Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorams Irenai Zgierskytei-Strumilaitei, Daivai Kaučikienei, Gintautui Vileikiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, darbo biržoje registruotas, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. E. 2012 m. liepos 25 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio žodinio konflikto metu ranka sudavė vieną smūgį I. M. į galvos sritį, tuo sukėlė jai fizinį skausmą.

A. E. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. liepos 25 d. namuose buvo I. M., jų dukra Inga E. V., I. M. draugė su savo vaiku, dar keli nukentėjusiosios draugai vyrai. Jo ir I. M. sūnaus tuo metu namuose nebuvo, jis taip pat išėjo iš namų. Grįžus tarp jo ir I. M. kilo žodinis konfliktas. Jis norėjo išeiti iš namų, kad išvengtų tolimesnio konflikto, tačiau nukentėjusioji su dukra puolė ant jo ir neleido jam išeiti. Tuo metu buvo apie 21.00 val. Jis iš jų ištrūko ir išėjo iš buto. Jis I. M. į galvą ranka nesudavė, taip pat nesudavė su prožektoriumi jai į ranką. Tą vakarą I. M. galėjo sumušti jos sugėrovas, nežino kas toks. Įvykio metu buvo blaivus, o nukentėjusioji išgėrusi. Ankščiau buvo teistas už nukentėjusiosios draugės sužalojimą. I. M. ir vaikai jį apkalba, nes nori jį iškraustyti iš jo namų, kad jie galėtų laisvai gyventi visame bute. Šiuo metu vaikai yra apgyvendinti vaikų globos namuose.

Nukentėjusioji I. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2012 m. liepos 25 d. A. E. grįžo iš darbo, ji tuo metu virtuvėje ruošė vakarienę. Jie visi pavalgė, ji su A. E. išgėrė alaus. Sūnus A. E. parodė savo nusipirktą meškerę, tada kaltinamasis pradėjo priekaištauti, kad sūnus nusipirko niekam tikusią meškerę. Vėliau jis pradėjo jai priekaištauti dėl gėrimo, kilo konfliktas. Ji pasakė A. E., kad kvies policiją. Tuomet jis jai ranka smogė į dešinę galvos pusę, tai buvo apie 22 val. Ji pasakė dukrai, kad kviestų policiją. Kai dukra iškvietė policiją, A. E. norėjo pabėgti iš namų, bet ji su vaikais jam neleido pabėgti – griebė už rūbų ir laikė. Atvyko policiją, paklausinėjo ir išvyko. Kai antrą kartą kvietė policiją, A. E. norėjo pabėgti iš namų, ji nenorėjo jo išleisti, laikė jį už striukės, jis pradėjo muistytis ir kai bėgo pro duris, su prožektoriumi trenkė jai į kairę ranką. Į ranką su prožektoriumi jis tikriausiai sudavė netyčia, besimuistydamas, kai norėjo pabėgti. Įvykio metu ir ji, ir A. E. buvo neblaivūs. Tą dieną ir vakarą jokių pašalinių asmenų namuose nebuvo. Ji nenori iškraustti kaltinamojo iš jo namų, ji pati su vaikais nori kitur išsikraustyti. 2012-05-26 jai Zokniuose buvo sužalota galva, bet ne rankos. Dėl kaltinamojo smūgio į galvą tą vakarą pas medikus nesikreipė, vėliau policijos pareigūnai jai davė siuntimą pas medikus. Po kaltinamojo suduoto smūgio į galvą, ji juto galvos skausmą, žaizdų nebuvo. Kai kaltinamasis jai sudavė smūgį į galvą, buvo po 21.00 val., su prožektoriumi į ranką sudavė po 24.00 val., gal apie 1.00 val. nakties.

Liudytoja Z. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos neprisimena, buvo liepos mėn. pabaiga, pas kaltinamąjį į namus buvo atėję keturi vyrai, kurie su nukentėjusiąja visą dieną gėrė. Tą dieną policija pas juos važiavo ne vieną kartą, paskutinį kartą apie pusę dviejų nakties, o naktį dar ir greitoji pagalba buvo atvažiavusi. Ji jokių ryšių nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiąja neturi, su jais nebendrauja.

Liudytojas A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra jo kaimynai. Pas juos pastoviai vyksta girtuoklystės ir muštynės. Negali tiksliai atsakyti, ar tai buvo ir liepos 25 d., ten pastoviai girtuokliaujama ir triukšmaujama. Nukentėjusioji būna sumušta, kai ji eina skirti girtų asmenų. Su kaltinamojo vaikais nekalba. Šios vasaros metu pas kaimyną kelis kartus į namus buvo atvažiavusi greitoji ir policija.

Liudytoja G. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2012-07-25 ji nebuvo namuose ir konkrečiai apie tos dienos įvykius nieko negali pasakyti. Pas nukentėjusiąją lankosi policija, yra kviečiama greitoji. Šią vasarą greitosios pas kaimynus nematė, nematė, kad nukentėjusiojo būtų buvusi sumušta.

Liudytojas R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra jo kaimynai. Apie 2012-07-25 įvykius nieko konkrečiai negali pasakyti. Kaltinamasis yra dirbantis žmogus, o nukentėjusioji yra ne kokios reputacijos. Nėra girdėjęs kalbant, kad kaltinamasis būtų sumušęs nukentėjusiąją. Kaltinamojo sūnus ateina pas juos, jis su juo bendrauja. Berniukas jam nėra sakęs, kad kaltinamasis muštų mamą. Pas kaimynus dažnai kviečiama policija, greitosios šią vasarą pas juos nematė.

Liudytoja I. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas, ji su juo bendrauja. Nukentėjusiąją mato pirmą kartą. Apie 2012-07-25 įvykius nieko negali papasakoti.

Liudytojas V. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra jo kaimynai. Kaltinamasis jam yra sakęs, kad buvusi žmona buvo stipriai sumušta Margių gatvėje, kai bandė išskirti besimušančius. Kad kaltinamasis būtų sumušęs žmoną, tokios kalbos negirdėjo. Kaltinamasis jam yra akęs, kad buvusi žmona ji kaltina jos sumušimu.

Nepilnametė liudytoja Inga E. V. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad ji gyvena su mama, broliu viename kambaryje, kitame gyvena tėtis, tėvai išsituokę. Prieš 2-3 savaites, vakare, visi buvo namuose. Mama su tėčiu buvo virtuvėje, nes ji gamino vakarienę, o ji su broliu žiūrėjo filmą. Tėvai virtuvėje pradėjo kivirčytis, o brolis dėl to pradėjo verkti, todėl ji nuėjo bei pasakė jiems „baikit pyktis“, tačiau jie nepaklausė ir toliau pykosi. Tėtis vartojo necenzūrinius žodžius, o mama tylėjo, nenorėjo pyktis. Vėliau mamai neišlaikė nervai ir ji pradėjo šaukti ant tėčio. Kai ji vėl nuėjo į virtuvę atsigerti, tėtis mamai sudavė per galvą, o brolis atbėgo į virtuvę atitraukti tėčio nuo mamos, pati iškvietė policiją. Po šio įvykio tėtis nuėjo į savo kambarį, o kai atvyko policijos pareigūnai, jie liepė apsiraminti ir eiti miegoti. Kai išvyko policijos pareigūnai, tėtis atėjo į jų kambarį ir pradėjo šaukti, vartojo necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu, jai sakė „tu pirma čiuoši iš namų“, smurto nevartojo. Tėtis iš kambario išsinešė jo paties jiems nupirktą kompiuterį. Mama iškvietė policiją, tačiau tėtis pabėgo. Po kiek laiko tėtis sugrįžo į namus ir vėl atėjo į jų kambarį. Tuo metu brolis miegojo, mama sėdėjo ant fotelio, o ji pati gulėjo lovoje ir su ja kalbėjosi. Tėtis priėjo prie brolio lovos ir pradėjo jį žadinti, o mama prašė, kad jis leistų broliui miegoti. Kadangi brolis pradėjo verkti, mama priėjo prie tėčio jį patraukti, tačiau tėtis neklausė. Mama pasiėmė mobilųjį telefoną ir išėjo į koridorių, kad galėtų paskambinti į policiją. Tai pamatęs, tėtis, taip pat išėjo į koridorių. Kadangi jis rankose turėjo prožektorių, juo trenkė mamai i ranką. Taip pasielgęs jis pabėgo iš namų, todėl pareigūnai ir vėl neatvyko. Prieš vakarienę tėvai išgėrė vieną plastikinį butelį alaus. Prieš šį įvykį buvo atvykusi mamos draugė. (31-32 b. 1.).

Nepilnametis liudytojas A. E. V. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kada tai įvyko nepamena, tačiau vieną vakarą, kai visi buvo namuose, mama gamino virtuvėje vakarienę. Jis tėčiui parodė meškerę, kurią jam nupirko mama, o tėtis pasakė, kad blogą nupirko. Jis virtuvėje pradėjo šūkauti, su mama ginčijosi, tačiau jis su sese nekreipė dėmesio, nes kambaryje žiūrėjo filmą. Mama nenorėjo ginčytis, tylėjo, tačiau tėtis pats viską pradėjo. Tėtis vartojo necenzūrinius žodžius. Sesuo buvo nuėjusi į virtuvę, sakė, kad baigtų ginčytis ir vėl sugrįžo į kambarį. Kadangi jie toliau pykosi, tėtis stovėjo prie šaldytuvo, o mama šalia jo, tėtis sudavė mamai ranka per galvą vieną smūgį. Kadangi buvo iškviesta policija, jis su mama tėtį užlaikė, kad nepabėgtų. Kai atvyko pareigūnai, jie liepė tėčiui nusiraminti. Mama grįžo į jų kambarį, tačiau ten atėjo tėtis, kuris kalbėjo visokias nesąmones. Tada mama iškvietė policiją, tačiau jie neatvyko, nes tėtis pabėgo iš namų. Kiek vėliau, kai jis jau beveik miegojo, sugrįžo tėtis ir atėjo į kambarį, ir jį žadino. Kai mama išėjo į koridorių, tėtis jai prožektoriumi sudavė į ranką ir vėl pabėgo iš namų. (33-34 b. 1.).

Iš I. M. 2012-07-26 protokolo-pareiškimo matyti, kad ji pareiškė, kad 2012-07-26, apie 1 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), po išgertuvių, ją sumušė buvęs sutuoktinis A. E., suduodamas kumščiu vieną smūgį į galvą ir prožektoriumi vieną smūgį į kairę ranką, iškeikė ją necenzūriniais žodžiais. Įvykio metu patyrė fizinį skausmą, jai padaryta moralinė žala, taip pat žala padaryta dukrai I. E. V., sūnui A. E. V., kurie dalyvavo ir matė įvykį (5 b. l.).

Iš 2012-07-26 apžiūros protokolo matyti užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), po nusikaltimo padarymo bei sudaryta schema (7-9 b. l.).

Iš 2012-07-27 specialisto išvados Nr. G 1308/12(04) matyti, kad I. M. padarytas sužalojimas: poodinė kraujosruva kairiame dilbyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, vieno trauminio poveikio pasekoje, kietu buku daiktu paveikus kairį dilbį. I. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (14 b. l.).

Aukščiau aptarti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis A. E. 2012 m. liepos 25 d., žodinio konflikto metu suduodamas nukentėjusiajai I. M. ranka į galvos sritį, sukėlė jai fizinį skausmą. Nors kaltinamasis A. E. nepripažįsta savo kaltės, tačiau nežiūrint į tai, teismas neabejoja nukentėjusiosios I. M. parodymų objektyvumu, nes jie iš esmės nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, pakankami dėl kaltinamojo konkrečių nusikalstamų veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo, ir kurie, beje, visiškai sutampa su nepilnamečių liudytojų Ingos E. V. ir A. E. V., kurie tiesiogiai dalyvavo įvykio metu, parodymais, įvykio vietos apžiūros protokoluose ir jų prieduose užfiksuotais duomenimis. Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog nukentėjusioji ir liudytojai Inga E. V. bei A. E. V. būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, kuris yra nukentėjusiosios buvęs sutuoktinis ir liudytojų tėvas. Nors kaltinamasis posėdžio metu nurodė, jog I. M. jį apkalba norėdama iškraustyti jį iš buto, teismas šiuos kaltinamojo parodymus vertina kritiškai kaip gynybinę poziciją, kadangi jo fizinio skausmo sukėlimo aplinkybes - smūgio sudavimą į galvą - patvirtino vaikai – sūnus ir dukra, ir tuo metu kai jie buvo apklausiami pas ikiteisminio tyrimo teisėją praėjus trumpam laikui po nusikalstamos veikos padarymo, tokios versijos kaltinamasis nekėlė ir klausimų vaikams dėl jo apkalbėjimo nepateikė. Kitų duomenų, jog vaikai būtų suinteresuoti apkalbėti kaltinamąjį byloje nėra. Liudytojos A. S. parodymus, kad I. M. nustatinėja vaikus prieš tėvą, teismas laiko jos asmenine nuomone, nes liudytoja taip pat tvirtino, jog nei su kaltinamuoju nei su nukentėjusiaja nei jos vaikais nebendrauja, todėl nėra aišku kuo remiantis liudytoja daro tokias išvadas. Dėl to šiomis liudytojos nurodytomis aplinkybėmis teismas nesiremia. Teismas kitų įrodymų kontekste kaltinamojo A. E. parodymus vertina kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas kaltinamojo pakviestų liudytojų A. S., A. S., R. M., G. M., I. L., V. L. parodymais remiasi tik tiek, kiek jie apibūdina kaltinamojo ir nukentėjusiosios asmenybes, nes šie liudytojai tiesiogiai nedalyvavo 2012-07-25 vykusio konflikto metu, paties įvykio nematė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko neįrodytomis aplinkybėmis, kad kaltinamasis A. E. 2012-07-25 rankoje laikydamas prožektorių tyčia sudavė juo nukentėjusiajai I. M. per ranką, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kairiajame dilbyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį numatyta asmeniui už tyčinį fizinio skausmo sukėlimą kitam asmeniui ar tyčinį kito asmens nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvertindamas tai, kad pačios nukentėjusiosios ir nepilnamečių vaikų parodymais nustatyta, jog I. M. laikė kaltinamąjį ir neleido jam pabėgti iš namų, kad kaltinamasis, norėdamas ištrūkti ir muistydamasis, netyčia sudavė prožektoriumi I. M. per ranką, teismas laiko, jog A. E. nepadarė tyčinio nežymaus I. M. sveikatos sutrikdymo. Tai yra, jo veiksmuose neįžvelgtina tyčios sužaloti I. M. suduodant smūgį prožektoriumi. Atsižvelgdamas į tai, teismas šalina iš kaltinimo aplinkybes, kad „rankoje laikydamas prožektorių, sudavė juo nukentėjusiajai I. M. per ranką, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kairiajame dilbyje, kas atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą“. Teismas taip pat šalina iš kaltinimo nurodytas aplinkybes, kad A. E. „keikė necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją I. M.“, kadangi šios aplinkybės laikytinos perteklinėmis ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis. Šios aplinkybės galimai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 2 d. požymius (neviešas asmens įžeidimas), kuri priskirtina privataus kaltinimo bylų kategorijai, dėl kurių nukentėjusysis, remiantis BPK 407 str. nuostatomis, turi teisę inicijuoti procesą privataus kaltinimo tvarka. Šioje byloje nėra prokuroro procesinio sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo pagal BK 155 straipsnį, todėl teismas neturi teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl šios nusikalstamos veikos. Šių aplinkybių pašalinimas nekeičia kaltinimo esmės ir nesunkina kaltinamojo padėties, todėl veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Kaltinamojo A. E. veiksmus – smūgio sudavimą ranka I. M. į galvą pagal atsiradusius padarinius ir nusikalstamos veikos stadiją teismas kvalifikuoja kaip fizinio skausmo sukėlimą, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis A. E. numatė, kad dėl naudojamo smurto nukentėjusiajai I. M. gali būti sukeltas fizinis skausmas, šių padarinių norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Toks veikos kvalifikavimas šiuo atveju nelaikytinas kaltinimo keitimu ir nesunkina kaltinamojo padėties. Teismas taip pat patikslina kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo laiką nurodant apie 22 val., kadangi tokios aplinkybės nustatytos nukentėjusiosios ir iš dalies nepilnamečių liudytojų parodymais.

Kaltinamojo A. E. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. E. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. į tai, kad padarė nesunkų nusikaltimą, kaltininko kaltės formą ir rūšį - veikė tiesiogine tyčia, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas išnykęs (61 b. l.), nedirbantis (72 b. l.), registruotas darbo biržoje (74 b. l.), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (69-71 b. l.), todėl atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam A. E. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 140 straipsnio 1 dalyje, laisvės apribojimą.

A. E. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su ja, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena su nepilnamečių liudytojų apklausų vaizdo ir garso įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. E. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo I. M. ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

A. E. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą paskirtą įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su ja – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistus.

Skaitmeninę laikmeną su nepilnamečių liudytojų apklausų vaizdo ir garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.