Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui Helvijui Keturakiui,

asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo viešosios įstaigos Joniškio psichikos centras pastiklintą teikimą dėl R. G. taikytų priverčiamųjų medicinos priemonių pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. rugpjūčio 7 d. teisme gautas Viešosios įstaigos Joniškio psichikos sveikatos centro išvada-teikimas bei protokolas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo R. G..

2020 m. rugpjūčio 10 d. teisme gautas patikslintas Viešosios įstaigos Joniškio psichikos sveikatos centro išvada-teikimas bei protokolas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pakeitimo R. G., kuriuo prašoma pakeisti R. G. priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis į stacionarinį gydymą. Teikime nurodoma, kad R. G. taikyta priverčiamoji medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis Biržų psichikos sveikatos centre; 2020 m. vasario mėnesį R. G. atvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. vasario 20 d. jam buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis Joniškio psichikos sveikatos centre. Per stebimą laikotarpį R. G. psichikos sveikatos būklė buvo stabili, jis nuolat lankėsi centre, išsirašydavo vaistus. Į 2020 m. liepos 17 d. paskirtą konsultaciją dėl priverstinio stebėjimo R. G. neatvyko, skambinant telefonu neatsiliepė, tu pažeisdamas priverstinio stebėjimo sąlygas; susisiekus su Joniškio seniūnija, socialinė darbuotoja informavo, kad R. G. yra išvykęs dirbti į užsienį.

Teismo posėdžio metu sveikatos priežiūros įstaigos atstovė palaikė teikimą, siūlė taikyti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Nurodė, kad R. G. serga lėtine psichine liga – šizoefektiniu sutrikimu. Vartoja priešpsichotinius vaistus. Pagal istoriją žinoma, kad buvo stacionariai stebėtas ligoninėje, po to išleistas ir paskirta Biržuose tęsti stebėjimą ambulatoriškai psichikos sveikatos centre, nurodyta, kad juo rūpinsis teta, bet R. G. atsidūrė (duomenys neskelbtini), po to Joniškyje. Joniškyje stebimas nuo vasario 20 d., tada ir buvo atvykęs, nes reikia lankytis ir pas gydytoją, ir pas socialinę darbuotoją. Viso stebėjimo metu, karantino metu R. G. kiekvieną mėnesį pasiskambindavo, elgėsi ir kalbėjo adekvačiai, išsirašydavo vaistus. Vaistai R. G. buvo išrašomi vienam mėnesiui, paskutinį kartą vaistai buvo išrašyti 2020 m. birželio mėnesį, 2020 m. liepos 17 d. į centrą R. G. neatvyko. Šiuo metu R. G. nevartoja vaistų apie du su puse mėnesio, o nevartojant vaistų gali pradėti blogėti būklė. Buvo nustatyta, kad realiai R. G. gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau jo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), o asmens sekimas vykdomas pagal jo gyvenamąją vietą. Vertinant R. G. psichiką atrodė stabiliai, jis kalbėjo adekvačiai, sakė, kad vaistus vartoja, jokių elgesio sutrikimų nebuvo stebėta. Sakė, kad remontuojasi namą (duomenys neskelbtini), kad žmona ruošiasi gimdyti, kad čia gyvens, kursis, bet kaip vėliau pasirodė, kad viskas buvo ne taip. Nurodė, kad vykdant asmens ambulatorinį stebėjimą, asmuo turi pareigas, pasirašo, kad vykdys taisykles. Taisyklės yra tokios, ką nurodo gydytojas: nevartoti alkoholio, vartoti paskirtus vaistus ir lankytis kas mėnesį, kol bus priverstinis stebėjimas. R. G. po tuo pasirašė. Buvo informuotas, kad jeigu nevykdys įsipareigojimų bus pakeista priverstinė priemonė, apie tai bus pranešta teismui ir, kad tai bus pažeidimas. Bet to, slaugytoja informavo, kad R. G. paskutinės registracijos metu minėjo, kad gal išvyks, nebebus, važiuos dirbti, tada slaugytoja jam priminė, kad esant priverstiniam stebėjimui taip elgtis negalima. Nurodė, jog teikimu siūlo pakeisti R. G. ambulatorinį stebėjimą į priverstinį gydymą – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, nes kitaip elgtis pagal įstatymą jie negali, kadangi R. G. pažeidė nustatytas taisykles.

Asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėja advokatė Vida Povilaitienė prašė teikimą atmesti ir nutraukti priverstinio gydymo taikymą arba palikti nepakeistą priverstinį stebėjimą ambulatorinėmis sąlygos, kadangi R. G. nėra žinoma apie teismo posėdį, teismo šaukimas jam nėra įteiktas. Be to, vienas psichikos centro teikimas buvo pratęsti stebėjimą ambulatorinėmis sąlygomis.

Prokuroras siūlė teikimą tenkinti, nes yra teismo sprendimas R. G. taikyti priverčiamąsias medicinines priemones. Teismo sprendimas privalomas, jį turi vykdyti Joniškio rajono psichikos sveikatos centro darbuotojai, o pripažintas nepakaltinamu asmuo, kuriam yra taikytos priverstinės medicininės priemonės, privalo vykdyti psichikos sveikatos centro nurodymus. Teigė, jog R. G. ignoruojant šias įstatymo normas ir nevykdant psichikos sveikatos centro nurodymų, centras pagrįstai kreipėsi dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pakeitimo griežtesnėmis, nes prognozuoti asmens elgesio nėra galimybių.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata bei su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Asmens psichikos būklės vertinimas bei jos nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju svarbią reikšmę įgyja R. G. gydančių gydytojų išvados ir rekomendacijos.

Iš patikslinto teikimo, psichikos centro atstovės paaiškinimų teismo posėdyje ir bylos medžiagos matyti, kad šiuo metu R. G. psichikos būsenos negalima įvertinti todėl, kad jis nuo 2020 m. birželio mėnesio VšĮ Joniškio psichikos sveikatos centre nebesilanko, telefonu nepasiekiamas, nurodytoje gyvenamojoje vietoje nebūna, yra išvykęs į užsienį. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. eS2-4547-1048/2020, buvo išduotas leidimas paimti mažametį J. G., gimusį (duomenys neskelbtini), iš jo tėvų S. O. ir R. G.. Teismo nutartyje konstatuota, kad vaiko tėvai yra išvykę dirbti į užsienį, tiksli jų buvimo vieta nežinoma, abu tėvai vengia rūpintis savo vaiku, su tarnybomis nebendrauja ir nebendradarbiauja. Be to, R. G. būtini vaistai paskutinį kartą buvo išrašyti 2020 m. birželio mėnesį, o asmeniui nevartojant paskirtų vaistų, gydytojos psichiatrės nuomone, jam diagnozuota psichikos liga gali progresuoti.

Iš byloje esančios 2019 m. liepos 9 d. Panevėžio apylinkės teismo nutarties matyti, kad teismui svarstant VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą, dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis pakeitimo priverčiamąja medicinos priemone – ambulatoriniu stebėjimu pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir gydymo tęsimo, teismo posėdyje dalyvavęs R. G. nurodė, kad gyvens su mamos pussesere (duomenys neskelbtini), vartos vaistus, klausys gydytojų nurodymų. Teigė suprantantis, kad nesilaikant gydymo rėžimo gydymas gali būti pakeistas į stacionarinį.

Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-668/A1-243 Dėl pacientų, teismo nutartimi pripažintų nepakaltinamais ir nukreiptų priverstinai gydytis, psichosocialinės reabilitacijos tvarkos aprašo patvirtinimo, 38 punkte yra įtvirtinta, kad jei pacientas pažeidinėja priverstinio ambulatorinio stebėjimo sąlygas, nesilanko psichikos sveikatos centre, nevartoja vaistų, elgiasi asocialiai, jis siunčiamas į teritorinę psichiatrijos įstaigą, tuo pat metu inicijuojant teisme priverstinio ambulatorinio gydymo pakeitimą priverstiniu gydymu psichiatrijos stacionare.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei išdėstytas aplinkybes laikytina, kad R. G. būdamas informuotas apie pasekmes, pažeidė priverstinio ambulatorinio stebėjimo sąlygas, gydytis ir net apsilankyti Psichikos sveikatos centre nebesutinka/vengia, nevartoja vaistų, todėl konstatuotina, kad Joniškio psichikos sveikatos centras pagrįstai kreipėsi į teismą dėl priverčiamosios medicinos priemonės R. G. pakeitimo į griežtesnę, nes R. G. nevykdant priverstinio ambulatorinio stebėjimo sąlygų, jo stebėjimą ir gydymą galima užtikrinti tik pakeitus taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 ir 440 straipsniais,

nutaria:

viešosios įstaigos Joniškio psichikos sveikatos centro teikimą tenkinti.

R. G. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.