Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Medlera“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Medlera“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti 2015 m. gruodžio 22 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-791; 2) panaikinti 2016 m. balandžio 15 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sprendimą Nr. 69-42; 3) panaikinti 2016 m. liepos 7 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. S-144(7-96/2016).

Paaiškino, kad pareiškėjai buvo priskaičiuota ir nurodyta į biudžetą sumokėti 56 411,90 Eur pelno mokestį (toliau – ir PM), 7 343,88 Eur PM delspinigių ir 5 641 Eur PM baudą. Kadangi Kauno AVMI patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėja savo buhalterinę apskaitą tvarkė pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, nes už 2013 m. Kauno AVMI pateikė netikslią metinę PM deklaraciją. Nustatyta, kad pareiškėja deklaravo 1 298 524 Lt apmokestinamojo pelno sumą ir, pritaikiusi 0 proc. tarifą, deklaravo 0 Lt PM. Buvo konstatuota, kad pareiškėja, apskaičiuodama PM už 2013 m., nepagrįstai prisitaikė 0 proc. PM tarifą, nes patikrinimo metu nustatyta, jog šio mokestinio laikotarpio pajamos iš socialinių įmonių neremtinos veiklos sudarė 64,16 proc. visų pajamų.

Teigė, kad Komisija skundžiamu sprendimu netinkamai išaiškino ir byloje pritaikė „gamybos“ ir „prekybos“ veiklų sąvokas, t. y. netinkamai pasisakė ar nagrinėjamu atveju buvo pagamintas naujas produktas, ar tik parduotas, kas iš esmės įtakoja priskaičiuotų mokestinių nepriemokų dydį.

Atlikto patikrinimo akte teigiama, kad pareiškėja iš Kinijos įmonės įsigijo magnetinio rezonanso sistemą, kuri buvo importuota į Lietuvą ir neva ši sistema kaip prekė buvo parduoda UAB „Medwood“. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad siuntose buvo daugiau kaip 418 įvairių komplektuojančių dalių. Dalys, reikalingos įrenginio pagaminimui, buvo importuojamos į Lietuvą ne vienu metu, jos buvo gabenamos įvairiais transporto būdais, dalį detalių savarankiškai pirkosi ir gabeno UAB „DG ir Ko“. Pažymėjo, kad norėdama parduoti įrenginį, skirtą konkrečioms paslaugoms teikti, turėjo iš šių importuotų detalių visumos surinkti, sukomplektuoti, sumontuoti, t. y. šį įrenginį, kaip konkretų atskirą turto vienetą, pagaminti.

Pareiškėjos veiklos vykdymo procese buvo sukurtas naujas produktas – įrenginys, įgijęs naujos konkrečios prekės pavidalą, paskirtį, savybes, atitinkantį konkretų prekės kodą. Todėl šiuo konkrečiu atveju būtina atskirti dvi atskiras veiklas, kurias vykdė pareiškėja, gamybą ir prekybą. Šiuo atveju, iš Kinijos atgabentų detalių surinkimas į visumą buvo ne kas kita, o naujo produkto sukūrimas, t. y. gamyba (magnetinio rezonanso tomografo sistemos pagaminimas). Ši veikla priskiriama kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybai. Pabrėžtina, kad tokia ekonominė veikla, t. y. gamyba, yra leidžiama įmonėms, turinčioms socialinės įmonės statusą bei norinčioms taikyti 0 proc. PM tarifą, kadangi ji nepatenka į sąrašą veiklų, kurios priskiriamos socialinių įmonių neremtinų veiklų kategorijai.

Nurodė, kad darbams, kuriems pareiškėja neturėjo reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, samdė kitas įmones, kurių darbuotojų kvalifikacija atitiko keliamus reikalavimus. Toks kitų įmonių samdymas tam tikram darbui, neturint savo įmonėje kvalifikuotų darbuotojų, nėra draudžiamas.

Pažymėjo, kad patikrinimo akte buvo teisingai nustatyta, kad tarp pareiškėjos ir UAB „Medwood“ buvo sudarytas sandoris dėl dviejų atskirų elementų, tačiau suklysta juos įvardijant. Buvo sudarytas sandoris dėl statybos darbų bei įrenginio pagaminimo.

Atsižvelgiant į tai, kad iš Kinijos buvo gabenamos dalys, o ne įrenginys kaip toks, darytina išvada, kad Komisija reikiamai neįsigilino į situacijos esmę ir neįvertino visų aplinkybių, kurios aiškiai leidžia nustatyti, kad pareiškėja, įsigydama komplektuojančias detales, iš jų sukomplektavo, sumontavo, t. y. pagamino įrenginį ir jį (kaip gamybos metu pagamintą produktą), pardavė UAB „Medwood“, todėl jos gautos pajamos negalėjo būti laikomos pajamomis iš prekybinės veiklos. Be to, tarp pareiškėjos ir UAB „Medwood“ sudarytoje rangos sutartyje yra nurodyta, jog pareiškėja atlieka statybos remonto darbus ir magnetinio rezonanso montavimo darbus, tačiau nėra nurodyta, kad parduoda įrenginį.

Apskaičiuojant mokestį, buvo visiškai ignoruojami buhalteriniai apskaitos įrašai, kurie liudija aplinkybę, kad nebuvo įsigytas magnetinio rezonanso tomografo įrenginys, o buhalterinės apskaitos sąskaitoje 2015 (prekės kelyje) buvo apskaitytos prekės, kurios nurašytos į sąnaudas buhalterinėje sąskaitoje kaip medžiagos naudojant buhalterinę sąskaitą 60030 (tiesioginių medžiagų sąnaudos).

Teigė, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėja atitiko visas tris Pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) 5 straipsnio 5 dalyje reikalaujamas sąlygas, kad būtų galima taikyti 0 proc. PM tarifą. Nurodė, kad netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, buvo netinkamai pritaikytas PMĮ ir neteisingai apskaičiuotas PM.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad įvertinusi patikrinimo metu surinktą informaciją ir nustatytas aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjos ir UAB „Medwood“ 2012 m. birželio 5 d. rangos sutartimi įformintą sandorį sudaro du atskiri elementai: magnetinio rezonanso tomografo pardavimo sandoris ir statybos remonto darbų pardavimo sandoris. Atliktų darbų aktuose išvardinti statybos remonto darbai yra bendro pobūdžio ir galėjo būti parduodami atskirai nuo magnetinio rezonanso tomografo sistemos. Jeigu papildomas sandorio elementas (prekė ar paslauga) turi atskirą savarankišką tikslą, o klientui yra galimybė pasirinkti gauti tik pagrindinę paslaugą ar prekę, ar pagrindinę ir papildomą, už papildomą mokestį, tai tokios prekės ir paslaugos gali būti laikomos savarankiškomis. Kitas sandorio elementas sutartyje įvardintas kaip „magnetinio rezonanso sistemos montavimo darbai“, pagal atliktų darbų aktus ir sunaudotų įrenginių žiniaraštį nustatyta, kad magnetinio rezonanso tomografo montavimo darbai sudarė tik nežymią dalį šio sandorio vertės, o pagrindinę dalį sudarė magnetinio rezonanso tomografo pardavimo kaina. Be to, pareiškėja neturėjo kvalifikuotų darbuotojų magnetinio rezonanso instaliavimo darbams atlikti, todėl atliktų darbų akte nurodyti magnetinio rezonanso tomografo montavimo darbai vertinami kaip papildoma paslauga prie pagrindinės prekės – magnetinio rezonanso tomografo sistemos, o sandorio pagrindinis tikslas buvo pelno iš šios sistemos pirkimo ir pardavimo skirtumo. Aplinkybė, kad pareiškėja už magnetinio rezonanso sistemą gautas pajamas apskaitė buhalterinėje sąskaitoje 5051 (statyba) nereiškia, kad iš tikrųjų buvo tiekiamos paslaugos, o ne prekė.

Teigė, kad pareiškėja neatitinka PMĮ 5 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų, nes 2013 m. pajamos iš socialinių įmonių neremtinos veiklos sudarė 64,16 proc. visų pajamų. Tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėja daugiausiai pajamų gavo iš prekybinės veiklos ir tai neatitinka socialinių įmonių tikslo.

Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė duomenų, įrodančių, kad ji yra licencijuotas magnetinio rezonanso įrangos gamintojas, bet to, šio gaminio rinkai neteikė savo vardu, kaip reglamentuojama teisės aktuose, todėl nėra laikoma gamintoju teisės aktų nustatyta tvarka. Tai, kad pareiškėja įsigijo standartizuotą magnetinio rezonanso sistemos modelį tik įrodo, kad tokio modelio surinkimas iš pateiktų standartizuotų dalių, negali būti traktuojamas kaip magnetinio rezonanso tomografo sistemos pagaminimas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Teigė, kad pareiškėja įgijo visą įrenginį, o ne jo atskiras dalis. Įrenginio tikrasis gamintojas yra Kinijos įmonė.

Šioje byloje kilo ginčas dėl Kauno AVMI 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. (04.7.2)-FR0682-791, VMI 2016 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. 69-42 ir Komisijos 2016 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. S-144(7-96/2016) teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad Kauno AVMI 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-791patvirtino 2015 m. spalio 26 d. patikrinimo aktą Nr. (13.2)FR0680-730 ir nurodė pareiškėjai sumokėti papildomai apskaičiuotą 56 411,90 Eur PM, 7343,88 Eur PM delspinigių ir 5641 Eur PM baudą (b. l. 36–46).

Pareiškėja, nesutikdama su Kauno AVMI sprendimu, 2016 m. sausio 14 d. pateikė skundą VMI, kuri 2016 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 69-42 patvirtino Kauno AVMI sprendimą (b. l. 27–34).

2016 m. gegužės 9 d. pareiškėja, nesutikdama su VMI priimtu sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2016 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. S-144(7-96/2016) patvirtino VMI sprendimą (b. l. 12–26).

PMĮ 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienetų apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 proc. mokesčio tarifą, jeigu per mokestinį laikotarpį vieneto darbuotojų, priklausančių Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnyje nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms, skaičius sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus (1 punktas), ir per mokestinį laikotarpį vienetas nevykdo veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, tvirtinamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, arba per mokestinį laikotarpį iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų visų vieneto pajamų (2 punktas), ir mokestinio laikotarpio paskutinę dieną vienetai turi socialinės įmonės statusą (3 punktas).

Iš pateiktos PMĮ 5 straipsnio 5 dalies nuostatos matyti, kad norint apmokestinti apmokestinamąjį pelną 0 proc. PM tarifu, būtina atitikti visas šioje teisės nuostatoje nurodytas sąlygas. Nagrinėjamu atveju, keliamas klausimas, ar pareiškėja atitiko 2 punkte įtvirtintą sąlygą, t. y., ar iš įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 proc. visų pareiškėjos pajamų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1501 patvirtino socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą. Pagal šio nutarimo 9 punktą, socialinių įmonių neremtinai veiklai yra priskiriama didmeninė ir komisinė prekyba, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais.

Nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, kad Kauno AVMI nustatė, jog pareiškėjos 2013 m. pajamos iš socialinių įmonių neremtinos veiklos sudarė 64,16 proc. visų jos pajamų, todėl pareiškėja neturėjo teisėto pagrindo deklaruoto 1 298 524 Lt apmokestinamojo pelno apmokestinti 0 proc. PM tarifu, t. y. neatitiko PMĮ 5 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos. Tokia išvada buvo grindžiama tuo, kad pareiškėja įvykdė magnetinio rezonanso tomografo pardavimo sandorį, o ne jo gamybą. Nustatyta, kad 2012 m. birželio 20 d. pareiškėja su Kinijos įmone „Alltech Medical Systems, LLC“ sudarė sutartį dėl magnetinio rezonanso sistemos EchoStar 1.5T įsigijimo, kuri buvo transportuojama dalims, t. y. dalis įrenginio transportuota oru, dalis jūra. Su šia Kauno AVMI išvada sutiko ir VMI, ir Komisija skundžiamuose sprendimuose.

Pareiškėja skunde nurodė, kad tokia išvada yra nepagrįsta, kadangi ji įgijo ne visą įrenginį, o tik atskiras jo detales, iš kurių pati pagamino magnetinio rezonanso tomografo sistemą.

Šis pareiškėjos skundo argumentas atmestinas, kadangi iš teismui pateiktos Komisijos byloje esančios pareiškėjos ir Kinijos įmonės „Alltech Medical Systems, LLC“ pirkimo-pardavimo sutarties (Komisijos byla Nr. 7-96/2016, t. 4, b. l. 167–188) matyti, kad sutarties šalys susitarė dėl visos magnetinio rezonanso sistemos EchoStar 1.5T sistemos pirkimo-pardavimo, o ne atskirų jos detalių, kaip teigia pareiškėja. Be to, šioje sutartyje yra nurodyta galutinė šio įrenginio kaina, o ne atskirų jo detalių kainos.

Aplinkybę, jog pareiškėja vykdė magnetinio rezonanso tomografo sistemos pardavimą, o ne gamybą, patvirtina ir 2012 m. birželio 5 d. pareiškėjos bei UAB „Medwood“ rangos sutartis (Komisijos byla Nr. 7-96/2016, t. 1, b. l. 116–119). Sutartis buvo sudaryta dėl statybos remonto darbų ir magnetinio rezonanso sistemos montavimo darbų atlikimo. Komisija, ištyrusi su šios sutarties sudarymu susijusias aplinkybes, padarė išvadą, kad sandorį sudaro du atskiri elementai: magnetinio rezonanso tomografo pardavimo sandoris ir statybos remonto darbų pardavimo sandoris, kadangi pagal atliktų darbų aktus ir sunaudotų įrenginių žiniaraštį nustatyta, kad magnetinio rezonanso tomografo montavimo darbai sudarė tik nežymią dalį šio sandorio vertės, pagrindinę dalį sudarė magnetinio rezonanso tomografo pardavimo kaina. Teismas neturi pagrindo abejoti šios išvados teisingumu, kadangi iš kartu su PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad atliktų darbų kaina yra 3 539 450,23 Lt (Komisijos byla Nr. 7-96/2016, t. 1, b. l. 131), pateiktų darbų atlikimo aktų už 2013 m. vasario mėn. (Komisijos byla Nr. 7-96/2016, t. 1, b. l. 133–140), matyti, kad darbai buvo atlikti už 382 648,56 Lt, o panaudotų įrenginių žiniaraštyje nurodyta magnetinio rezonanso tomografo EchoStar 1.5T kaina 3 156 801,67 Lt (Komisijos byla Nr. 7-69/2016, t. 1, b. l. 132). Taigi, akivaizdu, kad pagrindinė sutarties dalis buvo susijusi su magnetinio rezonanso tomografo pardavimo kaina.

Taip pat, nagrinėjamu atveju, Komisija nustatė, kad UAB „DG ir Ko“ ir UAB „Medwood“ 2012 m. birželio 5 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl magnetinio rezonanso tomografo EchoStar 1.5 T sistemos įsigijimo už 4 850 000 Lt (į sutarties kainą įėjo sistemos pristatymo ir sumontavimo darbai). UAB „Medwood“ užsakė pareiškėją, jog ji atliktų magnetinio rezonanso tomografo EchoStar 1.5T sistemos paleidimo darbus už 292 006,34 Lt. 2013 m. balandžio 16 d. sutarties šalys pasirašė sutarties priedą dėl papildomų išlaidų susijusių su magnetinio rezonanso EchoStar 1.5T sistemos paleidimo darbais už 293 006,34 Lt (Komisijos byla Nr. 7-96/2016, t. 4, b. l. 121).

Komisija ginčijamame sprendime atkreipė dėmesį, kad pareiškėja gamybai būdingų įrašų finansinėje apskaitoje nefiksavo. Jei pareiškėja būtų vykdžiusi gamybą, ji būtų turėjusi fiksuoti finansinės apskaitos įrašus atitinkamose sąskaitose rodančiose, kokios detalės, įvairios išlaidos (pvz.: darbo užmokesčio, elektros energijos) patenka į gaminamo produkto savikainą, taip pat gaminamą/pagamintą produktą fiksuoti sąskaitoje, žyminčioje nebaigtą gamybą, tačiau tokių įrašų finansinėje apskaitoje pareiškėja nefiksavo.

Visos šios Komisijos nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja vykdė ne įrenginio gamybą, o jo pardavimą bei paleidimą. Teismas neturi pagrindo abejoti šiomis aplinkybėmis, kadangi vien tik pareiškėjos nurodomi buhalterinės apskaitos įrašai, kurie pasak jos liudija aplinkybę, kad nebuvo įsigytas magnetinio rezonanso tomografo įrenginys, o buhalterinės apskaitos sąskaitoje 2015 (prekės kelyje) buvo apskaitytos prekės, kurios nurašytos į sąnaudas buhalterinėje sąskaitoje, kaip medžiagos naudojant buhalterinę sąskaitą 60030 (tiesioginių medžiagų sąnaudos), nelaikomi pakankamais įrodymais, paneigiančiais Komisijos nustatytas aplinkybes.

Pažymėtina, kad šiuos įrašus įvertino ir Komisija skundžiamame sprendime, tačiau taip pat jų nelaikė pakankamais įrodymais dėl įrenginio gamybos faktui pagrįsti, todėl pareiškėja yra neteisi teigdama, jog apskaičiuojant PM jie buvo ignoruojami.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. V-18 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 4:2009 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ ir Lietuvos medicinos normos MN 100:2009 „Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo“ (redakcija nuo 2015 m. birželio 9 d. iki 2017 m. sausio 26 d.) 7 punktas nustato, kad gamintojas – asmuo, atsakingas už medicinos prietaiso projektavimą, gamybą, įpakavimą bei ženklinimą iki šio gaminio pateikimo rinkai savo vardu, nepaisant to, ar jis pats atliko tuos veiksmus, ar jo pavedimu – trečioji šalis. Gamintoju taip pat laikomas asmuo, kuris surenka, įpakuoja, perdirba, visiškai atnaujina ir (arba) žymi vieną ar daugiau gatavų gaminių ir (arba) nustato jų, kaip medicinos prietaisų, paskirtį, ketindamas juos teikti rinkai savo vardu. Gamintoju nelaikomas asmuo, kuris surenka arba pritaiko jau esančius rinkoje medicinos prietaisus, kad šie galėtų būti panaudoti pagal paskirtį konkrečiam pacientui.

Atsižvelgiant į pateiktą nuostatą ir byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėja negali būti laikoma gamintoja, kadangi, nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad pareiškėja atliko tik įrenginio paleidimo darbus, be to, byloje nėra duomenų, įrodančių, jog ji įrenginį į rinką išleido savo vardu.

Tai, kad pareiškėja negali būti laikoma įrenginio gamintoja, patvirtina ir tai, kad ji neturėjo reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Nors pareiškėja skunde nurodė, kad samdė kitas įmones, kurių darbuotojų kvalifikacija atitiko keliamus reikalavimus, tačiau šiuos jos teiginius paneigia Komisijos nustatytos aplinkybės. Komisija skundžiamame sprendime pažymėjo, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjos darbuotojai buvo įdarbinti konsultuojančiais gydytojais, paprastais darbininkais arba biuro administracijos darbuotojais. Teismas neturi pagrindo abejoti tokia Komisijos išvada, kadangi faktą, jog pareiškėja neturėjo reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, patvirtina ir UAB „DG ir Ko“ direktoriaus A. J. paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad pareiškėjai neužteko kompetencijos pilnai atlikti technologinius MRI sistemos įdiegimo ir suderinimo darbus bei užtikrinti, garantinį – po garantinį aptarnavimą (Komisijos byla Nr. 7-96/2016, t. 4, b. l. 114).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Kauno AVMI, VMI ir Komisija, spręsdamos dėl pareiškėjos galimybės taikyti 0 proc. PM tarifą, nepažeidė teisės aktų nuostatų, teisingai ir objektyviai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neatitinka PMĮ 5 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos, kadangi ji vykdė veiklą, kuri yra įtraukta į socialiai neremtinų veiklų sąrašą, t. y. atliko magnetinio rezonanso tomografo pardavimą, ir jos pajamos iš šios veiklos viršijo 20 proc. Todėl pareiškėjai buvo teisėtai apskaičiuotas 56 411,90 Eur PM, 7 343,88 Eur PM delspinigių ir 5 641 Eur PM bauda. Taigi, Kauno AVMI 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. (04.7.2)-FR0682-791, VMI 2016 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. 69-42 ir Komisijos 2016 m. liepos 7 d. sprendimas Nr. S-144(7-96/2016) laikytini teisėtais ir pagrįstais, juos naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Medlera“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.