisę pats pasirašyti įgaliojimą ir įgalioti bendrovės darbuotoją atstovauti bendrovę teisme bei pasirašyti taikos sutartį.
Dėl apgaulės V. K. atžvilgiu
CK 6.986 str. 1d. nurodyta, jog taikos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia dėl esminės jos šalių nelygybės, taip pat kitais sandorių negaliojimo pagrindais. CK 1.91 str. 1d. numatyta, jog dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.
Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog V. K. , pasirašant taikos sutartį teisme, buvo apgautas (CPK 178 str.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teisme 2007-11-22 vyko parengiamasis teismo posėdis (c.b. Nr. 2-586-34/08, b.l. 85), kurio metu atsakovo atstovas V. K. nurodė, jog yra galimybė tartis su ieškovu dėl taikos sutarties sudarymo, todėl teismas atidėjo parengiamąjį posėdį bei suteikė šalims galimybę bylą pabaigti taikiai. Į sekantį parengiamąjį teismo posėdį (c.b. Nr. 2-586-34/08, b.l. 89-90) atvykę šalių atstovai teismui pateikė prašymą patvirtinti tarp UAB „Statuvės statyba“ ir AB „Kauno dujotiekio statyba“ sudarytą taikos sutartį, kurią teismas 2008-01-14 nutartimi ir patvirtino. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo V. K. paaiškino, kad tuo metu bendrovėje nebuvo direktoriaus, įgaliojimą pasirašė vienintelis akcininkas. Jų bendrovės sąskaita buvo areštuota. Jo tikslas buvo atgauti nors dalį pinigų, kad galėtų išsimokėti atlyginimus. Kadangi per 2008-01-14 vykusį parengiamąjį teismo posėdį jam telefonu AB „Kauno dujotiekio statyba“ direktorius prižadėjo sumokėti pusę sumos, kurios jie reikalavo Kauno m. apylinkės teisme, jis pasirašė taikos sutartį. Teigia, jog spaudimo pasirašyti taikos sutartį iš AB „Kauno dujotiekio statyba“ pusės nei raštu, nei žodžiu nebuvo. Taigi teismas laiko, jog ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog V. K. , kaip įgalioto asmens, atžvilgiu buvo kokiu tai būdu panaudota apgaulė ir dėl to jis buvo priverstas pasirašyti bendrovei nenaudingą taikos sutartį.
Dėl sudarytos taikos sutarties nenaudingumo bendrovei
Ieškovas nurodė, jog dėl šios sutarties sudarymo bendrovė prarado 68 740,51 Lt, o tokia sutartis buvo bendrovei nuostolinga, todėl negalėjo būti sudaryta esant ir taip blogai įmonės situacijai. Vėl gi teismas konstatuoja, jog ieškovas visiškai neįrodė, jog šalių sudaryta taikos sutartis kaip nors atsiliepė UAB „Statuvės statyba“ finansinei padėčiai. Ieškovas taip pat neįrodė ir tų aplinkybių, jog pasirašęs taikos sutartį, jis prarado šiuos pinigus, kaip neįrodė ir to, jog jis bylą Kauno m. apylinkės teisme būtų laimėjęs. Įrodyti, jog laimėjai bylą galima tik turint įsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl teismas laiko nepagrįstomis ir ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog AB „Kauno dujotiekio statyba“ kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą su visiškai nepagrįstu ieškiniu, o ieškovo gi pareikštas ieškinys Kauno m. apylinkės teisme buvo visiškai teisėtas ir pagrįstas daugybe įrodymų. Šiuo atveju ne šios bylos nagrinėjimo dalykas yra spręsti, kuris ieškinys buvo pagrįstas ar kuris nepagrįstas, nes šias aplinkybes galėtų ir turėtų nustatyti minėtas civilines bylas nagrinėję teismai, tuo klausimu priimdami atitinkamus sprendimus, tačiau neatmestina galimybė, jog tas bylas nagrinėję teismai galėtų nuspręstų ir priešingai, nei nurodo ieškovas, t.y. pripažinti, jog UAB „Statuvės statyba“ ieškinys, pareikštas Kauno m. apylinkės teisme, buvo nepagrįstas, o AB „Kauno dujotiekio statyba“ ieškinys, pareikštas Vilniaus apygardos teisme, buvo pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovas taip pat nurodė, jog taikos sutartis yra nenaudinga ieškovui ir buvo sudaryta esant ir taip sunkiai įmonės situacijai, nes po taikos sutarties sudarymo praėjus tik savaitei, įmonei buvo iškelta bankroto byla. Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog V. K. nepasirašius taikos sutarties, o teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovo finansinė padėtis pagerėtų tiek, jog bankroto bylą jam būtų atsisakyta kelti. Iš Vilniaus apygardos teismo 2008-01-25 nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Statuvės statyba“ (b.l. 17-18) matyti, jog bankroto byla bendrovei buvo iškelta pagal ieškovo VSDFV ieškinį, kadangi bendrovė nuolat vėlavo mokėti socialinio draudimo įmokas, nuo 2007 m. trečio ketvirčio jos įsiskolinimas VSDFV biudžetui nuolat didėjo, o nuo 2007 m. liepos mėn. įmonė einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų iš viso nemokėjo. 2007-09-30 bendrovės balanso duomenimis įmonė turto turėjo už 353 571 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 2 195 328 Lt, todėl teismas konstatavo, jog bendrovė yra nemoki, nes neatsiskaito su kreditoriais praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įmonės įsipareigojimams įvykdyti bei pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Esant visoms išvardintoms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, o dėl šių priežasčių ieškovo ieškinys atmestinas.
Kadangi netenkintinas ieškovo prašymas pripažinti 2008-01-14 taikos sutartį, sudarytą tarp AB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Statuvės statyba“, negaliojančia, atmestinas ir prašymas atnaujinti Kauno m. apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėtas bylas tarp UAB „Statuvės statyba“ ir AB „Kauno dujotiekio statyba“, šias bylas sujungti ir perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas neturi teisės atnaujinti procesą Kauno m. apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje, kadangi prašymas atnaujinti procesą gali būti paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui ir prašymas turi būti nagrinėjamas toje pačioje civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą (CPK 367 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 270 str., 307 str. teismas
nusprendė:
Ieškovo B UAB „Statuvės statyba“ ieškinį atsakovui AB „Kauno dujotiekio statyba“ dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia ir proceso atnaujinimo, tretysis asmuo V. K. , atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.