- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-21
- Bylos Nr.
- 2-897/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Artūras Driukas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- D. V.
- Ieškovas
- Nordea Bank Finland Plc
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-4260-178/2010 pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, ieškinį atsakovui D. V. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Office M3“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo D. V. 2 564 380,88 eurus negrąžinto kredito, 28 655,59 eurus palūkanų už naudojimąsi kreditu, 86 966,39 eurus įsipareigojimo mokesčio, 60 eurų nesumokėtų mokesčių, 16 proc. metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui nuosavybės teise priklausančių ir pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis esančių piniginių lėšų ir/ar nekilnojamojo turto ir/ar kilnojamojo turto areštą 2 682 487,08 eurų sumai. Nurodė, kad ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, atsakovas nevykdo savo prievolių ir nebendradarbiauja su ieškovu, mažina savo turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino, areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir/ar turtines teises, esančius pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis bei atsakovo bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, 9 263 000 Lt sumai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šias argumentais:
1. Ieškovas savo reikalavimą kildina iš 2008 m. gegužės 23 d. kredito sutarties, pagal kurią trečiajam asmeniui UAB „ Office M3“ suteikė 5 650 000 eurų kreditą. Pagrindinio skolininko (UAB „ Office M3“) prievolių pagal kredito sutartį tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas atsakovo laidavimu pagal 2008 m. birželio 26 d. laidavimo sutartį. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi pagrindiniam skolininkui buvo iškelta bankroto byla. Ieškovo paskaičiavimu, skolininko skola ieškovui minėtos nutarties įsiteisėjimo dieną sudarė 2 603 719,99 eurų. Ieškovas yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą skolininko bankroto byloje, be to 2 603 719,99 eurų sumą prašo priteisti iš atsakovo, kaip laiduotojo. Ieškovas nutylėjo, kad skolininko prievolių pagal kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas skolininko ir jo akcininkų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įkeitimu: 1) hipotekos lakštu Nr. 01/1/2008/0031780 ieškovui buvo įkeistas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas , kurio vertė šalių susitarimu sudaro 15 500 000 Lt; 2) hipotekos lakštu Nr. 01/1/2008/0016729 ieškovui buvo įkeistas skolininko akcininkų nekilnojamasis turtas, kurio vertė šalių susitarimu sudaro 5 075 000 Lt; 3) įkeitimo lakštu Nr. 01/2/2008/0016751 ieškovui buvo įkeista nuomos teisė, kylanti iš valstybinės žemės nuomos sutarties, į žemės sklypą ir ši daiktinė teisė nepriklausomų ekspertų buvo įvertinta 12 000 000 Lt.
2. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kad įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto. Todėl nagrinėjamu atveju reikėtų įvertinti, ar įkeisto turto realiai pakaktų tam, kad būtų įvykdyta skolininko prievolė kreditoriui. Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 2 682 487,08 eurų (9 263 000 Lt), tačiau pagal minėtus hipotekos ir įkeitimo lakštus ieškovui yra įkeistas 32 757 000 Lt vertės turtas. Kadangi ieškovui įkeisto turto turėtų pakakti ieškovo reikalavimams pagal kredito sutartį užtikrinti, todėl papildomi suvaržymai atsakovo turtui laikytini neproporcingais procese siekiamiems tikslams, t. y. suvaržytų atsakovo teises labiau, nei tai yra būtina būsimam teismo sprendimui įvykdyti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nagrinėjamoje byloje laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, kadangi trečiųjų asmenų ieškovo naudai įkeisto turto neužteks patenkinti ieškovo reikalavimus. Skolininko UAB „Office M3“ įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymas buvo užtikrintas skolininkui ir kitiems asmenims priklausančio turto hipoteka ir įkeitimu, t. y. buvo sudaryti šie hipotekos ir įkeitimo lakštai: 1) hipotekos lakštas Nr. 01/1/2008/0016729 (kuris iš dalies buvo pakeistas hipotekos lakštu Nr. 01/1/2008/0030850, t. y. atsisakyta įkeitimo 300 000 Lt vertės turtui), pagal kurį įkeisto turto bendra vertė, nustatyta turto vertintojų, 2008 m. birželio 19 d. buvo 4 775 000 Lt; 2) įkeitimo lakštas Nr. 01/2/2008/0016751, pagal kurį įkeistos valstybinės žemės nuomos teisės vertė, nustatyta turto vertintojų, 2008 m. birželio 19 d. buvo 12 000 000 Lt; 3) hipotekos lakštas Nr. 01/1/2008/0031780, pagal kurį įkeisto turto vertė, nustatyta šalių susitarimu, 2008 m. gruodžio 19 d. buvo 15 500 000 Lt. Įkeisto turto bendra vertė pagal minėtus hipotekos ir įkeitimo lakštus 2008 m. gruodžio 19 d. buvo 32 275 000 Lt.
Šalies argumentai
2. Ieškovas pažymi, kad aukščiau nurodytos įkeisto turto vertės buvo nustatytos 2008 m. – ekonominio pakilimo laikotarpiu. Dėl visuotinai žinomos aplinkybės, t. y. pasaulinės nekilnojamojo turto krizės, nekilnojamojo turto kainų lygis smarkiai nukrito. Todėl ieškovui įkeisto turto vertė nebeatitinka hipotekos lakštuose nurodytų verčių, kuriomis remiasi atsakovas. Ieškovas kreipėsi į UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis Turtas turto vertintojus dėl įkeisto turto vertės nustatymo, kurie pateikė 2010 m. balandžio 13 d. ir 2010 m. balandžio 20 d. vertinimo ataskaitas. Vertintojai pateiktose ataskaitose nustatė, kad pagal hipotekos lakštą Nr. 01/1/2008/0016729 įkeisto turto likvidacinė vertė yra 840 000 Lt, pagal įkeitimo lakštą Nr. 01/2/2008/0016751 ir hipotekos lakštą Nr. 01/1/2008/0031780 įkeistų nuomos teisės ir turto bendra likvidacinė vertė yra 4 900 000 Lt. Bendra ieškovui įkeisto turto likvidacinė vertė šiuo metu (2010 m. balandžio mėn. duomenimis) yra 5 740 000 Lt, o ieškovo reikalavimo suma yra 9 263 000 Lt, todėl yra didelė rizika, kad ieškovui palankus teismo sprendimas liks neįvykdytas.
3. Pagal CK 6.81 straipsnį laiduotojo, kaip bendraskolio atsakomybė kyla, kai yra neįvykdyta pagrindinė prievolė. Ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kietiems bendraskoliams (CK 6.14 str. 3 d.). Todėl ieškovo kreditorinio reikalavimo pareiškimas skolininkui, kuris su atsakovu yra bendraskoliai, bankroto byloje neatėmė iš ieškovo teisės pareikšti ieškinį atsakovui, kaip laiduotojui. Be to, pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį kreditoriui yra suteiktas trijų mėnesių terminas nuo prievolės įvykdymo termino suėjimo pareikšti reikalavimus laiduotojams. Taigi, ieškinys dėl skolos priteisimo pagal skolininko prievoles gali būti pareikštas tiek pačiam skolininkui (šiuo atveju kreditorinis reikalavimas bankroto byloje), tiek skolininko laiduotojui (CK 6.88 str.). Todėl negali būti varžoma kreditoriaus teisė į galimo palankaus ieškovui teismo sprendimą įvykdymą (laikinųjų apsaugos priemonių taikymą). Šiuo atveju kreditorinio reikalavimo pareiškimas bankroto byloje yra tik prašymas patenkinti reikalavimą, tačiau ne užtikrinimas, kad reikalavimas bus patenkintas.
4. Atsakovui pareikšto reikalavimo dydis (9 263 000 Lt) objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nepaisant to, kad dalis reikalavimo yra užtikrinta įkeistu turtu. Neužtikrinta reikalavimo suma yra labai didelė (3 523 000 Lt). Teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai vyksta turtinis ginčas dėl didelės sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Pažymėtina, kad ieškovo pareikšto reikalavimo suma yra 9 263 000 Lt, o atsakovas yra fizinis asmuo, todėl tokios didelės sumos išieškojimas iš fizinio asmens gali tapti neįmanomu. Atsakovas yra susijęs su pagrindiniu skolininku, nes yra jo akcininkas. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas, kuris, tikėtina, yra suinteresuotas paslėpti jam priklausantį turtą, kad galėtų išvengti prievolių ieškovui vykdymo, gali imtis atitinkamų veiksmų. Savo mokumo sumažinimo veiksmų atsakovas ėmėsi dar prieš skolininko bankroto bylos iškėlimą, t. y. atsakovas 2009 m. sausio 15 d. pardavė statinius ir tokiu būdu sumažino savo turtą ir apie tai neinformavo ieškovo, nors pagal laidavimo sutartį turėjo pareigą tai padaryti.
Tretysis asmuo BUAB „Office M3“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinį papildomą paaiškinimą, kuriame nurodo, kad ieškovas teismui pateikė turto vertinimo pažymą, iš kurios matyti, kad turto vertintojai vadovavosi pasenusiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2008 m. gruodžio 18 d.), kuriuose užfiksuotas vertinamo pastato baigtumas sudaro 5 procentus. Tretysis asmuo pažymi, kad šiuo metu faktinis nebaigto statyti pastato baigtumas sudaro 63 procentus ir tai patvirtina pridedamas Nekilnojamojo turto registro išrašas. Trečiojo asmens manymu, šios aplinkybės patvirtina, kad vertinamo pastato vertė yra didesnė, nei nurodyta turto vertinimo pažymoje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
CPK 144 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-7/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1126/2009). Todėl nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, ar įkeisto turto realiai pakaktų tam, kad būtų įvykdyta skolininko prievolė kreditoriui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas reikalavimą grindžia ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Office M3“ 2008 m. gegužės 23 d. sudaryta kredito sutartimi Nr. KS 08/05/07 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) bei ieškovo ir atsakovo 2008 m. birželio 26 d. sudaryta laidavimo sutartimi Nr. LKS 08/06/26, kurių pagrindu ieškovas suteikė trečiajam asmeniui UAB „Office M3“ 5 650 000 eurų kreditą, užtikrintą UAB „Office M3“ ir kitų asmenų turto įkeitimu bei atsakovo laidavimu.
Iš 2008 m. birželio 19 d. hipotekos lakšto (identifikavimo kodas 01/1/2008/0016729) su vėlesniais pakeitimais matyti, kad bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas, nustatytas turto vertintojų ir šalių susitarimu, yra 4 775 000 Lt (t. 2, b. l. 1-8). Iš 2008 m. birželio 19 d. įkeitimo lakšto (identifikavimo kodas 01/2/2008/0016751) su vėlesniais pakeitimais matyti, kad įkeičiamo objekto (nuomos teisė) vertė, nustatyta turto vertintojų, yra 12 000 000 (t. 2, b. l. 9-18). Iš 2008 m. gruodžio 19 d. hipotekos lakšto Nr. 01/1/2008/0031780 (identifikavimo kodas 01/1/2008/0031780) matyti, įkeičiamo daikto vertė, nustatyta šalių susitarimu, yra 15 500 000 Lt (t. 2, b. l. 19-22). Pagal minėtus hipotekos ir įkeitimo lakštus įkeisto turto bendra vertė, nustatyta turto vertintojų ir šalių susitarimu, yra 32 275 000 Lt. Iš ieškovo BUAB „Office M3“ administratoriui pateikto pranešimo dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo matyti, kad pagrindinio skolininko UAB „Office M3“ skola pagal 2008 m. gegužės 23 d. kredito sutartį Nr. KS 08/05/07 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais yra 8 995 234,70 Lt (t. 2, b. l. 23). Nagrinėjamoje byloje atsakovui (laiduotojui) pareikštas reikalavimas dėl 9 262 091,39 Lt skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė turto vertinimo ataskaitas dėl minėtais hipotekos ir įkeitimo lakštais įkeisto turto vertės, kurios patvirtina, jog šio turto vertė šiuo metu yra iš esmės pasikeitusi ir jos nebepakaktų pareikštam reikalavimui užtikrinti (CPK 178, 314 str.).
Iš 2010 m. balandžio 13 d. turto vertinimo ataskaitos, kuria buvo įvertintas hipotekos lakštu Nr. 01/1/2008/0016729 įkeistas turtas, matyti, kad šio turto rinkos vertė yra 1 200 000 Lt (t. 1, b. l. 39-126). Iš 2010 m. balandžio 20 d. turto vertinimo ataskaitos, kuria buvo įvertintas įkeitimo lakštu Nr. 01/2/2008/0016751 ir hipotekos lakštu Nr. 01/1/2008/0031780 įkeistas turtas, matyti, kad šio turto rinkos vertė yra 7 000 000 Lt (t. 1, b. l. 127-209). Iš viso ieškovui įkeisto turto rinkos vertė pagal minėtas vertinimo ataskaitas yra 8 200 000 Lt.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nepagrįstai remiasi turto vertinimo ataskaitose nustatyta vertinamo turto likvidacine verte. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 13 dalis rinkos vertę apibrėžia kaip apskaičiuotą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Iš ieškovo pateiktų turto vertinimo ataskaitų matyti, kad likvidacinė turto vertė yra sąlygojama priverstinio turto pardavimo. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikėtų vadovautis įkeisto turto likvidacine, o ne rinkos, verte. Be to, antstolio areštuojamas turtas taip pat turi būti įkainojamas rinkos kainomis, o ne remiantis turto likvidacine verte (CPK 681 str.). Netaikant nustatytos turto rinkos vertės būtų pažeisti šalių lygiateisiškumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai, nes ieškovui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas atsakovo atžvilgiu (CPK 145 str. 2 d.).
Nepagrįsti trečiojo asmens BUAB „Office M3“ teiginiai, kad turto vertinimo ataskaitoje nurodyta nebaigto statyti pastato Vilniuje, Mindaugo g. 1A, vertė faktiškai yra didesnė. Šiuos teiginius tretysis asmuo grindžia tuo, kad turto vertintojai, nustatydami šio nebaigto statyti pastato vertę, vadovavosi pasenusiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2008 m. gruodžio 18 d.), kuriuose buvo užfiksuota, kad pastato baigtumas sudaro 5 procentus, nors pagal naujus duomenis pastato baigtumas sudaro 63 procentus. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš turto vertinimo ataskaitos matyti, jog, vertinant turtą, vertintojai naudojosi: užsakovo ir turto savininkų pateikta informacija apie nekilnojamąjį turtą (projektine dokumentacija, statybos darbų žurnalais, žodine informacija ir kt.), turto apžiūros metu surinktais duomenimis, VĮ Registrų centras medžiaga ir kt.), t. y. turtas buvo vertinamas ne vien pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Vertinamas turtas vertintojų buvo apžiūrėtas 2010 m. balandžio 16 d., vertinimo ataskaitoje pažymėta ir atsižvelgta į tai, kad Nekilnojamojo turto registre nurodytas pastato baigtumas ir faktinis baigtumas skiriasi. Be to, tretysis asmuo, nesutikdamas su ieškovo pateiktomis turto vertinimo ataskaitomis, nepateikė neginčijamų įrodymų, paneigiančių ataskaitose nurodytą turto vertę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo pateiktos turto vertinimo ataskaitos yra parengtos atitinkamą kvalifikaciją turinčių turto vertintojų, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiose ataskaitose nurodyta turto verte.
Teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad atsakovo prisiimtų prievolių įvykdymas yra užtikrintas turto įkeitimu ir dėl to nėra būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimo užtikrinimui yra įkeistas 8 200 000 Lt vertės turtas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones visai ieškinio sumai, todėl yra pagrindas mažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir laikinąsias apsaugos priemones taikyti 1 062 091,39 Lt (9 262 091,39 Lt – 8 200 000 Lt) sumai.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o skundžiama nutartis pakeistina, sumažinant atsakovui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 1 062 091,39 Lt sumos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį pakeisti – sumažinti atsakovo D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo bei kilnojamojo turto ir/ar turtinių teisių, esančių pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, taip pat atsakovo piniginių lėšų, esančių pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis bei atsakovo bankų ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, arešto mastą iki 1 062 091,39 Lt (vieno milijono šešiasdešimt dviejų tūkstančių devyniasdešimt vieno lito, 39 ct).
Nutarties nuorašą išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.