Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nukentėjusiajai A. G., kaltinamajam P. G., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, nuo 2005-01-24 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, pastaruoju metu gyvenantis Kauno nakvynės namuose (duomenys neskelbtini), 2016-02-11 teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 2 d. (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. G. 2016-02-11, apie 18.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su sugyventine A. G. metu, nežymiai sutrikdė jos sveikatą, tai yra: abiejomis rankomis ją smaugė, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į skruosto dešinę pusę bei vieną kartą įspyrė į dešinės kojos blauzdą, tokiu būdu padarydamas kraujosruvą dešinio dilbio nugariniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, kraujosruvą dešinio dilbio nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, dvi kraujosruvas kairio dilbio nugariniame bei išoriniame paviršiuose, nubrozdinimą kairio riešo srityje.

Kaltinamasis P. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad teismas jį įpareigojo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. G.. 2016-02-11, apie 18 val. jis atėjo į sugyventinės namus pasiimti savo daiktų. Buvo išgėręs tris skardines alaus, tarp jų kilo konfliktas. Neneigia galėjęs sugyventinę smaugti, suduoti jai į veidą ir į koją, tačiau visų įvykio aplinkybių neprisimena.

Nukentėjusioji A. G. parodė, kad 2016-02-11, apie 18.00 val. pas ją į namus atėjo sugyventinis P. G., kuris teismo buvo įpareigotas išsikelti iš jos buto. Ar jis buvo neblaivus, pasakyti negali. Tarp jų kilo konfliktas, kaltinamasis keikė ją necenzūriniais žodžiais, smaugė, sudavė smūgį į veidą, spyrė į koją, stumdė.

Iš 2016-02-11 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio K. M. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad smurtą patyrusi A. G. paaiškino, jog jos sugyventinis P. G. prieš ją naudojo smurtą: rankomis smaugė, pastūmė, dėl ko ji nukrito ir susižeidė koją (b.l. 14-17).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G405/2016(02) nurodyta, jog A. G. nustatyti šie sužalojimai: kraujosruva dešinio dilbio nugariniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, kraujosruva dešinio dilbio nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, dvi kraujosruvos kairio dilbio nugariniame bei išoriniame paviršiuose, nubrozdinimas kairio riešo srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 12).

2016-02-11 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-5).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas nežymiai sutrukdžius savo šeimos nario sveikatą, P. G. pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, paaiškino, kad būdamas išgėręs, sukonfliktavo su savo sugyventine, galėjo ją smaugti, suduoti smūgius į veidą ir į koją. Kad konflikto metu nežymiai buvo sutrikdyta A. G. sveikata, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada ir pačios nukentėjusiosios parodymai. Pažymėtina tai, kad į A. G. namus kaltinamasis atėjo pažeisdamas kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios – kuri buvo palikta galioti iki Kauno apylinkės teismo 2016-02-11 nuosprendžio įsiteisėjimo. Kadangi P. G. nežymų sveikatos sutrikdymą padarė savo sugyventinei, o toks asmuo pagal BK 248 str. 2 d. nuostatas yra kaltinamojo šeimos narys, jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 str. 2 d.

P. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). aplinkybių nenustatyta.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Skirdamas bausmę P. G., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį. Vertinant P. G. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas antrą kartą (Kauno apylinkės teismo 2016-02-11 nuosprendis neįsiteisėjęs), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirba, psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje neužregistruotas. Skiriant bausmę, būtina atsižvelgti ir į tai, kad P. G. prieš A. G. smurtauja nebe pirmą kartą, ką patvirtina Kauno apylinkės teismo 2016-02-11 nuosprendis. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą P. G. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant mažesnį negu vidurkis dydį. Kadangi Kauno apylinkės teismo 2016-02-11 nuosprendis neįsiteisėjęs, paminėtu ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrintinos.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Tačiau įvertinus tai, kad P. G. nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, savo sugyventinės atsiprašė, duomenų apie naujus jo atžvilgius pradėtus ikiteisminius tyrimus, nepateikta, pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, P. G. skirtinas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-02-17 pažymą Nr. TP-7-1736 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 23,16 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš P. G. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant P. G. neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72² str., P. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

P. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (Kauno miesto Santakos policijos komisariate) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš P. G. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.