- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2018-05-11
- Bylos Nr.
- I-2862-257/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. teismui pateikė skundą, kurį vėliau patikslino, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti neturtinę žalą 1500 eurų.
Pareiškėjas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad pirmiausia į teismą kreipėsi dėl neturtinės žalos, skųsdamas kriminalistus dėl daiktų negrąžinimo. Atėmė jo akinius, dėl to rašė skundus. Policija nemato jokio nusižengimo, aiškina, kad teisėtai viską darė, tačiau be akinių jis negalėjo nieko perskaityti, pasirašyti. Jo laiškus skaitydavo kambariokai, skundus pats rašydavo, tik dėl blogo regėjimo buvo sunku. Po dviejų mėnesių prokurorė grąžino jam daiktus, tačiau akinių negrąžino. Du mėnesius jį kankino. Dabar visiškai pablogėjo regėjimas, laukia etapo, kada veš į ligoninę, tirs regėjimą. Važiuos į ligoninę ne tik dėl akių. Mano, kad nėra tikslinga išskirti šios bylos dalį ir perduoti nagrinėti į bendrosios kompetencijos teismą. Šioje dalyje skundo reikalavimų atsisako ir su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo jis pats kreipsis į Panevėžio apylinkės teismą.
Patikslintu skundu kreipėsi dėl nežmoniškų sąlygų Panevėžio areštinėje. Tuo pačiu patikslina, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų Panevėžio areštinėje už laikotarpį nuo 2018-02-12 iki 2018-02-15 ir už laikotarpį nuo 2018-02-26 iki 2018-03-01 (kamerose Nr. 1 ir Nr. 4) – dėl šių kamerų pretenzijų neturi, kadangi tai buvo naujai sutvarkytos kameros, gavo švarią patalynę.
Skundžia laikotarpį nuo 2017-12-20 iki 2018-01-04, kur iki 2017-12-22 jis buvo laikomas kameroje Nr. 26 su 1 asmeniu, iki 2017-12-27 jis buvo laikomas kameroje Nr. 17 su 1 asmeniu, iki 2017-12-28 jis buvo laikomas kameroje Nr. 17 vienas pats, kameroje Nr. 15 buvo laikomas su 1 asmeniu, nuo 2018-02-05 iki 2018-02-08 kameroje Nr. 12 buvo laikomas su vienu asmeniu. Tai buvo pats baisiausias etapas. Kamerose Nr. 26, Nr. 17, Nr. 15, Nr. 12 buvo smarvė, šalta, langų rankenos – iš lauko pusės, langai visada būdavo praverti, stiklo paketas tabaluodavo, plėšė rūbus ir bandė užkaišioti skyles, miegojo su rūbais ir kepure. Sveikata yra brangiausias turtas, tačiau kai yra kankinamas, blogėja sveikata, įvertino sveikatos pablogėjimą – turėjo šalti, sirgo sloga, kosėjo, vėmė nuo smarvės, rūbai smirdėjo, buvo uždarytas kaip išvietėje. Patalynė: paklodė, antklodės užvalkalas, pagalvės užvalkalas – švarūs, pretenzijų neturi. Tačiau reiškia skundus dėl antklodės, pagalvės ir čiužinio. Čiužinys apvilktas pluoštine medžiaga, aprūdijusi medžiaga, smirdi. Prašo skundą tenkinti, priteisti 1500 eurų neturtinę žalą už patirtus nepatogumus: šaltį, smarvės uostymą, laikymą gyvuliškomis sąlygomis. Palaiko pareikštą reikalavimą – prašo priteisti 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 86). Atsiliepimu (b. l. 19-22) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad siekiant užtikrinti vidaus tvarką, tinkamą įrengimų veikimą, saugią ir sveiką areštinėje laikomų asmenų aplinką ginčo laikotarpiu buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015), 2017-04-03 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-247 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ ir kitais teisės aktais.
Pareiškėjas areštinėje buvo laikomas šiais laikotarpiais (toliau – ginčo laikotarpis): nuo 2017-12-20 iki 2018-01-04; laikytas 26 kameroje su vienu asmeniu iki 2017-12-22; 17 kameroje su vienu asmeniu iki 2017-12-27; toje pačioje kameroje vienas iki 2017-12-28; 15 kameroje su vienu asmeniu; nuo 2018-02-05 iki 2018-02-08; 12 kameroje su vienu asmeniu; nuo 2018-02-12 iki 2018-02-15; 1 kameroje su dviem asmenimis; nuo 2018-02-26 iki 2018-03-01; 4 kameroje su trimis asmenimis.
Dėl blogo kvapo, šalčio, neužsidarančių langų.
Panevėžio apskrities VPK areštinėje ginčo laikotarpiu naudojamas minkštasis inventorius su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio. Patalynės skalbimo paslaugas teikia UAB „Šiaulių skalbykla“ (du kartus per savaitę – antradienį, penktadienį ir pagal poreikį) pagal 2016-06-22 sudarytą skalbimo paslaugų sutartį Nr. CPO88766/50-ST2-88. Šias aplinkybes patvirtina pateikiamas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento patikrinimo aktas (2016-10-07 Nr. PA.5-322) (toliau – Aktas Nr. PA.5-322), kuris surašytas atlikus areštinės periodinę kontrolę. Daugiau areštinė tikrinta operatyvios kontrolės metu, pagal gautus pareiškėjų skundus.
Minkštasis inventorius (čiužinys, pagalvė ir antklodė) po asmens panaudojimo priduodamas į panaudoto inventoriaus patalpą, kur visada dezinfekuojamas. Dezinfekciją atlieka atsakovo Aptarnavimo skyriaus ūkvedys (tai yra numatyta ūkvedžio pareigybės aprašymo 6.5 punkte). Pateikė teismui Kameroje dezinfekuotų daiktų registravimo žurnalo lapų kopijas.
Tiek minkštasis inventorius, tiek patalynė yra išduodami švarūs ir, kaip nurodo darbuotojai, neturi blogo kvapo, išskyrus naudojamų skalbimui (valymui) priemonių kvapą. Kvapas yra individualus dalykas, todėl atsakovas negali užtikrinti, kad naudojamų priemonių kvapas patiks visiems areštinėje esantiems asmenims.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose buvo šalta. Savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais, taip pat nekonkretizuoja, kokios neigiamos pasekmės kilo dėl nurodytų aplinkybių. Su pareiškėjo teiginiais visiškai nesutinka. Areštinės kameros šildomos centralizuotai, kaip ir visas Panevėžio apskrities VPK pastatas. Tai, kad sąlygos Panevėžio apskrities VPK areštinėje buvo tinkamos, nebuvo šalta, patvirtina pateikti duomenys – tarnybinis pranešimas ir šiluminės aplinkos tyrimo protokolas Nr. F-M-11/2018 (2018-03-02 Aktas Nr. (5-12 4.80)-PA-697). Šiame akte taip pat užfiksuoti duomenys 2018-02-26 vykusio patikrinimo, kai tikrintos kameros Nr. 1 ir 4, kuriose buvo laikomas pareiškėjas.
Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad peršalo, paneigia pateikti medicininiai duomenys iš asmens kortelės išrašo Nr. 50-02651-17 – pareiškėjas jokių nusiskundimų būnant areštinėje neturėjo.
HN 134:2015 16 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Nepagrįstas ir neteisingas pareiškėjo teiginys apie neužsidarančius langus, dėl ko pareiškėjui buvo šalta. Visų areštinės kamerų langai yra varstomi, sandarūs ir gerai užsidaro, kamerose nėra šalta. Atlikti šiluminės aplinkos tyrimai rodo, kad kamerose oro temperatūra atitinka teisės aktų reikalavimus.
Dėl akinių
Pareiškėjas taip pat pateikė skundą, kad buvo sulaikytas Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų, buvo atlikta jo krata ir jos metu buvo paimti akiniai, be kurių negalėjo perskaityti nei savo dokumentų, nei knygų.
Kratos atlikimą reglamentuoja LR baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl žalos atlyginimo, numatytus LR administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte – ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Pareiškėjas nurodo, kad žalą patyrė dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir prašo priteisti žalą LR CK 6.272 straipsnyje nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas mano, kad A. S. 2018-02-20 skundas (skundo dalis) neteismingas Regionų apygardos administraciniam teismui.
Pateikė teismui aplinkybių patikslinimo dėl galimo tarnybinio nusižengimo pagal A. S. skundą Nr. 50-AP-643 medžiagą.
2018-02-08 gautas pareiškėjo skundas dėl daiktų, paimtų kratos metu, negrąžinimo. Panevėžio apskrities VPK viršininkas pavedė atlikti aplinkybių patikslinimą, kurių metu nustatyta: 2018-01-26 Panevėžio apskrities VPK raštu Nr. IBPS-46553 kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatorių dėl rašytinio A. S. prašymo pateikimo, kuriame asmuo nurodytų, ar galima perduoti, ir jei galima, tai konkrečiai kokiam asmeniui, 2017-12-20 asmens kratos metu rastus ir paimtus daiktus.
2018-02-02 atsakovas gavo A. S. rašytinį pareiškimą dėl daiktų grąžinimo, kuriame nurodo daiktus grąžinti jam asmeniškai, atvykus kokiems nors veiksmams etapu į areštinę. Apie akinių grąžinimo būtinybę ar jų reikalingumą – neužsimenama.
2018-02-05 Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą daiktus, neturinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (tarp jų ir akiniai su dėklu) grąžinti A. S.. 2018-02-14 pareiškėjui daiktai grąžinti.
Atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo rašysena laikotarpiu, kada neturėjo akinių, ir kai akiniai buvo grąžinti, vienoda, neturėdamas akinių pareiškėjas susirašinėjo ir su kitais asmenimis, apie tai, kad neturėdamas akinių negali perskaityti, neužsimena nei 2018-01-30 pareiškime, nei 2018-02-08 skunde Nr. 50-AP-643, todėl atsakovui pagrįstai kyla abejonių dėl skundo argumentų pagrįstumo.
Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio bei kt. aplinkybių.
Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos įtvirtina viešosios civilinės atsakomybės specifiką, kuri pasižymi tuo, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, kurios civilinei atsakomybei atsirasti kaltės sąlyga nėra būtina. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis, pareiškėjas prašo tik neturtinės žalos CK 6.250 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Tam, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: Panevėžio apskrities VPK pareigūnų neteisėti veiksmai arba neteisėtas neveikimas, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų arba neteisėto neveikimo ir pareiškėjo patirtos žalos. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinius sukrėtimus ar skriaudą. Pareiškėjas dėsto, kad dėl atsakovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, tačiau jos nekonkretizuoja, nepagrindžia jokiais įrodymais, o tik formaliai nurodo prašomą priteisti sumą.
LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Atsakovas mano, kad pareiškėjas negalėjo patirti tokių išgyvenimų arba jie nepasiekė tokio laipsnio, kad LR CK 6.250 straipsnio taikymo požiūriu juos galima būtų įvertinti pinigine išraiška.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. S. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjo A. S. skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (akinių paėmimo ir negrąžinimo), priimtas šio teismo per klaidą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą teisinį reguliavimą, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 1 d., 3 str. 1 d., 17 str.), tačiau nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš tų teisinių santykių, kurie nepatenka į viešojo administravimo sritį. Bylos, nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai, nurodytos ABTĮ 18 straipsnyje. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.
Iš teisinio reguliavimo akivaizdu, kad priimant nutarimus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei prokurorai juose veikia ne kaip viešojo administravimo, o kaip ikiteisminio tyrimo subjektai, todėl pareiškėjo ginčas šioje skundo dalyje kilo ne iš administracinių teisinių santykių, atsirandančių atliekant viešąjį administravimą, o iš baudžiamojo proceso teisinių santykių, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos teismingas bendrosios kompetencijos teismui – Panevėžio apylinkės teismui. Tokią pat poziciją atsiliepime išdėstė ir atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Posėdžio metu pasiūlius pareiškėjui išskirti bylą šioje dalyje ir perduoti ją nagrinėti Panevėžio apylinkės teismui, pareiškėjas A. S. atsisakė šio skundo reikalavimo ir nurodė, kad pats kreipsis pagal teismingumą į Panevėžio apylinkės teismą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas plačiau dėl šio pareiškėjo skundo reikalavimo nebepasisako.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas teisme taip pat pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jį laikant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos areštinėje ir konvojaus skyriaus areštinėje.
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Neturtinė žala, pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008, Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A146-39/2012 ir kt.). Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.
Kaip posėdžio metu patikslino pareiškėjas A. S., Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės ir konvojaus skyriaus areštinės kamerose Nr. 26, Nr. 17, Nr. 15, Nr. 12 buvo smarvė, šalta, langų rankenos – iš lauko pusės, langai visada būdavo praverti, miegojo su rūbais ir kepure.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.
Iš administracinėje byloje esančio Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto tarnybinio pranešimo (b. l. 33–34) matyti, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos AKS areštinės antrame korpuse 2005 m. buvo atliktas kapitalinis remontas (kameros: 11,12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26), kurio metu viskas buvo kapitaliai suremontuota, pakeisti visi baldai, lovos, langai, durys, sumontuota moderni vėdinimo sistema, sumontuotas naujas apšvietimas, nauja elektros instaliacija, pakeisti vamzdynai, sumontuoti nauji turkiško tipo klozetai, kriauklės, pakabinti veidrodžiai.
Visiems asmenims, laikomiems areštinėje, buvo ir yra išduodamas (švarus) minkštasis inventorius (čiužinys, pagalvė, antklodė) ir lovos skalbiniai (dvi paklodės, du užvalkalai ir du rankšluosčiai). Minkštasis inventorius (čiužinys, pagalvė ir antklodė) po asmens pridavimo į panaudoto inventoriaus patalpą yra visada dezinfekuojamas, todėl gali turėti tik dezinfekcinių medžiagų kvapą. Dezinfekciją atlieka Panevėžio apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus ūkvedys pagal patvirtintą pareigybės aprašymą. Tvirtina, kad pareiškėjui A. S. minkštasis inventorius buvo išduotas dezinfekuotas, švarus. Iš areštinėje laikomų asmenų nebuvo gauta jokių skundų dėl minkštojo inventoriaus nemalonių kvapų. Taip pat A. S. pagal areštinės bendruomenės slaugytojos kompetenciją būdavo suteikiama medicinos pagalba. Apie medicinos pagalbos teikimą A. S. yra pažymėta policijos areštinių ir sulaikymo patalpų registre (PASPR). Pažymi, kad areštinės kamerose, kuriose buvo laikomas A. S., yra šilta, langai sandarūs, darinėjami. Būdamas areštinėje A. S. jokių skundų dėl laikymo sąlygų neteikė.
Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas Nr. PA.5-322 (20.14.3. 5.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. rugsėjo 30 d., b. l. 25-26). Patikrinimo akte konstatuota, kad areštinė įrengta pusrūsio patalpose, jose yra 26 kameros ir karceris, įrengtos 55 vietos sulaikytiesiems asmenims. Areštinę sudaro du korpusai: I korpuse įrengta 10 apgyvendinimui skirtų kamerų Nr. 1-10, II korpuse – 16 apgyvendinimui skirtų kamerų Nr. 1-26.
Patikrinimo metu areštinėje buvo laikoma 30 asmenų. Areštinės ir konvojaus skyriuje dirba 36 darbuotojai. Areštinės darbuotojai turi higienos įgūdžių (galioja iki 2017-03-12) ir pirmosios pagalbos (galioja iki 2018-01-22, 2019 m., 2020 m.) teikimo žinių atestavimo pažymėjimus.
Areštinėje laikomi asmenys apgyvendinti gyvenamosiose patalpose – kamerose. Kamerose yra skaidraus stiklo langai. Kamerose įrengtas dirbtinis ir natūralus apšvietimas. Dirbtiniam apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos, dirbtiniam naktiniam apšvietimui – kaitrinės lempos. Kamerose įrengti šviestuvai ir dirbtinio naktinio apšvietimo šviestuvai tikrinimo metu veikė. Yra sudaryta galimybė kameras vėdinti per langus, kamerų langai yra varstomi. Taip pat areštinėje veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema.
Areštinės kamerose kiekvienam sulaikytajam skirta lova (įrengtos vieno aukšto lovos), individuali maisto spintelė, suolas, yra stalas, kabliukai drabužiams. Sanitariniuose mazguose įrengti turkiško tipo tualetai, praustuvės su tekančiu šaltu vandeniu. Sienoje, prie kurios įrengtas sanitarinis mazgas, yra patalpų oro šalinimo sistemos ortakio anga. Kamerose yra talpos buitinėms atliekoms, šepečiui tualetui valyti, kempinėlės valymui. Sanitariniai įrenginiai patikrinimo metu buvo techniškai tvarkingi. Visi sulaikytieji aprūpinami minkštuoju inventoriumi (čiužiniu, pagalve, antklode, dviem paklodėmis, pagalvių užvalkalu, dviem rankšluosčiais). Dalis sulaikytųjų naudojasi savo lovos skalbiniais, asmens higienos priemonėmis.
Kameroje esantys asmenys patys rūpinasi švaros palaikymu, valosi kameras, tam yra aprūpinti valymo inventoriumi ir valymo priemonėmis. Iš kamerų išvykus asmenims, jas valo areštinės darbuotojos.
Patikrinimo metu graužikų ir buitinių parazitų nepastebėta. Pagal 2015-11-06 sutartį areštinėje nustatytu periodiškumu (kiekvieną penktadienį) UAB „Pelias“ atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas, pateikta Dezinfekcijos, deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo sutartis Nr. 50-ST2-239 15-90. Atlikti darbai registruojami Kenkėjų stebėjimo ir kontrolės darbų atlikimo žurnale, paskutinis įrašas – 2016-09-23.
Areštinėje patalpų dezinfekcijai yra naudojamas biocidas „Chlorinex 60“, „Bakticid”, rankų dezinfekcijai – „Chemisept forte“. Areštinėje naudojamo minkštojo inventoriaus su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršiaus valymo ir dezinfekcijos priemonėmis audinio, paviršių valymui naudojamas biocidas „Easydes“. Biocidų autorizacijos liudijimai, naudojimo instrukcijos ir saugos duomenų lapai pateikti.
Areštinėje naudojamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) yra su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio. Taip pat yra nedidelė dalis minkštojo inventoriaus iš audinio, tinkamo dezinfekuoti areštinėje esančioje dezinfekavimo kameroje. Darbai registruojami, pateiktas Kameroje dezinfekuotų daiktų registravimo žurnalas, kuriame pažymėtos kiekvieną dieną, išskyrus savaitgaliais, atliekamos minkštojo inventoriaus dezinfekcijos, paskutinė dezinfekcija pažymėta 2016-09-29. Rugsėjo 1-29 dienomis areštinėje dezinfekuota 150 minkštojo inventoriaus komplektų (čiužiniai, pagalvės, antklodės). Minkštasis inventorius yra laikomas sandėliuose ant pakylos, lentynose. Patalynė yra skalbiama UAB „Šiaulių skalbykla“ pagal 2016-06-22 sudarytą skalbimo paslaugų sutartį Nr. CPO88766/50-ST2-88 periodiškai (du kartus per savaitę – antradienį ir penktadienį) ir pagal poreikį.
I korpuso ir II korpuso areštinėje esantys dušai tvarkingi, švarūs, tiekiamas karštas vanduo, dušo rageliai su antgaliais, yra lentynėlės prausimosi priemonėms susidėti. Dušinės sienos ir grindys yra lygios, nelaidžios vandeniui, lengvai valomos, atsparios naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms. Dušinės grindys neslidžios, jose yra nuolydis vandens nutekėjimo kanalų, angų link. Yra dubenys, kuriuose gali sulaikytieji išsiskalbti savo drabužius.
Areštinėje laikomiems asmenims skiriami stalo indai. Maitinimą organizuoja D. Ž. įmonė pagal 2014-11-05 Areštinėje laikomų asmenų maitinimo sutartį Nr. 50-ST2-173.
Areštinėje laikomi asmenys išvedami į pasivaikščiojimo kiemelius (įrengti 3 kiemeliai), kiekviename jų yra šiukšlių dėžė.
Patikrinimo išvada: HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatyta.
Paminėto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento patikrinimo akte nurodytas aplinkybes dėl minkštojo inventoriaus, jo dezinfekavimo patvirtina Panevėžio AVPK areštinės Kameroje dezinfekuotų daiktų registravimo žurnalas (b. l. 27-31).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento 2018 m. kovo 2 d. patikrinimo akte Nr. (5-12 4.80)PA-697 (patikrinimas atliktas 2018 m. vasario 26 d., b. l. 23-24), nurodyta, kad patikrintos kameros Nr. 1, 2, 3, 4. Nustatyta, kad visose patikrintose kamerose yra natūralus apšvietimas: dvigubo stiklo paketų varstomi langai su grotomis. Papildomai įrengtas dirbtinis apšvietimas: po 2 liuminescencinių lempų šviestuvus, visi šviestuvai veikia, dar kamerose įrengtas veikiantis naktinis apšvietimas. Areštinėje įrengta mechaninė ištraukiamoji vėdinimo sistema veikia.
Kontrolės metu buvo atlikti oro temperatūros, santykinės drėgmės, oro judėjimo greičio matavimai areštinės kamerose Nr. 1, 2, 3, 4. Matavimus atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Nustatyta, kad šiose kamerose oro temperatūra, santykinė drėgmė, oro judėjimo greitis atitinka HN 134:2015 16 punkte nurodytus dydžius (gyvenamosiose patalpose oro temperatūra turi būti nuo +18° C iki +28° C, santykinė oro drėgmė nuo 35% iki 65%, oro judėjimo greitis šaltuoju metų laikotarpiu nuo 0,05 iki 0,15 m/s) (pridedamas šiluminės aplinkos tyrimo protokolas). |
Patikrinimo išvada: kontrolės metu HN 134:2015 12, 16, 17 punktų reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Skundas laikomas nepagrįstu.
Pareiškėjo teiginiai dėl šalčio, minkštojo inventoriaus (čiužinio, antklodės, pagalvės) smarvės, yra abstraktūs, deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius dėl šalčio, smarvės, kaip tai įvardija skunde ir posėdžio metu nurodė pareiškėjas, todėl nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl laikymo sąlygų skundėsi Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl netinkamų laikymo sąlygų, tai leidžia konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo.
Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad dėl kameroje esančio šalčio jis peršalo ir patyrė depresiją. Toks pareiškėjo aiškinimas vertintinas kritiškai, nes iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas, būdamas Panevėžio apskrities VPK areštinėje, nusiskundimų sveikata neturėjo (b. l. 45-46).
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Įvertinus administracinėje byloje esančius rašytinius įrodymus teismas nustatė, kad jokių Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl laikymo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nenurodo, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
Šiuo atveju nenustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, todėl nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas taip pat neįrodė priežastinio ryšio, jog jo neturtinę žalą lėmė būtent atsakovo atstovo veiksmai, kuriuos pareiškėjas nurodo kaip neteisėtus. Pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs, nekonkretūs, nedetalizuoti. Pareiškėjas argumentus iš esmės grindžia tik subjektyvia savo nuomone, visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių bei priežastinio ryšio.
Teismas, atsižvelgdamas į aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo atstovo 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti, nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.