Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčiui Večerskui, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Vidai Butiškienei, Vilmai Marčiukaitytei, Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorams Kristinai Mockienei, Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Laimučiui Jankauskui, išteisintajam J. K., nukentėjusiems S. K., L. K., nukentėjusiųjų atstovei advokatei I. B., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo S. K. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo

J. K. išteisintas pagal LR BK 228 str. 1d. ir BK 187 str. 2 d., nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5d. 1p), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. išteisintas pagal LR BK 228 str. 1d. ir BK 187 str. 2 d., kadangi nenustatyta, kad buvo padarytos šios nusikalstamos veikos.

J. K. išteisintas iš kaltinimų, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, (duomenys neskelbtini) rektoriaus 1998-03-12 įsakymu Nr. K-0322, paskirtas rektoriaus padėjėju statybos reikalams ir 2001-05-03 susipažinęs su pareigybiniais nuostatais, būdamas tiesiogiai atsakingas už statybų darbų koordinavimą ir kontroliavimą, šiurkščiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnio nuostatas, būdamas asmeniškai atsakingas už savo priimamus sprendimus, susijusius su pareigų vykdymu, piktnaudžiaudamas tarnyba, 2004-10-15 su UAB (duomenys neskelbtini)atstovu, direktoriumi K. V. pasirašytos rangos sutarties Nr. 04/8 „Dėl rekonstravimo - restauravimo darbų (duomenys neskelbtini) sodo pastato (duomenys neskelbtini) pagrindu, 2004-11-04 neteisėtai pradėjo rekonstrukcijos darbus, t.y. mūrinių bei medinių pertvarų ardymą, ko pasėkoje buvo visiškai išgriautas nukentėjusiems S. ir L. K. nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 1, unikalus Nr. 1998-7004-8012, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune bei nekilnojamoji kultūros vertybė, nors realiai žinodamas, kad atliekami rekonstrukcijos darbai neatitinka respublikinių statybos normų reikalavimų, davė tyčinius, neteisėtus ir nepagrįstus rangovo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojui gamybai V. U. nurodymus, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 23 str. 1 p. ir statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas", tokiu būdu J. K., viršydamas savo įgaliojimus bei neteisėtai pasinaudodamas užimama tarnybine padėtimi, tyčia duodamas akivaizdžiai neteisėtus ir nepagrįstus nurodymus, šiurkščiai diskreditavo ir sumenkino (duomenys neskelbtini), kaip institucijos, autoritetą, iškraipė ir pažeidė nustatytą teisinę bei valdymo vykdymo tvarką, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės turtinės 343 000 litų žalos patyrė S. ir L. K. bei Lietuvos Respublikos nekilnojamoji kultūros vertybė A. F. dvaro oficina.

Taip pat J. K. išteisintas iš kaltinimų, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, (duomenys neskelbtini) rektoriaus 1998-03-12 įsakymu Nr. K-0322, paskirtas rektoriaus padėjėju statybos reikalams ir 2001-05-03 susipažinęs su pareigybiniais nuostatais, būdamas atsakingas už statybų darbų koordinavimą ir kontroliavimą bei turėdamas teisę vienasmeniškai priimti su šiomis pareigomis susijusius sprendimus, vykdydamas 2004-10-15 su UAB (duomenys neskelbtini)pasirašytą rangos sutartį Nr.04/8 „Dėl rekonstravimo - restauravimo darbų sodo pastato (duomenys neskelbtini), 2004-11-04 tyčia UAB (duomenys neskelbtini) davė neteisėtą nurodymą pradėti rekonstrukcijos darbus, t.y. išardyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), mūrines ir medines pertvaras bei perdangas, dėl ko visiškai buvo sunaikintas tame pastate buvęs nukentėjusiems S. ir L. K. nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 1, unikalus Nr. 1998-7004-8012 bei sunaikintas pastatas, kaip nekilnojamoji kultūros vertybė, tokiu būdu padarydamas 343 000 litų turtinę žalą nukentėjusiems S. ir L. K. bei sunaikindamas A. F. dvaro oficiną, kaip Lietuvos Respublikos nekilnojamąją kultūros vertybę - didelės reikšmės turinčią kultūros vertybę.

Teismo motyvai dėl to, kad įstatymų bei kitų norminių aktų pažeidimas gali būti vertinamas kaip drausminis pažeidimas, o ne nusikaltimas, yra nepagrįsti. Nuo pat paraiškos planuojamos statybos projektavimo sąlygų rengimo pateikimo J. K. atliko veiksmus, kurie prieštaravo tuo metu galiojantiems norminiams aktams ir tuo viršijo įgaliojimus bei šiurkščiai diskreditavo ir sumenkino (duomenys neskelbtini) kaip institucijos autoritetą, iškraipė ir pažeidė nustatytą teisinę bei valdymo tvarką, atliko tai, kas jam nebuvo leista. Todėl J. K. atlikti tyčiniai veiksmai, kuriais sąmoningai buvo siekiama atlikti neteisėtą veiką, turi būti vertinami kaip piktnaudžiavimas tarnyba bei galiojimų viršijimas. Taip pat nepagrįsti ir teismo motyvai, kad dėl J. K. atliktų veiksmų nekilo nei viena kaltinime nurodyta pasekmė, kurią būtų galima vertinti kaip didelę žalą. Skunde daroma išvada, kad teismas kaltinančius įrodymus vertino atsiedamas juos vieną nuo kito, o kai kurių iš viso nevertino, nebuvo vertinama ir analizuojama įrodymų visuma, nebuvo pateikti įtikinami motyvai, kodėl kaltinimą patvirtinantys įrodymai atmetami. Tai turi būti vertinama kaip baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimas. J. K. padaryti nusikaltimai yra baigti, jie yra apysunkiai, todėl atsižvelgiant į tai, kad J. K. buvo baustas administracine tvarka, ir nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, J. K. turi būti paskirta atitinkama bausmė.

Civilinis atsakovas su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko bei pateikė prašymą dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje palikimo nenagrinėtu. Prašyme civilinis atsakovas nurodė, kad nukentėjusieji L. ir S. K., kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu (duomenys neskelbtini) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, padarytos gaisru ir neteisėtu nugriovimu ir Kauno apygardos teismas 2008-12-22 priėmė sprendimą, dėl kurio šiuo metu vyksta apeliacinis procesas Lietuvos apeliaciniame teisme. Todėl atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje yra pateiktas tapatus ieškinys dėl žalos atlyginimo, prašė teismo pakartotinai pateiktą ieškinį palikti nenagrinėtu.

2009-11-06 teismas priėmė protokolinę nutartį, kuria nusprendė pareikšto nukentėjusiųjų civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nenagrinėti ir panaikinti civilinių atsakovų ir civilinių ieškovų statusą baudžiamojoje byloje, kadangi pareikštas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje jau yra išspręstas civiline tvarka. Teismas priimdamas tokį sprendimą pažeidė BPK normas reglamentuojančias civilinio ieškinio išsprendimą (BPK 115 str.). Visais atvejais civilinio ieškinio klausimas išsprendžiamas priimant nuosprendį, t.y. išspręsti civilinį ieškinį teismo nutartimi negalima. Teismas priimdamas minėtą nutartį pažeidė BPK normas.

Taip pat skundo autorius nesutinka su teismo išvada, kad baudžiamojoje byloje buvo pareikštas tapatus civilinis ieškinys kaip ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Kauno apygardos teisme. Patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusieji prašė teismo priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Reikšdami civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje vadovavosi BPK 109 str. norma, t.y. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos padarymo, kadangi dėl J. K. nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusieji civilinėje byloje nereiškė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl J. K. nusikalstamos veikos, todėl teismo išvada, kad baudžiamojoje byloje buvo pareikštas tapatus ieškinys yra nepagrįsta. Teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti civilinį ieškinį bei pažeidė BPK nuostatas. Dėl to, kas paminėta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą J. K. nurodo, kad skunde yra netiksliai cituojama CBK 230 str. 3 d. numatytas sąvokų išaiškinimas, praleidžiant straipsnio pabaigą – tai yra žodžius „išskyrus ūkines ar technines funkcijas atliekantį asmenį“. Taip pat skunde remiamasi pareigybės nuostatais, patvirtintais 2005-10-27, tai yra praėjus daugiau kaip metams nuo nagrinėjamo įvykio. Visi pastato tvarkybos darbai buvo vykdomi pagal suderintą techninį projektą, laikantis kultūros paveldo objekto tvarkybos elementų, projektas paruoštas pagal statinio projektavimo sąlygas tvarkomiesiems darbams. Visi darbai buvo vykdomi leidus ir prižiūrint KPD Kauno teritoriniam padaliniui (leidimas L-141, 2004-11-25), todėl teigti, kad pastato tvarkybos darbai buvo vykdomi savavališkai, nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad buvo padaryta žala, tačiau tai paneigia KPD Kauno teritorinio padalinio raštai 2009-10-26 Nr. 2K-1902, 2007-10-02 Nr. 2K-1194, 2006-12-18 Nr. 2K-981. Pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu S. K. pats pripažino, kad iki techninio projekto ruošimo pradžios, tai yra iki 2004 m. vasario mėn. iš jo buto telikę tik dviejų sienų fragmentai. Taigi, S. K. patvirtino techninio projekto apmatavimų byloje pateiktus duomenis. Be to, kokių ištyrimo duomenų reikia techninio projekto tolimesniems sprendimams apsprendžia projektinė organizacija – tai yra UAB (duomenys neskelbtini). Pastato techninės būklės ekspertizę atlikęs UAB (duomenys neskelbtini)ekspertas R. M. perdangos būklę įvertino kaip nepatenkinamą ir privalomuosiuose nurodymuose pažymėjo, kad perdangą reikia keisti (t. 2, b. l. 41). Kauno m. apylinkės prokuratūra apeliaciniame skunde patvirtina, kad iki 2007-09-10 L. ir S. K. patikslinto ieškinio tiek Kauno miesto apylinkės teismas, o vėliau ir Kauno apygardos teismas bei visa eile įstaigų buvo klaidinamos dėl sudegusio buto. Taip ir lieka neaišku, kada buvo sakoma netiesa - iki 2007-09-10 ar po patikslinto ieškinio pateikimo. Kauno m. apylinkės prokuratūros apeliaciniame skunde nurodomos (duomenys neskelbtini) paraiškos sąlygų sąvadai gavimui (2004-05-25) ir S. K. raštiško sutikimo rekonstruoti pastatą (2004-05-27) datos. Šios datos neprieštarauja viena kitai, nes paraiška Kauno m. savivaldybės administracijoje buvo priimta 2004-06-15 reg. Nr. 40-6-1012 (1 t., b. l. 95). Pildant paraišką, buvo atliktas pastato techninis ištyrimas ir apmatavimai bei architektūriniai tyrimai ir buvo aišku, kokius darbus teks atlikti rekonstruojamam pastatui. Taigi, asmeniškai sprendimo keisti perdangą nepriėmiau, o rėmiausi techninio ištyrimo medžiaga. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis asmeniškai skirstė privačių butų plotus. Tiek 1 aukšto, tiek ir mansardos išplanavimą skirstė (duomenys neskelbtini) Rektoratas ir buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) rektoriaus V. K.. Įsipareigojimą atstatyti pastatą prisiėmė ne jis asmeniškai, bet (duomenys neskelbtini), apie tai raštu informavęs Kultūros vertybių apsaugos departamentą 2003-11-06 Nr. 01-330 ir 2003-12-29 Nr. 18-216 (t. 5, b. l. 61, 49)

Teismo posėdyje išteisintasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinius skundus atmesti, nuosprendį palikti galioti. Prokurorė ir nukentėjusysis prašė skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo S. K. apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

BPK 305str. 1d. 2p. nurodo, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais. Įrodymai byloje įvertinami remiantis BPK 20str. 5d. nustatytomis taisyklėmis. Jame nurodoma, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visos bylos aplinkybių išnagrinėjimu vadovaudamiesi įstatymu.

Kolegija daro išvadą, kad Kauno miesto apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus. Įrodymų visumos pagrindu teismas padarė pagrįstas bei teisingas išvadas, kad J. K. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir pagrįstai išteisino iš kaltinimų pagal LR BK 228 str.1d. ir BK 187 str. 2d.

Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino ištirtus įrodymus, ir padarė pagrįstas išvadas.

Liudytoja G. D. parodė, kad ji yra Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė, ir ne jos kompetencija yra vizuoti projektus. Šis projektas buvo vizuotas Kultūros ministerijos apsaugos departamento. Jos manymu, šiuo atveju neteisėtai pasielgė tas pareigūnas, kuris vizavo šį projektą. Byloje nustatyta, kad tą pastatą sunaikino gaisras. Po gaisro pastatą galima remontuoti ir restauruoti. Po gaisro architektas J. L. viską nufotografavo. Ji pati matė tik fotografijas, tikro vaizdo nematė. Iš nuotraukų matyti, kad sudegęs buvo ne visas namas. Dokumentuose jai užkliuvo žodis „rekonstrukcija“, nes jos darbas yra restauracija. Šiuo atveju reikėjo mediena protezuoti perdengimą. Jos nuomone, pastatą suniokojo ne gaisras, o rekonstrukcija, tai nekelia jokių abejonių.

Liudytoja I. G. parodė, kad ji derino tik vieną projektą, neatsimena, kad būtų derinusi du. Projektas atitiko įstatymų keliamus reikalavimus. Buvo sudaryta komisija, atlikta techninė ekspertizė. Paveldui yra galima rekonstrukcija, tačiau yra reikalingas statybos leidimas. Stogas buvo visai nudegęs. Ji sutiko, kad perdanga būtų pakeista į gelžbetonį.

Nukentėjusysis S. K. parodė, kad iki gaisro buto plotas buvo 41.92 m², po gaisro buvo padaryta 44 m², jie patys prašė padaryti 41,92 m², viskas keitėsi. Universitetas nepripažino šio projekto ploto 49 m² ir jie labai greitai pakeitė, padarė teisėtą, bet vis tiek nepripažino.

Apeliacinės instancijos teismas liudytojos G. D. parodymus, kad pastatą suniokojo rekonstrukcija, o ne gaisras, vertina kritiškai, nes prieštarauja objektyvioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms: pastate kilo gaisras, kuris suniokojo pastatą. Tai matosi ir iš fotonuotraukų (t.1, b.l.20-36, t.8, b.l.125-126,) bei patvirtina gaisro nuostolių įvertinimas ( t.5,b.l.1-10). Teismas vadovaujasi liudytojos I. V. parodymais, kurie atitinka faktinėms bylos aplinkybėms.

Dėl piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis) sudėties.

Apeliantai, nurodydami J. K. darbo pareigas, nepagrįstai vadovaujasi 2005 m. spalio 27 d. (duomenys neskelbtini) rektoriaus įsakymu Nr. 511 patvirtintais pareiginiais nuostatais. 1998 m. kovo 2 d. darbo sutarties Nr. 672 – T/98 pagrindu J. K. priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) rektoriaus padėjėju statybos reikalams. Pareiginiai nuostatai, su kuriais buvo supažindintas 2001 m. gegužės 3 d., nenumatė ir neįpareigojo J. K. atlikti administravimo funkcijas. Be to su viešojo administravimo valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316 LR valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Visas sutartis, susijusias su A. F. dvaro oficinos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), restauravimu – rekonstravimu, svarstė (duomenys neskelbtini) rektoratas, o sutartis pasirašė (duomenys neskelbtini) rektorius. Iki J. K. susipažino su 2005 m. spalio 27 d. (duomenys neskelbtini) rektoriaus įsakymu Nr. 511 patvirtintais pareiginiais nuostatais, laikėsi taisyklių, su kuriomis susipažino 2001 m. gegužės 3 d.. Kaltinime nurodytu laikotarpiu galiojo pareiginiai nuostatai, su kuriais J. K. susipažino 2001 m. gegužės 3 d.. Konstitucinis Teismas 2001 m. lapkričio 29 d. nutarime konstatavo, kad „įstatymo ar kito teisės akto galia nukreipiama į ateitį. Negalima iš asmens reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo ir todėl jis negalėjo žinoti būsimų reikalavimų. Teisės aktuose įtvirtintos normos taikomos faktams ir pasekmėms, atsirandantiems po jų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti teisės aktai galiotų į ateitį, - esminis teisinės valstybės principo elementas, svarbi teisinio tikrumo prielaida“. Aukščiau išdėstytos aplinkybės teikia pagrindo neabejotinai išvadai, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu J. K. negali būti taikomos pareiginiuose nuostatuose, patvirtintuose 2005 m. spalio 27 d. (duomenys neskelbtini) rektoriaus įsakymu Nr. 511, nustatytos darbo teisės ir pareigos.

BK XXXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ 228 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi. Šios nusikalstamos veikos subjektas yra toks darbuotojas, kuris atitinka BK 230 straipsnyje numatytus subjekto požymius. BK 230 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2007-01-04 patvirtintos Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalgos 26 punkte numatyta, kad „sprendžiant klausimą, ar asmuo turi specialaus subjekto požymius, vadovaujamasi BK 230 straipsnyje pateiktu valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų sąvokų išaiškinimu bei kitais įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais jo veiklą. Pripažįstant asmenį nusikalstamos veikos vykdytoju, kiekvienu atveju nustatoma ir konkrečiais įstatymais bei kitais teisės aktais pagrindžiama, į kokias pareigas asmuo buvo priimtas, kokias funkcijas vykdė, kokias teises, pareigas ir įgaliojimus turėjo“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. I-494, patvirtinto (duomenys neskelbtini)) statuto 11 straipsniu, 17 straipsniu, 19 straipsniu, 20 straipsniu, 32 straipsniu, 47 straipsniu darytina neabejotina išvada, kad Universiteto valdymo, tvarkymo ir vykdymo funkcijas atlieka rektorius, rektoratas, prorektoriai. Rektorius vadovauja, atstovauja ir turi teisę veikti Universiteto vardu, savo įgaliojimų ribose Universitetui atstovauja prorektoriai. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame teisės akte rektoriaus padėjėjo pareigybė nenumatyta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2005 m. spalio 27 d. rektoriaus padėjėjo statybos reikalams pareigybinius nuostatuose nustatytas reikalavimas turėti aukštąjį profesinį (techninį) išsilavinimą, manytina, kad rektoriaus padėjėjas statybos reikalams priskiriamas techniniam personalui. 2000 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus 2000 m. kovo 21 d. LR aukštojo mokslo įstatymui Nr. VIII-1586, neteko galios LR Seimo nutarimas Nr. I-494 „Dėl (duomenys neskelbtini)statuto“. 2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII – 2077 LR Seimas priėmė nutarimą „Dėl (duomenys neskelbtini)statuto patvirtinimo“ (toliau (duomenys neskelbtini) statutas). Vadovaujantis Aukštojo mokslo įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 27 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsniu ir (duomenys neskelbtini) statuto 45 punktu, 46 punktu, 46.1 punktu, 46.2 punktu, 50 punktu, 56 punktu, 107 punktu, 129 punktu darytina neabejotina išvada, kad Universitetui vadovauja, veikia jo vardu ir jam atstovauja rektorius. Rektorius atsako už tai, kad universiteto veikla atitiktų įstatymus, universiteto statutą, kitus teisės aktus. Rektorius gali dalį savo funkcijų atiduoti prorektoriams. Universiteto administraciją sudaro aukštųjų mokyklų ir jų padalinių vadovai bei vadovų pavaduotojai. Šiuose teisės aktuose numatyta rektoriaus galimybė dalį administracinių funkcijų pavesti Universiteto sekretoriui, tačiau sekretorius turi būti Universiteto mokslininkas. Rektoriaus padėjėjo pareigybė nenumatyta, manytina, kad rektoriaus padėjėjas statybos reikalams reikalingas universiteto ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Minėtuose teisės aktuose aiškiai apibrėžti universiteto subjektai turintys teisę vadovauti, atstovauti, atlikti administravimo funkcijas ir veikti universiteto vardu. Paminėtų teisės aktų kontekste darytina išvada, kad vadovauti, veikti universiteto vardu, jam atstovauti, atlikti administravimo funkcijas, t.y. valdymo funkcijas, turi teisę universiteto rektorius, prorektorius ir universiteto padalinių vadovai bei vadovų pavaduotojai. Šių teisės aktų kontekste konstatuotina, kad rektoriaus padėjėjas statybos reikalams neturi atitinkamų administracinių įgaliojimų ir neturi teisės veikti universiteto vardu. Todėl J. K. neturėjo įstatymais suteiktų viešojo administravimo teisių, neįgyvendino vykdomosios valdžios ar atskirų vykdomosios valdžios funkcijų.

Prokurorė skunde nepagrįstai teigia, kad J. K. paskirstė privačių butų plotus. Pažymėtina, kad tiek pirmojo aukšto, tiek mansardos išplanavimą skirstė ir jį tvirtino (duomenys neskelbtini) Rektoratas. Aukščiau išdėstytos aplinkybės teikia pagrindo neabejotinai išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog J. K. nebuvo suteikti administraciniai įgaliojimai arba teisė veikti (duomenys neskelbtini) vardu. Todėl pagrįstai padarė išvadą, kad J. K. nedavė konkrečių neteisėtų nurodymų, susijusių su rekonstravimo – restauravimo darbų atlikimu (duomenys neskelbtini) sodo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir pagrįstai išteisino J. K. kaltinamą nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje, padarymu.

Dėl Statybos įstatymo bei LR nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo reikalavimų laikymosi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), restauravimo – rekonstrukcijos metu, laikymosi

Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teisiamojo posėdžio metu teismas netyrė, kaip pastato, esančio (duomenys neskelbtini), užkonservavimo, restauravimo – rekonstravimo darbų vykdymo metu laikytasi Statybos įstatymo bei LR nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (toliau – NKVAĮ) reikalavimų.

2002 m. liepos 8 d. A. F. dvaro oficinos pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykusio gaisro padarinius įvertino (duomenys neskelbtini) gaisro nuostolių įvertinimo aktu (5 t. b.l. 1). (duomenys neskelbtini) nustatė pastato konstruktyvinių elementų techninį stovį ir gaisro metu padarytus nuostolius: 1. pamatai (betono) – nenukentėjo; 2. sienos (plytų, tinkuotos) – dalinai apgadinta (parapetai), dalinai sugadintas tinkas; 3. pertvaros (plytų ir medžio) – dalinai sugriautos, medinės sudegusios; 4) stogo konstrukcijos (medinės) – sudegę; 5) stogo danga (čerpės) dauguma sugadintos, sulūžę, apdegę; 6) perdendimas (medžio) – didesnė dalis sudegusi, likusi dalis pažeista ir tolimesniam eksploatavimui netinka; 7) grindys (medinės) – didesnė dalis sudegusi, dalis vandens sugadintos ir sulaužytos. Išlikę apie 20 procentų; 8) langai (mediniai) – didesnė dalis sudegusi, dalis sulaužyta, išlikę 15 procentų; 9) durys (medinės) – sudegę, sulaužytos, išlikę 5 procentai; 10) vidaus santechnikos įrengimai – dalinai išlikę ketaus šildymo radiatoriai. Visa kita sudegę; 11) elektros įrengimai – sudegę pilnai; 12) laiptai – sudegę visiškai. Pagal pastato inventorizacijos Nr. 22294 Namų valdos techninės apskaitos bylą pastato (duomenys neskelbtini), konstruktyviniai elementai gaisro metu neteko 69,55 procentų vertės (5 t. b.l. 2). (duomenys neskelbtini) Ūkio tarnyba atlikusi skaičiavimus nustatė, kad pastato atstatymo darbams reikia 420156 Lt (5 t. b.l.10).

2002 m. liepos 31 d. KVAD direktorė įsakymu Nr. 218 „Dėl komisijos sudarymo A. F. dvaro sodybos gyvenamajam pastatui gaisro padarytai žalai nustatyti“ sudarė komisiją gaisro padarytai žalai nustatyti. Komisija aktu nustatė, kad ugnis sunaikino visą pastato stogą, pastogėje buvusias patalpas ir į pastogę vedančius laiptus. Smarkiai apdegė tarpaukštinė perdanga, laiptinės sienos, lauko durys. Gaisro metu ir jį gesinant stipriai nukentėjo pastato pirmas aukštas. Komisija pateikė išvadas: 1) nekilnojamajai kultūros vertybei padaryta akivaizdi žala – sunaikinta autentiška XIX amžiaus materija, ko pasėkoje statinys prarado pirminę architektūrinę išraišką. Žalos kaltininkas – techninis gedimas; 2) būtina atkurti XIX a. pradžios dvaro oficinos vaizdą, kas įmanoma tik atstačius stogą; 3) pastogėje gali būti įrengti gyvenamieji namai; 4) stogo atkūrimui ir viso pastato remontui būtina parengti projektą (2 t. b.l. 114-115).

Vadovaudamasi NKVAĮ 23 straipsnio 5 dalies pagrindu kultūros vertybių apsaugos II kategorijos (specializacijos) architektūros ir urbanistinių vietovių ekspertė N. S. 2004 m. birželio 14 d. atliko A. F. dvaro oficinos, esančios (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) parengto restauravimo projekto specialiąją ekspertizę. Specialiosios ekspertizės akte pateikta išvada, kad projektas pilnai atitinka nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reikalavimus, teiktinas derinimui ir bendrajai ekspertizei (3 t. b.l. 59). 2004 m. UAB (duomenys neskelbtini)atliko bendrąją restauravimo – rekonstrukcijos techninio projekto ekspertizę ir 2004-06-16 aktu Nr. 04-06/18 rekomendavo šį projektą tvirtinti (3 t. b.l.57). Atsižvelgiant į tai KVAD Kauno padalinys 2004 m. lapkričio 14 d. suderino pastato rekonstravimo – restauravimo techninį projektą ir 2004 m. lapkričio 25 d. išdavė leidimą Nr. L-141 vykdyti rekonstravimo – restauravimo darbus iki 2006 m. lapkričio 25 d.. 2004 m. lapkričio 15 d. statybos projekto vykdymo priežiūros sutartimi Nr. 2404019, sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) atliko projekto vykdymo priežiūrą. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų vadovu paskirtas V. U.. Statybos darbai buvo pradėti 2004 m. lapkričio 3 d.. Jokių kitų nukrypimų nuo patvirtinto projekto nėra. Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojai V. U., K. V., R. G., V. M. B., A. N., V. T., L. A..

Aukščiau išdėstytos aplinkybės teikia pagrindo neabejotinai išvadai, kad 2002 m. liepos 8 d. A. F. dvaro oficinos pastate, adresu (duomenys neskelbtini), įvykusio gaisro padarinius įvertino (duomenys neskelbtini) bei KVAD, buvo atliktos techninė ir statinio ekspertizės, buvo išduotas leidimas atlikti restauravimo – rekonstrukcijos darbus, t.y. buvo vadovaujamasi Statybos įstatymo bei NKVAĮ reikalavimais.

Dėl turto sunaikinimo ir sugadinimo (BK 187 straipsnis) sudėties

Prokurorė skunde nepagrįstai teigia, kad dėl J. K. veiksmų sunaikintas sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini).

2008 m. gruodžio 24 d. raštu Nr. (1.29)2-3585 Kultūros paveldo departamentas nurodė, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), atliekami pertvarų išardymo darbai yra šio pastato gaisro pasekmė (2 t. b.l. 143). Kultūros paveldo departamentas nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini)parengtas techninis projektas atitiko nekilnojamųjų vertybių apsaugos reikalavimus. Visus pastato atskirų konstrukcijų ardymo – atstatymo darbus UAB (duomenys neskelbtini)atliko UAB (duomenys neskelbtini) parengto ir kitų kompetentingų institucijų suderinto techninio projekto pagrindu. Taigi, valstybinio administravimo funkcijas atliekantis Kultūros paveldo departamentas konstatavo, kad nekilnojamojo kultūros vertybė A. F. dvaro oficina buvo sunaikinta gaisro metu, o pastate atliekami darbai yra gaisro pasekmė.

Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos ekspertas J. K. pastato gaisro padarytų nuostolių atstatymui (stogo dangai ir medinėms konstrukcijoms bei perdangai) sudarė 86569 Lt vertės sąmatą 2002 metų kainų lygiu. Taip pat ekspertas J. K. 2002 metų kainų lygiu sudarė sąmatą 656567 Lt vertės viso pastato gaisro padarytų nuostolių atstatymui (2 t. b.l. 116-137, 6 t. b.l. 4-9). Atlikęs gaisro padarytos žalos finansinį įvertinimą ekspertas J. K. nustatė, kad gaisro padarytų nuostolių atstatymui būtina nuardyti: 1) likusias čerpes po gaisro, 2) apdegusias gegnes, 3) apdegusius grebėstus su tarpais, 4) tinkuotus medinius perdengimus, 5) viensluoksnes tinkuotas medines pertvaras iš lentų, 6) gulekšnes, 7) medines lentines grindis, 8) vandentiekio ir kanalizacijos įrenginius, 9) šildymo sistemą (lokalinė sąmata Nr. 1, 2 t. b.l. 109c). Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio komentaro 7 punkte, 370-371 psl., pasakyta, kad „turtas gali prarasti vertę, kai lieka tik turto dalis, kurios atstatymui reikalingos lėšos, viršijančios pirminę to daikto vertę; turtas praranda savo vartojamąsias savybes bei ekonominę vertę ir negali būti panaudojamas pagal paskirtį“.

Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad S. ir L. K. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo iš esmės sunaikintas gaisro metu. Būtent dėl gaisro atsiradusių padarinių pastatas ir S. ir L. K. butas negalėjo būti naudojami pagal jo funkcinę paskirtį, t.y. nebuvo tinkamas gyventi. Be to S. K. duodamas parodymus teisme teigė, kad jau 2003 m. buto neliko. 2004 m. gegužės 5 d., kai teikė ieškinį teismui, jau buvo likę tik 2 buto sienos.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės teikia pagrindo neabejotinai išvadai, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, kad S. ir L. K. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo iš esmės sunaikintas gaisro metu. Būtent dėl gaisro atsiradusių padarinių pastatas ir S. ir L. K. butas negalėjo būti naudojami pagal jo funkcinę paskirtį, t.y. nebuvo tinkamas gyventi. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ne dėl J. K. veiksmų buvo sunaikintas A. F. dvaro oficinos pastatas, esantis (duomenys neskelbtini).

Prokurorė K. M. nepagrįstai teigia, kad J. K. sprendimu nurodyta įrengti naują perdangą.

2004 m. balandžio mėnesį atestuota projektavimo įmonė UAB (duomenys neskelbtini)parengė pastato restauravimo – rekonstrukcijos techninį projektą. Techninio projekto II tome „Statinio inžineriniai matavimai“ nurodoma, kad pastato pertvarų, mansardinio aukštų atitvarų techninė būklė yra nepatenkinama. Privalomosiose pastabose nurodyta: keisti (pažeistas) medines pertvaras ir perdengimus. Išvadose nurodyta, kad pastato konstrukcijų defektai ir deformacijos turi plėtrą. Medinių konstrukcijų vidutinis tarnavimo laikas yra pasibaigęs. Rekonstruojant pastatą būtina atsižvelgti į privalomąsias pastabas, išlaikyti esminius statinio reikalavimus, mechaninį patvarumą ir pastovumą (3 t. b.l. 105-107). Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad visi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), darbai buvo atliekami vadovaujantis UAB (duomenys neskelbtini)parengtu pastato restauravimo – rekonstrukcijos techniniu projektu.

Aukščiau išdėstytos teikia pagrindo neabejotinai išvadai, kad visi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), restauravimo – rekonstravimo darbai buvo vykdomi vadovaujantis UAB (duomenys neskelbtini) techniniu projektu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pastato mūrinės pertvaros ir perdanga buvo išmontuoti vadovaujantis atliktų ekspertizių išvadomis, projektine dokumentacija, siekiant užtikrinti (duomenys neskelbtini) sodo administracijos darbuotojų bei L. ir S. K. saugias darbo ir gyvenimo sąlygas.

Dėl civilinio ieškinio

Kauno apygardos teismas išnagrinėjo ieškovų L. ir S. K. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Dėl šio Kauno apygardos teismo sprendimo šalys pateikė apeliacinius skundus, apeliacinis procesas dar tęsiasi. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu L. ir S. K. pateikė analogišką ieškinį.

Pirmosios instancijos teismas 2009 m. lapkričio 6 d. protokoline nutartimi nutarė nukentėjusiųjų civilinio ieškinio nenagrinėti, kadangi pareikštas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje jau yra išspręstas civiline tvarka. LR BPK 253 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas priima rašytines arba protokolines nutartis. Taigi, teismo priimta protokolinė nutartis dėl civilinio iškinio nenagrinėjimo atitinka LR BPK 253 str. reikalavimus. Taip pat ši protokolinė nutartis atitinka ir teisėtumo pagrindus, numatytus LR CPK 296 straipsnyje. Be to, BPK 115 straipsnio 3 dalyje 2 punkte nurodyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Taigi pirmosios instancijos teismas klausimą dėl civilinio ieškinio turėjo išspręsti priimdamas išteisinamąjį nuosprendį. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išteisino J. K., nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Todėl nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą nutartimi, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas civilinį ieškinį būtų palikęs nenagrinėtu.

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta aukščiau, darytina išvada, jog prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiojo S. K. apeliacinius skundus atmesti.