- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2009-01-06
- Bylos Nr.
- 2S-165-390/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Ramūnas Mitkus, Neringa Venckienė
- Kreditorius
- UAB „Glass Market“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Neringos Venckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Glass Market“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius UAB „Glass Market“ pateikė teismui pareiškimą dėl 6202,47 Lt skolos ir 46,52 Lt bylinėjimosi išlaidų teismo įsakymo išdavimo. Teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 5 d. nutartimi kreditoriaus prašymą atmetė. Teismas konstatavo, kad pareikšto reikalavimo suma, atsižvelgiant į tai, kad skolininkas ir kreditorius yra juridiniai asmenys, nėra didelė. Nurodė, kad kreditorius, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė įrodymų, kad skolininkas gali imtis nesąžiningų veiksmų, galinčių apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą ir nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindu padaryti išvadai, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Vien tai, kad skolininkas neatsiskaito kreditorium, nėra pagrindas teigti, kad skolininkas vengs įvykdyti priimtą teismo sprendimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Glass Market“ prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį ir skolininkui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir teigia, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas, kadangi skolininkas skubiai išsikraustė iš nuomojamų patalpų, savavališkai ir neturėdamas tam teisės nutraukė terminuotą nuomos sutartį, vengia vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus – sumokėti avansinį bei nuomos mokestį, 2008-11-11 pranešime pripažino, kad skolininko įmonėje susidariusi sudėtinga finansinė situacija, susidariusi skola kiekvieną dieną didėja, skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, kreditorius kreipsis į teismą su ieškiniu dėl žalos ir nuostolių atlyginimo, todėl negalima teigti, jog neatsiras didelė ieškinio suma. Pareiškus minimą ieškinį ieškinio suma padidės 8 kartus. Apelianto nuomone didelė reikalavimo suma (6 248,99 Lt) objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. 2008-12-11 pareiškime dėl papildomų įrodymų pateikimo kreditorius nurodo papildomas aplinkybes, kurios patvirtina, jog skolininkas vengs įvykdyti būsimą teismo sprendimą: skolininkas pakeitė statusą – iš individualios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę, su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad skolininkas dirba nuostolingai, skolininkas pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo išieškoti skolą ne ginčo tvarka, atsakovei pateiktos dvi naujos sąskaitos, todėl pareikštų reikalavimų suma išaugo iki 9 176,19 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkas UAB „Mercato investicijos“ prašo 2008-11-05 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį palikti galioti, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, su atskirojo skundo argumentais nesutinka, kadangi nuomos sutarties nutraukimas dar nereiškia, kad įmonė yra nemoki, kreditoriaus nurodytas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nepatvirtina fakto, kad skolininkas imsis nesąžiningų veiksmų bandydamas paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims savo turtą. Atskirąjame skunde nenurodytos jokios aplinkybės, kurios patvirtintų ar leistų daryti prielaidas, jog yra reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomu. Kreditoriaus reikalavimo suma yra maža, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 6 202,47 Lt skolos ir 46,52 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai yra reali grėsmė, patvirtinta konkrečiomis aplinkybėmis, kurias pagrindžia įrodymai, kad skolininkas slėps, švaistys ar kitaip bandys perleisti turtą kitiems asmenims ir tai apsunkins sprendimo įvykdymą ar padarys jį neįmanomu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareikšto reikalavimo suma, atsižvelgiant į tai, kad skolininkas ir kreditorius yra juridiniai asmenys, nėra didelė. Nurodė, kad kreditorius, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė įrodymų, kad skolininkas imtis nesąžiningų veiksmų, galinčių apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą ir nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindu padaryti išvadai, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas (CPK 433 str. 1d. 5 p.). Nagrinėjamu atveju kreditorius tokių įrodymų nepateikė, prašymo nemotyvavo. Atsižvelgiant į išdėstytą teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada. Atskirąjame skunde kreditorius nurodo, kad didelė reikalavimo suma (6 248,99 Lt) objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokio dydžio reikalavimas nelaikytinas pakankamai dideliu ir savaime sudarančiu pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgiant į didelę ginčo sumą. Teisėjų kolegijos konstatuoja, jog kreditoriaus nurodytos aplinkybės, kad skolininkas savavališkai ir neturėdamas tam teisės nutraukė terminuotą nuomos sutartį, vengia vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus – sumokėti avansinį bei nuomos mokestį, pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo išieškoti skolą ne ginčo tvarka sudaro pagrindą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ar ieškinio pareiškimu, nesudaro pagrindo daryti pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių skolininkas slėps, švaistys ar kitaip bandys perleisti turtą kitiems asmenims ir tai apsunkins sprendimo įvykdymą ar padarys jį neįmanomu. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad tuo atveju, jeigu kreditorius kreipsis į teismą su ieškiniu dėl žalos ir nuostolių atlyginimo ieškinio suma padidės 8 kartus bei tai, kad po pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui skolininkui kreditorius išrašė dvi naujas sąskaitas atmestinos kaip nepagrįstos, kadangi sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo vertinamas tik pareikšto reikalavimo dydis. Apeliantas papildomai nurodo, kad skolininkas pakeitė statusą – iš individualios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad juridinio asmens statuso pakeitimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad skolininkas vengs įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Apelianto nuomone, su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad skolininkas dirba nuostolingai, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2008-09-30 balanso duomenimis skolininko įmonė turi turto už 109 127 Lt, o kreditorius pareiškė reikalavimą dėl 6202,47 litų, todėl negalima daryti pagrįstos išvados, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė. Atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nutarties nekeisti.