Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-12-18 · Administracinė byla Nr. A-143-1154-07

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-18
Bylos Nr.
A-143-1154-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,AV“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos
Trečiasis asmuo
Vilniaus
Kategorijos
  • 9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. A11 – 1154/2007Procesinio sprendimo kategorija 9.2; 9.3; 9.4; 9.7.2; 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,AV“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,AV“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,AV“ (toliau – pareiškėjas, UAB ,,AV“, apeliantas) skundu (b. l. 3 – 5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) 2004 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. S-16-(7-394/2003) ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas nurodė, kad Mokestinių ginčų komisija, skundžiamu sprendimu patvirtindama atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovas, Valstybinė mokesčių inspekcija) 2003 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 69-562, veikė vienašališkai, atsakovo naudai ir nesąžiningai, neteisingai įvertino mokestinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl priėmė teisiškai nepagrįstą sprendimą. Pažymėjo, jog Mokestinių ginčų komisija nepagrįstai nelaikė 2001 m. rugsėjo 26 d. tarp UAB ,,AV“ ir akcinės bendrovės ,,Šaldytuvų ūkis“ (toliau – AB ,,Šaldytuvų ūkis“) sudaryto saugoti priimtų (greitai gendančių šaldytų viščiukų broilerių) prekių priėmimo – perdavimo akto Nr. 112 pagrindiniu –tiesioginiu – įrodymu produkcijos kiekiui ir faktui nustatyti, taip pat AB ,,Šaldytuvų ūkis“ 2001 m. rugsėjo mėn. saugomų prekių likučių apyrašo, kuriame ir atsispindi 2001 m. rugsėjo 26 d. gautų saugoti prekių kiekiai ir kurio pagrindu buvo išrašytas griežtos apskaitos buhalterinis dokumentas – 2001 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaita – faktūra LBE Nr. 6264538 – atsiskaityti už saugojimo paslaugas su UAB ,,AV“. Pareiškėjas pabrėžė, kad nesutinka su skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindu, t. y. vietinės, o ne griežtos apskaitos 2001 m. rugsėjo 26 d. krovinio važtaraštį LJA Nr. 8867970 sureikšminant iki tiesioginio faktinio įrodymo, o jame kitu rašalu padėtą kablelį (pasibaigus rašomosios priemonės rašalui) pripažįstant kriminalu, paimtus po metų juodraščius traktuojant kaip pagrindinius įrodymus ikiteisminiam tyrimui pradėti ir mokesčiams išieškoti bei baudoms paskirti. Pažymėjo, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmai buvo pradėti tik remiantis baudžiamojoje byloje surinktų ir paviešintų įrodymų pagrindu, o ne priėmus galutinį procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje.

Atsakovas, atstovaujamas trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo), atsiliepimu į skundą (b. l. 33 – 34) prašė skundo nepatenkinti.

Atsakovas nurodė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu ir jį patvirtinusiu Mokestinių ginčų komisijos sprendimu pareiškėjui nurodyta sumokėti į biudžetą 16 009 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 3 842,16 Lt šio mokesčio delspinigių, 8 005 Lt šio mokesčio baudos, 267 Lt atskaitymų į Kelių fondą, 64,08 Lt šių atskaitymų delspinigių, 3 091 Lt juridinių asmenų pelno mokesčio ir 509,40 Lt šio mokesčio delspinigių bei už piktybinį mokesčių įstatymų pažeidimą paskirta 89 589 Lt bauda. Teigė, kad atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatymo 27² straipsnį, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba) direktoriaus, vyriausiojo komisaro 2003 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 46 V patvirtintos Ūkinės finansinės veiklos objektų tyrimo bei specialisto išvados pateikimo tvarkos (toliau – Tvarka) 20 punktą, priimdamas sprendimą, visiškai pagrįstai rėmėsi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apskrities revizijų skyriaus 2003 m. balandžio 23 d. specialisto išvada, kuri parengta pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Lietuvos teismo ekspertizės centro 2003 m. sausio 13 d. dokumentų techninės ekspertizės aktą Nr. 11-4137. Specialistas yra įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados davimą. Atsakovo nuomone, tai, kad baudžiamoji byla, kurią tiriant pateikta specialisto išvada dėl UAB ,,AV“ veiklos, dar nėra pasibaigusi, nereiškia, kad mokesčių administratorius negali vadovautis šioje byloje surinktais įrodymais, nes įrodinėjimo priemonių leistinumo suvaržymų įstatymai nenumato. Be to, nėra konstatuota, jog specialisto išvada bei ekspertizės aktas yra nepagrįsti, tiesiog jie gali būti nepakankami sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą. Atsakovas nurodė, kad priimdamas sprendimą vertino įrodymų visetą, taip pat ir pareiškėjo pateiktus dokumentus. Įvertinus įrodymus, teigti, kad pagrindiniais įrodymais turėtų būti laikomi pareiškėjo pateikti dokumentai (prekių priėmimo – perdavimo aktas Nr. 112, pagal kurį pareiškėjas perdavė AB ,,Šaldytuvų ūkis“ saugoti 13,984 kg šaldytų viščiukų broilerių, bei AB ,,Šaldytuvų ūkis“ 2001 m. rugsėjo mėn. saugomų prekių likučių apyrašas), nėra pagrindo. Esamų įrodymų pakako susidariusiai mokestinei nepriemokai nustatyti ir piktybiniams mokesčių įstatymo pažeidimams konstatuoti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 22 d. sprendimu (b. l. 172 – 176) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2003 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. 17-2-238, atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos 2003 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 69-562, Mokestinių ginčų komisijos 2004 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. S-16-(7-394/2003) dalis dėl 89 589 Lt baudos paskyrimo už piktybinį mokesčių įstatymų pažeidimą, o kitas skundžiamų sprendimų dalis paliko nepakeistas.

Teismas nurodė, kad patikrinimo metu, įvertinus surinktus įrodymus, taip pat ir pareiškėjo pateiktus, nustatyta, jog pareiškėjas pagal 2001 m. rugsėjo 26 d. krovinio važtaraštį LJA Nr. 8897970 iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Entropija“ (toliau – UAB ,,Entropija“) įsigijo 13984 kg prekių (šaldytų viščiukų broilerių), kurių neįtraukė į buhalterinę apskaitą. Mokesčių administratorius pagrįstai rėmėsi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pateiktais duomenimis (Mokesčių administravimo įstatymo 27² str. (sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija)). Mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4 ir 9 straipsnių nuostatas. Kadangi mokesčių mokėtojas į mokesčio deklaraciją įrašė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis apie savo pajamas ir pelną, mokesčių administratorius mokesčio bazei nustatyti pagrįstai pritaikė netiesioginio mokesčio bazės nustatymo metodus. Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1525) 27¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintų Mokesčio bazės netiesioginio nustatymo metodų (toliau – Metodai) 4.2, 5, 6, 8.7 punktais. Teismas pažymėjo, jog iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2003 m. birželio 17 d. patikrinimo akto Nr. 06-03-42-406 matyti, kad mokesčių administratorius atsižvelgė į pareiškėjo analogiškų vištienos produktų 2001 m. rugsėjo – spalio mėn. pirkimo – pardavimo sandorius ir 2001 m. mokesčio bazei nustatyti taikė ekonominių modelių mokesčių bazės netiesioginio nustatymo metodą bei rėmėsi analogiška prekių bei paslaugų verte mokesčių mokėtojo sudarytuose sandoriuose su kitais asmenimis. Vietos mokesčių administratorius nustatė, kad UAB ,,AV“ iš UAB „Entropija“ pirko A klasės viščiukus broilerius už 5,42 Lt (be PVM) ir pardavinėjo po 6,36 Lt (be PVM) už kilogramą. Remdamasis šiais duomenimis, mokesčių administratorius apskaičiavo 88 940 Lt pareiškėjo 2001 m. mokesčių bazę. Nuo šios sumos mokesčių administratorius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pagrįstai pareiškėjui apskaičiavo papildomai mokėtinas sumas. Vietos mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad pareiškėjas apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko patikrinimo metu iš dalies negalima nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ar įvertinti turto, todėl konstatavo, jog pareiškėjas padarė Mokesčių administravimo įstatymo 49 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nustatytus piktybinius mokesčių įstatymų pažeidimus, už kuriuos paskyrė 89 589 Lt baudą. Teismas pažymėjo, jog šiuo metu galiojančiame Mokesčių administravimo įstatyme (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) šių nuostatų nebeliko. Įstatymas, švelninantis ar panaikinantis baudas, turi atgalinę galią, todėl sprendimų dalys dėl baudos paskyrimo naikintinos. Teismas konstatavo, kad skundžiami sprendimai priimti išsamiai ir visapusiškai ištyrus bei įvertinus įstatymo nustatytu būdu gautą informaciją ir, nesant galimybės mokesčio bazės nustatyti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, pagrįstai taikytas mokesčio bazės netiesioginio nustatymo metodas. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu UAB „AV“ direktorė Leonora Vainienė pripažinta kalta ir nuteista. Nuosprendžiu kaip vieni iš kaltės įrodymų pripažinti ir mokesčių administratoriaus akte nurodyti pažeidimai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, visiškai panaikinti skundžiamų sprendimų pareiškėjo nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 181 – 182) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Specialistui buvo pateikti klausimai, susiję su buhalterinių apskaitos dokumentų vertinimu (ūkinės – komercinės operacijos atlikimo patikrinimas). Vertindamas juos, specialistas (revizorius) turėjo vadovautis norminiais aktais, reglamentuojančiais įmonės buhalterinės apskaitos vedimą, taip pat atlikti inventorizaciją (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintos Inventorizacijos tvarkos 5 p.). Tačiau specialistas neatliko inventorizacijos, o vertino dokumentus, neturėdamas specialių žinių. Todėl paminėta specialisto išvada negali būti įrodymu pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio prasmę. Nesant įrodymų, kad buvo įvykdyta ūkinė operacija, teismo išvada, jog jis pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir pelną, yra nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, nebuvo pagrindo taikyti netiesioginio mokesčio bazės nustatymo metodų.

2. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nuosprendis, kuriuo rėmėsi teismas, apskųstas kasacine tvarka. Patenkinus kasacinį skundą ir tuo pačiu specialisto išvadą pripažinus neteisėta ar nepagrįsta, susidarytų situacija, kai vertindami tą patį įrodymą teismai būtų padarę skirtingas išvadas. Teismas buvo sustabdęs šią bylą, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, tačiau ją atnaujino, nesulaukęs, kol baigsis terminas apskųsti nuosprendį.

3. Pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl direktorės ligos, kadangi tik ji yra kompetentinga atstovauti įmonei. Teismui nepatenkinus prašymo ir išnagrinėjus bylą nedalyvaujant jo atstovei, buvo pažeista jo teisė teikti paaiškinimus, taip pat galimybė informuoti apie kasacinį skundą.

4. Teismas dėl procesinių pažeidimų (ABTĮ 81 str.) padarė klaidingą išvadą, kad jis pažeidė Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4, 9 straipsnius, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 195 – 196) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. ABTĮ 58 straipsnio 4 dalis nustato, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių pasekmių. Paminėtu teismo nuosprendžiu, kuris yra įsiteisėjęs, pareiškėjo direktorė yra pripažinta kalta, taip pat įrodyta, kad pareiškėjas 2001 m. rugsėjo 26 d. iš UAB ,,Entropija“ pagal 2001 m. rugsėjo 26 d. krovinio važtaraštį LJA Nr. 8897970 gavo 13984,3 kg viščiukų broilerių ir juos realizavęs gautų pajamų neįtraukė į buhalterinę apskaitą. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai taikytos Mokesčių administravimo įstatymo 27¹ straipsnio nuostatos, pareiškėjo mokesčio bazę nustatant taikant netiesioginius mokesčio bazės nustatymo metodus, dėl kurių apeliaciniame skunde neišdėstyta jokių nesutikimo argumentų, ir apskaičiuojant mokėtinas sumas.

2. Visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 194) prašo apeliacinio skundo nepatenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad palaiko atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamo mokestinio ginčo esmė - šalių skirtingas byloje esančių įrodymų vertinimas, nustatant bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Pagal atsakovo poziciją, byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, gavęs pagal 2001 m. rugsėjo 26 d. krovinio važtaraštį LJA Nr. 8897970 iš UAB „Entropija“ 13 984,3 kg viščiukų – broilerių ir juos realizavęs, gautų pajamų neapskaitė buhalterinėje apskaitoje (aiškintinas bylai reikšmingas faktas), todėl, apskaičiuojant pareiškėjui mokestinių prievolių dydžius, pagrįstai buvo pritaikytos Mokesčių administravimo įstatymo 27¹ straipsnio (1998-07-02 įstatymo Nr. VIII-838 redakcija) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintų Mokesčio bazės netiesioginio nustatymo metodų nuostatos. Pagal pareiškėją – byloje esantys jo pateikti įrodymai neleidžia daryti tokios išvados.

Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutartimi byla buvo sustabdyta, kol Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 48-1-009-02, ir 2006 m. gruodžio 20 d. nutartimi atnaujinta, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui išnagrinėjus minėtą baudžiamąją bylą (b. l. 93, 149). Iš bylos taip pat matyti, kad nurodyta baudžiamoji byla pasibaigė įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo nustatyta minėta (šiai administracinei bylai reikšminga) faktinė aplinkybė ir jos pagrindu konstatuota, jog pareiškėjo ir UAB „Entropija“ vadovai (L. Vainienė ir J. Č. Gylys) yra pripažinti kaltais dėl apgaulingai tvarkomos apskaitos – dvigubos buhalterijos vedimo šiose bendrovėse, t. y. padarius Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus (b. l. 134-147). ABTĮ taikymo požiūriu tai reiškia, kad tokia fakto konstatacija (nustatymas) baudžiamojoje byloje yra privaloma (t. y. šis faktas neįrodinėjamas administracinėje byloje) šią administracinę bylą nagrinėjančiam teismui (ABTĮ 58 str. 4 d.). Todėl apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl įrodymų neteisingo įvertinimo negali būti pripažinti pagrįstais.

Kolegija pažymi, kad apelianto argumentas dėl minėto nuosprendžio apskundimo kasacine tvarka ABTĮ 58 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu nėra reikšmingas. Jo argumentas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepatenkino jo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, kolegijos taip pat pripažintinas nereikšmingu sprendžiant pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus (ABTĮ 80 str. 1 d.).

Taigi konstatuotina, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija taip pat nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAnatolijus BaranovasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė