Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko E. G. ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. P. apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarties E. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2016 m. gegužės 20 d. nutarimu E. P. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą ir nubaustas 220 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 mėnesiams už tai, kad jis 2015 m. birželio 24 d., 2 val. 21 min., (duomenys neskelbtini), 52,82 kilometre, vairavo automobilį „Volswagen Passat Variant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir neturėdamas 2 metų vairavimo stažo, važiavo 118 km/h greičiu, tokiu būdu 48 km/h viršijo leistiną 70 km/h važiavimo greitį ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus reikalavimus.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartimi E. P. skundas tenkintas iš dalies, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2016 m. gegužės 20 d. nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla papildomam aplinkybių tyrimui grąžinta Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatui.

Institucijos atstovo apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį ir skirti E. P. administracinę nuobaudą, numatytą ATPK 124 straipsnio 5 dalies sankcijoje.

Skundo autoriaus nuomone, E. P. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, už kurį jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, yra įrodyta byloje surinkta medžiaga. Pažymėtina ir tai, kad pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), tai yra įrodymų rinkimo administracinio teisės pažeidimo byloje pareiga nustatyta ne tik protokolą surašiusiam pareigūnui, bet ir bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui). Todėl manytina, kad bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) administracinio teisės pažeidimo medžiagą institucijai, surašiusiai protokolą, turėtų grąžinti tais atvejais, kai pateiktoji administracinio teisės pažeidimo medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės: pažeidimo padarymo vietos, laiko, būdo, pažeidimą padariusio subjekto, pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių. Šiuo atveju atsakymus į kilusius klausimus Vilkaviškio rajono apylinkės teismas galėjo gauti ir savo iniciatyva, tai yra apklausti liudytojus, paskirti specialų tyrimą, dėl asmens esančios foto radaro nuotraukoje ir administracinėn atsakomybėn trauktino asmens tapatumo nustatymo, papildomai patikrinti E. P. parodymų tikrumą dėl buvimo Druskininkuose pažeidimo padarymo metu, jo parodymus tinkamai vertinti. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad skundžiama Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta.

E. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, kadangi yra suėjusi nuobaudos paskyrimo senatis ir jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Skundo autorius nesutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais teismo argumentais dėl to, kad šioje byloje nuobaudos paskyrimo senaties terminas nėra suėjęs. Nagrinėjamu atveju administracinis teisės pažeidimas padarytas 2015 m. birželio 24 d., todėl ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo šios dienos ir jis suėjo 2015 m. gruodžio 24 d. Nors byloje yra pateiktas 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinės nuobaudos termino pratęsimo, tačiau kaip matyti su šiuo nutarimu nei E. P., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, nei A. S. supažindinti nebuvo. Akivaizdu, jog E. P. privalėjo būti informuotas apie termino pratęsimą, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl terminas pratęstas priėmus neteisėtą bei nepagrįstą nutarimą.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu. Akcentuotina, jog šiuo atveju teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo ne perduoti bylą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatui, bet bylą nutraukti, kadangi nutarimą priėmusi institucija ir taip ilgą laiką tyrusi nesudėtingą pažeidimą, jau turėjo pakankamai laiko nustatyti visas aplinkybes, kaltus asmenis, apklausti liudytojus bei padaryti visų šių įrodymų vertinimą, tačiau tai padaryta nebuvo. Būtent nutarimą priėmusi institucija privalėjo įrodyti, kad E. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, tačiau to nepadarė, dėl to visi neaiškumai privalo būti vertinami jo naudai. Nors nebuvo gautos išvados dėl foto nuotraukoje esančio asmens ir E. P. tapatumo, tačiau nutarimą priėmusi institucija, neturėdama tam specialių žinių, nusprendė, jog tai tas pats asmuo, neįvertinusi nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų apie tai, kad tuo metu automobiliu naudojosi ne E. P., o A. S., nei E. P. paaiškinimų, jog jis pažeidimo padarymo metu netgi negalėjo būti pažeidimo vietoje, kadangi buvo Druskininkuose. Akivaizdu, jog nutarimą priėmusi institucija nepaneigė šių aplinkybių ir neįrodė, jog administracinė teisės pažeidimą padarė būtent E. P..

Atsiliepime į E. P. skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininkas prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. E. P. apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Institucijos atstovas, nesutikdamas su teismo sprendimu grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą protokolą surašiusiai institucijai, prašo pripažinti E. P. padarius ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą ir jį nubausti administracine nuobauda. Tuo tarpu E. P. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti skundžiamą nutartį ir jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kadangi yra suėjusi nuobaudos paskyrimo senatis ir jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir apeliacinių skundų argumentus, pasisako tik dėl bylos grąžinimo Institucijai teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl senaties nuostatų taikymo, kadangi teismo priimtas sprendimas grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, kur nagrinėjant bylą iš esmės bus įvertinti apeliantų nurodomi argumentai dėl įrodymų vertinimo ir E. P. kaltės įrodytumo.

E. P. apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad nagrinėjamoje byloje yra pasibaigęs įstatyme įtvirtintas administracinės nuobaudos skyrimo terminas (ATPK 35 straipsnis), atmetami kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino materialiosios teisės (ATPK 35 straipsnis) nuostatas. Nagrinėjamu atveju E. P. Institucijos 2016 m. gegužės 20 d. nutarimu administracine tvarka nubaustas už 2015 m. birželio 24 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą, tai yra nuobauda skirta praėjus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam 6 mėnesių terminui. Tačiau byloje yra Institucijos 2015 m. gruodžio 23 d. priimtas nutarimas, kuriuo E. P. administracinio teisės pažeidimo byloje nuobaudos skyrimo terminas pratęstas iki 2016 m. gegužės 24 d., kaip tai numato ATPK 35 straipsnio 3 dalies nuostatos. Todėl, esant šiems duomenims, pagrindo teigti, kad šioje byloje buvo pažeistas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, nėra. Tam pagrindo nesudaro ir E. P. apeliacinio skundo argumentas, jog Institucija, pratęsusi administracinės nuobaudos skyrimo terminą, apie tai turėjo pranešti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kadangi tokių nuostatų įstatyme nėra.

Iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas grąžino E. P. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusiai nutarimą nubausti administracinė atsakomybėn patrauktą asmenį, konstatavęs, kad Institucijos priimtas nutarimas nėra tinkamai motyvuotas, jame nėra pateiktas išsamus įrodymų vertinimas, neapklausti visi liudytojai, nepatikrinta ir nepaneigta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinė versija. Taigi teismui iš esmės kilo abejonių dėl E. P. kaltės įrodytumo, bet ne dėl pažeidimo esmės – pažeidimo padarymo tikslios vietos, laiko, pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių ir kt. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje nurodytus papildomus tyrimo veiksmus – paskirti specialų tyrimą, apklausti liudytojus ir papildomai ištirti kitas bylai reikšmingas aplinkybes, galėjo atlikti ir apylinkės teismas. Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis.

Kaip teisingai nurodoma Institucijos atstovo skunde, pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), tai yra įrodymų rinkimo administracinio teisės pažeidimo byloje pareiga nustatyta ne tik protokolą surašančiam pareigūnui, bet ir bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui). Pagal nuoseklią teismų praktiką grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, apylinkės teismas gali tuomet, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-20/2012; Nr. N3-⁴⁴⁴/2006 ir kt.). Tačiau bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008). Tam tikras proceso ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Tokia suformuota pozicija neprieštarauja ir Konstitucinio teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarime pateiktam išaiškinimui, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas mano, kad pateiktoji E. P. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga turi trūkumų, tačiau šie trūkumai nelaikytini trukdančiais teismui nustatyti pažeidimo esmę ar nagrinėti bylą iš esmės. Iškilusias abejones ir nustatytus prieštaravimus apylinkės teismas gali ištaisyti atlikęs papildomų įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, grąžindamas E. P. administracinio teisės pažeidimo bylą protokolą surašiusiai Institucijai, nesivadovavo operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis, įpareigojančioms teismą rinkti įrodymus ir visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėti visas bylai svarbias aplinkybes. Dėl šių priežasčių Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartis naikinama ir byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį ir E. P. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.