Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Railienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Loretai Liaučienei, dalyvaujant pareiškėjai L. B., jo atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei, suinteresuotiems asmenims R. V., S. J., A. Š., R. Š., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Ž. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. V., S. J., A. Š., R. Š., VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys R. V., S. J., A. Š. ir R. Š. neprieštarauja pareiškėjos, sesers, pareiškimui. Sesuo prižiūrėjo mamą, palaidojo, prižiūrėjo jos palikimą, dirba žemę, augina gyvulius tėvų sodyboje. Po tėvo mirties mama toliau dirbo žemę, mamai susirgus, sesuo, pareiškėja, padėjo dirbti žemę.

Liudytoja A. G. paaiškino, jog pareiškėją pažįsta. Gyveno tame pačiame kaime. Iš pradžių mirė pareiškėjos tėvas, o vėliau – mama. Pareiškėja pas mamą pradėjo gyventi, kai mama susirgo. Iki šiol pareiškėja ten ir gyvena, rūpinosi tėvų turtu, remontavo namą, prižiūrėjo žemę.

Liudytojas R. G. paaiškino, kad su pareiškėja gyvena tame pačiame kaime, pažįsta. Pareiškėja apsigyveno savo tėvų name, kai mama susirgo. Pareiškėjos mama dirbo žemę po vyro mirties, o pati pareiškėja pradėjo žemę dirbti, kai jos mama susirgo ir vėliau numirė.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas Ž. K. prašo tenkinti pareiškėjos pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato tik tuos juridinę reikšmę turinčius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikšmingas palikimo priėmimo įforminimui ir teisinei registracijai viešame registre.

Vadovaujantis CPK 445 straipsniu teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Šiuo atveju pareiškėja yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą, notarė atsisakė išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus dėl palikimo priėmimo faktiškai pradedant jį valdyti.

Teismas iš pareiškimo ir jo priedų nustatė, kad S. Š. Aleksandrijos apylinkės tarybos 1991 m. sausio 31 d. 1 šaukimo 8 sesijos sprendimu skirta 3,00 ha asmeninio ūkio žemės (2009-02-26 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-1229-(1.3) minėta žemė įregistruota dviem sklypais – 2,70 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , bei 0,30 ha kitos paskirties žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) 4. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas S. Š.. Jo palikimą mirties dieną sudarė turtinė teisė pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnį pirkti ar nuomoti 2,70 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , ir 0,30 ha ploto namų valdos žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius Kivylių k., Skuodo r. sav. Šiam savo palikimui tėvas S. Š. testamento nebuvo sudaręs. Jo turto paveldėjimo byla notarų biure nėra užvesta. Po S. Š. mirties jo žmona E. Š. nesikreipė per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Iš pareiškimo, liudytojų A. G. ir R. G. parodymų darytina išvada, kad E. Š. savo sutuoktinio palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Po S. Š. mirties E. Š. (duomenys neskelbtini) buvo pateikusi prašymą nuomotis S. Š. skirtą asmeninio ūkio žemę, tačiau nuomos sutartys nebuvo sudarytos, nes šie žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti tik 2009 m. kovo 17 d. Šiuo metu šie žemės sklypai yra valstybės nuosavybė. Šią žemę iš pradžių E. Š. dirbo pati, vėliau, kai susirgo, – su pareiškėjos pagalba. 2006 m. sausio 12 d. mirė E. Š.. Jos palikimą mirties dieną sudarė turtinė teisė pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnį pirkti ar nuomoti 2,70 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , ir 0,30 ha ploto namų valdos žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) Šiam palikimui mama E. Š. testamento nebuvo sudariusi. Jos turto paveldėjimo byla notarų biure neužvesta. Pareiškėja po mamos E. Š. mirties nesikreipė per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą, bet jos palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti. Po mamos mirties likusį jos palikimą – turtinę teisę pirkti ar nuomoti asmeninio ūkio žemės sklypus – pradėjo valdyti kaip savo. Tokiu būdu, pareiškėja prižiūrėjo buvusią tėvų sodybą, mokėjo mokesčius už elektrą, dirbo tėvų valdytą žemę. Tai patvirtina ir 2014 m. birželio 4 d. Skuodo skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 15VĮ-(14.15.2)-839, kuriuo pareiškėjai buvo suteikta teisė laikinai naudotis žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) . Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad teismas tenkintų pareiškėjos prašymus.

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, norėdamas įgyti palikimą įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas ir ši valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais bei terminais. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių, perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalius). Palikimui įgyti įpėdiniai turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojančio CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Esminės faktinio palikimo priėmimo aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Visi byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. Š., mirusi (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio S. Š., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja po savo motinos E. Š., mirusios 2006 m. sausio 12 d., mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Kiti įstatyminiai įpėdiniai bei suinteresuoti asmenys Valstybinė įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neprieštarauja pareiškėjos pareiškimo tenkinimui.

Kadangi pareiškėja L. B. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tenkintinas. Šių faktų nustatymas reikalingas, kad pareiškėja galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įstatymų nustatyta tvarka paveldėtų po mamos E. Š. mirties likusį turtą.

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmęs visą palikimą, todėl teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių ar vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d., nutarimas Nr. 56 13 p.). Įvertinus tai, pareiškimas tenkintinas, nustatant, kad tiek E. Š., tiek L. B. priėmė palikimus, atsiradusios po E. Š. sutuoktinio S. Š. mirties ir vėliau po pačios E. Š. mirties, konkrečiai to turto neįvardinus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti ir valdė iki savo mirties.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.