- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-07
- Bylos Nr.
- I-132-362/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02480-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. skunde Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad jis nuo 2012 m. liepos iki 2013 m. balandžio buvo laikomas tardymo izoliatoriuje, nesudarant jam normalių sąlygų, kameros buvo perpildytos, trūko oro, dėl drėgmės ir pelėsių buvo išbertas pūlinukais, buvo net atsivėrusios žaizdos. iki 2014-09-03 su pertraukomis buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo laikomas pažeidžiant kalinimo sąlygas. Prašo priteisti 50000 Lt / 14481 Eur neturtinės žalos.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. B. nurodė, kad tardymo izoliatoriuje buvo laikomas apie 200 dienų, kamerose buvo drėgna, trūko oro, tik vienoje kameroje tualetas buvo pilnai atitvertas nuo kameros, kitur būdavo tik neaukšta sienelė, lovos buvo aprūdyjusios, kamerose buvo mažai vietos. Tai yra pagrindiniai pažeidimai, kitų neatsimena. Dėl to jam buvo atsiradusios žaizdos, medicininė pagalba suteikiama buvo, tačiau iki galo pagijo tik išvykęs iš tardymo izoliatoriaus. Buvo ir psichologinė žala, nes susirgo epilepsija, tačiau negali pasakyti, ar tai įtakojo sąlygos tardymo izoliatoriuje. Visa kita buvo normaliai. Prašo priteisti 50000 Lt neturtinės žalos, kodėl būtent tokia suma, nežino, mano, jog pakankama.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2014-11-13 pažymos Nr. 69/06-5413 „Dėl A. B. laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje“, pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių pirmą kartą etapuotas 2012-07-20 ir įstaigoje periodiškai laikytas iki 2013-09-09. Pareiškėjas šiuo laikotarpiu buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 6, 28, 21, 83, 50, 95, 52, 20, 9 su dar 1-11 asmenų. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 1,7 kv. m iki 18,7 kv. m gyvenamasis plotas.
Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje per aptariamą laikotarpį, kuriam netaikytina ieškinio senatis iš viso buvo laikomas 265 dieną. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai. Tualetai kamerose įrengti pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, atskirti ne mažesne nei 1,5 m aukščio sienele, suteikiama galimybė pagal teisės aktų reikalavimus naudotis dušu, atliekama kamerų deratizacija ir dezinfekcija. Kadangi ventiliacijos užtikrinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, o Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatas rekonstrukcija negalima, tad ventiliavimas yra atliekamas natūraliu būdu. Pagal galiojančias teisės normas suimtiesiems yra nustatytas 1 val. trukmės pasivaikščiojimas gryname ore, šis teisės aktų reikalavimas pažeistas nebuvo. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. B. skundas tenkintinas dalinai.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų.
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2014-11-13 pažymos Nr. 69/06-5413 „Dėl A. B. laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje“, pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių pirmą kartą etapuotas 2012-07-20 ir įstaigoje periodiškai laikytas iki 2013-09-09. Pareiškėjas šiuo laikotarpiu buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 6, 28, 21, 83, 50, 95, 52, 20, 9 su dar 1-11 asmenų. Pareiškėjui kalint kameroje Nr. 6 (22,55 kv. m), laikotarpiu nuo 2012-07-20 iki 2012-08-17, kameroje būdavo 4-8 asmenys, pareiškėjui teko nuo 2,82 kv. m iki 5,64 kv. m kameros ploto, kameroje Nr. 28 (17,62 kv. m), laikotarpiu nuo 2012-08-27 iki 2012-09-17, kameroje būdavo 6-10 asmenų, pareiškėjui teko nuo 1,76 kv. m iki 2,94 kv. m kameros ploto, kameroje Nr. 21 ( 18,72 kv. m), laikotarpiais nuo 2012-09-17 iki 2012-10-03, nuo 2012-10-05 iki 2012-010-08, nuo 2012-10-10 iki 2012-11-05, nuo 2012-11-06 iki 2012-11-23, nuo 2012-11-26 iki 2012-12-05, nuo 2012-12-07 iki 2013-02-20, nuo 21013-02-22 iki 2013-03-18, nuo 2013-03-20 iki 2013-04-03, kameroje būdavo 4-11 asmenų, pareiškėjui teko nuo 1,70 kv. m iki 4,68 kv. m kameros ploto, kameroje Nr. 83 ( 23,05 kv. m), laikotarpiu nuo 2013-04-03 iki 2013-04-03, kameroje būdavo 1 asmuo, pareiškėjui 23,05 kv. m kameros ploto, kameroje Nr. 50 (18,66 kv. m), laikotarpiu nuo 2013-04-03 iki 2013-04-05, kameroje būdavo 1-10 asmenų, pareiškėjui teko nuo 1,87 kv. m iki 18,66 kv. m kameros ploto, kameroje Nr.95 (17,52 kv. m), laikotarpiu nuo 2013-04-05 iki 2013-04-05, kameroje būdavo 2 asmenys, pareiškėjui teko 8,76 kv. m kameros ploto, kameroje Nr. 52 (18,5 kv. m), laikotarpiu nuo 2013-04-05 iki 2013-04-08, kameroje būdavo 4-5 asmenys, pareiškėjui teko nuo 3,7 kv. m iki 4,63 kv. m kameros ploto, kameroje Nr. 20 (18,69 kv. m), laikotarpiu nuo 2013-04-08 iki 2013-04-15, kameroje būdavo 5-8 asmenų, pareiškėjui teko nuo 2,34 kv. m iki 3,74 kv. m kameros ploto, kameroje Nr. 9 (16,26 kv. m), laikotarpiais nuo 2013-08-29 iki 2013-09-02, nuo 2013-09-04 iki 2013-09-09, kameroje būdavo 1-7 asmenys, pareiškėjui teko nuo 2,32 kv. m iki 16,26 kv. m kameros ploto.
Iš viso pareiškėjas per laikotarpį nuo 2011-09-03 iki 2014-09-02 Šiaulių TI buvo kalinamas 257 dienas, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 1,87 kv. m iki 23,05 kv. m kameros ploto. Nustatyti tiksliai, kiek kokią dieną kameros ploto teko pareiškėjui, galimybės nėra. Laikotarpiais nuo 2013-04-03 iki 2013-04-03, nuo 2013-04-05 iki 2013-04-05, nuo 2013-04-05 iki 2013-04-08 pareiškėjui teko nuo 3,7 kv. m iki 23, 05 kv. m kameros ploto.
Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas aptariamu laikotarpiu, iš viso 252 dienas, buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Aplinkybės, kad pareiškėjas buvo kalinamas kameroje, kurioje jam teko mažesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus plotas, atsakovas iš esmės neginčija.
Pareiškėjas nurodė, kad jis būtų kalinamas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, savo reikalavimus iš esmės grindė tuo, jog mažai buvo ploto, buvo drėgna, trūko oro, buvo aprūdijusios lovos, tualetai nebuvo pilnai atskirti nuo kameros.
Kaip atsiliepime nurodė atsakovas, pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu nebuvo atlikta Visuomenės sveikatos centro patikrinimų, kurių metu būtų nustatytas vienos ar kitos kameros, kuriose patikrinimo metu buvo kalinamas pareiškėjas, atitikimas higienos normų reikalavimams, tad tiek pareiškėjas savo reikalavimus grindžia iš esmės savo parodymais, tiek atsakovas nepateikia tai paneigiančių duomenų.
Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2014-10-17 pažymoje Nr. 62/08-396 „Apie A. B. laikymo sąlygas“ nurodyta, kad „Šiaulių tardymo izoliatoriaus korpuse gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-09-09 įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų kūdikių namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nustatytais reikalavimais. Vadovaujantis aukščiau minimais teisės aktais visose gyvenamosiose kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai)“, jis nuo kameros atitvertas ne mažesne nei 1,5 m sienele. Teisės normos nereikalauja, jog tualetai būtų pilnai atskirti nuo kameros.
Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2014-11-17 pažymoje Nr. 62/04-1878 nurodyta, kad A. B. laikotarpiu nuo 2012 m. liepos iki 2013 m. gegužės į Šiaulių TI direktorių su prašymais ar skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.
Susipažinus su pateikta į bylą A. B. asmens sveikatos istorija, nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2012 08.13 kreipėsi į medicinos darbuotojus, nurodydamas, jog yra pūlinukai ant rankų ir alkūnių, nustatyta diagnozė furunkuliozė, paskirtas gydymas, nustatyta, jog buvo po gydymo sveikas, 2012-10-11 rastas tik vienas pūlinukas.2012-10-29 rastos niežų erkės, 2013-01-11 rastas pūlinukas ant vienos plaštakos, tokia pati diagnozė nustatyta 2013 02 0, 2013-02-23, 2013-02-26, 2013-03-12, 2013-03-25. Paskirtas gydymas, 2013-03-25 būklė pagerėjusi. Duomenų, kad būtų atsiradusios žaizdos, nėra. Visais atvejais paskirtas gydymas, po kurio būklė pagerėdavo. Kitų duomenų apie sveikatos sutrikimus nėra, dėl prasto gydymo nusiskundimų nėra.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas, kaip viena iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų. Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.
LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).
Pareiškėjas A. B., teismui skunde cituodamas CK 6.250 str. 1 d. išvardintus neturtinės žalos požymius (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita), nurodė, kad jis patyrė neturtinę žalą, tačiau skunde nurodė, kad jis pats tik patyrė skausmą nuo atsiradusių žaizdų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, jog tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo mėn. 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-669-11). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo konstatavo, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Kuo pasireiškė neturtinė žala, kokius patyrė neigiamus išgyvenimus, visų pirma paaiškinti gali tik pats žalą patyręs asmuo.
Pareiškėjas A. B. teismui buvo pateikęs prašymą dėl būtino jo dalyvavimo teismo posėdžio metu. Apklausiamas teismo posėdžio metu pareiškėjas A. B. nurodė neteisėtus atsakovo veiksmus, tokius kaip drėgna kamera, oro trūkumas, aprūdijusios lovos, mažai vietos, neatitverti nuo kameros tualetai, bei nurodė, kad daugiau pažeidimų nebuvo, nurodydamas jokių požymius, kuriais jam pasireiškė neturtinė žala, nurodė tik tai, jog jam dėl šių sąlygų buvo atsiradusios žaizdos, kurios ilgai negijo, ir jis išgijo tik išvežtas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Be to, nurodė, kad buvo epilepsijos priepuolis, tačiau negali pasakyti, ar jis buvo priežastiniame ryšyje su neteisėtais atsakovo veiksmais, o visa kita, kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjas, buvo normaliai. Siekiant nustatyti, kodėl priteistinas būtent toks neturtinės žalos dydis, pareiškėjas A. B. teismo posėdžio nurodė, kad nežino, bet tiek užteks.
Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus daugiau kaip metams nuo tada, kai jis išvyko iš Šiaulių TI. Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba daugiau kaip metus, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti 50 000 Lt suma.
Sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas. Nors pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų (dėl drėgmės ir ventiliacijos nebuvimo), tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikia. Atkreiptinas dėmesys, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kuris yra pastate, kur negalima rekonstrukcija, kitokios ventiliacijos nei natūrali, užtikrinti negalima. Pareiškėjui A. B. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos (jis buvo apgyvendintas perpildytose kamerose), tačiau šiuo neteisėtu veiksmu pareiškėjas iš esmės negrindžia savo skundo. Asmens ligos istorija patvirtina, jog pareiškėjas ilgai – nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. kovo mėn. pabaigos sirgo, jam būdavo nustatomi odos susirgimai – pūlinukai, furunkuliozė, niežų erkės, tačiau gydymas buvo teikiamas, ligos būdavo išgydomos. Priežastinis ryšys tarp nurodytų neteisėtų atsakovo veiksmų, esant kameroje mažai vietos, trūkstant oro, esant aprūdijusioms lovoms, ir patirtų susirgimų, įrodytas nėra, ir jis nėra ir galimas, tačiau tokie susirgimai gali atsirasti ar pasunkėti, bei gali pasunkėti jų gydymas, esant drėgmei kamerose. Įrodymų, jog tokios drėgmės nebuvo, teismui nepateikta, tad laikytina, jog pareiškėjas patyrė nepatogumus, skausmą, ir tai galėjo būti susieta su netinkamomis sąlygomis kameroje, esant padidintai drėgmei. Todėl teismo vertinimu, įvertinus tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, nors pareiškėjas ir nenurodo, kokia žala dėl to buvo patirta, patyrus neturtinę žalą dėl kitų sąlygų kameroje (drėgmė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažymint, jog pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus daugiau kaip metams nuo išvykimo iš Šiaulių TI, laikotarpis, kurio metu buvo pažeidžiamos jo teisės, buvo gana trumpas, gydymas suteiktas tinkamas, pareiškėjui priteistinas 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 85–87str., 88 str. 1 d. 5 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. B., a.k(duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 400 (keturi šimtai) Eur neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.