- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-05-06
- Bylos Nr.
- 1A-85/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys (pirm.), Jonas Algimantas Venckus, Elena Vainienė
- Nuteistasis
- D. M., R. G.
- Advokatai
- Vytautas Valašinas
- Kategorijos
- 2.4.6.3.1.2.4.6.3.2.2.4.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistųjų D. M. ir R. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 238 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams 13 (trylikai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose. R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 238 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams 13 (trylikai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.
D. M. ir R. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį išteisinti nenustačius, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. ir R. G. nuteisti už tai, kad jie be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jiems žinomą daromą ir padarytą labai sunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, o būtent: žinodami, kad B. S. , S. D. ir S. R. susitarė daryti labai sunkų nusikaltimą - neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą turint tikslą jas parduoti kontrabandos būdu išvežant į Norvegiją, apie tai nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui. Žinodami, kad B. S. , S. D. ir S. R. tyrimo nenustatytoje vietoje, iš tyrimo nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - 6,6 1 amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) ir apie 2,5 l sieros rūgšties, kurias nuo įgijimo momento iki 2004-04-17 neteisėtai laikė Lietuvos Respublikoje, automobilyje „Mercedes Benz“, Valst. Nr (duomenys neskelbtini) , įrengė slėptuves, kur laikė minėtas medžiagas ir 2004-04-17 S. R. vykdydamas planą nugabenti psichotropinę medžiagą į Norvegijos Karalystę ir parduoti D. S. , minėtu automobiliu su įrengtomis slėptuvėmis, B. S. ir S. D. automobiliu „VW Vento“, Valst. Nr (duomenys neskelbtini) , lydint turint tikslą užtikrinti saugų valstybių sienų kirtimą, sėkmingą labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos nugabenimą iki Norvegijos Karalystės, neteisėtai gabeno šią psichotropinę medžiagą Lietuvos Respublikoje, Lenkijos Respublikoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Danijos Karalystėje, Švedijos Karalystėje, Norvegijos Karalystėje iki pastarojoje esančio Moso miesto, kur 2004-04-19 apie 16 val. S. R. , B. S. ir S. D. bei vėliau Norvegijos piliečius D. S. ir T. W. sulaikė Norvegijos Karalystės teisėsaugos pareigūnai.
D. M. ir R. G. buvo kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad veikdami organizuota grupe, organizavo neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą ir jų kontrabandą, o būtent: jie, veikdami organizuota grupe kartu su S. R. , B. S. , S. D. ir kitais tyrimo nenustatytais D. S. asmenimis, susitarę daryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimus - neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą turint tikslą jas parduoti ir psichotropinių medžiagų kontrabandą organizavo bei vadovavo šių nusikaltimų darymui. Tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje 2004 metais, bet ne vėliau kaip 2004 m. balandžio 17 d., D. M. kartu su R. G. tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvoje, iš tyrimo nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - 6,6 1 amfetamino bazės (amfetamino aliejaus), kurio tankis 0,933 g/ml - ir apie 2,5 l sieros rūgšties, kurias nuo įgijimo momento iki 2004 m. balandžio 17 d. neteisėtai laikė Lietuvos Respublikos teritorijoje. D. M. su R. G. , turėdami tikslą neteisėtai nugabenti šias medžiagas į Norvegijos Karalystę ir parduoti Norvegijos Karalystės piliečiui D. S. (D. S. ), kartu su kitais tyrimo nenustatytais asmenimis 2004 m. kovo - balandžio mėn. automobilyje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , įrengė slėptuves ir jose paslėpė 6,6 l amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) ir apie 2,5 l sieros rūgšties. D. M. ir R. G. 2004 m., bet ne vėliau kaip 2004 m. balandžio 17 d., perdavė automobilį „Mercedes Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame paslėpta 6,6 l amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) ir apie 2,5 1 sieros rūgšties organizuotos grupės nariui S. R. , kuris, vykdydamas D. M. ir R. G. nurodymus, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) - Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2004 m. balandžio 17 d. S. R. , vykdydamas iš anksto su jais ir kitais organizuotos grupės nariais B. S. ir S. D. aptartą planą nugabenti psichotropinę medžiagą - amfetamino bazę (amfetamino aliejų) - į Norvegijos Karalystę ir parduoti D. S. , automobiliu „Mercedes Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriame įrengtose slėptuvėse buvo paslėpta 6,6 1 amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) ir apie 2,5 1 sieros rūgšties, B. S. ir S. D. automobiliu „Volkswagen Vento“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) , lydint, turint tikslą užtikrinti saugų valstybių sienų kirtimą, sėkmingą labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos nugabenimą iki Norvegijos Karalystės, neteisėtai gabeno šią psichotropinę medžiagą Lietuvos Respublikoje, Lenkijos Respublikoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Danijos Karalystėje, Švedijos Karalystėje, Norvegijos Karalystėje iki pastarojoje esančio Moso miesto, kur 2004 m. balandžio 19 d., apie 16 val., S. R. , B. S. ir S. D. sulaikė Norvegijos Karalystės teisėsaugos pareigūnai.
Be to, D. M. ir R. G. buvo kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį tuo, kad veikdami organizuota grupe kartu su S. R. , B. S. ir S. D. , susitarę daryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimus - neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą turint tikslą jas parduoti ir psichotropinių medžiagų kontrabandą, organizavo psichotropinių medžiagų kontrabandą ir vadovavo šio nusikaltimo darymui. D. M. su R. G. 2004 metais, bet ne vėliau kaip 2004 m. balandžio 17 d. perdavė automobilį „Mercedes Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , su jame paslėpta psichotropine medžiaga - 6,6 1 amfetamino bazės (amfetamino aliejaus), kurio tankis 0,933 g/ml, ir apie 2,5 l sieros rūgšties, organizuotos grupės nariui S. R. . Pastarasis 2004 m. balandžio 17 d., 1 val. 45 min., vykdydamas iš anksto su D. M. , R. G. ir kitais organizuotos grupės nariais B. S. ir S. D. aptartą planą nugabenti psichotropinę medžiagą - amfetamino bazę (amfetamino aliejų) - į Norvegijos Karalystę, automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , per Kalvarijos tarptautinį pasienio kontrolės punktą, išvengdamas muitinės kontrolės, neteisėtai pergabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką minėtame automobilyje įrengtose slėptuvėse, t. y. vietose, apsunkinančiose jų aptikimą, esančią psichotropinę medžiagą - 6,6 1 amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) - ir apie 2,5 l sieros rūgšties. B. S. ir S. D. , vykdydami D. M. ir R. G. nurodymus lydėti S. R. bei užtikrinti saugų valstybių sienų kirtimą, sėkmingą labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos neteisėtą nugabenimą, 2004 m. balandžio 17 d., 2 val. 31 min., automobiliu „VW Vento“, Valst. Nr (duomenys neskelbtini), išvyko iš Lietuvos Respublikos per Kalvarijos tarptautinį pasienio kontrolės punktą į Lenkijos Respubliką.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad nenustatyta, jog D. M. ir R. G. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje. Teismas padarė išvadą, kad D. M. ir R. G. tik žinojo apie daromą ir padarytą labai sunkų nusikaltimą – labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimą, laikymą ir gabenimą turint tikslą parduoti, tačiau be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai ar teismui, ir jų veiką iš Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į Lietuvos Respublikos BK 238 straipsnio 1 dalį, o pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį juos išteisino, nenustačius, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 28 d. nuosprendį:
Žemesnės instancijos teismas
D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų.
R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų.
Taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. M. ir R. G. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 6 (šešeriems) metams;
R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 6 (šešeriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, D. M. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir D. M. paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 11 (vienuolikai) metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, R. G. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. G. paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 11 (vienuolikai) metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi dėl D. M. ir R. G. veiksmų perkvalifikavimo iš Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies į Lietuvos Respublikos BK 238 straipsnio 1 dalį ir dėl D. M. bei R. G. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį. Prokuroras mano, kad teismo išvados, jog D. M. ir R. G. neįgijo, nelaikė ir negabeno labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos amfetamino bazės (amfetamino aliejaus), turėdami tikslą parduoti bei negabeno ją kontrabanda į Norvegiją, yra nepagrįstos. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, jog tyrimo institucijos nesurinko įrodymų apie tai, kad D. M. bei R. G. organizavo nusikaltimų padarymą, taip prisidėdami prie nusikaltimų padarymo, kad nė viename telefoniniame pokalbyje nėra duomenų, iš kurių galima būtų daryti išvadą dėl D. M. bei R. G. vaidmens. Šios išvados, prokuroro manymu, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
Prokuroras nurodo, kad telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose ir jų prieduose, kontroliuojant R. G. bei A. S. pokalbius telefonais tarpusavyje, o taip pat pastarojo su Norvegijos Karalystės piliečiu D. S. , užfiksuoti duomenys apie tai, kad jau nuo 2004 m. sausio mėnesio grupė asmenų rengėsi gabenti į Norvegiją psichotropines medžiagas ir ten jas realizuoti. 2004 metų sausio mėnesį Norvegijoje B. S. ir S. D. , padedami vertėjos I. B. , susitiko su D. S. . 2004-01-19, 9 val. 8 min., 2004-01-19 17 val. 20 min. pokalbiuose telefonu tarp A. S. ir R. G. aptartas išvykimas į Norvegiją pas A. S. pažįstamą asmenį kartu su vertėja aptarti psichotropinių medžiagų gabenimo bei pardavimo galimybes. 2004-01-22 19 val. 6 min. S. kalbėdamas telefonu su R. G. aiškino, kad nesutinka dirbti laborantu Norvegijoje ir maišyti amfetamino bazės su sieros rūgštimi siekiant išgauti amfetaminą miltelių pavidalu. R. B. S. aiškino, kad tam atsiųs kitus žmones, o B. S. bus atsakingas tik už pagaminto amfetamino realizavimą.
Prokuroro teigimu, D. M. , R. G. parodymai, kad jie kalbėjosi apie galimybes realizuoti Skandinavijos valstybių rinkoje keramikinius meno dirbinius, rąstinius namus iš Baltarusijos, o taip pat, kad perdavė kartu su B. S. vykusiam S. D. dirbinių pavyzdžius bei namų brėžinius, taip pat liudytojo K. J. parodymai, jog R. G. jis buvo davęs kelis savo gaminamus keramikinių dirbinių pavyzdžius, turėdamas tikslą juos vėliau didesniais kiekiais realizuoti Skandinavijoje, prieštarauja telefoninių pokalbių klausymosi metu gautiems įrodymams. Jų nurodytų aplinkybių nepatvirtino ir Norvegijoje apklausti B. S. su S. D. , nurodę, kad tuo metu vyko į Norvegiją pirkti mikroautobuso. Šias versijas paneigė ir apklausta liudytoja I. B. . Apklausta I. B. kategoriškai patvirtino, kad Norvegijoje (jai dalyvaujant) B. S. ir S. D. susitiko su D. S. , jie kalbėjosi apie ,,didelius“ ir ,,mažus“, jų kainą, tačiau nebuvo jokios kalbos apie kokius nors namus ar keramikos dirbinius, juo labiau nebuvo rodomi jokie pavyzdžiai ar brėžiniai.
Prokuroro manymu, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad D. M. ir R. G. žinojo apie A. S. ir S. D. veiksmus, aktyviai domėjosi įvykių eiga, o vėliau, jau B. S. ir S. D. grįžus į Lietuvą, aktyviai vadovavo nusikaltimo darymui, t. y. iš anksto aptarto sumanymo į Norvegiją nugabenti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos realizavimui. Vėlesnių pokalbių telefonu tarp R. G. ir A. S. buvo aptartos psichotropinių medžiagų pardavimo Norvegijoje kainos bei galutinai sutarta gabenti jas į Norvegiją. 2004-03-10 18. 38 val. B. S. R. G. sakė, kad jam skambino D. S. ir nurodė, jog reikia amfetamino (pokalbyje - ,,didelis“), už kurį mokėtų 45 000 Norvegijos kronų, o dėl rohipnolio (pokalbyje - ,,mažo“) su D. S. nieko konkretaus nesutarė. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad, būtent, R. G. ir A. S. pokalbyje vartojami tie patys terminai ,,dideli“ ir ,,maži“, apie kuriuos nurodė apklausta liudytoja I. B. .
Prokuroras skunde pažymi, kad telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose ir jų prieduose, kontroliuojant R. G. bei A. S. pokalbius telefonais tarpusavyje, o taip pat su D. M. , S. D. ir S. R. , taip pat užfiksuoti duomenys apie labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos - 6. 6 l amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) - bei apie 2. 5 l sieros rūgšties neteisėtą įgijimą, neteisėta laikymą, slėptuvių jiems laikyti įrengimą. 2004-01-08 12. 31 val. pokalbio telefonu metu R. G. B. S. nurodė, kad gavo „tą dalyką“, kurį jie „ten veš atskirai“, 2004-03-11 17. 08 val. R. G. su S. D. kalbėjo apie daiktų įsigijimą be pinigų, 2004-04-16 13. 59 val. R. B. S. pokalbio telefonu aiškino, kad automobilyje ,,Mercedes Benz" baigia paslėpti psichotropines medžiagas („mes praktiškai viską susistygavom“, „tie irgi galus kokius damušinėja, bet litų gavom, viską gavom ir... “). Be to, prokuroras mano, kad byloje esančiuose telefoninių pokalbių įrašuose yra pakankamai duomenų ir apie tai, kad D. M. su R. G. įrengė slėptuves automobilio ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuro bake bei priekabos prikabinimo įrenginyje, kur, kaip nustatyta objektyviais įrodymais, Norvegijoje ir buvo surastas amfetaminas bei sieros rūgštis. Prokuroras skunde atkreipia dėmesį į telefoninius pokalbius, kuriuose, jo manymu, yra užfiksuoti bylai reikšmingi įrodymai: 2004-03-26 13. 25 val. pokalbio metu R. G. tarėsi su D. M. važiuoti apžiūrėti kaip atrodo išardyto automobilio bakas, 2004-03-27 11. 48 val. D. M. R. G. aiškina, kad jis su V. A. susitarė dėl slėptuvių įrengimo automobilio kablyje (pokalbyje - „ant galo“) ir bake (pokalbyje - „apie didelį tą sako aišku padarysim. Pirkit ir viskas“), 2004-03-27 11. 56 val. R. G. su D. M. susitarė paimti automobilio ,,Mercedes Benz" kuro baką, 2004-03-31 20. 22 val. R. G. teiravosi D. M. kaip sekasi pervirinti baką, 2004-04-01, 14. 41 val. R. G. su D. M. aptarė kokiais elektrodais reikia atlikti suvirinimo darbus, kad vėliau būtų galimas patalpinti skystį (pokalbyje - ,,skaidrų“), 2004-04-08 13. 03 val. D. M. R. G. aiškino, kad pasisekė pervirinti baką (pokalbyje - „gerai gavos, tiktai pritrūko dažų“), 2004-04-15 18. 02 val. D. M. R. G. sakė, kad rytoj reikės kablyje, kurio skersmuo nesiskirtų nuo originalaus, įrengti slėptuvę (pokalbyje - „reiks daryt vamzdį rytoj iš pačio ryto ir viskas“, „tik svarbu pagal diametrą vamzdį rast“), 2004-04-15 21. 38 val. R. G. su S. D. kalbėjo, kad dar tęsiami slėptuvių įrengimo darbai (pokalbyje - „bet vis tiek rytoj, kol darysis tas bakelis“), 2004-04-16 15. 59 val. D. M. R. G. sakė, kad matuoja perdaryto bako talpą (pokalbyje - „dabar matuoja kubatūrą“). Apklausti D. M. ir R. G. kategoriškai neigė, kad kuriame nors pokalbyje jie kalbėjosi apie kokią nors psichotropinę medžiagą. Jie neneigė, kad tarpusavyje kalbėjo apie automobilio kuro baką, tačiau jų pokalbis buvo apie tuo metu jų remontuoto automobilio ,,Ford Transit“ kuro baką. Prokuroras skunde nesutinka su teismo išvada, kad D. M. , R. G. versija dėl automobilio ,,Ford Transit“" kuro bako perdirbimo yra nepaneigta. Mano, kad teismo išvada prieštarauja jau nurodytiems įrodymams, gautiems klausantis pokalbių telefonu, o taip pat nėra paremta jokiais kitais objektyviais įrodymais. Mano, kad V. A. parodymais patvirtinti D. M. , R. G. versiją dėl automobilio ,,Ford Transit“ kuro bako gaminimo, nebuvo jokio pagrindo, nes V. A. nežinojo kas bus vėliau daroma ar buvo padaryta su minėtu baku. Taip pat, prokuroro manymu, nebuvo jokio pagrindo remtis liudytojo A. G. parodymais tvirtinant D. M. , R. G. gynybos versiją, kadangi liudytojas tiesiogiai nedalyvavo gaminant kokias nors detales, kaip metalo apdirbimo specialistas teikė tik bendro pobūdžio konsultacijas žodžiu, jo parodymų informacijos vienintelis šaltinis yra pats D. M. . Liudytojo A. M. parodymai teisme apie tai, kad būtent jis montavo automobilio ,,Ford Transit“ kuro baką, turėtų būti vertinami labai kritiškai, kadangi jis yra D. M. brolis, o be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tokių aplinkybių iš viso nenurodė, t. y. joks jo remontuotas automobilis iš viso nebuvo minimas. Prokuroras mano, kad teismas, motyvuodamas savo išvadas, turėjo atsižvelgti į liudytojo I. Š. parodymus, kuris, būdamas nesuinteresuotas bylos baigtimi, prisiminė, kad jam telefonu paskambino klientas ir prašė būtent automobilio ,,Mercedes Benz“ kuro bako, kurį vėliau tas pats klientas ir nupirko už 50 Lt (tai patvirtina 2004-03-27 11. 55 val. užfiksuotas pokalbis telefonu tarp R. G. ir I. Š. ). Be to, prokuroro manymu, teismas neatkreipė jokio dėmesio į tai, kad nė viename telefoniniame pokalbyje nėra minimas ne tik automobilio ,,Ford Transit“ remontas, bet ir pats automobilis, byloje nėra jokių duomenų (registracijos liudijimų, įsigijimo, pardavimo dokumentų), liudijančių šio automobilio realų egzistavimą, o VĮ ,,Regitra" pateiktoje pažymoje nurodyta, kad D. M. , R. G. ar jų individualių įmonių vardu niekada nebuvo registruotas joks automobilis ,,Ford Transit“". Prokuroro manymu, iš išdėstytų įrodymų visumos matyti, kad D. M. ir R. G. atliko aktyvius veiksmus neteisėtai įgyjant labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos amfetamino, o taip pat įrengiant slėptuves šiai medžiagai paslėpti. Be to, prokuroras skunde nurodo, kad 2004-04-18 12. 38 val. telefoninis pokalbis tarp D. M. ir R. G. įrodo ne tik psichotropinių medžiagų neteisėtą įgijimą, bet ir tą aplinkybę, kad jos buvo įgytos būtent, už D. M. ir R. G. pinigines lėšas.
Prokuroro teigimu, teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje taip pat padarė prieštaraujančią faktinėms bylos aplinkybėms išvadą ir dėl sieros rūgšties įgijimo automobilio ,,Ford Transit“ remontui, o ne gabenimui į Norvegiją. Pažymi, kad ši teismo išvada prieštarauja telefoninių pokalbių kontroliavimo metu užfiksuotiems 2004-02-06 10. 19 val. ir 2004-02-06 17. 27 val. pokalbiams tarp S. R. ir R. G. apie jau minėtos sieros rūgšties įgijimą. Be to, mano, kad tą aplinkybę, jog sieros rūgštis buvo reikalinga ne ,,Ford Transit“ remontui, o gabenimui, patvirtina 2004-02-06 10. 19 val. pokalbio metu užfiksuota R. G. frazė: ,,Gerai, Sauliau, nešnekėkim telefonu daugiau apie tokius dalykus“.
Prokuroro teigimu, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose ir jų prieduose, kontroliuojant R. G. bei A. S. pokalbius telefonais tarpusavyje, o taip pat su D. M. , S. D. ir S. R. , taip pat užfiksuoti duomenys apie labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – 6,6 l amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) - bei apie 2,5 l sieros rūgšties neteisėtą gabenimo iki Norvegijoje esančio Moso miesto organizavimą, o taip pat šios medžiagos kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. 2004-03-12 21. 13 val. pokalbio telefonu metu S. R. R. G. klausė, kada reikės vykti į Norvegiją, į ką R. G. atsakė, kad gal kitą savaitę, 2004-04-15 19. 05 val. pokalbyje R. S. R. sakė, kad išvykti reikės rytoj (pokalbyje - „Sauliau, vienu žodžiu, bet kokiu atveju jau viso išvažiuojat, tik nežinau kada, nu nuo ryto aišku, gal per pietus, į vakaro pusę daugiau“). Šiuose pokalbiuose, prokuroro manymu, užfiksuoti duomenys paneigia R. G. parodymus, jog jis ieškojo S. R. prašomas pažįstamo V. K. , su kuriuo S. R. , neva, buvo sutaręs dėl vairuotojo darbo. Iš šių ir kitų aukščiau minėtų pokalbių telefonu matyti, kad R. G. ir D. M. koordinavo A. S. , S. D. ir S. R. veiksmus, perdavė S. R. automobilį su paslėpta psichotropine medžiaga.
Tai, kad D. M. ir R. G. aktyviai koordinavo A. S. , S. D. ir S. R. veiksmus jiems išvykus į Norvegiją, palaikė su jais ryšį būtent turint tikslą kontroliuoti psichotropinės medžiagos gabenimo eigą, prokuroro nuomone, patvirtina ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose ir jų prieduose užfiksuoti D. M. ir R. G. pokalbiai telefonu. 2004-04-17 19. 38 val. SMS trumpąja žinute S. D. informavo R. G. apie tai, kad jis yra Lenkijoje netoli Vokietijos, o šią žinutę 2004-04-17 19. 39 val. R. G. tuoj pat persiuntė D. M. . 2004-04-17 20. 39 val. R. G. pokalbio su D. M. metu pastarojo klausė, ar jam dar neskambino nė vienas iš išvykusių asmenų ir pasiūlo paskambinti S. D. , į ką D. M. atsakė, kad parašys žinutę, 2004-04-17 20. 43 val. D. M. SMS žinute informavo R. G. , kad S. R. jau Vokietijoje (tekstas - Jis jau ddr“), 2004-04-18 11. 38 val. SMS žinute D. M. informavo R. G. , kad S. D. ir B. S. atvyko į Norvegiją ir laukia S. R. , 2004-04-18 11. 39 val. R. G. telefoninio pokalbio metu D. M. aiškino, kad jis su S. D. buvo sutaręs, kad taip jam parašys, kai jie atvyks į Norvegiją pas D. S. , o taip pat, kad, įvažiavus į kiekvieną valstybę, apie tai informuos R. G. (pokalbyje - ,,aš buvau sutaręs, kai jie jau gryčioj bus pačioj... “ „mes gi buvom susitarę kiekvieną tą šlagbaumą pravažiavęs po vieną raide supranti... “, 2004-04-18 11. 47 val. SMS žinute D. M. informavo R. G. apie tai, kad S. D. ir B. S. į Norvegiją atvyko greičiau per Daniją ir Švediją jungiantį tiltą, o S. R. dar neatvyko, 2004-04-18 12. 38 val. pokalbio telefonu metu R. D. M. aiškino, kad S. R. tuoj įvažiuos į Švediją, taip pat kad S. D. nesilaiko susitarimo kokiu maršrutu vykti, 2004-04-18 12. 38 val. pokalbio su S. R. metu R. G. teiravosi kur jis yra, į ką S. R. atsakė, kad Danijoje; tai sužinojęs R. G. nurodė jį informuoti kai įvažiuos į Švediją (pokalbyje - „viskas aišku, gerai, kai įšoksi, mąjaką"), 2004-04-18 18. 36 val. SMS žinute S. R. informavo R. G. , kad įvažiavo į Švediją, 2004-04-18 19. 17 val. pokalbis telefonu su D. M. R. G. informavo, kad S. R. parašė SMS žinutę apie tai kad įvažiavo į Švediją, į ką D. M. pasakė, kad informuos S. D. ir B. S. , nes pastarieji nerimauja (pokalbyje - „nu jau pervažiavo"; „anie man trimituoja, tipo nieko nežino, laukia"), 2004-04-19 10. 21 val. SMS žinute R. G. klausė S. R. , ar šis susitiko su S. D. ir B. S. (tekstas - „ar susitikai"), 2004-04-19 10. 24 val. SMS žinute S. R. atsakė, kad dar nesusitiko su B. S. ir S. D. (tekstas - „dar važiuoju"), 2004-04-19 10. 25 val. SMS žinute R. G. klausė S. R. , kiek jam dar liko važiuoti (tekstas - „kiek liko"), 2004-04-19 10. 28 val. SMS žinute S. R. atsakė, kad iki Švedijos - Norvegijos valstybių sienos liko 30 km (tekstas - „iki tvoros trisdešimt"), 2004-04-19 11. 46 val. S. R. SMS žinute informavo R. G. , kad jau įvažiavo į Norvegiją (tekstas - „aš vietoj").
Apklausti D. M. ir R. G. apie šiuos telefoninius pokalbius ir SMS žinučių turinį parodė, kad jie žinojo apie tai, kad į Skandinavijos valstybes vyksta S. D. ir B. S. , kurie gabeno jų perduotus keramikinių dirbinių pavyzdžius, rastinių namų brėžinius, o taip pat 1000 eurų, kuriuos turėjo perduoti Vokietijoje esančios automobilių pardavimo aikštelės savininkui kaip užstatą už planuotą įsigyti automobilį ,,Audi A4“. Apie tai, kad į Skandinavijos valstybes dar keliauja ir S. R. , tikino nieko nežinoję, R. G. telefonu ieškojo S. R. prašomas pažįstamo V. K. , su kuriuo S. R. buvo sutaręs dėl darbo transporto įmonėje. Prokuroras mano, kad teismas, pripažindamas šias D. M. ir R. G. nurodytas aplinkybes pagrįstomis, neatsižvelgė į jo paminėtus duomenis, gautus klausantis D. M. ir R. G. pokalbių mobilaus ryšio telefonais, o taip pat ir į kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pas Norvegijoje sulaikytus B. S. , S. D. , S. R. ir D. S. nebuvo rasta jokių keramikos dirbinių, jų nuotraukų ar namų brėžinių, taip pat jie tokių aplinkybių neminėjo Norvegijos teisėsaugos pareigūnams. Liudytojo V. K. parodymai prieštarauja R. G. gynybos versijai, nes, pasak V. K. , R. G. nesugebėjo rasti S. R. telefonu, nors, kaip matyti iš pokalbių telefonu ir SMS žinučių, R. G. puikiai žinojo kur konkrečiu momentu yra S. R. ir kontroliavo jo judėjimą reikalaudamas pranešti apie buvimo vietą. Prokuroro manymu, nepagrįsta ir kaltinamųjų versija apie tai, jog jie S. D. nuvežti į Vokietiją 1000 eurų užstatą. Baudžiamojoje byloje esančių pokalbių telefonu įrašuose nėra nė užuominos apie kokį nors užstato nugabenimą, nei D. M. , nei R. G. nesiteiravo S. D. apie užstato nugabenimą. Tai, kad D. M. ir R. G. neprašė gabenti kokį nors užstatą, prokuroro teigimu, patvirtina ir tai, jog 1000 eurų nebuvo rasta pas S. D. jo asmens apžiūros metu Norvegijoje. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad dar 2004-03-31 23. 21 val. užfiksuoto telefoninio pokalbio metu R. G. aptarinėjo su B. S. kelionės maršrutą – o, būtent, kad ruošiamasi vykti į Norvegiją ne per Vokietiją, o keltu per Gdanską, t y. Lenkiją.
Prokuroras skunde nesutinka ir su teismo išvada, kad byloje nesurinkta jokių duomenų apie tai, kad D. M. ir R. G. būtų organizavę neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, o taip pat psichotropinių medžiagų kontrabandą. Mano, kad tokia teismo išvada paremta lik pačių D. M. ir R. G. parodymais. Prokuroro teigimu, iš aukščiau išdėstytų telefoninių pokalbių klausymosi metu gautų duomenų matyti, kad, būtent, D. M. ir R. G. subūrė grupę asmenų daryti labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, per bendrininką B. S. sukūrė bendrą veiklos planą, surado psichotropinių medžiagų pirkėją Norvegijoje, numatė ir paskirstė kiekvieno asmens vaidmenį (gabenimas, lydėjimas, o vėliau ir gamyba), aktyviai kontroliavo pačių nusikaltimų sėkmingą įvykdymą, koordinavo dviem automobiliais vykusių asmenų veiksmus. Prokuroro manymu, esant nustatytoms tokioms nusikaltimų padarymo aplinkybėms, teismas visiškai nemotyvuotai pašalino iš kaltinimo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o būtent tai, jog veikos padarytos organizuotos grupės. Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad D. M. , R. G. , B. S. , S. D. ir S. R. veikė susitarę daryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, buvo pasiskirstę konkrečiais vaidmenimis.
Skunde prokuroras atkreipia dėmesį į teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytą išvadą, kad telefoninių pokalbių fiksavimas yra ne galutinis operatyvinės veiklos rezultatas, o tik priemonė teisėtais metodais rinkti ir fiksuoti įrodymus apie ruošiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą bei nurodė kokius, jo nuomone, veiksmus turėjo atlikti Lietuvos teisėsaugos institucijos ir kokius atliko Švedijos Norvegijos pareigūnai. Prokuroras mano, kad teismas, padarydamas tokias išvadas, visiškai neatsižvelgė į tai, kad, būtent, telefoninių pokalbių klausymosi metu gautų duomenų pagrindu ir buvo nustatyti nusikaltimus darantys asmenys, o perdavus informaciją Norvegijos pareigūnams ir buvo sulaikytas labai didelis kiekis psichotropinų medžiagų. Būtent užfiksuotų nuteistųjų telefoninių pokalbių ir SMS žinučių turinys buvo pagrindas atlikti visą eilę ikiteisminio tyrimo veiksmų tiek Lietuvoje, tiek Norvegijoje. Tai, kaip vyko operatyvinis tyrimas ir tarptautinis bendradarbiavimas tiriant šį nusikaltimą, išsamiai parodė apklaustas teisme liudytojas Muitinės kriminalinės tarnybos Trečiojo skyriaus viršininkas L. L. .
Žemesnės instancijos teismas
Prokuroro teigimu, nors Vilniaus apygardos teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje ir paminėjo Norvegijos Sarpsborgo apylinkės teismo 2004-11-26 nuosprendį, kuriuo buvo nuteisti S. R. , S. D. , B. S. ir du Norvegijos piliečiai, taip pat nurodė, kokias išvadas šis teismas padarė vertindamas D. M. ir R. G. veiksmus, tačiau padarė niekuo nepagrįstą išvadą, jog D. M. ir R. G. pavardės minimos tik remiantis Lietuvos operatyvinių tarnybų išvadomis, neanalizuojant jų liečiančių įrodymų.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
Apeliantas nuteistasis D. M. nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 238 straipsnio 1 dalį.
Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos BK 238 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia, byloje turėjo būti nustatyta, jog jis suvokė, kad jo turima informacija yra apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą, o ne apie bet kokį nusikaltimą, ir jo žinojimas turėjo būti paremtas ne spėjimais ar gandais, o objektyviais, patikimais šaltiniais, - jis turėjo pats stebėti, matyti materialius nusikaltimo dalykus arba apie daromą labai sunkų nusikaltimą, betarpiškai kalbėti su kaltininkais. Tai yra teismas, anot apelianto, atsižvelgiant į jo paminėtas aplinkybes, pripažindamas jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 238 straipsnio 1 dalį, turėjo nurodyti įrodymus, kurie besąlygiškai patvirtintų, jog jis tikrai turėjo informacijos apie labai sunkaus nusikaltimo rengimą ar darymą. Apeliantas skunde mano, kad jokių įrodymų, kurie leistų daryti tokią išvadą, byloje nėra. Iš telefoninių pokalbių įrašų galima suprasti, kad jis su R. G. kalbėjo tik apie automobilių remontą bei buitinius dalykus. Šių pokalbių įrašų turinys atitinka ir liudytojų parodymus. Teismo išvada, kad jis žinojo ir nepranešė atitinkamai valstybinei įstaigai apie rengiamą ar daromą susikaltimą, padaryta remiantis tik jo specifine, automobilių prekeivių kalba, yra prielaidų pobūdžio. Prielaidomis įstatymas H. S. D. S. draudžia grįsti apkaltinamąjį nuosprendį, ir įpareigoja visas abejones besąlygiškai vertinti kaltinamojo naudai. Todėl, esant tokioms aplinkybėms jis turi būti išteisintas.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jį pagal Lietuvos Respublikos BK 238 straipsnio 1 dalį išteisinti, kaip nepadariusį jokios veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Apeliantas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog nėra duomenų ar Norvegijoje automobilyje rastas amfetamino aliejus yra iš viso priskiriamas prie psichotropinių ar narkotinių medžiagų, yra neįrodyta, kad buvo labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų, kartu ir tai, jog padarytas nusikaltimas yra labai sunkus. Niekas Norvegijoje rastos medžiagos Lietuvoje netyrė, o pagal 2001 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. 05, amfetamino aliejus nėra priskiriamas prie draudžiamų ar psichotropinių medžiagų. 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-239 iš viso nėra nurodyta tokia medžiaga. Byloje esanti specialisto nuomonė yra tik atsakymas į tyrimą atlikusio prokuroro užklausimą, kuris suformuluotas paties prokuroro. Todėl, apeliantas, atsižvelgdamas į jo paminėtas aplinkybe, skunde daro išvadą, kad jis negalėjo žinoti apie tai, jog daromas ar yra jau padarytas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje.
Taip pat apeliantas mano, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, jog ji žinojo apie tai, jog nuosprendyje nurodyti asmenys įgijo, laikė, gabeno ar kitaip platino labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Pažymi, kad nuosprendyje nepasisakoma iš ko, kada, kokiu būdu jis sužinojo apie tokių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą. Telefoninių pokalbiuose, kuriais teismas laiko jo kaltės įrodymais, nėra kalbama apie narkotines medžiagas, kad kas nors rengiasi tokias medžiagas neteisėtai įgyti, kur nors jas neteisėtai laikyti, gabenti, tuo labiau, didelį kiekį.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, o prokuroro apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.
Šioje baudžiamojoje byloje D. M. ir R. G. buvo kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje. Jie kaltinti tuo, kad veikdami organizuota grupe kartu su S. R. , B. S. , S. D. ir kitais tyrimo nenustatytais asmenimis, susitarę daryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimus - neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą turėdami tikslą jas parduoti ir psichotropinių medžiagų kontrabandą, organizavo bei vadovavo šių nusikaltimų darymui.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad nenustatyta, jog kaltinamieji D. M. ir R. G. dalyvavo padarant šias jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų neparodė, kad D. M. ir R. G. kaip nors ar kokiu nors būdu prisidėjo darant jiems inkriminuotas veikas. Kaltinamieji D. M. ir R. G. nuo pat pirmų apklausų savo kaltę neigė. Norvegijos Karalystėje ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje apklausti nuteistieji S. R. , S. D. , B. S. , D. S. ir T. W. apie D. M. ir R. G. ir jų vaidmenį jokių parodymų nedavė. Švedijos ir Norvegijos valstybių policijos pareigūnai, kurie sekė automobilius „Mercedes Benz“, Valst. Nr (duomenys neskelbtini) , ir „VW Vento“, Valst. Nr (duomenys neskelbtini) nuo pat atvykimo į jų teritoriją momento, aptiko slėptuves ir psichotropinę medžiagą, jokių ryšių su kaltinamaisiais D. M. ir R. G. neužfiksavo. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad be jokio pagrindo inkriminuojama, kad D. M. ir R. G. nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 6,6 l amfetamino bazės ir apie 2,5 l sieros rūgšties, kurias nuo įgijimo momento iki 2004-04-17 neteisėtai laikė Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad D. M. ir R. G. pareikštas kaltinimas paremtas tik telefoninių pokalbių fiksavimo protokolais, tačiau nė viename pokalbyje (b. l. 30-98, t. 1) nėra duomenų, iš kurių galima būtų padaryti išvadą dėl šių kaltinamųjų vaidmens padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Telefoninių pokalbių fiksavimas yra ne galutinis operatyvinės veiklos rezultatas, o tik priemonė teisėtais metodais rinkti ir fiksuoti įrodymus apie ruošiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą. Iš telefoninių pokalbių buvo aišku, kad ruošiamasi perdirbti benzino baką, ieškoma sieros rūgštis, „dideli“ ir „maži“ daiktai, nurodomos susitikimo vietos ir laikas, išvykimo laikas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, jog nesurinkta įrodymų ne tik kad kaltinamieji D. M. ir R. G. organizavo nusikaltimų padarymą, bet ir kad kokiu nors būdu būtų prisidėję prie jų padarymo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog neįrodžius kaltės padarant nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, neįrodyta ir kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje. Tačiau pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad D. M. ir R. G. žinojo apie daromą ir padarytą labai sunkų nusikaltimą – didelio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimą, laikymą ir gabenimą turint tikslą parduoti, tačiau apie tai be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai ar teismui, todėl jų veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 238 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl D. M. ir R. G. kaltės nesutinka. Dėl teismo išvadų neatitikimo byloje nustatytoms aplinkybėms ir dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl D. M. ir R. G. padarytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimo iš Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies į Lietuvos Respublikos BK 238 straipsnio 1 dalį pakeistina, o dalis dėl D. M. ir R. G. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį panaikintina ir šioje dalyje priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.
Iš baudžiamosios bylos matyti, kad Norvegijos Karalystės Sarpsborgo apylinkės teismo 2004-11-26 nuosprendžiu už labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų - amfetamino bazės įgijimą, laikymą ir gabenimą turint tikslą parduoti bei jų kontrabandą į Norvegiją yra nuteisti Lietuvos piliečiai S. R. , B. S. , S. D. ir Norvegijos piliečiai T. W. ir D. S. .
Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Norvegijos Karalystės Sarpsborgo apylinkės teismas nustatė, kad S. R. vairavo automobilį ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo iš Lietuvos į Norvegiją buvo atgabentas amfetamino aliejus ir sieros rūgštis, kuriuos sumaišius galima gauti maždaug 8,4 kg švaraus amfetamino sulfato. Sarpsborgo apylinkės teismas taip pat nustatė, kad kaltinamųjų, kurie buvo teisiami šio teismo, veiksmai yra gerai suorganizuota veika su amfetamino gaminimu ir pristatymu iš Lietuvos į Norvegiją, vienam žinomam gavėjui. Pristatymo laikas ir perdavimo vieta buvo iš anksto sutarta. Taip pat vieneto kaina buvo sutarta 45000, net nekalbant kokia tai yra piniginė vertė. Kiekis taip pat buvo sutartas tarp abiejų partnerių, naudojamas išsireiškimas „9 dideli“. Iš kaltinamųjų pusės buvo paaiškinta, kad „mažų“ pristatymas šį kartą buvo neįmanomas. Apylinkės teismas nurodo, kad pokalbiuose vartotas terminas - „dideli“ reiškia amfetaminą, o „maži“ reiškia rohypnolą. Tai yra žinomi išsireiškimai, kurie kriminalinėje aplinkoje yra naudojami tiek Lietuvoje, tiek Norvegijoje.
S. R. , B. S. , S. D. planavo pervežimą kartu su H. S. kaip priėmėju Norvegijoje. Visi penki kaltinamieji žinojo, kuo jie užsiima ir į ką jie įtraukiami.
Taip pat teismo nuosprendyje konstatuojama, kad S. R. buvo kurjeris, kuris vienas automobilyje ,,Mercedes Benz“ vežė narkotines medžiagas iš Lietuvos į Norvegiją. S. yra kaip tarpininkas tarp vyrų Lietuvoje, tai yra, R. G. ir D. M. , ir priėmėjo Norvegijoje H. S. . S. ir D. vaidmuo buvo saugoti kurjerį, kad jis atvyktų į numatytą vietą ir sutartu laiku. S. iš savo pusės yra kaip tarpinis asmuo tarp amfetamino gamintojo – tiekėjo ir platinimo sistemos Norvegijoje. Jis yra centrinis asmuo, kuris platina narkotines medžiagas nelegalioje narkotinių medžiagų rinkoje.
Iš pokalbio, įvykusio 2004-03-10, tarp H. S. ir A. S. , Sarpsborgo apylinkės teismo nuomone, matosi, kad yra tariamasi dėl „didelių“ ir „mažų“ prekių ir kainos. Toliau sakoma, kad H. S. turi „kelis klientus“. Vėlesni tos dienos pokalbiai tarp R. G. ir D. M. , ir tarp A. S. ir R. G. sustiprina šį susidariusį įspūdį. Net yra kalbama apie kokybę, kuri turi būti geresnė už kliento šiuo atveju H. S. , kuris gali gauti iš aplinkinių platintojų. Toliau yra kalbama apie pusfabrikačių pristatymą klientui. Sarpsborgo apylinkės teismo nuomone, šių kaltinamųjų skirtingos versijos apie kelionės tikslą į Norvegiją yra jų pačių sugalvotos, duotais parodymais teismas nepatikėjo. Teismas pripažino neteisėtą konfiskuotų amfetamino aliejaus (6,6 litro) ir sieros rūgšties įvežimą ir laikymą (b. l. 25-40, t. 7).
Baudžiamojoje byloje yra ir kitų įrodymų, kurie patvirtina, jog tarp nuteistųjų D. M. , R. G. ir Sarpsborgo apylinkės teismo 2004-11-26 nuosprendžiu nuteistų asmenų buvo nusikalstamas ryšys.
Žemesnės instancijos teismas
R. G. , neigdamas savo kaltę, teigė, kad su narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis jis nieko bendro neturi, ir tuo neužsiiminėja. Su S. D. , kurį pažįsta nuo vaikystės, vienu metu išsikalbėjo, kad Baltarusijoje galima nebrangiai gauti rąstinių namų. S. D. pasakė, kad B. S. turi pažįstamų Švedijoje ir gali padėti juos realizuoti. Be to, jis pažinojo tautodailininką K. J. , kuris darė įvairius suvenyrus, jam buvo pažadėjęs paieškoti rinkos. 2004 m. sausio mėnesį S. D. su B. S. išvažiavo į Švediją, grįžę pasakė, kad ten paliko pavyzdžius. Praėjus kuriam laikui po jų sugrįžimo, jam paskambino B. S. ir pasakė, kad vienas žmogus Švedijoje susidomėjo pasiūlytomis prekėmis, tačiau reikia dar kartą nuvažiuoti ir viską aptarti, tačiau vėliau sužinojo, kad jie atsirado ne Švedijoje, o Norvegijoje. Į Švediją pirmą kartą, t. y. 2004 m. sausio mėnesį, S. D. ir B. S. važiavo kartu su anglų kalbą mokančia vertėja, vežėsi keramikinius namelius, keramikinių dirbinių katalogą ir rąstinių namelių nuotraukas bei jų techninius duomenis. Antrą kartą jie turėjo važiuoti per Vokietiją, nes S. D. ten aikštelės savininkui turėjo perduoti 1000 eurų rankpinigių už numatytą pirkti automobilį. Buvo susitarę, kad S. D. informuos jį apie tai, kaip sekasi, nes jam rūpėjo, kad jie paliktų užstatą už automobilį. Kai jie išvažiavo, jam parašė iš Lenkijos, po to iš Vokietijos, suprato, kad laukia aikštelės šeimininko. Po to prasidėjo nesuprantamos žinutės, o vėliau paaiškėjo, kad pinigų jie nedavė, todėl jie susibarė. S. R. jis skambino, norėdamas perduoti informaciją, kad yra galimybė įsidarbinti vairuotoju pas V. K. . Skambindamas sužinojo, kad S. R. yra Danijoje ar Švedijoje, tai buvo tas pats pokalbis, kuris užfiksuotas byloje. Jis su D. M. apmokėjo pusę S. D. ir A. S. kelionės, kitą pusę pinigų jie mokėjo patys. Kad tuo pačiu metu važiavo ir S. R. ir kad jie susitikinėjo Norvegijoje jis nežinojo, jie veikė jam nežinant. Įrašytuose pokalbiuose minimi „maži daiktai“ reiškia keramikos dirbinius, o „dideli daiktai“ – rąstinius namus. Benzino bakas buvo reikalingas D. M. remontuojamam automobiliui „Ford Transit“. Jie norėjo baką padidinti, naudoti jį kelionėms į užsienį. Automobilio priekis buvo apipiltas rūgštimi iš akumuliatoriaus. Skarda ir rūgštis buvo reikalingi „Ford Transit“ automobilio remontui. Automobilio remontu jis neužsiėmė, nes turėjo savo asmeninių problemų, tačiau ieškojo bako, skardos, rūgšties ir elektrodų.
D. M. taip pat teigė, kad prie psichotropinių medžiagų įgijimo ir kontrabandos nėra prisidėjęs, nieko panašaus neorganizavo. Jis kartu su R. G. pirkdavo ir parduodavo automobilius. Jis remontavo automobilį „Ford Transit“, skardos reikėjo intarpui ir dar vienai detalei išlankstyti, taip pat akumuliatoriaus laikikliui, tam reikėjo nerūdijančio plieno. Medžiagomis rūpinosi jis, o virino suvirintojas V. A. , kuris perpjovė kuro baką ir įdėjo intarpą. Kuro bako talpa padidėjo 30 litrų.
Tokie D. M. ir R. G. aiškinimai prieštarauja baudžiamojoje byloje esantiems įrodymams.
Liudytoja I. B. apklausta pirmosios instancijos teismo 2005 m. sausio 31 d. posėdyje parodė, kad prieš metus grįždama iš Norvegijos kelte susipažino su B. S. . Po kiek laiko jai paskambino B. S. ir, žinodamas, kad ji moka anglų kalbą, paprašė kartu su juo nuvažiuoti į Norvegiją kaip vertėjai. Ji sutiko ir kartu su B. S. ir S. D. nuvažiavo į Norvegiją. Prieš išvažiuojant į Norvegiją, A. S. prašymu jai teko kalbėtis su norvegu telefonu ir tartis dėl susitikimo. Pokalbio metu B. S. buvo šalia ir sakė, ką išversti norvegui. Su B. S. ji buvo susitikusi bare ir norvegui skambino iš stacionaraus baro telefono. Norvegui ji pasakė, kad skambina nuo Aleksandro. 2004 m. žiemą, po Naujųjų Metų ji su B. S. ir S. D. lengvuoju automobiliu važiavo į Norvegiją. Jokių keramikos dirbinių, nuotraukų ar brėžinių ji nematė. B. S. su S. D. apie tai jai nieko nesakė. Jie keltu persikėlė į Švediją ir iš karto nuvažiavo į Norvegiją. Švedijoje su niekuo nesusitiko, o Norvegijoje juos pasitiko norvegas, pas jį jie ir nakvojo, nedideliame viešbutyje panašiame į kempingą. Susitikimas vyko Moso miesto apylinkėse. Kalba apie mažus ir didelius daiktus buvo, kas tai yra jai niekas neaiškino, bet vyrai vienas kitą suprato. Kalbantis su norvegu, B. S. ir S. D. jokių pavyzdžių, nuotraukų, namų brėžinių norvegui nerodė. Kalbos apie rąstinių namų vežimą iš Lietuvos į Norvegiją nebuvo. Į Lietuvą grįžo tuo pačiu automobiliu. B. S. daugiau jos važiuoti kartu neprašė. Už kelionę pagal susitarimą sumokėjo B. S. . Būdami Norvegijoje, B. S. ir S. D. skambino į Lietuvą. B. S. ir S. D. norvegui nieko nenuvežė ir nepaliko, buvo tik derybos. Derybos vyko dėl kainos, derėjosi dėl didelių ir mažų daiktų. Kokios buvo kainos liudytoja neprisiminė, tačiau kalbama buvo lyg tai apie Norvegijos kronas (b. l. 127-129, t. 7).
Šios liudytojos parodymai atitinka telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose ir jų prieduose užfiksuotus duomenis, iš kurių matyti, kad buvo aktyviai ieškomas asmuo mokantis anglų kalbą ir galintis vertėjauti.
2004-01-08, 12 val. 31 min. vykusiame pokalbyje R. G. ragina B. S. greičiau surasti vertėją: „aš iš savo pusės anglakalbio ieškosiu, ir tu ieškok“. B. S. į tai atsako, kad pažįsta vertėją, tačiau ji serga gripu. R. G. paklausia ar ji kalba užsienio kalbą, į ką B. S. atsako, kad ji šneka keturiom kalbom: „...o jinai kalbanti?“, „...jinai ten keturiom kalbom jinai varo“ (b. l. 67-68, t. 1); 2004-01-10 19 val. 07 min. vykusiame pokalbyje B. S. praneša R. G. , kad jų, pokalbyje „bendra draugė“, ketina išvykti į Slovakiją slidinėt ir ten prabus beveik savaitę, į ką R. G. atsako: „Tai gerai tada, Aleksai, aš pabandysiu kažką paburt savo jėgom, gal kažką, kad greičiau, nes pas mus viskas stovi, žinai.... Nu, ir kam gaišt laiką ir ten gerai viskas mum gavosi, žinai... Ten labai išgyrė mum, žinai.“ Į tai B. S. paklausė R. G. : „Tai va, tai man tada tiktai, ką kai jau sugalvosim, žinai, tada, nu ta prasme, ką, ta prasme savom jėgom tenais, vis tiek ar tą anglakalbį kažkokį rasti žmogų...“, į ką R. G. atsako: „Ne, nu vienu žodžiu viskas aišku, taip ir konkretizuokim: jeigu, iki savaitės šios galo, nėšlys anglakalbis pas mus, tai lauksim jos“ (b. l. 68-69, t. 1); 2004-01-19, 9 val. 8 min. vykusiame pokalbyje B. S. sako R. G. , kad susitarė susitikti su vertėja. R. G. sako B. S. , kad jis prieš skambindamas „vikingui“ pasišnekėtų su ja: „jeigu ji nieko prieš, viskas tvarkoj, ir tu su ją iškarto pasibandyk, susuk numerį to „vikingo“, ir tegul ji šnekasi“ (b. l. 69-70, t. 1); 2004-01-19, 17 val. 20 min. įvykusio telefoninio pokalbio tarp R. G. ir A. S. metu aptariamas klausimas dėl vertėjos važiavimo į Norvegiją, jei ji sutiks važiuoti (b. l. 70-71, t. 1); 2004-01-19, 19 val. 13 min. įvykusio telefoninio pokalbio metu B. S. R. G. sako, kad su vertėja susitinka apie devintą valandą, taip pat aptariamas važiavimo į Norvegiją maršrutas ir laikas kada B. S. turi ten atsidurt (b. l. 71-72, t. 1); 2004-01-19, 22 val. 40 min. įvykusio telefoninio pokalbio metu B. S. praneša R. G. , kad pokalbis su norvegu įvyko, vertėja, pokalbyje jų „bendra pažįstama“, susikalbėjo su juo: „susikalbėjo su tuo, supranti“. B. S. taip pat praneša R. G. , jog jis sakė norvegui, kad ten atsiras šeštadienį ar sekmadienį, į ką norvegas atsakė, kad jam tinka ir šeštadienis ir sekmadienis, ir kad jis lauks A. S. (b. l. 72-73, t. 1); 2004-03-06, 12 val. 37 min., įvykusio pokalbio metu B. S. praneša R. G. , kad jam skambino „vikingas“. Toliau nurodo, kad susitarė su juo susiskambint rytoj, nes šiuo metu šalia neturi vertėjos: „...sakau „vikingas“ skambino prieš penkias minutes, galvojau <...>, ką sakiau rytoj jam paskambinsiu, žinai dabar tos vertėjos neturiu šalia“ (b. l. 77, t. 1); 2004-03-10 11 val. 14 min., įvykusio pokalbio metu B. S. praneša R. G. , kad surado vertėją ir važiuoja skambint ir klausia: „su mažais daiktais nieko nėra, ane? R. G. atsako: „žadėt gink dieve, nieko nereikia“ (b. l. 78, t. 1).
Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose ir jų prieduose, kontroliuojant R. G. bei A. S. pokalbius telefonais tarpusavyje, o taip pat su D. M. , S. D. ir S. R. , užfiksuoti duomenys apie labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – 6,6 l amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) - bei apie 2,5 l sieros rūgšties neteisėtą įgijimą, neteisėtą laikymą, slėptuvių jiems laikyti įrengimą.
2004-01-08 12 val. 31 min. vykusiame pokalbyje R. G. B. S. nurodė, kad gavo „tą dalyką“, kurį jie „ten veš atskirai“; 2004-01-22, 19 val. 06 min. B. S. skambina R. G. ir aiškinasi dėl savo vaidmens: „čia pasirodo mane vos nedarbina į fabriką dirbti, supranti, mes kiek kartų buvome susitikę, tai man būtumėt jūs ar ten užsiminę, ar ką, kad padėsit, darysit ar maišysit ar ten ką, man netinka tos sąlygos, aš čia važiavau … visai su kitais tikslais, aš važiavau pas žmogų suderinti patalpas, automobilį, …gatavą produktą paimti, perduot, aš ten gyventi nesiruošiu“, į ką R. G. atsako, kad „… mes kažką sugalvosim, gi kažkas atvažiuos kitas“; „tavo kaip šnekėjom tas ir bus, paėmei, padavė, atrokavai ir viskas“, „…kad būtų kažkur vietą, būtų transportas ir viskas“, „... Gerai, viskas aišku, tau bus gatava paduota, tu tvarkykis kas priklauso“ (b. l. 73-74, t. 1). 2004-01-24, 18 val. 15 min. įvykusio telefoninio pokalbio tarp S. D. ir R. G. metu R. G. nurodo S. D. , kad jis šnekėtų dėl visko: „Dėl visko, ir dėl tų mažučių baltų, ir dėl žalių mažučių ir nenusipigink, kuo daugiau išlauši, tuo daugiau mums bus, tu viską supranti“. R. G. taip pat priduria: „... ir dėl to brangaus, kur atvažiuoja iš labai toli, žinai, nu dėl visko, kas jam įdomu“ (b. l. 77, t. 1). 2004-02-06, 10 val. 19 min. įvykusio telefoninio pokalbio metu S. R. klausia R. G. ar jie gavo rūgšties: „o jūs gavot tos rūgšties ar ne?“. Į tai R. G. atsako, jog negavo. S. R. sako R. G. : „da ne, nu aš va, pamėginsiu paklaust dar vieno žmogaus...“. R. G. sudrausmina S. R. : „gerai, Sauliau, nešnekėkim telefonu daugiau apie tokius dalykus“. Po to S. R. klausia ar jiems daug reikia rūgšties, į ką R. G. atsako: „ai, kiek bus tiek ir paimsim, nu kaip dviejų, taip, virš dviejų litrų“ (b. l. 75, t. 1). Tą pačią dieną 17 val. 27 min. S. R. praneša R. G. : „gavau, tą, ką tau reikėjo, atvežu“ (b. l. 75, t. 1).
Žemesnės instancijos teismas
Telefoninių pokalbių įrašuose yra duomenų ir apie tai, kad D. M. su R. G. rūpinosi automobilio „Mercedes Benz“ kuro bako paieška ir perdarymu.
2004-03-26, 13 val. 25 min. vykusiame pokalbyje R. G. tarėsi su D. M. važiuoti apžiūrėti kaip atrodo išardyto automobilio bakas (b. l. 84-85, t. 1); 2004-03-27, 11 val. 48 min. D. M. R. G. aiškina, kad jis su Valdeliu (V. A. ) susitarė dėl slėptuvių įrengimo automobilio kablyje (pokalbyje - „ant galo“) ir bake (pokalbyje - „apie didelį tą sako aišku padarysim. Pirkit ir viskas“) (b. l. 85, t. 1); 2004-03-27, 11 val. 55 min. R. G. su vyriškiu susitaria, kad pirmadienį paims a/m „Mercedes Benz“ baką – „nu pirmadienį sakė devintą valandą jau galim važiuot pasiimt“ (b. l. 85-86, t. 1); 2004-03-31, 20 val. 22 min. R. G. teiravosi D. M. kaip sekasi pervirinti baką: R. D. M. klausia: „Nu, kas ten gaunas? D. M. atsako, kad bakas dar tik išmatuotas. „Nu tai kaip dar niekas neaišku, susimatavo ir viskas“ (b. l. 86, t. 1); 2004-04-01, 14 val. 41 min. R. G. su D. M. aptarė, kokiais elektrodais reikia atlikti suvirinimo darbus, kad vėliau būtų galimas patalpinti skystį (pokalbyje - ,,skaidrų“), šie klausimai aptariami ir 15 val. 54 min., 16 val. 11 min. įvykusiuose pokalbiuose (b. l. 87-88, t. 1); 2004-04-08, 8 val. 51 min. vykusiame pokalbyje D. M. aiškina R. G. , kad nuvežė „špaklią“ (b. l. 90, t. 1); 2004-04-08, 13 val. 03 min. D. M. vykusiame pokalbyje R. G. aiškino, kad pasisekė atlikti darbus (pokalbyje - „gerai gavos, tiktai pritrūko dažų“) (b. l. 90-91, t. 1); 2004-04-15, 18 val. 02 min. D. M. R. G. sakė, kad „reiks daryt vamzdį rytoj iš pačio ryto ir viskas“, „tik svarbu pagal diametrą vamzdį rast“) (b. l. 92, t. 1); 2004-04-15, 21 val. 38 min. R. G. su S. D. kalbėjo, kad rytojaus dieną bus tęsiami darbai (pokalbyje – „darysis tas bakelis“) (b. l. 93, t. 1); 2004-04-16, 13 val. 59 min. R. B. S. pokalbio telefonu metu aiškino, kad „viską susistygavom“, „tie irgi galus kokiu damušinėja, bet litų gavom, viską gavom ir... “, nurodo, kad „už kokių trijų valandų jau galima bus judėt“) (b. l. 93-94, t. 1); 2004-04-16, 15 val. 55 min. D. M. R. G. sakė, kad „dabar matuoja kubatūrą“) (b. l. 94, t. 1);
Šie pokalbiai duoda pagrindo teigti, kad R. G. ir D. M. surado bei įrengė automobilio „Mercedes Benz“ kuro bake slėptuvę amfetamino bazei ir sieros rūgščiai kuriose šios medžiagos ir buvo paslėptos.
Apie tai, kad buvo ieškomas kuro bakas automobiliui „Mercedes Benz“ paliudijo liudytojas I. Š. , paaiškinęs apie telefoninį pokalbį, įvykusį su R. G. 2004-03-27, 11 val. 55 min. Šis liudytojas parodė prekiaujantis naudotomis automobilių dalimis. Jo turėtas automobilio „Mercedes Benz“ kuro bakas tiko klientui, todėl jis atvežė baką iš Kupiškio į Panevėžį ir jį pardavė už 50 litų (b. l. 121, t. 7; b. l. 71-72, t. 4). Pokalbio turinys patvirtina, kad buvo ieškota automobilio „Mercedes Benz“ kuro bako. Tai matosi iš R. G. klausimo: „Klausyk mes čia vakar dėl mersedeso bako skambinom tau“ (b. l. 85-86, t. 1).
Pirmosios instancijos teisme R. G. teigė, jog benzino bakas buvo reikalingas D. M. remontuojamam automobiliui „Ford Transit“. Jis teigė, kad jie norėjo baką padidinti, naudoti jį kelionėms į užsienį. Automobilio priekis buvo apipiltas rūgštimi iš akumuliatoriaus. Skarda ir rūgštis buvo reikalingi automobilio „Ford Transit“ remontui. Automobilio remontu jis neužsiėmė, nes turėjo savo asmeninių problemų, tačiau ieškojo bako, skardos, rūgšties ir elektrodų. D. M. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad kartu su R. G. pirkdavo ir parduodavo automobilius. Jis remontavo automobilį „Ford Transit“, skardos reikėjo intarpui ir dar vienai detalei išlankstyti, taip pat akumuliatoriaus laikikliui, tam reikėjo nerūdijančio plieno, nes jis geriau tinka.
Siekdamas patvirtinti versiją apie tai, kad kuro bakas buvo reikalingas ne Norvegijoje sulaikytam automobiliui „Mercedes Benz“, o automobiliui „Ford Transit“, D. M. 2007 m. rugsėjo 19 d. įvykusiame Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje nurodė, kad automobilį „Ford Tranzit“ nusipirko iš R. M. įmonės, automobilio pirkimas vyko per automobilio savininko R. M. žmoną, kadangi M. tuo metu buvo išvykęs į užsienį. Pinigus jis mokėjo E. M. , o ji jam perdavė automobilio „Ford Transit“ raktus, dokumentus. D. M. teigė, kad nusipirkdamas automobilį „Ford Transit“ jokio dokumento nesurašė. Už automobilį „Ford Transit“ sumokėjo apie 2 000 eurų ar dolerių. Automobilį „Ford Transit“ pardavė jo brolis, kuris jam minėjo, kad šį automobilį pardavė į Kazachstaną. Automobilis buvo parduotas tuo metu kai D. M. buvo suimtas. Apeliantas nurodė, kad automobilio pirkimo - pardavimo dokumentus turi R. M. . Nuteistasis R. G. patvirtino šiuos D. M. parodymus nurodęs, kad automobilį „Ford Transit“ jis su D. M. rado Panevėžyje, automobilių pardavimo aikštelėje. Aikštelėje stovėjo automobilis ir už jo lango buvo užkištas savininko telefonas. D. M. susiskambino su savininku ir nusipirko automobilį. R. G. teigė, jog automobilio pirkime nedalyvavo ir nematė, kaip buvo mokami pinigai už automobilį, jis tik apžiūrinėjo su D. M. automobilį. Tai vyko tais pačiais metais, kai vyko byloje aptariami įvykiai Norvegijoje. Automobilis „Ford Transit“ buvo prastos būklės: buvo aprūdijęs, aplamdytas. Automobilis buvo reikalingas važinėjimui į užsienį. Nupirktą automobilį „Ford Trasit“ pardavė D. M. brolis, tačiau nežino, kam jis minėtą automobilį jis pardavė. Automobilis „Ford Trasit“ Lietuvoje nebuvo registruotas, nes D. M. ir R. G. nespėjo jo įregistruoti. R. G. taip pat nurodė, kad automobilio „Mercedes Benz“ kuro bakas buvo perkamas automobiliui „Ford Transit“, nes pastarojo bakas buvo pažeistas. Jie pirko kitos markės automobilio baką, nes jis buvo didesnis, važinėjant į užsienį tai svarbu.
Apeliacinės instancijos teismui D. M. gynėjas pateikė muitinės deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kurioje užfiksuota informacija apie baltos spalvos automobilio „Ford Transit“ kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) , importą. Šio dokumento kopijoje gavėju nurodyta R. M. įmonė. Iš pateiktų Lietuvos apeliaciniam teismui duomenų apie automobilio „Ford Transit“ eksporto procedūras bei registracijos istorijos matyti, kad baltos spalvos automobilis „Ford Transit“ kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) , buvo importuotas į Lietuvą 2004 m. sausio 30 d., vėliau, 2004 m. balandžio 10 d., automobilį įsigijo V. O. , kuris 2004 m. rugsėjo 23 d. automobilį „Ford Transit“ pardavė Z. V. .
Susipažinęs su šiais dokumentais, apeliantas D. M. pareiškė, jog tai ne jo ir R. G. turėto automobilio duomenys ir teigė, jog R. M. įmonė į Lietuvą 2004 m. sausio mėnesį įvežė du baltus „Ford Transit“ automobilius.
Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti duomenys ir apie kitą baltos spalvos automobilį „Ford Transit“ kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris buvo importuotas į Lietuvą R. M. įmonės vardu. Iš šių dokumentų matyti, kad paminėtas automobilis buvo importuotas į Lietuvą 2004 m. vasario 26 d., o 2004 m. kovo 22 d. buvo parduotas ir eksportuotas į Uzbekistaną. 2008 m. vasario 7 d. įvykusiame Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje D. M. teigė, kad ir šitas automobilis yra ne tas, kurį jis pirko iš R. M. įmonės. Apeliantas paaiškino, kad baltos spalvos automobilį „Ford Transit“ iš R. M. įmonės jis pirko 2004 m. gegužės mėnesį, o ne sausio mėnesį, kaip buvo sakęs anksčiau. Taip pat apeliantas nurodė, kad jis dar turėjo automobilį „Ford Transit“ pirktą ne iš R. M. įmonės, o iš UAB (duomenys neskelbtini) . D. M. teigė, jog sakydamas, kad automobilį „Ford Transit“, kurį jis remontavo, jis pirko iš R. M. įmonės, jis apsiriko, o iš tikrųjų jis davė parodymus apie automobilį 2004 m. kovo mėnesį pirktą iš UAB (duomenys neskelbtini) . Šį automobilį, pirktą iš UAB (duomenys neskelbtini) D. M. teigė pardavęs pats 2004 m. gegužės mėnesį pirkėjui iš Rusijos. Po šio automobilio pardavimo, 2004 m. gegužės mėnesį, jis nusipirko baltos spalvos automobilį „Ford Transit“ iš R. M. .
D. M. teismui pateikė muitinės deklaracijų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kopijas, iš kurių matyti, kad 2004 m. kovo 15 d. į Lietuvą buvo importuotas baltos spalvos automobilis „Ford Transit“ kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris 2004 m. gegužės 20 d. buvo eksportuotas. 2008 m. kovo 6 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta informacija, kuri patvirtina, kad 2004 m. kovo 15 d. į Lietuvą buvo įvežtas baltos spalvos automobilis „Ford Transit“ kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris 2004 m. gegužės 20 d. buvo eksportuotas į Rusijos Federaciją. 2008 m. kovo 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje buvo ištirti dokumentai gauti iš Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos apie automobilį „Ford Transit“ kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) . Nuteistasis D. M. nurodė, kad dokumentai, kurie buvo ištirti, yra to automobilio, kurį jis remontavo nusipirkęs iš UAB (duomenys neskelbtini) . Šį automobilį jis nupirko iš karto, kai tik jis buvo atvežtas į Lietuvą. Nuteistasis R. G. patvirtino, kad dokumentai, kurie buvo perskaityti, yra to automobilio, kuriam jis ieškojo kuro bako.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tikėti nuteistųjų R. G. ir D. M. duotais parodymais apie automobilio „Ford Transit“ remontą. Automobilis „Ford Transit“ kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris, kaip teigia apeliantai, buvo suremontuotas, ir kuriam R. G. ieškojo degalų bako, 2004 m. gegužės 20 d. buvo parduotas į Rusijos Federaciją.
Iš apeliaciniam teismui pateiktų dokumentų apie minėtus baltos spalvos automobilius „Ford Transit“ matyti, kad šie automobiliai nebuvo registruoti nei D. M. , nei R. G. vardu, apeliantų pavardės nėra minimos ir jokiuose automobilių įsigijimo dokumentuose. Liudytojas M. J. , UAB (duomenys neskelbtini) direktorius parodė, kad D. M. pirkdavo iš jo automobilius, tarp jų gal ir baltą „Ford Trasit“. Tačiau šis liudytojas nurodė, kad jokiais dokumentais to patvirtinti negali. Apie tai, kad tokį automobilį iš jo pirko D. M. nusprendė pagal tai, kad: „D. M. manęs paprašė pasižiūrėti įvežtų 2004 m. pavasarį automobilių „Ford Trasit“ dokumentus. Aš radau kovo mėnesį įvežtus du tokius automobilius ir pagal tai aš nusprendžiau, kad D. M. pirko vieną iš tų automobilių (b. l. 18, t. 9).
Šitokie parodymai, kai informacija apie galimai sudaryto sandorio aplinkybes „išskaičiuojama“ pagal suinteresuoto asmens prašymą, negali būti laikomi įrodymu, jog toks sandoris realiai įvyko ir būtent tuo laiku ir būtent dėl to objekto (automobilio). Patys nuteistieji apie automobilio „Ford Trasit“ įgijimą iš UAB „(duomenys neskelbtini) iki pat 2008 metų neparodė. Jei tas automobilis, apie kurio remontą aiškino nuteistieji, iš tikro būtų pirktas iš UAB (duomenys neskelbtini) , nuteistieji tikrai tai būtų nurodę, nes būtent automobilio „Ford Trasit“ remontu jie rėmėsi neidami įtarimą, jog jie perdarė automobilio „Mercedes Benz“ baką, kuriame rastos psichotropinės medžiagos. Tokiu atveju jie tikrai turėjo atsiminti apie tokį pirkinį ir jo remonto aplinkybes, juo labiau, kad apie įtarime nurodytas aplinkybes, įskaitant ir slėptuvių automobilyje „Mercedes Benz“ įrengimą, D. M. buvo apklaustas nepraėjus nė mėnesiui nuo tada, kai tas tariamai remontuotas automobilis „Ford Trasit“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) , 2004 m. gegužės 20 d. buvo parduotas į Rusijos Federaciją (b. l. 5, t. 6), o 2004-09-14 jis jau buvo apklaustas ir apie įrašytuose telefoniniuose pokalbiuose minimas aplinkybes, tarp jų ir apie automobilio remontą, skardos paiešką, virinimo darbus ir kt. (b. l. 13-16, t. 6). R. G. apie šias aplinkybes apklaustas praėjus gana nedaug laiko nuo to automobilio pardavimo – 2008-08-18 ir 2004-10-25 (b. l. 100-101, 122-127, t. 6).
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad nuteistųjų parodymai dėl versijos apie automobilio „Ford Trasit“ įgijimo nuolat kito, buvo aktyviai, tačiau nesėkmingai, ieškomi dokumentai automobilio, kurio įsigijimo, pardavimo ir registracijos istorija atitiktų jų keliamą versiją, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši apeliantų versija neturi pagrindo ir ją atmeta.
R. G. ir D. M. neneigė telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose ir jų prieduose užfiksuotų telefoninių pokalbių ir SMS žinučių turinio autentiškumo. Tačiau aiškindamas pokalbių, kuriuose jis dalyvavo turinį, R. G. teigė, jog jis su B. S. jis kalbėjosi apie rąstinių medinių namų, keramikos dirbinių eksportą į Skandinaviją. B. S. jam sakė, kad jo pažįstami iš Švedijos domėjosi keramikiniais suvenyrais ir rąstiniais surenkamais namais. Pokalbiuose jie kalbėjosi apie rąstinius namus, keramikinius dirbinius, tačiau šių sąvokų neminėjo, nes suprato apie ką kalba. Rąstinių namų žaliavas, kaip teigia R. G. , jie būtų gavę iš Baltarusijos, o jas vežę į Švediją. Liudytojas K. J. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė apie tai, kad R. G. žadėjo padėti paieškoti rinkos jo keramikiniams dirbiniams parduoti, taip pat apie tai, kad R. G. buvo davęs kelis dirbinių pavyzdžius, nuotraukas, kurias jis turėjo juos kažkam parodyti Švedijoje. Liudytojas nurodė, kad pokalbis su R. G. galėjo būti 2004 m. sausio mėnesį, bet galėjo būti ir prieš Kaziuko mugę, tiksliai neprisimena. Liudytojas taip pat teigė, jog pokalbyje su klientais jis naudoja tam tikrus dirbinių pavadinimus, jie turi numerius, yra maži ir dideli, keramikiniai nameliai yra įvairių spalvų: balti, rudi, raudoni, žali, mėlyni, daugiausia yra baltų (b. l. 125, t. 7). Šie parodymai neprieštarauja apelianto versijai. Tačiau Sarpsborgo apylinkės teismo nuosprendyje teigiama, kad sąvoka „dideli“ telefoniniuose pokalbiuose reiškia amfetaminą, o sąvoka „maži“ reiškia rohypnolą. Minėto teismo nuosprendyje konstatuota, kad tai yra žinomi išsireiškimai, kurie kriminalinėje aplinkoje yra naudojami tiek Lietuvoje, tiek Norvegijoje. Tokias šių žodžių reikšmes nurodė ir kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme apklaustas Muitinės kriminalinės tarnybos 3 skyriaus viršininkas L. L. , parodęs, kad „dideli daiktai“ paprastai reiškia amfetaminą, gali būti heroinas, kokainas, „maži daiktai“ – silpniau veikiančios medžiagos, tabletės (b. l. 126, t. 7). Iš užfiksuoto A. S. pokalbio su R. G. , įvykusio 2004-03-10 11 val. 14 min. matosi, kad B. S. praneša jog „susigavo tą draugę“ (vertėją) ir ruošiasi skambinti, teiraujasi R. G. ar „su mažais daiktais nieko nėra“ , o R. G. atsako, kad „žadėti gink dieve nieko nereikia“. Tą pačią dieną 18 val. 38 min. vykusiame pokalbyje B. S. praneša R. G. , kad susiskambino ir pašnekovas pasakė, kad jam reikia amfetamino (pokalbyje - ,,didelis“), už kurį mokėtų po 45, o dėl ,,mažo“ nieko konkretaus nesutarė. Šio pokalbio metu nusprendžiama nuvežti į Norvegiją pusfabrikačius, t. y. pagaminti tinkamą vartoti produktą jau vietoje (b. l. 78-79, t. 1). Būtent, R. G. ir A. S. pokalbyje vartojami tie patys terminai ,,dideli“ ir ,,maži“, apie kuriuos nurodė apklausta liudytoja I. B. .
Nors R. G. ir D. M. teigia, kad pokalbiuose jie aptarinėjo legalų verslą – pokalbiuose niekur nėra paminėta apie verslą, susijusį su rąstinių medinių namų, keramikos dirbinių, baldų eksportu į Skandinaviją. Apklausiamas apie tai R. G. aiškino, kad ir neminėdami tų sąvokų vienas kitą suprato, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl tiesioginiu pavadinimu net neminima nė viena Skandinavijos valstybė, jei buvo aptariamas legalus eksportas būtent į tą regioną. R. G. negalėjo paaiškinti ir apie kokią rūgštį kalbėjo, kodėl išgirdęs pokalbyje iš S. R. apie sieros rūgštį pastarąjį D. S. perspėjo apie tai nekalbėti (b. l. 75, t. 1, 118-119, t. 8). R. G. teigė, kad D. M. nesusijęs su S. R. kelione į Norvegiją, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl D. M. apie tai aiškino. Dar R. G. teigė, kad sąvokų rąstiniai nameliai, keramikos dirbiniai ikiteisminio tyrimo metu neminėjo dėl to, kad nebuvo apie tai klausiamas. Tačiau toks paaiškinimas nėra įtikinamas, nes R. G. 2004-09-20 buvo apklaustas apie ryšius, tarp jų ir verslo ryšius su B. S. , S. D. , D. M. ir nurodė, kad jokių verslo reikalų su B. S. ir S. D. paskutiniais metais nėra turėjęs (b. l. 111, t. 6). Kalbėdamas apie rąstinius namelius ir keramikos dirbinius pats R. G. mini šių daiktų eksportą, kitaip tariant, verslą, susijusį su šiais daiktais. Todėl nelogiškas ir atmestinas jo aiškinimas, kad apklausoje ikiteisminio tyrimo metu šių prekių nepaminėjo, nes nebuvo apie tai klaustas.
Žemesnės instancijos teismas
D. M. kitokių paaiškinimų, kurie paaiškintų pokalbių su R. G. turinį nedavė, nurodė, kad pritaria pastarojo paaiškinimams.
Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose ir jų prieduose užfiksuotų D. M. ir R. G. pokalbių telefonu matyti, kad S. R. į Norvegiją išvyko nurodžius R. G. : 2004-04-15 19 val. 5 min. vykusiame pokalbyje
R. G. sako S. R. : ,,Sauliau, vienu žodžiu, bet kokiu atveju, jau vsio, išvažiuojat, gal per pietus, į vakaro pusę daugiau” (b. l. 92-93, t. 1). 2004-04-16 13 val. 59 min., vykusiame pokalbyje R. G. ir B. S. nurodo, kad reikia išvykti: ,,Praktiškai, aš galvoju, už kokių trijų valandų jau galima bus judėt” (b. l. 60-61, t. 1). Tą pačią dieną, 21 val. 45 min., B. S. paskambina H. S. , kad šįvakar išvažiuoja (b. l. 61-62, t. 1).
Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijoje dėl asmenų, kirtusių valstybinę sieną, nurodyta, kad automobilio ,,Mercedes Benz” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. R. 2004-04-17, 1 val. 45 min., išvyko į Lenkiją per Kalvarijos tarptautinį PKP, o B. S. su S. D. automobiliu ,,VW Vento”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per tą patį postą išvyko tą pačią dieną, 2 val. 31 min. (b. l. 102-112, t. 4).
Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose ir jų prieduose užfiksuotų D. M. ir R. G. pokalbių telefonu ir SMS žinučių matyti ir tai, kad D. M. ir R. G. aktyviai koordinavo A. S. , S. D. ir S. R. veiksmus jiems išvykus į Norvegiją, palaikė su jais ryšį.
2004-04-17, 19 val. 38 min. SMS trumpąja žinute S. D. informavo R. G. apie tai, kad jis yra Lenkijoje netoli Vokietijos (žinutėje parašyta „pl gale“), o šią žinutę R. G. po minutės persiuntė D. M. (b. l. 95, t. 1). 2004-04-17, 20 val. 39 min. R. G. pokalbio su D. M. metu pastarojo klausė, ar jam dar neskambino nė vienas iš išvykusių asmenų ir pasiūlo paskambinti „silkei“ (iš R. G. paaiškinimo matyti, kad tokią pravardę turėjo S. D. – b. l. 119, t. 8), į ką D. M. atsakė, kad parašys žinutę (b. l. 95-96, t. 1); 2004-04-17, 20 val. 43 min. D. M. SMS žinute informavo R. G. , kad S. R. jau Vokietijoje (tekste – „Jis jau ddr“); 2004-04-18, 11 val. 38 min. D. M. persiunčia R. G. SMS žinutę, kurios tekstas „mes jau vietoj laukiam antros pusės“ (b. l. 96, t. 1); tuoj po to 2004-04-18, 11 val. 39 min. tarp R. G. ir D. M. vykusiame pokalbyje R. D. M. aiškino, kad jis su S. D. buvo sutaręs, kad jam parašys, kai jie atvyks į vietą, o taip pat, kad, įvažiavus į kiekvieną valstybę, apie tai informuos R. G. (pokalbyje - ,,aš buvau sutaręs, kai jie jau gryčioj bus pačioj... “ „mes gi buvom susitarę kiekvieną tą šlagbaumą pravažiavęs po vieną raide supranti... “, o D. M. pasisiūlo parašyti ir išsiaiškinti tikslesnę „silkės“ (S. D. ) buvimo vietą, o R. G. tam pritaria (b. l. 96, t. 1); 2004-04-18, 11 val. 47 min. SMS žinute D. M. persiunčia R. G. SMS žinutę, kad S. D. ir B. S. į Norvegiją atvyko greičiau, o jis (S. R. ) dar neatvyko (b. l. 96, t. 1). Netrukus po to 12 val. 4 min. tarp R. G. ir D. M. vykusiame pokalbyje jie aptaria situaciją. R. G. klausia „bet kur tas antras? Tie durniai man nesvarbu“. (pokalbyje vietoj šio žodžio keiksmažodis). Į tai D. M. atsako, kad gavo žinių ką tik, kad dar važiuoja, žada informuoti R. G. apie naujai gaunamą informaciją (b. l. 96-97, t. 1). 2004-04-18 12 val. 38 min., R. G. paskambina S. R. , pasiteiraudamas ,,kur randiesi, Sauliau”, atsakymas - ,,Praktiškai Danijoj jau”. R. G. - ,,Viskas aišku, gerai, kai įšoksi majaką” (t. 1, b. l. 97, t. 1). Po to seka palaikomasis ryšys SMS žinutėmis: balandžio 18 d., 18 val. 36 min., žinutė R. G. :,, Per garažą aš jau už balos”, balandžio 19 d., 10 val. 21 min., R. G. žinutė S. R. - ,,Ar susitikai?”, atsakymas - ,,Dar važiuoju”; 10 val. 25 min. R. G. žinutė: ,,Kiek liko”, atsakymas - ,,Iki tvoros trisdešimt”, 11 val. 46 min. S. R. žinutė R. G. - ,,Aš vietoj” (b. l. 97-98, t. 1).
Skonės regiono (Švedija) muitinės padalinio sekimo skyriaus sekimo protokole pažymėta, kad S. R. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), į Švedijos teritoriją įvažiavo 2004-04-18 17 val. 5 min., o iš Švedijos - į Norvegiją įvažiavo 2004-04-19 11 val. (b. l. 114-116, t. 3). Follo (Norvegija) policijos tarnybos ataskaitoje nurodyta, kad S. R. , B. S. , S. D. ir H. S. susitiko 2004-04-19 13 val. 32 min., Glenetangeno kempinge, o 16 val. 14 min. visi buvo sulaikyti policijos pareigūnų (b. l. 96-97, t. 3).Pagal Follo policijos tarnybos, Oslo muitinės padalinio kontrolės tarnybos ir Kriminalinės policijos centrinės tarnybos laboratorinio tyrimo ataskaitose pateiktus duomenis (t. 3, b. l. 118-124) automobilyje ,,Mercedes Benz” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kurį vairavo S. R. , įrengtose slėptuvėse (kuro bake, pakabos vamzdyje) rasta 6,6 l amfetamino bazės ir 2,5 l sieros rūgšties koncentrato, kurias sujungus, gaunama aukšto švarumo laipsnio psichotropinė medžiaga – amfetamino sulfatas.
Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose ir jų prieduose užfiksuota informacija gauta įstatymo nustatyta tvarka. Būtent šios informacijos dėka ir buvo išaiškintos nusikalstamos veikos, surinkti kiti įrodymai, sulaikyti B. S. , S. D. . S. R. , H. S. . Iš Muitinės kriminalinės tarnybos 2007-04-19 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė buvo vykdoma tai leidus daryti Vilniaus apygardos teismui priimant nutartis tuo klausimu (b. l. 112, t. 8). Rašte nurodyta ir tai, kad dalis įrašų, kuriuose nebuvo tyrimui reikšmingų garso įrašų, buvo sunaikinti. Dėl šios priežasties teismas negali patikrinti kitų pokalbių, kuriuose dalyvavo nuteistieji, turinio. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad tie pokalbiai sunaikinti pažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas. Esamų byloje pokalbių turinys, tai, kad kalbama atsargiai, užmaskuotai, minėtas R. G. draudimas pokalbio metu kalbėti apie rūgštį patvirtina, kad nuteistieji įrašytuose pokalbiuose ir SMS žinutėse pateikė informaciją apie psichotropinės medžiagos įgijimą, laikymą, kontrabandą ir su tuo susijusias aplinkybes, o jų aiškinimas apie legalų rąstinių namelių ir keramikos dirbinių verslą yra tik bandymas apsiginti nuo kaltinimų, pateikiant neteisingą sąvokų ir įvykių interpretavimą.
Tai, kad R. G. ir D. M. bendrai rūpinosi slėptuvių automobilyje „Mercedes Benz“ įrengimu, B. S. kiekvieno pokalbio su H. S. detales apie organizuojamą neaiškios paskirties ,,mažais” ir ,,dideliais” daiktais verslą A. S. tuoj pat pranešdavo R. G. , su kuriuo kartu aptardavo, kokius klausimus su norvegu derinti kitą kartą, o apie tai R. G. informuodavo ir D. M. , tai, kad abu nuteistieji aktyviai sekė abiejų iš Lietuvos Respublikos į Norvegiją išvykusių automobilių kelionę, koordinavo A. S. , S. D. ir S. R. veiksmus jiems išvykus į Norvegiją patvirtina, kad šie asmenys veikė kaip organizuota grupė.
Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje apibrėžta organizuotos grupės, kaip vienos iš bendrininkavimo formų, samprata, ir nurodyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Tai, jog D. M. ir R. G. veikdami organizuota grupe kartu su S. R. , B. S. , S. D. ir kitais tyrimo nenustatytais asmenimis, susitarę daryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimus – neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą, turint tikslą jas parduoti, ir psichotropinių medžiagų kontrabandą, organizavo bei vadovavo šių nusikaltimų darymui, įrodyta atliktos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenimis, apklaustų liudytojų parodymais, kitais šiame nuosprendyje aptartais įrodymais. Iš atliktos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės gautų duomenų matyti, kad, būtent D. M. ir R. G. per bendrininką B. S. sukūrė bendrą veiklos planą, surado psichotropinių medžiagų pirkėją Norvegijoje, numatė ir paskirstė kiekvieno asmens vaidmenį, aktyviai kontroliavo pačių nusikaltimų sėkmingą įvykdymą, koordinavo dviem automobiliais vykusių asmenų veiksmus. Šie D. M. ir R. G. atlikti veiksmai duoda pagrindo juos laikyti nusikaltimų organizatoriais, kadangi Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, apibūdinančioje organizatorių, kaip vieną iš bendrininkų rūšių, nustatyta, kad organizatorius – tai asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Nors byloje įrašytuose pokalbiuose daugiau figūruoja R. G. , lygiaverčiu nusikaltimų bendrininku laikytinas ir D. M. , nes, kaip matyti iš SMS žinučių bei pokalbių vykusių rengiant automobilyje slėptuves ir kitas nusikaltimų padarymui reikalingas sąlygas, o ypač iš 2004-04-18 12 val. 38 min. vykusio pokalbio, kur jie kalbėdami apie kelionės maršruto nesilaikančius bendrininkus pasisako, kad tie „gaidžiai nelaimingi, va kaip nededa pinigų, tai ir vis viena (pokalbio originale keiksmažodis) ką daryt“, jie abu organizavo nusikaltimų padarymą ir investavo į tai pinigus (b. l. 97, t. 1).
Taigi, baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais įrodyta, kad D. M. ir R. G. veikdami organizuota grupe, organizavo neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą, turėdami tikslą jas parduoti ir psichotropinių medžiagų kontrabandą. Tokios D. M. ir R. G. padarytos veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, savo sprendimą perkvalifikuoti D. M. ir R. G. padarytas nusikalstamas veikas iš Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies į Lietuvos Respublikos BK 238 straipsnio 1 dalį, taip pat sprendimą išteisinti D. M. ir R. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pagrindė ne visais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, atsietai vieną nuo kito vertino įrodymus, neanalizuodamas jų visumos.
Iš Norvegijos Follo m. policijos tarnybos prašymo atlikti laboratorinį tyrimą ir Norvegijos kriminalinės policijos centrinės tarnybos 2004-04-23 ataskaitos dėl laboratorinio tyrimo matosi, kad medžiagos, kurios buvo paimtos iš automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , pakabos ir degalų bako, yra apie 2,5 l sieros rūgšties bei 6,6 l amfetamino bazės (amfetamino aliejaus), kurio tankis 0,933 g/ml. Toje pačioje ataskaitoje nurodyta, kad amfetaminas yra įtrauktas į narkotikų sąrašą. Amfetamino bazė arba amfetamino aliejus nėra tinkamas injekcijoms. Kad amfetaminas būtų tinkamas injekcijoms arba vidiniam vartojimui, amfetaminą būtina perdirbti taip, kad jis įgautų druskos pavidalą. Amfetamino bazę ištirpinus atskirame tirpale ir bazę neutralizavus, pavyzdžiui, sieros rūgštimi, gaunamas amfetamino sulfatas. Šiuo konkrečiu atveju iš viso prireiktų 1,31 l sieros rūgšties koncentrato, kad išsiskirtų amfetaminas ir tokiu būdu būtų išgauta 8,4 kg gryno amfetamino sulfato (b. l. 121-124, t. 3).
2004-06-10 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro rašte Nr. SD-5-1429 nurodyta, kad amfetamino izomerams, bei galimiems dariniams (eteriams, esteriams, druskoms) taikomas toks pat kontrolės rėžimas kaip ir amfetaminui, todėl amfetamino bazė yra psichotropinė medžiaga. Amfetaminas, pagal cheminę prigimtį yra organinė bazė, bei normaliomis sąlygomis yra aliejaus konsistencijos skystis. Iš 6,6 l amfetamino bazės, kurios tankis normaliomis sąlygomis yra 0,913 g/ml, galima pagaminti 8,2 amfetamino sulfato. Tam reikalinga sieros rūgštis, t. y. atliekama neutralizacijos reakcija (b. l. 2, t. 4).
2004-09-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rašte Nr. 10-3949 nurodyta, kad 6,6 l amfetamino bazės (amfetamino aliejaus), kurio tankis 0,933 g/ml, atitinka 6158 g, tikroji vertė iki 6026 g. Rašte taip pat nurodyta, jog remiantis narkotinių, psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (Žin., 2004, Nr. 77-2696), 6026 g amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) yra labai didelis kiekis (b. l. 4, t. 4). Šie duomenys patvirtina, kad Norvegijoje sulaikytame automobilyje ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtose slėptuvėse atgabentas amfetamino aliejus yra psichotropinė medžiaga, o jos kiekis yra labai didelis, nes sumaišius amfetamino aliejų su tuo pačiu automobiliu atgabenta sieros rūgštimi gaunama net virš 8 kg amfetamino sulfato. Šie duomenys paneigia nuteistojo R. G. apeliaciniame skunde keliamas abejones ar Norvegijoje automobilyje rastas amfetamino aliejus iš viso priskiriamas prie psichotropinių ar narkotinių medžiagų. Nors pagal 2001 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. 05, amfetamino aliejus nėra atskirai paminėtas tarp draudžiamų ar psichotropinių medžiagų, 2004-06-10 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro rašte Nr. SD-5-1429 nurodyta, kad amfetamino galimiems dariniams (eteriams, esteriams, druskoms) taikomas toks pat kontrolės rėžimas kaip ir amfetaminui. 2004-09-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rašte taip pat konstatuota, kad amfetamino aliejui taikytinas toks pat vertinimas kaip ir amfetaminui ir nurodyta, kad 6,6 l amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) kiekis yra labai didelis psichotropinės medžiagos kiekis.
Todėl Norvegijoje sulaikytam amfetamino kaip psichotropinės medžiagos kiekiui taikytinas labai didelio kiekio apibūdinimas.
Todėl konstatuojama, jog nusikalstamos D. M. ir R. G. veikos pasireiškė tuo, kad jie, veikdami organizuota grupe, organizavo neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą ir jų kontrabandą, o būtent:
veikdami organizuota grupe kartu su S. R. , B. S. , S. D. ir kitais tyrimo nenustatytais asmenimis, susitarę daryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimus – neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą, turint tikslą jas parduoti, ir psichotropinių medžiagų kontrabandą, organizavo bei vadovavo šių nusikaltimų darymui. 2004 metais, bet ne vėliau kaip 2004 m. balandžio 17 d. (tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas), D. M. ir R. G. Lietuvoje (tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta) iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 6,6 l amfetamino bazės (amfetamino aliejaus), kurio tankis 0,933 g/ml, ir apie 2,5 l sieros rūgšties, kurias nuo įgijimo momento iki 2004 m. balandžio 17 d. neteisėtai laikė. D. M. ir R. G. , turėdami tikslą neteisėtai nugabenti šias medžiagas į Norvegijos Karalystę ir parduoti Norvegijos Karalystės piliečiui D. S. (D. S. ), kartu su kitais tyrimo nenustatytais asmenimis 2004 m. kovo – balandžio mėnesiais automobilyje ,,Mercedes Benz”, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengė slėptuves, kuriose paslėpė 6,6 l amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) ir apie 2,5 l sieros rūgšties, 2004 m., bet ne vėliau kaip 2004 m. balandžio 17 d., perdavė automobilį su jame paslėptomis 6,6 l amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) ir apie 2,5 l sieros rūgšties organizuotos grupės nariui S. R. , kuris, vykdydamas D. M. ir R. G. nurodymus, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino aliejaus – Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2004 m. balandžio 17 d. S. R. , vykdydamas su jais ir kitais organizuotos grupės nariais – B. S. ir S. D. – iš anksto aptartą planą nugabenti psichotropinę medžiagą į Norvegijos Karalystę ir parduoti D. S. , minėtu automobiliu su jame įrengtose slėptuvėse paslėptomis 6, 6 l amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) ir apie 2,5 1 sieros rūgšties, B. S. ir S. D. lydint automobiliu ,,Volkswagen Vento” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tam, kad užtikrintų saugų valstybių sienų kirtimą ir sėkmingą labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos nugabenimą iki Norvegijos Karalystės, neteisėtai gabeno šią psichotropinę medžiagą Lietuvos Respublikoje, Lenkijos Respublikoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Danijos Karalystėje, Švedijos Karalystėje, Norvegijos Karalystėje, iki šioje valstybėje esančio Mosso miesto, kur 2004 m. balandžio 19 d., apie 16 val., S. R. , B. S. ir S. D. sulaikė Norvegijos Karalystės teisėsaugos pareigūnai. Be to, D. M. ir R. G. veikdami organizuota grupe, kartu su S. R. , B. S. ir S. D. susitarę daryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimus – neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą, turint tikslą jas parduoti ir psichotropinių medžiagų kontrabandą – organizavo psichotropinių medžiagų kontrabandą ir vadovavo šio nusikaltimo darymui: D. M. su R. G. 2004 metais, bet ne vėliau kaip 2004 m. balandžio 17 d., perdavė automobilį ,,Mercedes Benz” su jame paslėpta psichotropine medžiaga – 6,6 l amfetamino bazės (amfetamino aliejaus), kurio tankis 0,933 g/ml – ir apie 2,5 l sieros rūgšties, organizuotos grupės nariui S. R. , kuris 2004 m. balandžio 17 d., 1 val. 45 min., vykdydamas iš anksto su D. M. , R. G. ir kitais organizuotos grupės nariais B. S. bei S. D. aptartą planą nugabenti psichotropinę medžiagą į Norvegijos Karalystę, minėtu automobiliu ,,Mercedes Benz” per Kalvarijos tarptautinį pasienio kontrolės punktą, išvengdamas muitinės kontrolės, neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką minėtame automobilyje įrengtose slėptuvėse, t. y. vietose, apsunkinančiose jų aptikimą, gabeno psichotropinę medžiagą – 6, 6 l amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) ir apie 2,5 l sieros rūgšties. B. S. ir S. D. , vykdydami D. M. ir R. G. nurodymus lydėti S. R. bei užtikrinti saugų valstybių sienų kirtimą, sėkmingą labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos neteisėtą nugabenimą, 2004 m. balandžio 17 d., 2 val. 31 min., automobiliu ,,VW Vento” išvyko iš Lietuvos Respublikos per Kalvarijos tarptautinį pasienio kontrolės punktą į Lenkijos Respubliką. Ši veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį.
Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 28 d. nuosprendžiu be pakankamo tam pagrindo D. M. ir R. G. veikas iš Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į Lietuvos Respublikos BK 238 straipsnio 1 dalį ši nuosprendžio dalis pakeičiama ir jų veika organizavus neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalį.
Nuosprendžio dalis dėl D. M. ir R. G. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį panaikintina ir šioje dalyje priimamas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo R. G. ir D. M. pripažįstami kaltais kad jie, veikdami organizuota grupe, organizavo neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandą, t. y. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį.
Kadangi R. G. ir D. M. nuteisiami už nusikaltamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 4 dalyje , 25 straipsnio 3 dalyje , 260 straipsnio 3 dalyje padarymą nėra pagrindo tenkinti jų apeliacinius skundus, kuriuose prašoma juos visiškai išteisinti.
D. M. ir R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų padaryti nusikaltimai priskiriami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Skirdamas bausmę, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į D. M. ir R. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. į tai, kad nusikaltimai padaryti veikiant organizuota grupe, į tai, kad D. M. ir R. G. buvo šių nusikaltimų organizatoriai. Kita vertus, atsižvelgiama ir į tai, kad R. G. ir D. M. neteisti, turi šeimas, išlaiko nepilnamečius vaikus (b. l. 85-93; 174-181, t. 6). Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad psichotropinė medžiaga, kuri į buvo nugabenta Norvegijos Karalystę iki galo dar nebuvo paruošta vartojimui, o nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo gana nemažai laiko ir negauta duomenų, kad R. G. ir D. M. būtų padarę naujas nusikalstamas veikas. Remiantis šiomis aplinkybėmis, už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje padarymą D. M. ir R. G. skiriamos minimalios, tačiau vis tiek griežtos Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės – laisvės atėmimas 10 metų. Už Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą jiems skiriamos kiek griežtesnės už minimalią bausmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalį kuria D. M. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje ir jį nuteisti laisvės atėmimo bausme ketveriems metams.
D. M. padarytą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 238 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir už šio nusikaltimo padarymą nuteisti jį laisvės atėmimo bausme dešimčiai metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, D. M. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir D. M. paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 10 (dešimčiai) metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2004-06-14 iki 2005-02-28.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalį kuria R. G. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje ir jį nuteisti laisvės atėmimo bausme ketveriems metams.
R. G. padarytą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 238 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir už šio nusikaltimo padarymą nuteisti jį laisvės atėmimo bausme dešimčiai metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, R. G. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. G. paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę dešimčiai metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2004-08-16 iki 2005-02-28.
Likusią Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistųjų R. G. ir D. M. apeliacinius skundus atmesti.