Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutarties V. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2009 m. vasario 17 d. surašė V. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. vasario 17 d., 11 val. 40 min., Vilniuje, Subačiaus g., vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, techninės apžiūros talono, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, registracijos liudijimo. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad V. T. šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 16, 202 punktų reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 134 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2009 m. vasario 19 d. nutarimu V. T. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, padarymą skirta 30 Lt bauda, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 150 Lt bauda; nuobaudas subendrinus, V. T. skirta galutinė administracinė nuobauda – 150 Lt bauda.

II.

Teismas nusprendė, kad tai, jog V. T. važiavo neprisisegęs saugos diržų, patvirtina byloje surinkti įrodymai – ATP protokolas, tarnybinis pranešimas, liudytojų D. S. , R. O. , J. D. parodymai teismo posėdyje, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo, jie yra nuoseklūs ir neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Teismas taip pat pažymėjo, kad V. T. nurodytas saugos diržų užsegimo būdas prieštarauja visuotinai priimtam ir saugumą užtikrinančiam saugos diržų naudojimo būdui. Reikalavimas užsisegti saugos diržus padeda užtikrinti didesnį kelių eismo dalyvių saugumą, prisideda saugant eismo dalyvių sveikatą, todėl saugos diržų užsegimas po pažastimi nelaikytinas tinkamu saugos diržų užsegimo būdu.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n statuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

V. T. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 134 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. Apeliantas neginčija, jog padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, tačiau nesutinka, jog padarė ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog V. T. kaltė, padarius ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, taip pat pilnai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda individualizuota tinkamai.

Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančiu administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, liudytojų D. S. , R. O. , J. D. parodymais teismo posėdyje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog šių liudytojų parodymais abejoti nėra pagrindo, jie yra nuoseklūs, ir neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, liudytojai detaliai ir įtikinamai nupasakojo įvykį, teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių šie asmenys galėtų sakyti netiesą. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog pareigūnas negalėjo matyti, ar diržas prisegtas, ar ne, o liudytojas teismo posėdžio metu melagingai paliudijo, nelaikytinos pagrįstomis bei vertintinos, kaip asmens pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti atsakomybės.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teisės aktuose nenustačius, kaip turėtų būti segamas saugos diržas, asmuo neturėtų būti baudžiamas už netinkamą saugos diržo segimą. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 Kelių eismo taisyklės buvo papildytos nauju 202¹ punktu, numatančiu, jog saugos diržas privalo būti užsegtas juosiant jį per petį ir per juosmenį arba kaip numatė transporto priemonės gamintojas. Tačiau minėtas punktas įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d., tuo tarpu V. T. administracinį teisės pažeidimą padarė 2009 m. vasario 17 d., t. y. dar negaliojant minėtam KET punktui. Tačiau nagrinėjamu atveju pabrėžtina, jog apeliantas ir nebuvo baustas už netinkamą saugos diržo užsegimą, bylos medžiaga, taip pat ir Institucijos nutarimas bei teismo nutartis patvirtina, jog V. T. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo. Kaip minėta aukščiau, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog V. T. vairuodamas automobilį apskritai nebuvo prisisegęs saugos diržo, t. y. pažeidė KET 202 punkto reikalavimus bei padarė ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Vien ta aplinkybė, jog teismas, atmesdamas apelianto argumentą dėl kitokio saugos diržų segimo būdo, pasisakė, jog V. T. nurodytas saugos diržų užsegimas po pažastimi nelaikytinas tinkamu, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį keisti ar naikinti, kadangi, kaip minėta aukščiau, V. T. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad vairavo automobilį apskritai neprisisegęs saugos diržo.

Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, paskirta laikantis ATPK 30 straipsnyje numatytų nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklių, ATPK 30² straipsnyje numatytų baudų skyrimo taisyklių, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta ar pakeista, teisėjų kolegija nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.