Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo Ž. K. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. 58-129 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam Ž. K.“ (toliau ir – Nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Ž. K. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 1 dalį (du epizodai), paskiriant jam laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Į bausmę įskaitytas laikas išbūtas kardomajame kalinime nuo 2020 m. kovo 13 d. Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi nuteistojo Ž. K. apeliacinis skundas atmestas.

2. Bausmės pradžia – 2020 m. kovo 13 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 13 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. balandžio 29 d. buvo 2 (du) metai 4 (ketveri) mėnesiai 15 (penkiolika) dienų.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2022 m. gegužės 16 d. nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam Ž. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo Ž. K. skundas dėl Komisijos 2022 m. gegužės 16 d. nutarimo atmestas Vilniaus miesto aplinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi.

II. Skundo prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo Ž. K. skundas atmestinas.

6. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo Ž. K. skundo argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, sprendžia, kad žemesniojo teismo nutartis atmesti nuteistojo skundą ir netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Nuteistasis Ž. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (du epizodai) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

8. Atkreiptinas dėmesys, kad Komisijos 2022 m. gegužės 16 d. nutarime ir skundžiamoje apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartyje neteisingai daroma nuoroda į BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. vietoj nagrinėjamu atveju taikytino BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nurodomas 1 punktas. Vis dėlto, pabrėžtina tai, kad toks rašymo apsirikimas nedaro įtakos skundžiamų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui, nes tiek Komisija, tiek ir žemesnysis teismas pripažino, jog nuteistasis atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas. Be to, buvo tinkamai, vadovaujantis BVK nuostatomis, apskaičiuota būtinos atlikti bausmės dalies atlikimo data.

9. Kaip jau buvo nurodyta, nuteistasis, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų, turi būti atlikęs pusę tokios bausmės, kad atitiktų formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis pusę jam paskirtos bausmės, t. y. 2 (dvejus) metus ir 3 (tris) mėnesius, buvo atlikęs 2022 m. birželio 13 d. Nors Komisijos priimamo nutarimo metu nuteistasis nebuvo atlikęs pusės jam paskirtos bausmės, tačiau jis sutiko, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 4 dalimi, nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

10. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, sutinka, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis Ž. K. atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, visgi šiame kontekste pažymi tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, esant minėtoms formalioms sąlygoms kiekvienam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybę nuteistajam būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai vertinama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų siekti būtų galima taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Vadinasi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinį paleidimą reglamentuojančias teisės normas.

11. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

12. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad 2022 m. balandžio 19 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant „OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė Ž. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2022 m. balandžio 22 d. socialinio tyrimo išvadą nustatyti keturi statiniai kriminogeniniai veiksniai: didelis teistumų skaičius (devyni teistumai); buvo išduotas Europos arešto orderis; laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka septintą kartą; nusikaltimams yra būdingas finansinės naudos siekimo modelis (a. b. 1 t., II d., 109-118). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Ž. K. yra teistas ne tik Lietuvos Respublikoje, tačiau ir užsienio valstybėse (a. b. I t., I d., 8-18). Be to, atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, buvo nustatyta net dešimt dinaminių kriminogeninių veiksnių (a. b. 1 t., II d., 109-118). Aukštesnysis teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio modelio pataisos įstaigoje – nuteistojo Ž. K. elgesio korekcija teigiama linkme yra galima, tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų tai padaryti. Nuteistasis Ž. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka septintą kartą, o šiuo atveju, atliekant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, Ž. K. buvo atlikęs beveik pusę visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau vis tiek nustatytas didelis kiekis dinaminių kriminogeninių veiksnių. Kaip matyti iš 2022 m. balandžio 22 d. socialinio tyrimo išvados, nuteistasis rodo tam tikro lygio pastangas įsitraukti į resocializacijos procesą, tačiau kriminogeniniai poreikiai, siejami su tam tikrais gyvenimo stiliaus, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio nuostatų sritimis, šiuo metu dar nėra koreguojami tikslinių intervencinių priemonių pagalba. Be to, nors Ž. K. kreipėsi dėl psichologinių paslaugų, tačiau nedalyvauja tęstinėse konsultacijose (a. b. 1 t., II d., 109-118).

13. Pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstama elgesio rizika priskiriama ne žemai grupei, yra būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant nuteistojo Ž. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pažymėtina, kad 2022 m. balandžio 19 d. buvo atliktas ir smurto rizikos įvertinimas, taikant „HCR-20“ metodiką, kurio metu konstatuota, jog nuteistojo pakartotinio smurtinio elgesio rizika taip pat yra vidutinė.

14. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nustatyti keturi apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. patvirtinta galimybė gyventi pasirinktu adresu; formaliai patvirtintas galimos bedarbystės problemos sprendimas; nuteistasis palaiko artimus ryšius su šeimos nariais; neturi finansinių sunkumų (kreditų, skolų ar pan.) (a. b. 1 t., II d., 109-118). Aukštesniojo teismo vertinimu, spręstina, kad šie veiksniai neatsveria keturių statinių ir net dešimties dinaminių kriminogeninių veiksnių, juo labiau, kad tarp dinaminių kriminogeninių veiksnių yra tokie kaip pajamų nestabilumas, gyvenamosios vietos ypatumų sąsajos su nusikalstamu elgesiu, neigiamos nuostatos priežiūros bei visuomenės atžvilgiu ir pan. Ypač atkreiptinas dėmesys į nuteistojo finansinių sunkumų neturėjimą – atliekant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta, kad Ž. K. nusikalstamoms veikoms yra būdingas finansinės naudos siekimas (buvo teistas už plėšimą, vagystę, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti), be to, nuteistojo pajamos nestabilios, o galimas įsidarbinimas po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo tik formaliai patvirtintas, todėl finansinių sunkumų neturėjimas, kaip apsauginis kriminogeninis veiksnys, niekaip nepaneigia ir neatsveria aptartų statinių ir dinaminių veiksnių. Atkreiptinas dėmesys, kad nors atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje dirbo, tačiau šiuo metu laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietoje nuteistasis nedirba, todėl šių aplinkybių kontekste ir faktas, jog byloje yra pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės pažyma apie tai, kad nuteistąjį įmonė priims pagalbinio darbuotojoms pareigoms, nesudaro pakankamo pagrindo nebejotinai spręsti, kad nuteistasis Ž. K. tinkamai įsitrauks į darbo rinką ir šiuo metu būtų pajėgus pilnai resocializuotis. Taip pat kiti nuteistojo Ž. K. nusikalstamą elgesį lemiantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su neigiamais gyvenimo būdo aspektais bei neigiamomis nuostatomis į visuomenės vertybes, nes nuteistojo nuolatinė veikla skatina nusikalstamumą, jis negeba įsivertinti savo elgesio pasekmių, pasižymi polinkiu rizikuoti bei susiformavusiomis kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistojo padarytos nusikalstamas veikos buvo dėsningas jo elgesio padarinys (a. b. 1 t., II d., 68). Aukštesniojo teismo vertinimu, šie veiksniai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis šiuo metu dar nėra padaręs akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

15. Vertinant nuteistojo asmenybę, jo elgesį bei pasiryžimą atsisakyti kriminalinių nuostatų bei keisti savo gyvenimo modelį, pažymėtina, kad Ž. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, kurią atlieka nuo 2020 m. kovo 13 d., skatintas du kartus (2020 m. ir 2021 m.), taip pat padarė pažeidimą, už kurį nuobauda nebuvo paskirta (a. b. 1 t., II d., 89-96). Vadinasi, nors nuo šio laikotarpio nebuvo nustatyta nuteistojo išskirtinių neigiamo elgesio požymių, tačiau nuteistojo Ž. K. elgesys nepasižymėjo ir išskirtinai pozityviu, skatintinu elgesiu, leidžiančiu neabejotinai spręsti apie nuteistojo elgesio koregavimą vienareikšmiškai teigiama linkme. Tai, kad nuteistasis laikosi pataisos įstaigoje nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų neleidžia konstatuoti, jog nuteistojo Ž. K. nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažanga yra akivaizdi. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad toliau bausmės tikslų būtų galima siekti nuteistąjį Ž. K. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

16. Iš nuteistojo Ž. K. skundo turinio matyti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę sieja su aplinkybe, jog jis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistasis Ž. K. buvo priskirtas pataisos įstaigos lengvajai grupei (a. b. 1 t., II d., 85). Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, vien ši aplinkybė savaime neįpareigoja teismo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pagal BVK 68 straipsnio 1 dalį nuteistasis iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliamas, kai atitinka visas šio straipsnio dalies 1-5 punktuose numatytas sąlygas. Viena iš ši sąlygų – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (BVK 68 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nuteistojo perkėlimas iš vienos grupės į kitą ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra skirtingi institutai, todėl vieno sprendimo priėmimui nustatytos sąlygos negalima automatiškai preziumuoti priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Atliekant laisvės atėmimo bausmę lengvojoje grupėje, bausmė vis tiek yra atliekama pataisos įstaigoje, priešingai nei lygtinio paleidimo atveju, kai nuteistasis fiziškai yra paleidžiamas iš pataisos įstaigos, o teismų praktikoje pripažįstama, jog teisingas ir progresyvus bausmių atlikimo principas (BVK 9 straipsnis) reikalauja, kad nuteistųjų teisinė padėtis būtų švelninama palaipsniui. Aukštesnio teismo vertinimu, nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimo grupė leidžia manyti, kad nuteistasis Ž. K. gali daryti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangą, todėl tinkamas jo elgesys bausmės atlikimo metu buvo įvertintas pataisos įstaigos administracijos, priimant sprendimą perkelti jį į lengvąją grupę, tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nepaneigia aptartų duomenų, dėl kurių visumos lygtinis paleidimas nuteistajam Ž. K. šiuo metu netaikytinas. Be kita ko, pažymėtina, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas, įvertinę anksčiau aptartų duomenų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti nuteistojo Ž. K. akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl jam, kaip neatitinkančiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytas pagrįstai. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis Ž. K. nedaro pakankamos pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jis turi galimybes ją mažinti, todėl turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas ir toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Šios aplinkybės sudaro pagrindą nuteistojo skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo Ž. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.