- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-29
- Bylos Nr.
- 2A-616-431/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10096-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- AB „Citadele“
- Ieškovas
- A. K., I. Š.
- Kategorijos
- 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Almos Urbanavičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Citadele“ bankas apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. K. ir I. Š. ieškinį atsakovui AB „Citadele“ bankas dėl žalos ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo 17091 Lt išankstinio kredito grąžinimo mokesčio, 1050 Lt išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka ir 192 Lt materialiųjų palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2900 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog 2007-04-24 su atsakovu sudarė Kreditavimo sutartį Nr. BKS/844, kuria ieškovams buvo suteiktas 91014,24 EUR dydžio tikslinis kreditas gyvenamajam būstui (butui) ir automobilio parkavimo vietai įsigyti. Siekiant užtikrinti bankui prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, ieškovai atsakovui hipoteka įkeitė įsigyjamą butą ir automobilio parkavimo vietą. 2012-07-17 ieškovai kreipėsi į atsakovą, prašydami suteikti rašytinį kreditoriaus leidimą perleisti hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą. Atsakovo sutikimas buvo būtinas siekiant sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. 2012-07-18 atsakovas raštu Nr. MB4.1-1606 informavo ieškovus, kad jis neprieštarauja dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir nurodė, jog į nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį yra būtina įtraukti sąlygą, kad iš gaunamų pagal turto pirkimo-pardavimo sutartį lėšų atsakovui turi būti grąžinta ne mažesnė kaip 90827,39 EUR suma, iš kurios 85877,33 EUR negražintas kreditas, 0,01 EUR delspinigių ir 4950,05 EUR priešlaikinio grąžinimo mokesčio (ekvivalentas litais – 17091,53 Lt). 2012 m. liepos 24 d. – 26 d. ieškovai pavedimais sumokėjo atsakovui 90827,39 EUR, iš kurių 4950,05 EUR (17091,53 Lt) išankstinio kredito grąžinimo mokesčio. 2012-09-03 ieškovai pateikė rašytinę pretenziją atsakovui, reikalaudami grąžinti neteisėtai išreikalautą grąžinimo mokestį, tačiau atsakovas atsisakė. Ieškovai yra vartotojai, todėl Kreditavimo sutartis turi būti vertinama atsižvelgiant į vartotojų teisių apsaugai taikomas specialiąsias taisykles, o ieškovų pažeistos teisės ir teisėti interesai privalo būti ginami remiantis vartotojų teisių apsaugai taikomais principais ir taisyklėmis. Atsakovas vienašališkai ieškovams nustatė privalomą nekilnojamojo turto pardavimo sąlygą – iš anksto grąžinti atsakovui kreditą, taip pat sumokėti grąžinimo mokestį. Kredito grąžinimas iš anksto buvo ne ieškovų tikslas, bet atsakovo iniciatyva privalomai ieškovams nustatyta nekilnojamojo turto pardavimo sąlyga. Todėl kreditavimo sutarties 8.1.2.2 punktas šiuo atveju negali būti taikomas ir iš ieškovų grąžinimo mokestins negalėjo būti reikalaujamas. Atsakovas pažeidė CK 6.200 str. 1 dalyje įtvirtintus sutarčių vykdymo principus, elgėsi nesąžiningai, neekonomiškai, nesilaikė elgesio standarto, taikomo bankams, todėl pagal CK 6.256 str. 2-3 dalis atsakovas privalo atlyginti ieškovų patirtus nuotolius.
Atsakovas nesutiko su ieškiniu, nurodė, jog Kreditavimo sutarties Nr. BKS/844 Bendrosios dalies 8.1.2.2. punkte nustatyta, jog kredito gavėjams grąžinant atsakovui visą kreditą ar jo dalį ne 8.1.2.1. punkte numatyta tvarka, t. y. nepasibaigus fiksuotų palūkanų periodui, atsakovas turi teisę nepriimti grąžinamos prieš terminą sumos, arba kredito gavėjai privalo sumokėti atsakovui priešlaikinio kredito grąžinimo mokestį, kuris nustatomas procentais nuo prieš terminą grąžinamos kredito sumos ir apskaičiuojamas pagal pateiktą formulę, tačiau bet kokiu atveju priešlaikinio kredito grąžinimo mokesti yra ne mažesnis kaip 1,5 procento nuo prieš terminą grąžinamos kredito sumos. Ieškovai atsakovui nepasiūlė kitų užtikrinimo priemonių. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sutarties 8.1.2.2. punkte nustatytas terminas atsakovo naudai, todėl ieškovai negalėjo reikalauti, kad atsakovas priimtų prievolės įvykdymą pirma laiko. Toks principas, anot atsakovo, paaiškinamas tuo, kad skolininkui paskolą grąžinus pirma laiko, kreditorius gautų mažiau palūkanų, todėl būtų pažeisti jo interesai, kuriuos gina terminas. Kreditorius gali sutikti, kad skolininkas įvykdytų prievolę pirma laiko. Kreditavimo sutarties Nr. BKS/844 8.1.2.2. punkte buvo nustatyta tvarka, kuriai esant ieškovai galėjo šiuo konkrečiu atveju įvykdyti prievolę anksčiau laiko ir ja pasinaudojo, t. y. grąžino suteiktą kreditą bei nustatyta tvarka sumokėjo 4.950,05 EUR priešlaikinio grąžinimo mokestį. Skolininkas laisva valia įvykdęs prievolę pirma laiko neturi teisės reikalauti grąžinti tai, kas įvykdyta, nes tokiu atveju įvykdymas turėjo teisinį pagrindą – galiojančią prievolę. Skolininkas, prievolę pirma laiko įvykdęs ne laisva valia, įvykdymą gali ginčyti bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, nes prievolės įvykdymas yra sandoris ir jo galiojimas siejamas su laisva šalies valia. Tačiau šiuo konkrečiu atveju ieškovai sandorio neginčija.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovams 17091 Lt išankstinio kredito grąžinimo mokesčio, 1050 Lt išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, 192 Lt palūkanų, 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą 18333 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-10-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2900,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas kreditavimo sutarties pagrindu atsiradusius šalių sutartinius santykius vertino kaip vartojimo sutarties santykius. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog Kreditavimo sutarties Nr. BKS/844 Bendrosios dalies 8.1.2.2. punkte nustatyta, jog kredito gavėjams grąžinant bankui visą kreditą ar jo dalį ne 8.1.2.1. punkte numatyta tvarka, t. y. nepasibaigus fiksuotų palūkanų periodui, bankas turi teisę nepriimti grąžinamos prieš terminą sumos, arba kredito gavėjai privalo sumokėti bankui priešlaikinio kredito grąžinimo mokestį, kuris nustatomas procentais nuo prieš terminą grąžinamos kredito sumos ir apskaičiuojamas pagal pateiktą formulę, tačiau bet kokiu atveju priešlaikinio kredito grąžinimo mokestis yra ne mažesnis kaip 1,5 procento nuo prieš terminą grąžinamos kredito sumos. Vartojimo kredito grąžinimas anksčiau nustatyto termino taip pat yra numatytas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme. Teismas nustatė, kad ieškovų tikslas buvo parduoti bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą, o ne anksčiau numatyto termino grąžinti bankui kreditą. 2012-07-17 raštu ieškovai kreipėsi į atsakovą su prašymu, kad šis leistų perleisti hipoteka bankui įkeistą butą, taip pat paprašė atsakovo nurodyti visas sąlygas ir reikalavimus, kuriuos bankas keltų ieškovams, jeigu būtų priimtas sprendimas pakeisti kreditavimo sutarties specialiosios dalies sąlygose nurodytą ieškovų prievolių užtikrinimo būdą, t. y. nurodyti alternatyvaus įkeičiamo objekto kainą, reikalavimus įkeičiamam daiktui, nurodyti galimo depozito dydį, jeigu būtų nuspręsta ieškovų prievolių įvykdymą bankui užtikrinti pateikiant piniginį užstatą. Tačiau atsakovas, gavęs ieškovų 2012-07-17 raštą, nesprendė pasiūlytų alternatyvių kreditavimo sutarties tolesnio vykdymo būdų ir vienareikšmiškai pareikalavo grąžinti visą kredito sumą. Taigi, ne ieškovai kreipėsi į banką su prašymu leisti grąžinti kreditą anksčiau laiko, o atsakovas pareikalavo grąžinti visą kreditą anksčiau laiko. Duomenų, jog ieškovų tikslas buvo anksčiau numatyto termino grąžinti bankui kreditą, taip pat duomenų, jog ieškovai netinkamai vykdė kreditavimo sutartį, byloje nenustatyta, todėl, atsakovas, pareikalavęs grąžinti visą kredito sumą anksčiau laiko, pats yra atsakingas už patirtus nuostolius ir nėra pagrindo atsakomybę dėl atsakovo patirtų nuostolių perkelti ieškovams. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis šalių bendradarbiavimo, protingumo ir ekonomiškumo principais, padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai pareikalavo ieškovus sumokėti 4950,05 EUR (17091,53 Lt) dydžio išankstinio kredito grąžinimo mokestį. Todėl 17091,53 Lt dydžio atsakovui sumokėtą išankstinio kredito grąžinimo mokestį priteisė ieškovams iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Atsakovas AB „Citadele“ bankas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:
1) CK 6.156 straipsnio 1 dalyje yra įvirtintas sutarties laisvės principas. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Todėl sutartys turi būti vykdomos taip kaip nustatyta sutartyje. Sutarties laisvės principas užtikrina sutarties šalies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jos interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo būdu. Teismas nepripažino, jog kreditavimo sutarties 8.1.2.2 punkte numatyta sąlyga yra nesąžininga.
2) Kreditavimo sutarties 8.1.2.2. punkte nustatys terminas yra atsakovo naudai. Jeigu skolininkas paskolą grąžintų pirma laiko, kreditorius gautų mažiau palūkanų, todėl pagal CK 6.873 straipsnio 4 dalį būtų pažeisti jo interesai, kuriuos gina terminas. Bankų veiklai yra taikomas ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, pagal kurio 31 straipsnio 6 dalį bankas privalo nuolat stebėti ir dokumentuose fiksuoti, ar klientas vykdo sutartinius įsipareigojimus, ar jo finansinė ir ekonominė būklė nekelia grėsmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų finansų įstaigai vykdymui. Ieškovai nepasiūlė atsakovui kitų užtikrinimo priemonių. Ieškovų pateiktame prašyme yra tik deklaratyvūs teiginiai, o ne realūs pasiūlymai.
3) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai kreipėsi į atsakovą, prašydami pakeisti sutarties sąlygas, o atsakovas nebendradarbiavo. Ieškovai turėjo kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Tačiau jie pasirinko kitą kelią ir prievoles pagal kreditavimo sutartį įvykdė laisva valia. Kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo neinicijavę ieškovai turėtų prisiimti savo neveikimo riziką. Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalį skolininkas laisva valia įvykdęs prievolę pirma laiko, neturi teisės reikalauti grąžinti tai, kas įvykdyta, nes tokiu atveju įvykdymas turėjo teisinį pagrindą – galiojančią prievolę.
Atsiliepimas
Ieškovai atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, jog kreditavimo sutarties 8.1.2.2 punkto sąlyga yra taikoma tik tuo atveju, jeigu kreditas grąžinamas anksčiau termino kredito gavėjo iniciatyva. Šiuo atveju atsakovas vienašališkai nusprendė ir 2012 m. liepos 18 d. raštu ieškovams nurodė, kad išankstinis kredito grąžinimas yra būtina sąlyga ieškovams parduoti atsakovui įkeistą butą. Ieškovai neturėjo alternatyvos negrąžinti kredito, nes priešingu atveju ieškovai objektyviai negalėtų parduoti įkeisto buto. Aplinkybę, kad atsakovas negali reikalauti iš ieškovų priešlaikinio kredito grąžinimo mokesčio, patvirtina ir CK 4.170 straipsnio 5 dalis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje kilo ginčas dėl kredito įstaigos teisės reikalauti iš kredito gavėjo išankstinio kredito grąžinimo mokesčio.
Byloje nustatyta, kad ieškovai su atsakovu 2007-04-24 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. BKS/844 (su vėlesniais jos pakeitimais) (b. l. 11-24), pagal kurią ieškovams buvo suteiktas 82904,55 EUR dydžio kreditas buto įsigijimui. Minėtos sutarties 8.1.2. puntu buvo numatytos kredito grąžinimo prieš terminą kredito gavėjų iniciatyva sąlygos, jeigu sutartyje numatytos fiksuotos palūkanos. Pagal 8.1.2.1 punktą kredito gavėjai turi teisę grąžinti bankui visą ar dalį kredito fiksuotų palūkanų keitimo dieną, pasibaigus sutarties specialiojoje dalyje nurodytam palūkanų periodui, tik prieš vieną mėnesį pateikę bankui raštišką pranešimą apie priešlaikinį kredito ar jo dalies grąžinimą. Pagal sutarties 8.1.2.2 punktą kredito gavėjams grąžinant bankui visą kreditą ar jo dalį ne 8.1.2.1. punkte numatyta tvarka, bankas turi teisę nepriimti grąžinamos prieš terminą sumos, arba kredito gavėjai privalo sumokėti bankui priešlaikinio kredito grąžinimo mokestį, kuris nustatomas procentais nuo prieš terminą grąžinamos kredito sumos ir apskaičiuojamas pagal pateiktą formulę, tačiau bet kokiu atveju priešlaikinio kredito grąžinimo mokestis yra ne mažesnis kaip 1,5 procento nuo prieš terminą grąžinamos kredito sumos. Kredito gavėjai privalės sumokėti bankui mokestį, kuris bus apskaičiuotas nurodyta tvarka ir tuo atveju, jeigu kredito gavėjai pageidaus kredito, kuriam nustatyta fiksuota palūkanų norma, naudojimo laikotarpiu pakeisti fiksuotų palūkanų periodą arba fiksuotas palūkanas pakeisti į kintamas palūkanas (b.l. 20).
2012-07-17 ieškovai kreipėsi į atsakovą, prašydami pateikti rašytinį kreditoriaus leidimą perleisti hipoteka bankui įkeistą butą N. J. už 242500 Lt (b. l. 36-37). Minėtame rašte ieškovai taip pat prašė atsakovo nurodyti visas sąlygas ir reikalavimus, kuriuos bankas keltų ieškovams, jeigu būtų priimtas sprendimas pakeisti kreditavimo sutarties specialiosios dalies sąlygose nurodytą ieškovų prievolių užtikrinimo būdą, t. y. nurodyti alternatyvaus įkeičiamo objekto kainą, reikalavimus įkeičiamam daiktui, nurodyti galimo depozito dydį, jeigu būtų nuspręsta ieškovų prievolių įvykdymą bankui užtikrinti pateikiant piniginį užstatą (b. l. 37).
2012-07-18 raštu Nr. MB4.1-1606 „Dėl įkeisto turto pardavimo“ atsakovas sutiko, kad būtų parduotas atsakovui įkeistas nekilnojamasis turtas, kuriuo užtikrintas prievolių pagal Kreditavimo sutartį Nr. BKS/844 vykdymas, su sąlyga, kad iš gaunamų pagal turto pirkimo-pardavimo sutartį lėšų bankui turi būti grąžinta ne mažesnė kaip 90827,39 EUR suma, tame tarpe 4950,05 EUR dydžio priešlaikinio grąžinimo mokestis (b. l. 38).
Ieškovai sumokėjo atsakovui jo reikalaujamą 90827,39 EUR sumą, tame tarpe 4950,05 EUR dydžio priešlaikinio grąžinimo mokesčio (b. l. 57).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu, jog pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Taip pat sutiktina, jog skundžiamu sprendimu Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 8.1.2.2. punkto sąlygos nebuvo pripažintos nesąžiningomis. Tačiau atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad minėtas punktas buvo pripažintas netaikytinu ne dėl jo nesąžiningumo, o dėl to, kad jis negali būti taikomas konkrečiai byloje nagrinėjamai šalių teisinių santykių situacijai.
Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal šio straipsnio 4 dalį atlygintinės paskolos sumą paskolos gavėjas gali grąžinti prieš terminą tik paskolos davėjui sutikus. Tiek nurodytas teisinis reglamentavimas, tiek Kreditavimo sutarties 8.1.2.2 punkte nustatyta sąlyga yra taikoma tuo atveju, kai paskola anksčiau termino yra grąžinama paskolos gavėjo, tai yra ieškovų, iniciatyva. Tuo tarpu Kreditavimo sutarties 8.2 punkte nustatytose kredito grąžinimo prieš terminą ir sutarties nutraukimo banko (atsakovo) reikalavimu sąlygose nėra numatyta kredito gavėjo pareiga mokėti priešlaikinio kredito grąžinimo mokesčio (b.l. 20-21).
Ieškovai 2012-07-17 prašymu informavo atsakovą ne apie ketinimą nutraukti Kreditavimo sutartį ar grąžinti visą kreditą prieš terminą, bet apie savo ketinimą parduoti hipoteka įkeistą turtą, kuriuo buvo užtikrintas Kreditavimo sutarties vykdymas. Todėl ieškovai prašė tik rašytinio atsakovo sutikimo dėl įkeisto turto perleidimo, o taip pat ir atsakovo sąlygų ir reikalavimų pateikimo, jeigu atsakovas priimtų sprendimą pakeisti kreditavimo sutarties specialiosios dalies sąlygose nurodytą skolininkų prievolių užtikrinimo būdą. Ieškovai prašė nurodyti alternatyvaus įkeičiamo objekto kainą, reikalavimus įkeičiamam daiktui, nurodyti galimo depozito dydį, jeigu būtų nuspręsta prievolių įvykdymą užtikrinti pateikiant piniginį užstatą (b.l. 37). Taigi, nurodyto ieškovų prašymo negalima prilyginti ketinimui grąžinti visą suteiktą kreditą prieš terminą. Prašymo tekstas patvirtina ieškovų ketinimą tęsti sutartinius santykius atsakovo pasiūlytomis naujomis sąlygomis. Todėl pripažintina, kad atsakovas 2012-07-18 raštu Nr. MB4.1-1606 nurodydamas ieškovams, jog sutinka su įkeisto nekilnojamojo turto pardavimu, jeigu iš gautų lėšų atsakovui bus grąžinta ne mažesnė kaip 90.827,39 EUR, faktiškai pats inicijavo sutartinių santykių pabaigą ir savo iniciatyva pareikalavo grąžinti visą kreditą prieš terminą (b.l. 38). Minėtame rašte atsakovas visiškai neatsakė į kitus aukščiau nurodyto ieškovų prašymo klausimus, taigi, neišreiškė ketinimo tęsti su ieškovais sutartinių santykių. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškovais, ir ne ieškovai kreipėsi į banką su prašymu leisti grąžinti kreditą anksčiau laiko, o atsakovas pareikalavo grąžinti visą kreditą anksčiau laiko. Taigi, Kreditavimo sutarties 8. 1.2.2. punktas ieškovams šiuo atveju yra netaikytinas.
Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 1 punktą negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytas turtas, perduotas prievolei įvykdyti iki vykdymo termino pabaigos, jeigu šios prievolės pagrindas nenumato ko kita. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad minėta norma kalba apie pačios prievolės įvykdymą prieš terminą, tai yra nagrinėjamu atveju apie kredito grąžinimą prieš terminą. Tačiau byloje buvo nagrinėjamas ne prieš terminą grąžinto kredito išreikalavimo klausimas, o nepagrįstai sumokėto priešlaikinio kredito grąžinimo mokesčio išreikalavimo klausimas. Taigi, atsakovo nurodyta teisės norma negali būti taikoma šalių sutartiniams santykiams.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundų argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Ieškovai pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinio proceso metu ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (b.l. 121-122). Kadangi apeliacinis skundas atmestas, ieškovams yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punktu, nustatančiu maksimalų 1,5 koeficientą už atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, kad atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, šioje proceso stadijoje ieškovams turi būti priteistinos bylinėjimosi išlaidos, neviršijančios nurodyto maksimalaus dydžio, tai yra 1500,00 Lt, todėl ieškovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas tik iš dalies.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovams A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo AB „Citadele“ bankas, juridinio asmens kodas 112021619, 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų 0 ct) bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalis, tai yra kiekvienam ieškovui po 750,00 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų 0 ct).