Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūros (toliau – Jūros aplinkos apsaugos agentūra) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarimo J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. kovo 10 d. Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2014 m. kovo 10 d., apie 19.00 val., vykdė neteisėtą medžioklę medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete – (duomenys neskelbtini) miške, medžioklės būdu – tykojant. Medžiojo graižtviniu pusiau automatiniu šautuvu, kurio dėtuvėje telpa 4 šoviniai, dėtuvėje nebuvo įtaisytas ribotuvas. Tuo J. K. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 88.10 punkto reikalavimus. Be to, J. K. medžioklės metu neteisėtai naudojo ant medžioklinio graižtvinio šautuvo uždėtą optinį naktinį taikiklį, turintį elektroninį vaizdo keitiklį. Tuo J. K. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.24 punkto reikalavimus. Tokie J. K. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 4 dalį.

2014 m. kovo 20 d. Jūros aplinkos apsaugos agentūros nutarimu J. K. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – teisės medžioti atėmimas vieneriems metams, konfiskuojant pažeidimo padarymo įrankius ir priemones – paimant medžioklei skirtus prietaisus bei laikinai sulaikant medžiotojo bilietą – už tai, kad jis 2014 m. kovo 10 d., apie 19.00 val., vykdė neteisėtą medžioklę medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete – (duomenys neskelbtini) miške, Šilutės rajone, tykodamas su graižtviniu pusiau automatiniu šautuvu „Winchester“, kurio dėtuvėje nebuvo įtaisytas ribotuvas ir tilpo 4 vnt. šovinių. Be to, medžioklės metu ant medžioklinio graižtvinio šautuvo buvo uždėtas ir naudojamas naktinis optinis taikiklis, turintis elektroninį vaizdo keitiklį.

2014 m. balandžio 18 d. Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. atstovo advokato Arūno Skuolevičiaus skundas dėl Jūros aplinkos apsaugos agentūros 2014 m. kovo 20 d. nutarimo panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Skundžiamu 2014 m. gegužės 16 d. nutarimu Klaipėdos rajono apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. atstovo skundą patenkino – panaikino Jūros aplinkos apsaugos agentūros 2014 m. kovo 20 d. nutarimą, kuriuo J. K. buvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir nubaustas teisės medžioti atėmimu vieneriems metams, konfiskuojant pažeidimo padarymo įrankius ir priemones, ir J. K. pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau – Medžioklės taisyklės) reglamentuoja medžioklės pradžią ir pabaigą. Medžioklės taisyklių V skyriaus „Medžioklės eiga“ 24.1. punkte nurodoma, kad pradėdamas medžioti medžiotojas privalo turėti jam išduotą galiojantį medžioklės lapą, reikiamas licencijas medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti ir Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktuose nustatyta tvarka juos užpildyti. Medžioklės taisyklių IV skyriaus „Medžioklės dokumentai“ 21 punkte numatyta, kad prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lapo antroje pusėje turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje. Medžioklei pasibaigus, prieš išvykstant iš medžioklės lape nurodytų medžioklės plotų, medžioklės lape nurodoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota, surašomi panaudotų licencijų medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti numeriai. Išnaudojus medžioklės lapą medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje.

Jūros aplinkos apsaugos agentūros skunde nurodoma, kad Medžioklės taisyklių V skyriuje 24.1 p. yra reglamentuojama medžioklės pradžia ir pabaiga. J. K. pažymi, kad šie apeliacinio skundo teiginiai prieštarauja įstatyme įtvirtintoms normoms, nes Medžioklės taisyklių V skyriuje 24.1 p. nėra apibrėžto termino, kada prasideda ir kada baigiasi medžioklė.

Medžioklės taisyklių V skyriuje 24.1. punkte nurodoma, kad medžiotojas medžioklės metu privalo turėti jam išduotą galiojantį medžioklės lapą, reikiamas licencijas medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti ir Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktuose nustatyta tvarka juos užpildyti. Vien medžioklės lapo turėjimas nereiškia, kad buvo vykdoma medžioklė. Jūros aplinkos apsaugos agentūra iškreipia medžioklės sąvoką bendrąja prasme.

Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatų bendrosiose nuostatose įtvirtinta medžioklės sąvoka, nurodant, kad medžioklė – tai medžiojamųjų gyvūnų tykojimas, sekimas, norint juos sugauti ar nušauti, taip pat persekiojimas, gaudymas ir šaudymas. Medžiojamųjų gyvūnų gaudymas mokslo tyrimų tikslais, kai gyvūnai vėl paleidžiami į laisvę, nėra medžiojimas.

Apeliaciniame skunde Jūros aplinkos apsaugos agentūra remiasi liudytojo G. B. parodymais, kurie, J. K. teigimu, yra prieštaringi, todėl šio liudytojo parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamu 2014 m. gegužės 16 d. nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas J. K. pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Institucija, ginčydama apylinkės teismo nutarimą, apeliaciniame skunde nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo byla J. K. nutraukta nepagrįstai. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

Pagal ATPK 248 straipsnį, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Todėl pažymėtina, kad tik teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, gali nuspręsti, ar pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas ar ne.

Teismas pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Byloje nustatyta, kad 2014-03-20 Jūros aplinkos apsaugos agentūra priėmė nutarimą, kuriuo J. K. paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis 2014-03-10, apie 19.00 val., vykdė neteisėtą medžioklę medžiotojų klube „(duomenys neskelbtini),“ ploto vienete (duomenys neskelbtini) miške, Šilutės rajone, tykodamas su graižtviniu šautuvu ČŽ 550,308 su optiniu naktinio matymo taikikliu „Pulsar“ Nr. 760008728. Medžiotojo graižtvinių pusiau automatinių šautuvų, kurio dėtuvėje telpa 4 vnt. šovinių, dėtuvėje nebuvo įtvirtintas ribotuvas. Tuo J. K. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.10 punkto reikalavimus. Medžiojant ant medžioklinio graižtvinio šautuvo neteisėtai medžioklės metu naudojo optinį naktinį taikiklį, turintį elektroninį vaizdo keitiklį. Tuo J. K. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.24 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 4 dalyje. Už šį pažeidimą Institucijos 2014-03-20 nutarimu J. K. paskirta administracinė nuobauda – atėmimas teisės medžioti vieneriems metams, paimant medžioklei skirtus prietaisus ir laikinai sulaikant medžiotojo bilietą.

2014 m. gegužės 16 d. nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. atstovo skundą patenkino – panaikino Jūros aplinkos apsaugos agentūros 2014 m. kovo 20 d. nutarimą, kuriuo J. K. buvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir nubaustas teisės medžioti atėmimu vieneriems metams, konfiskuojant pažeidimo padarymo įrankius ir priemones, ir J. K. pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Byloje kyla ginčas dėl medžioklės laiko pradžios ir ant medžioklinio graižtvinio šautuvo uždėto optinio naktinio taikiklio, turinčio elektroninį vaizdo keitiklį, naudojimo bei medžiojimo graižtviniu pusiau automatiniu šautuvu, kurio dėtuvėje telpa 4 šoviniai, nesant dėtuvėje įtaisyto ribotuvo.

ATPK 85 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad medžiojimas medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais, užtraukia medžiotojui teisės medžioti atėmimą nuo 1 iki 3 metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, piliečiui – baudą nuo 2 000 Lt iki 4 000 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, galiojusių pažeidimo metu, 2.3. p. numatė, kad medžioklės lapas – nustatytos formos dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu. Minėtų taisyklių 21. p. nurodyta, kad prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lapo antroje pusėje turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius.

Pagal Taisyklių nuostatas (V skyrius – Medžioklės eiga), medžioklės pradžią ir pabaigą skelbia medžioklės vadovas, todėl J. K. argumentai, kad Taisyklės nenustato medžioklės pradžios ir pabaigos momento, yra nepagrįsti. Atvirkščiai – tinkamai užpildytas ir pasirašytas medžioklės lapas reiškia medžioklės pradžią.

Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu kaip liudytojas apklaustas G. B. paaiškino, kad 2014-03-10 jis, kaip medžioklės vadovas, į medžioklės lapą surašė visus medžiotojus, vedė instruktažą, visi, iš jų ir J. K., pasirašė medžioklės lape ir medžioklė prasidėjo. Tokie liudytojo parodymai yra nuoseklūs ir atitinka jo rašytiniame paaiškinime (b. l. 12) nurodytas aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog vien ta aplinkybė, kad J. K. pasirašė medžioklės lape, o jo ginklas su draudžiamu optiniu taikikliu buvo dėkle, kuris buvo laikomas automobilyje, negalima daryti išvados, kad J. K. medžiojo.

Anksčiau minėtos Taisyklių nuostatos, liudytojo G. B. parodymai patvirtina, kad J. K. 2014 m. kovo 10 d., apie 19.00 val., jau vykdė medžioklę (medžiojo). Šias aplinkybes savo paaiškinime (b. l. 11) pripažino ir pats J. K., nurodydamas, kad po to, kai pasirašė medžioklės lape, nuvyko į medžioklės vietą prie bokštelio, ant graižtvinio šautuvo užsidėjo elektroninį optinį taikiklį, turintį elektroninį vaizdo keitiklį, t. y. nurodė: „Aš J. K. 2014.03.10. apie 17 val. nuvykau į medžioklę kuri vyko Kintų medžiotojų „(duomenys neskelbtini)“ būrelio plotuose susitikau B. G. Ir jo medžioklės lape užsirašėme duomenis ir pasirašėme. Po to B. pravedė instruktažą ir patikrino ginklus. Ir susakė kas kur medžios. Ir po to visi išvažinėjome į vietas. O aš J. nuvažiavęs prie bokštelio ant savo ginklo užsidėjau naktinę optiką <...> norėjau pirmą kartą išbandyti kaip matosi. O ginklo dėtuvėje neturėjau įdėjęs ribotuvo. Ir už savo poelgi labai gailiuosi.“ (b. l. 11). Todėl J. K. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu duoti paaiškinimai apie tai, kad jis tik žvalgėsi po medžioklės plotus ar norėjo pašerti žvėris, laikytini jo gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes jie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir medžioklės tvarką reglamentuojančioms teisės normoms.

Taisyklių 58.10. p. draudžia medžioti automatiniais ir pusiau automatiniais šaunamaisiais ginklais, kurių dėtuvėje telpa daugiau kaip 2 šoviniai (pusiau automatinius šautuvus, į kurių dėtuves telpa daugiau kaip 2 šoviniai, leidžiama naudoti medžioklėje, jeigu į jų dėtuves įtaisyti ribotuvai, neleidžiantys panaudoti daugiau kaip 2 šovinius), ir šaudyti kanopinius žvėris graižtvinių ginklų ištisai dengtomis kulkomis.

Tai, kad pas J. K. esančiame pusiau automatiniame medžiokliniame graižtviniame šautuve ČŽ 550,308, kurio dėtuvėje telpa 4 vnt. šovinių, nebuvo įtvirtintas ribotuvas, patvirtino kaip liudytojas apklaustas V. G., to neneigė ir pats J. K..

Be to, Taisyklių 58.24. p. draudžia medžiojant naudoti ar turėti medžioklės plotuose naktinius lazerinius taikiklius ir elektroninius optinius taikiklius, turinčius elektroninį vaizdo keitiklį. Iš byloje esančių duomenų (fotonuotraukų, Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolo ir kt.) matyti, kad ant graižtvinio šautuvo ČŽ 550,308 buvo sumontuotas optinis naktinio matymo taikiklis „Pulsar“ Nr. 760008728, turintis elektroninį vaizdo keitiklį. Tokiame naktinio matymo prietaise yra įmontuotas galingas infraraudonųjų spindulių šviestuvas, kurį galima naudoti nepakankamo apšvietimo sąlygomis, kai yra stebima iš didesnio nei vidutinis nuotolio. Prietaise taip pat yra numatyta vieta įmontuoti papildomus, galingesnius, fokusuojamus infraraudonųjų spindulių šviestuvus „Pulsar“ – tai ir buvo įmontavęs J. K.. Prietaisas ir infraraudonųjų spindulių šviestuvas įjungiamas ir išjungiamas bendru jungikliu, kurio konstrukcijoje įdiegta apsauga nuo atsitiktinio infraraudonųjų spindulių šviestuvo įjungimo, neleidžianti demaskuoti stebintįjį, todėl tokių prietaisų (įrankių) naudojimas medžioklėje ir yra uždraustas.

Kokių nors duomenų, kad liudytojai G. B. ir V. G. būtų suinteresuoti apkalbėti J. K., byloje nėra. Jų nurodytas įvykio aplinkybes savo 2014-03-10 rašytiniame paaiškinime patvirtino ir pats J. K. (b. l. 11), jas patvirtina ir kiti įrodymai byloje – fotonuotraukos (b. l. 17), Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolas (b. l. 13), Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto V. G. 2014-03-12 tarnybinis pranešimas (b. l. 14), liudytojo G. B. 201-03-10 rašytinis paaiškinimas (b. l. 13), medžioklės lapas (b. l. 15–16), administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 9–10).

Priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, anksčiau aptarti objektyvūs bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad J. K. 2014 m. kovo 10 d., apie 19.00 val., jau vykdė medžioklę (medžiojo), tokių Taisyklėmis draudžiamų įrankių ir priemonių naudojimas besąlygiškai užtraukia atsakomybę pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį.

Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog J. K. jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė, neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir padarė neteisingas išvadas dėl J. K. nekaltumo padarius ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, todėl Jūros aplinkos apsaugos agentūros 2014 m. kovo 20 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teisinio pagrindo jį naikinti nebuvo. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas naikintinas, paliekant galioti Jūros aplinkos apsaugos agentūros 2014 m. kovo 20 d. nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje:

palikti galioti Jūros aplinkos apsaugos agentūros 2014 m. kovo 20 d. nutarimą, kuriuo J. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – teisės medžioti atėmimas vieneriems metams, konfiskuojant pažeidimo padarymo įrankius ir priemones.

Nutarimas neskundžiamas.