Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, Vaidai Višinskaitei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nukentėjusiojo atstovei I. L., kaltinamiesiems D. A., S. V., VTAS atstovei Svetlanai Čumačenko, gynėjams advokatams Reginai Atkočaitienei, Vaclovui Kaminskiui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini), 7 kl. išsilavinimo, nedirbantis, mokęsis (duomenys neskelbtini), neteistas (2009-01-14 Kauno miesto apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis LR BK 93 str.),

S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2010-10-22 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. (2 nusikaltimai), 63 str. 1, 4 d. laisvės atėmimu 9 mėn., paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. 2010-06-25 apie 20 val. viešoje vietoje - viešajame „Ramybės“ parke, esančiame Vytauto pr., Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiais Ž. R., R. G., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidus juos nuo baudžiamosios atsakomybės, ir S. V., įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. visiems ratu apsupus ir įžeidžiamai kimbant prie E. Š., mažamečio A. L., nepilnamečių I. G. ir O. B. bei grasinant juos sumušti, D. A. kojomis ir rankomis sudavė A. L. ne mažiau kaip du kartus į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. L. nežymų sveikatos sutrikdymą.

S. V. 2010-06-25 apie 20 val. viešoje vietoje - viešajame „Ramybės“ parke, esančiame Vytauto pr., Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, kartu su juo buvusiems asmenims: nepilnamečiams Ž. R., R. G., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidus juos nuo baudžiamosios atsakomybės, ir D. A., įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu, pademonstravus nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. visiems ratu apsupus ir kartu įžeidžiamai kimbant prie E. Š., mažamečio A. L., nepilnamečių I. G. ir O. B. bei grasinant juos sumušti, D. A. kojomis ir rankomis A. L. sudavus ne mažiau kaip du kartus į veido sritį, tuo padarant nukentėjusiajam A. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, S. V., pasinaudodamas šių asmenų veiksmais sukurta situacija, kuri nukentėjusiam mažamečiui A. L. buvo bauginanti ir kelianti nerimą, prisėdo prie nukentėjusiojo mažamečio A. L. ir iš jo kelnių kišenės ištraukė ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“, priklausantį I. L., 200 Lt vertės su SIM kortele.

Kaltinamasis D. A. prisipažino, padaręs nusikaltimą, ir parodė, kad jam su S., Ž., R., viso jų buvo apie penkis, būnant Ramybės parke, kuriame gėrė alų, jis pats išgėrė du butelius 0,5 l talpos alaus, jie, priėję prie kitos – trijų merginų ir vaikino kompanijos, pradėjo kabinėtis. Dėl ko – nepamena. Tuo metu jis jau buvo išgėręs du butelius 5 procentų stiprumo alaus. Pamena, kad kilo kažkoks konfliktas, jis du kartus įspyrė vaikinui į kažkurią kūno dalį, bet ne į galvą. Neprisimena, kodėl, kiek kartų ir kas dar spardė. Po įvykio jie važiavo maršrutiniu autobusu, kur juos sulaikė policija. Pareigūnai telefoną rado autobuse ant grindų. Kai mušė vaikiną, tikslo atimti iš jo telefoną neturėjo, dėl to iš anksto nesitarė. Įtakos šio nusikaltimo padarymui turėjo išgertas alkoholis, jei nebūtų buvęs išgėręs, taip nebūtų padaręs. Patvirtina liudytojų E. Š., I. G. ir O. B. nupasakotas įvykio aplinkybes, kadangi jos įvykio metu buvo blaivios ir apie įvykį geriau prisiminė. Pripažįsta, kad galėjo būti taip, kaip sakė šios liudytojos. Savo kaltę, kaip nurodyta kaltinamajame akte, pripažįsta. Žada išėjęs į laisvę nebegerti. Šiuo metu jis savarankiškai mokosi pagal mamos iš mokyklos atneštas užduotis, už kurias atsiskaičius, jam bus užskaityti mokslai.

Kaltinamasis S. V. prisipažino padaręs nusikaltimą, ir parodė, kad, atšventęs draugės gimtadienį, eidamas į stotelę, susitiko draugus, su jais nuėjo ir nusipirko alaus - gal po vieną butelį kiekvienas. Kaltinamasis nurodė, kad tuo metu jau ir taip buvo girtas, apsvaigęs – gimtadienyje buvo gėręs degtinės. Visi nuvažiavo į Ramybės parką išgerti alų. Buvo keturiese, bet dėl skaičiaus nėra tikras. Ikiteisminio tyrimo metu nemelavo, sakė, kaip jam atrodė, kad buvo dešimt žmonių. Atsisėdę ant suoliuko priešais nukentėjusiųjų suoliuką, gėrė. Kaltinamasis gulėjo ant kito suoliuko. Nepamena dėl ko, tačiau jie nuėjo prie kitos kompanijos ir pradėjo su jais kalbėtis. Pradžioje kalbino merginas, bet gavosi, kad sukonfliktavo su A. L. dėl jo išvaizdos. Toliau A. L. buvo mušamas, tačiau kaltinamasis nurodo A. L. nemušęs, tupėjęs priešais A. L., matavęsis A. L. turėtus akinius, kas mušė nukentėjusįjį – nematęs. Kai A. L. buvo suduotas smūgis, nukentėjusysis užvirto ant kaltinamojo. Nukentėjusysis ir toliau buvo mušamas. Kaltinamasis nurodo nukentėjusiojo nemušęs, tačiau pripažino ištraukęs telefoną. Dėl telefono vagystės jis su draugais nesitarė.

Be kaltinamųjų S. V. bei D. A. parodymų, jų kaltė visiškai įrodyta bylos teisminio tyrimo metu ištirtais ir išanalizuotais įrodymais.

Iš nukentėjusiojo mažamečio A. L. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo matyti, kad 2010 m. vasarą, apie 20 val., jis su draugėmis I. G., E. Š. ir O. B. buvo prie prekybos centro „Akropolis“ esančiame Ramybės parke, Kaune, sėdėjo ant suoliuko. Netoli jų sėdėjo maždaug 5 – 7 vaikinų kompanija. Tie vaikinai priėjo prie A. L. ir jo draugių, stovėjo priešais, pradėjo kabinėtis, vėliau prasidėjo grasinimai, iš kurių nukentėjusysis suprato, kad jie bus sumušti. Vienas vaikinas atsisėdo šalia ir iš dešinės kelnių kišenės ištraukė raudoną mobiliojo ryšio telefoną. Šį asmenį nukentėjusysis pareigūnams parodė po įvykio ir jam pareigūnai pasakė šio asmens pavardę. Vienas iš vaikinų nuėmė nukentėjusiojo akinius. E. Š. vaikinams sakė, kad akiniai jos, nes nenorėjo, kad vaikinai akinius paimtų. Toliau besėdint, nukentėjusysis gavo vieną smūgį į veidą. Apklaustas pareigūnų šį asmenį buvo nurodęs, nes tuo metu geriau atsiminė. Nusisukus nuo minėtų vaikinų ir bandant eiti iš tos vietos, nukentėjusysis dar gavo spyrį į nosį bei smūgius rankomis į nosį. Iš nosies pasipylė kraujas. Kuris vaikinas ir kiek kartų sudavė, A. L. nematė, nes, norėdamas išvengti smūgių, pasilenkė ir rankomis užsidengė veidą. Po kiek laiko vaikinai nuėjo link stotelės, o nukentėjusiojo draugė paskambino policijai. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, vienas žmogus parodė, kur tie vaikinai nuėjo. Matė, kaip vaikinai įlipo į autobusą ar troleibusą. Pareigūnai autobusą sustabdė netoli Soboro. Su pareigūnais į autobusą įlipo nukentėjusiojo draugė O. B. ir parodė juos užpuolusius vaikinus. Atimtasis telefonas buvo „Sony Ericsson“, raudonos spalvos. A. L. nesipriešino, nes bijojo vaikinų, jų buvo daugiau, be to bijojo, kad bus panaudotas smurtas prieš jį. Kai vienas iš jų ištraukė telefoną, kitiems atrodė, kad čia viskas normalu, t.y. niekas nesureagavo, nenustebo. Telefonas grąžintas, ieškinio nereiškia. Su įtariamaisiais sutiktų taikytis (1 t., b.l. 37–39).

Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotose A. L. parodymuose užfiksuota, jog 2010-06-25 apie 20 val. nukentėjusysis su draugėmis I., O. ir E. sėdėjo ant suoliuko parke. Greitai prie jų priėjo 6-7 vaikinai, atsistojo prie nukentėjusiojo su draugėmis ir pradėjo kabinėtis – vaikinams nepatiko, kaip nukentėjusysis su draugėmis atrodė, nes buvo apsirengę savo stiliumi, įsisegę auskarus, taip pat grasino. Nukentėjusysis neįsidėmėjo, ką kuris vaikinas sakė, nes buvo išsigandęs. Prie nukentėjusiojo prisėdo S. V. (vaikinų duomenis sužinojo po įvykio policijos komisariate) ir iš nukentėjusiojo kelnių kišenės ištraukė telefoną „Sony Ericsson“. Nukentėjusiajam nuo pastarojo nusisukus, kažkuris iš vaikinų jam sudavė smūgį į veidą. Nukentėjusysis nuleido galvą, siekdamas išvengti kitų smūgių, draugės nukentėjusįjį tempė nuo vaikinų, todėl nukentėjusysis nematė, kuris vaikinas ir kiek smūgių am sudavė. S. V. taip pat nukentėjusiajam buvo nuėmęs akinius, tačiau grąžino E. Š., nes ši sakė, kad tai jos akiniai (1 t., b.l.24, 26).

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė I. L. parodė, kad 2010-06-25 jai paskambino iš policijos ir pranešė apie įvykį. Nuvažiavusi rado vaiką sumuštą, kruviną. Sūnus vėliau, bet ne tą pačią dieną, papasakojo, kad su draugėmis išėjo iš „Akropolio“, atsisėdo Ramybės parke ant suolelio. Šalia vaikinai gėrė alkoholinius gėrimus, priėję pradėjo priekabiauti. Vaikinai buvo nusiteikę agresyviai ir išgėrę. Sūnus sakė, kad jam nuėmė akinius, ištraukė iš kišenės telefoną ir kažkas iš nugaros spyrė į galvą, kažkas spyrė iš priekio. Tuo metu jis sėdėjo ant suolelio. Kas ką darė - apibudinti negalėjo. Telefonas buvo gražintas tvarkingas. Civilinio ieškinio ji nereiškė, bet padarytą žalą bei patirtus nuostolius atlygino S. V. ir jo mama bei atsiprašė. Ji S. V. atleido. Mano, kad vaikinas dar yra nesubrendęs, kai užaugs, gal supras savo klaidas. Mano, kad kalčiausi yra ne vaikai, o tėvai. Po įvykio sūnus buvo šoke. Atsiprašyti buvo atvažiavęs ir D. A..

Liudytoja E. Š. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2010-06-25 ji, I. G., O. B. bei A. L. buvo Vytauto prospekte esančiame Ramybės parke. Netoli buvo būrys jaunuolių – apie dešimt žmonių, kurie priėję apstojo juos ratu – vieni stovėjo arčiau, kiti toliau – tačiau visi sudarė ratą, pradėjo kabinėtis prie draugo A. L. dėl jo apsirengimo stiliaus. Vaikinai buvo gana stipriai apsvaigę nuo alkoholio. S. V., prisėdęs ant suoliuko šalia A. L., iš jo kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“, atsistojęs spyrė A. L. į veidą du – tris kartus. Tuo metu kiti vaikinai – D. A., R. G., Ž. R. taip pat spardė A. L., šaipėsi iš jo išvaizdos. Mano, kad kiekvienas vaikinas spyrė A. L. po du kartus, spardė į galvą. Agresyviausiai nusiteikę buvo S. V. ir D. A.. Ji su draugėm nesigynė, nes bijojo vaikinų. Netoli sėdėjusi grupė vaikinų pradėjo raminti A. L. mušusius asmenis.

Liudytoja O. B. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2010-06-25 apie 20 val. ji, E. Š., I. G. bei A. L. nuėjo į Vytauto prospekte esantį Ramybės parką. Tik atėjus, iškart priėjo apie 10 nepažįstamų vaikinų, kurie prisikabino prie A. L. dėl jo aprangos. Tada S. V. spyrė A. L. į veidą, vėliau – vieną kartą į nosį. A. L. taip pat spardė visi į policijos komisariatą pristatyti vaikinai: Ž. R. spyrė į nugarą, D. A. – į galvą, kažkur spyrė R. G.. Pamačiusi, kad vaikinai gali stipriai sumušti Antaną, liudytoja atsikėlusi apkabino A. L.. Kažkuris iš užpuolusių vaikinų pasakė, kad jei liudytoja nepasitrauks nuo A. L., tai klius ir jai. Tuo metu prie kito suoliuko sėdėjusi vaikinų kompanija pradėjo raminti užpuolikus, ir liudytoja su draugais iš ten išėjo. I. G. paskambino pagalbos telefonu, ir policijos pareigūnai sulaikė į maršrutinį autobusą įsėdusius užpuolikus. Į autobusą buvo įsėdę visi parke buvę vaikinai, tačiau liudytoja su draugais pareigūnams parodė tik A. L. spardžiusius vaikinus, kuriuos policija ir sulaikė. Vėliau sužinojo, kad iš A. L. buvo pagrobtas telefonas.

Liudytoja I. G. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2010-06-25 ji, E. Š., O. B. bei A. L. apie 20 val. nuėjo į Vytauto parke esantį Ramybės parką. Netoli sėdėję jaunuoliai pradėjo kabinėtis prie A. L., tyčiotis iš jo aprangos. S. V., atsisėdęs ant suoliuko šalia A. L., iš jo kelnių dešinės pusės kišenės ištraukė draugo mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“, taip pat atsistojęs spyrė A. L. tris kartus į veidą. Kiti vaikinai – D. A., R. G., Ž. R. taip pat spardė A. L., šaipėsi iš jo išvaizdos. Gretimai sėdėjusi kita vaikinų grupė pradėjo raminti mušančiuosius, tada liudytoja su draugais nuėjo link „Akropolio“.

Liudytojas S. N. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2010-06-25 dirbant kartu su A. Č., 20.23 val. iš Kauno m. VPK gavo pranešimą, kad Ramybės parke, esančiame Vytauto pr., yra sumuštas jaunuolis. Atvykę rado sumuštą vaikiną bei tris merginas, kurie pasakė, kad vaikiną užpuolė ir sumušė grupė jaunuolių, kurie nuėjo link autobusų stotelės. Liudytojas su kolega pamatė, kad minėta grupė jaunuolių lipa į maršrutinį autobusą. Autobusui pradėjus važiuoti, jį liudytojas su kolega sustabdė, įlipę sulaikė jame buvusius keturis vaikinus, kurie vėliau buvo pristatyti į Centro PK. Šiuos asmenis autobuse atpažino įvykyje buvusios merginos. Pas vieną iš sulaikytųjų vaikinų, kaip vėliau sužinojo - S. V., kelnių kišenėje jis rado išardytą telefoną - raudonu korpusu, be SIM kortelės. Šį telefoną atpažino kažkas iš nukentėjusių asmenų. Minėtas vaikinas buvo išgėręs (1 t., b.l. 71).

Liudytojas A. Č. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2010-06-25 dirbant kartu su S. N., 20.23 val. iš Kauno m. VPK gavo pranešimą, kad Ramybės parke, esančiame Vytauto pr. yra sumuštas jaunuolis. Atvykę rado sumuštą vaikiną bei tris merginas, kurie pasakė, kad vaikiną užpuolė ir sumušė grupė jaunuolių, kurie nuėjo link autobusų stotelės. Liudytojas su kolega pamatė, kad minėta grupė jaunuolių lipa į maršrutinį autobusą. Autobusui pradėjus važiuoti, jį liudytojas su kolega sustabdė, įlipę sulaikė jame buvusius keturis vaikinus, kurie vėliau buvo pristatyti į Centro PK. Pas vieną iš sulaikytųjų vaikinų, kaip vėliau sužinojo - S. V., kelnių kišenėje S. N. rado mobiliojo ryšio telefoną, kurį nukentėjusysis atpažino kaip savo. Nukentėjusysis ir su juo buvusios merginos, priėję prie vaikinų, pasakė, kad būtent S. V. mušė nukentėjusįjį bei pavogė telefoną. Minėtas vaikinas buvo išgėręs (1 t., b.l. 72).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2110/10(02) nurodyta, kad A. L. konstatuota kraujosruva viršutinėje lūpoje, poodinė kraujosruva nosies srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, tuojau vienas po kito, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 54).

2010-06-25 Daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulis S. N. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“, kurio IMEI Nr. 358875013051399 (1 t., b.l. 70).

Iš 2010-06-25 Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad D. A. 2010-06-25 20.43 val. nustatytas 2,87 prom. girtumas (2 t., b.l. 14).

Iš 2010-06-25 Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad S. V. 2010-06-25 20.51 val. nustatytas 1,43 prom. girtumas (3 t., b.l. 172).

Taigi, tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymais nustatyta, kad D. A., veikdamas kartu su kitais asmenimis, be jokios priežasties prikibo prie nukentėjusiojo bei šalia buvusių jo draugių, kaltinamasis bei jo bendrai - visi sutartinai patys atlikdami tam tikrus veiksmus – naudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, užgauliojimus, įžeidimus, D. A. kojomis ir rankomis sudavus A. L. ne mažiau kaip du kartus į veido sritį, bei matydami savo draugus, analogiškus veiksmus atliekančius nukentėjusiojo atžvilgiu, suvokė vykstantį viešosios tvarkos pažeidimą, nukentėjusiojo užgauliojimą, žeminimą, mušimą ir tam netrukdė bei pats prie jo prisidėjo. Todėl šį nusikaltimą kaltinamasis D. A. darė veikdamas bendrai – bendrininkų grupėje. Kaltinamojo veiksmai viešoje vietoje – Ramybės parke, kur nuolatos vaikšto žmonės, kuris skirtas žmonių poilsiui, vertintini kaip prieštaraujantys moralės ir pagarbos vienų kitiems principams, kuriais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šiais įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą, savo jėgos pranašumą, taip pat ir pašalinių žmonių akivaizdoje, susigalvojant menkavertę dingstį, kaltinamasis D. A. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl kaltinamojo D. A. tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Be to, tiek paties kaltinamojo S. V., tiek nukentėjusiojo, liudytojų I. G., E. Š., O. B. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis S. V. iš nukentėjusiojo A. L. kelnių kišenės ištraukė bei pasiėmė nukentėjusiojo turėtą telefoną „Sony Ericsson“. Kaltinamasis S. V., neigdamas padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, tačiau nurodydamas savo bei kitų asmenų atliktų veiksmų aplinkybes, iš tikrųjų iš esmės pripažįsta padaręs jam inkriminuojamą veiką. Tai yra, kaltinamasis S. V. bei kartu su juo buvę asmenys, tame tarpe ir D. A., apsupę nukentėjusįjį su draugėmis, užgauliodami, žemindami nukentėjusįjį bei jo drauges, jiems grasindami, tokiu būdu sukūrė nukentėjusiajam bauginančią, nerimą keliančią situaciją, dėl ko nukentėjusysis nesipriešino kaltinamajam, kadangi bijojo kaltinamojo bei kartu su juo buvusių draugų, tame tarpe ir D. A., bijojo būti sumuštas. Tai yra nukentėjusiojo valia buvo palaužta, jam jaučiant realią sumušimo grėsmę (nukentėjusysis buvo mažametis bei buvo su merginomis, o kaltinamieji buvo vyresni, augalotesni, jų buvo daugiau, aplinkui nebuvo suaugusių žmonių, pas kuriuos būtų buvę galima prašytis pagalbos, kaltinamasis bei jo draugai savo kalbomis, grėsminga povyza neleido nukentėjusiajam jaustis saugiam, taigi, jėgų pusiausvyra buvo ne nukentėjusiojo naudai), dėl ko A. L. net nebandė priešintis kaltinamojo S. V. veiksmams, šiam ištraukiant nukentėjusiojo turėtą telefoną. Ir pats kaltininkas S. V., matydamas susiklosčiusią situaciją bei ja pasinaudodamas, suvokė, kad turtą pagrobia prieš nukentėjusiojo valią. Taigi kaltinamojo S. V. veiksmai buvo teisingai įvertinti bei kvalifikuoti ir atitinka BK 180 str. 1 d. Nusikaltimas baigtas, kadangi kaltinamasis iki sulaikymo turėjo visas galimybes disponuoti telefonu bei su juo elgėsi pagal savo valią (beeidamas išmetė SIM kortelę).

Teismas iš kaltinimo šalina aplinkybę, kad šį nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas bendrininkų grupėje, kadangi, remiantis anksčiau išdėstytais motyvais, kaltinamasis S. V. tik pasinaudojo kartu su juo buvusių asmenų sukurta situacija.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes.

Kaltinamasis D. A. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė, būdamas nepilnametis, neteistas, tačiau yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d., vadovaujantis BK 93 str., be to, jo atžvilgiu teisme yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kaltinant D. A. padarius nesunkų bei apysunkį nusikaltimus, panaudojant fizinį smurtą, daugybę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe 14 kartų pagal ATPK 178 str. (girtų nepilnamečių pasirodymas viešose vietose), 2 kartus pagal ATPK 50 str. (smulki vagystė), ATPK 183 str. (viešosios rimties trikdymas) (2 t., b.l. 77-80), priklausomybės ligų centro rašte nurodoma, kad paciento mamos iniciatyva 2009-09-02 konsultuotas ir stebimas dėl problemų, susijusių su alkoholiu, priklausomybės alkoholiui nėra, daugiau konsultacijoms nesilankė, Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS rašte nurodoma, kad D. A. tėvai VTAS socialinės rizikos grupės šeimų apskaitoje neregistruoti, D. A. skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje neregistruotas. Kaltinamojo mama L. A. neteista, 1 kartą bausta administracine tvarka pagal ATPK 181 str., galiojančių nuobaudų neturi.

Kaltinamojo įstatyminė atstovė L. A. parodė, kad sūnus pradėjo daryti nusikaltimus dėl besaikio alkoholio vartojimo, kurį vartoti pradėjo anksti. Sūnų augina viena. Šeimoje nėra alkoholikų, nėra neigiamo pavyzdžio, sūnus nebuvo piktybinis, bet pasidavė draugų įtakai. Neigiamas elgesys prasidėjo, kai pradėjo lankyti Kovo 11-osios vidurinę mokyklą. Mokslai sekėsi blogai, iš pamokų bėgdavo. Buvo pakeista nemažai mokyklų, nes liepdavo išeiti dėl nesimokymo. Dėl daromų nusikaltimų sūnus pasiaiškindavo, kad tuo metu būdavo išgėręs ir nepagalvodavo. Jei jis būtų negėręs, nebūtų buvę problemų. Ji dėl sūnaus elgesio kreipėsi pagalbos į įvairias institucijas, bet niekas nepadėjo. Šiuo metu su sūnumi palaiko ryšius. Jis mokosi ir nori mokytis. Ji yra sūnui nunešusi užduotis iš mokyklos, ir, jei sūnus už jas atsiskaitys, tai mokykla užskaitys mokslus. Sūnus dabar labai gailisi, kad su tokiais draugais bendravo, kad vartojo alkoholį. Dabar nebenori matyti ankstesnių draugų. Žada, kad nusikaltimų daugiau nedarys. Ji mano, kad sūnus išvadas padarė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstamą veiką padarė, veikdamas bendrininkų grupėje, bei ją padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Nors kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau jo metu buvo naudojamas fizinis smurtas, veikė kartu su kitais asmenimis, kas rodo dar didesnį šio nusikaltimo pavojingumą, smurtas buvo nukreiptas prieš mažametį asmenį, stebint šalia buvusioms merginoms, nors kaltinamasis neteistas, tačiau jo atžvilgiu teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kaltinant D. A. padarius nesunkų bei apysunkį nusikaltimus, panaudojant fizinį smurtą, kaltinamasis daugybę kartų baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio administracinės teisės pažeidimus, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus D. A. už nusikaltimą sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau atsižvelgus, kad šiuo metu kaltinamasis yra neteistas, prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, šiuo metu pats savarankiškai mokosi, mama juo rūpinasi, nustatant bausmės dydį mažesnį, nei sankcijoje už minėtą nusikalstamą veiką numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme bei kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2011-03-12 iki 2011-12-30 (2 t., b.l. 47, 61).

Taip pat teismas laiko, kad kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas kaltinamajam D. A. yra pakankama bausmė, todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti kardomajame kalinime – suėmime išbūtą laiką.

Kaltinamasis S. V. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), nusikalstama veika baigta, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, teistas už du nusikaltimus pagal BK 180 str. 1 d., tačiau, šį nusikaltimą padarė būdamas neteistu, 4 kartus baustas administracine tvarka (ATPK 174 str. – nedidelis chuliganizmas, ATPK 185 str. – rūkymas vietose, kuriose draudžiama, ATPK 178 str. – asmenų iki 16 m. alkoholinių gėrimų gėrimas, ATPK 175 str. - paauglių padarytas chuliganizmas) (4 t., b.l. 7), priklausomybės ligų centre neužregistruotas, (duomenys neskelbtini) charakteristikoje nurodoma, kad S. V. atėjo į 9 klasę po nepavykusio savarankiško mokymosi, sunkiai, bet ėmė mokytis, gerai lankyti pamokas, stengiasi, pamokų metu elgesys drausmingas, klausosi mokytojo aiškinimų, susikaupęs atlieka jam pavestas užduotis, 10 klasėje atsakingiau pradėjo žiūrėti į mokslus, popamokinę veiklą, susidraugavo su klase, rodo gerą pavyzdį kitiems, po pamokų lanko mokykloje dramos studiją, direktoriaus vardu jam pareikšta padėka už sukurtą filmą antikorupcine tema, šį darbą atliko vienas, savarankiškai, jam buvo pavestos klasės seniūno pareigos, kurias mokinys vykdė atsakingai. Kaltinamasis mokyklos bei Kauno miesto savivaldybės ne kartą yra apdovanotas padėkos raštais, diplomais už puikų dalyvavimą teatrinėje, sportinėje, meninio skaitymo veikloje (4 t., b.l. 165-170). Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS rašte nurodoma, kad S. V. šeima VTAS socialinės rizikos grupės šeimų apskaitoje neregistruota, S. V. skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje neregistruotas (4 t., b.l. 25). Motina F. V. 7 kartus bausta administracine tvarkas pagal ATPK 181 str. (tėvų valdžios nepanaudojimas auklėti vaikus), neteista.

Teismas laiko, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Nors kaltinamasis S. V. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, tačiau praeityje yra teistas už dviejų analogiškų nusikaltimų padarymą, nors šį nusikaltimą padarė, būdamas neteistu, tačiau jį padarė anksčiau padarytų analogiškų nusikaltimų teisminio nagrinėjimo metu, kas rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nepaisyti įstatymų, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės normas, todėl teismas laiko, kad kaltinamajam už nusikaltimą skirtina tik laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos dydį, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos darymo metu buvo nepilnametis, iš esmės prisipažino padaręs nusikaltimą, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, mokosi, mažesnį už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį (BK 61 str. 2 d., 91 str. 2 d.). Taip pat, atsižvelgus į pastarąsias išvardintas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamojo bei jo įstatyminio atstovo pastangomis nukentėjusiajam padaryta žala buvo atlyginta, kaltinamasis aktyviai dalyvauja mokyklos teatro studijos veikloje, įvairiuose konkursuose, turi rimtų planų ateičiai, teismas laiko, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant (BK 92 str.).

Kadangi šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą S. V. padarė prieš priimant 2010-10-22 nuosprendį, už nagrinėjamą nusikaltimą skirtina bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., turėtų būti subendrintina su 2010-10-22 nuosprendžiu paskirta bausme. Tačiau kaltinamasis šio nusikaltimo ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu įvykdė 2010-10-22 nuosprendžiu bausmės vykdymo atidėjimu skirtus įpareigojimus, minėto nuosprendžio atidėjimo laikotarpiu naujų nusikaltimų nepadarė, taigi, buvo atleistas nuo 2010-10-22 Kauno mieto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 9 mėn. laisvės atėmimo bausmės. Todėl teismas laiko, kad kaltinamasis S. V. 2010-10-22 nuosprendžiu paskirtą bausmę yra atlikęs (tai yra įvykdęs bausmės vykdymo atidėjimu skirtus įpareigojimus), todėl skirtina bausmė su 2010-10-22 nuosprendžiu paskirta bausme nebendrintina.

Civilinio ieškinio, daiktinių įrodymų byloje nėra.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime – suėmime išbūtą laiką nuo 2011-03-12 iki 2011-12-30 bei laikyti, kad D. A. laisvės atėmimo bausmę yra atlikęs.

Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir D. A. paleisti teismo salėje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kurią, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

S. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, skiriant BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p. numatytas auklėjamojo poveikio priemones – 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, bei elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant mokytis, tęsti mokslą, arba dirbti, bei nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.