Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teiseja A. K. Maceviciene Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.6.2.

2007 m. spalio 23 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Audrones Kartanienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skunda del Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. išteisintas, nenustacius jo veikoje nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., sudeties.

Aprašomoji dalis

nustate:

D. G. buvo kaltinamas tuo, kad ižuliais veiksmais demonstravo nepagarba aplinkiniams bei sutrikde visuomenes rimti ir tvarka, t.y. 2005 m. lapkricio 27 d., apie 05.40 val., klube (duomenys neskelbtini), atsisakes sumoketi už paslauga, ketino išeiti iš klubo, o apsaugos darbuotojui P. V. bandant ji sulaikyti, pradejo pastaraji ižeidineti necenzuriniais žodžiais, kumšciu sudave viena smugi i veida, tuo sukeldamas nukentejusiajam fizini skausma ir nežymiai supleše P. V. darbine apranga – kelnes bei megztini, o sulaikius, grasino susidorojimu.

Su teismo išvada, kuria teigiama, jog D. G. sumoketi už suteiktas paslaugas neatsisake, kad jis tik pritruko pinigu, apeliantas nesutinka. Teigia, kad tokia teismo išvada paneigiama nukentejusiojo P. V., liudytoju R. V., K. V. ir M. P. parodymais. Taigi, šiu liudytoju teigimu, D. G., pritrukes pinigu, K. V. garsiai pasake „susimokesi pati“ ir praejes pro kasas, priešingai nei teigia šis, pasuko ne link rubines, o link išejimo. P. V. paliepus sugrižti, D. G. pagrasino „trenkti“ ir tai padare. Šia aplinkybe, anot apelianto, patvirtina liudytojai R. V., R. S. ir K. V., pasak kurios, D. G. nesumokejes pinigu, elgesi ižuliai, pastume P. V., vartojo necenzurinius žodžius. Analogiškas aplinkybes nurode ir liudytoja M. P., teismo prašiusi vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( t. 1, b. 1. 29 ).

Kita vertus, nors teismas, remdamasis D. G., liudytojo R. K. parodymais, 2005-11-29 specialisto išvada Nr. G.7336/04(01) ir konstatavo, kad prieš D. G. buvo panaudotas smurtas, taciau apeliantas mano, jog tokia teismo išvada paneigia P. V. bei liudytojai R. V., R. S., K. V., kurie visi buvo savo darbo vietose blaivus, ir tvirtina, jog D. G. niekas nemuše. Apsaugos darbuotojai P. V., R. V., R. S., sulaikydami D. G., vykde savo darbines funkcijas ir pareigas. Todel, nors teismas nenustate, kad D. G. buvo sulaikytas esant LR Asmens ir turto saugos istatymo 7 str. 1 d. 4 p. nustatytoms aplinkybems, taciau, pasak apelianto, butent šiuo istatymu, sulaikydami D. G., kuris nesumokedamas už paslaugas, kesinosi i ju saugomo objekto – klubo (duomenys neskelbtini) turta, jie ir vadovavosi (mineto istatymo 7 str. 1 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 str. 1 d. 2 p., 16 str., ir Objekto patruliavimo instrukcijos 1.4.13., 1.4.14. str. str. ). Buvo iškviestas GRG ( greitojo reagavimo grupes ) ekipažas – E. B. ir A. G.. D. G., nevykdant P. V. teisetu reikalavimu – niekur neišeiti ir susimoketi, pastarasis smoge jam i veida, o sulaikomas priešinosi, spardesi, susigrume su apsaugos darbuotojais, ko ir pats neneigia, todel to pasekoje, buvo pargriautas ant žemes. P. V. teigimu, jiems griunant, šalimais buvo kasa ir tureklas, todel krisdamas D. G., i turekla galva galejo susitrenkti.

Apklaustas policijos pareigunas – liudytojas J. Š., teismui parode, kad to, jog D. G. butu muštas, atvykes i kluba, jis nepastebejo. Greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta todel, kad D. G. skundesi, jog negali vaikšcioti. Tuo tarpu atvykusiems medikams pasakius, kad D. G. sveikas, jis buvo pristatytas i Vilniaus miesto VPK 2 PK.

Apeliantas pažymi, jog nors ivykis kilo apie 05.40 val., taciau dar 08.48 val., D. G. organizme buvo rasta 1,06 promiles alkoholio, tuo tarpu R. K. organizme, 09.24 val., – 1,47 promiles. Todel, apeliantas daro prielaida, kad 05.40 val., D. G. galejo buti vidutiniame girtumo laipsnyje.

Nurodo, kad 2005-11-29, t.y. D. G. paleidus iš areštines, šis, praejus parai po ivykio, kreipesi i Vilniaus ekspertini skyriu. Specialisto išvadai nustatyti, buvo pateiktas paciento apžiuros lapas, kuriame pažymeta, kad D. G. apžiurejo gydytojai 2005-11-27, 18.47 val. ir 19.10 val., t.y. kai šis buvo sulaikytas. Apeliantas atkreipia demesi i tai, kad pagal Vilniaus miesto VPK 2 PK pareigunu A. I., J. Ž., specialisto A. P. rašytus tarnybinius pranešimus, prieš D. G. komisariate buvo panaudota fizine jega, nes jis elgesi ižuliai, triukšmavo, nevykde teisetu policijos pareigunu reikalavimu, specialistams A. P. ir R. C. paprašius parodyti savo daiktus, rankomis bande smogti abiem i veida, o veliau pradejo spardyti kojomis. Uždejus antrankius ir patalpinus i laikino sulaikymo kambari, D. G. triukšmavo toliau, keikesi, grasino susidorojimu ( t. 1, b. 1. 10, 11, 12 ). Taigi, pagal prokuroro nuomone, ant D. G. kuno mediku konstatuoti sužalojimai galejo atsirasi del komisariate jo atžvilgiu panaudotos fizines jegos.

Teismo posedyje prokurore, nukentejusiojo P. V. atstovas adv. Laimonas Judickas prašo Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro apeliacini skunda patenkinti, išteisintasis R. G. ir jo gynejas prašo apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyres ir tinkamai ivertines byloje surinktus irodymus padare teisinga ir pagrista išvada del D. G. išteisinimo pagal LR BK 284 str. 1 d., nenustacius jo veikoje nusikaltimo sudeties. Šios teismo išvados nepaneige ir apeliacines instancijos teismo posedyje papildomai surinkti ir ištirti irodymai.

Taigi, D. G. pareikšti kaltinimai del to, kad jis, 2005 11 27, apie 05.40 val., viešoje vietoje - klube (duomenys neskelbtini) ižuliais veiksmais demonstravo nepagarba aplinkiniams bei sutrikde visuomenes rimti ir tvarka, t. y. kad atsisakes sumoketi už paslauga, ketino išeiti iš klubo, o bandant ji sulaikyti, necenzuriniais žodžiais ižeidinejo apsaugos darbuotoja P. V., kumšciu sudave pastarajam viena smugi i veida, tuo sukeldamas fizini skausma bei nežymiai supleše jo darbine apranga – kelnes ir megztini, sulaikytas, grasino susidorojimu.

Taciau, byloje surinkti ir ištirti irodymai, negali objektyviai patvirtinti, kad R. G. atliko jam inkriminuotus veiksmus, sudarancius LR BK 284 str. 1 d. sudeti, bei, kad jie buvo nukreipti i viešosios tvarkos pažeidima.

Byloje nustatyta, kad D. G., 2005 11 27, apie 5.40 val., ketindamas išeiti iš klubo (duomenys neskelbtini), pagal jame nustatyta tvarka, priejo prie kasos, kurioje dirbo liudytoja K. V., ir, noredamas atsiskaityti, pastarajai padave klube išduodama atsiskaitymo kortele, kurioje fiksuojama kliento saskaita. Kasininke, patikrinusi D. G. atsiskaitymo kortele, pasake, kad jis turi moketi 101 lt. Kadangi tuo metu D. G. prie saves turejo tik apie 71, ar tai 79 lt., jis, tuos pinigus kasininkei ir padave. Ivertines situacija bei galimus sprendimo budus : cia pat esancioje rubineje buvo likes jo paltas, kuriame, pagal D. G., turejo buti kažkiek tai smulkiu pinigu, mobilaus ryšio telefonas, bei kažkur klube – jo draugas R. K., nusprende eiti i rubine, ir, paskambinus draugams, trukstamos, maždaug 30 lt. sumos problema tuoj pat išspresti. D. G. teigimu, apie tai perspejes kasininke, pradejo eiti link rubines. Išteisintasis neneigia, kad pokalbio su K. V. metu, jis pastarajai galejo pasakyti, jog likusia suma sumokesi pati, taciau tai, pasak D. G., jis pasake nebent juokaudamas. Ir, butent taip, sprendžiant iš šios liudytojos parodymu, užfiksuotu ikiteisminio tyrimo metu, ši ir suprato ( 1 t. b. l. 26 ). Jokiu kitu nepagarbiu bei necenzuriniu žodžiu, šalimais K. V. kasos stovejusi kita, liudytoja apklausta, kasininke M. P., priešingai nei teige liudytojai R. S. ir R. V., buve kur kas tolimesniu nuo šios kasos atstumu nei ji, iš R. G. tuo metu neišgirdo, atkreipiant demesi ir i tai, kad pagal pastaruju parodymus, jie i D. G. demesi atkreipe tik tuomet, kai ji, praejusi pro K. V. kasa, sugriebes už rankos jau laike P. V. ( 1 t. b. l. 21 – 24, 153 ).

Kita vertus, be liudytojos K. V. parodymu, kuriuos, sužinoje iš šios, atkartojo ir kiti asmenys, t. y. liudytojai M. P., R. S. ir R. V., nukentejusysis P. V. ir netgi klubo administratore I. C., teigdami, kad D. G., atsiskaitydamas kasoje, liko skolingas apie 30 lt., ko neneigia ir šis, kitu irodymu byloje nera, nes klubo (duomenys neskelbtini) administracija ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinejimo teisme metu, nei savo iniciatyva, nei pagal reikalavima, jokiu rašytiniu duomenu, iš kuriu butu objektyviai matyti, kokia pinigu suma pagal D. G. pateikta saskaita pastarasis ta nakti turejo moketi, kiek sumokejo ir kiek liko skolingas klubui, kas šia saskaita padenge, nepateike, nes, D. G. teigimu, tos sumos iš jo iki šiol nereikalauta, atkreipiant demesi i tai, kad veliau, t. y. D. G. sulaikius, net ir kasininkei sumoketu pinigu dalis, pastarajam buvo gražinta.

Analizuojant nagrinejamo ivykio tolimesne eiga, matyti, kad byloje atsiranda dvi iš esmes skirtingos jo dalyviu, t. y. išteisintojo D. G. ir nukentejusiojo P. V., D. G. inkriminuotos veikos versijos.

Taigi, pasak P. V., jis, išgirdes, kaip D. G. pasake kasininkei, jog „likusius susimokesi pati“ ir pamates, kaip šis pasuko link išejimo, atsargiai paeme D. G. už rankos, ir mandagiai papraše prieiti prie kasos bei atsiskaityti. Taciau, pastarasis pradejo ji kolioti, liepe pasitraukti, o kai liudytojas ženge link D. G., kumšciu smoge jam i veida. Teko ji sulaikyti. Nukentejusiojo teigimu, kai D. G. sulaikymo metu, bande užlaužti jam ranka, šis isikibo i jo darbine apranga ir to pasekoje, tycia supleše megztinio rankove bei kelnes. Prasidejo grumtynes, nes D. G. fiziškai stiprus, elgesi agresyviai, keikesi. Todel, D. G. sulaikyti jam padejo dar du klube dirbe apsaugos darbuotojai R. S. ir R. V.. Sulaikytas D. G. ir toliau juos koliojo, grasino susidorojimu. Atvykus policijai, D. G. buvo pristatytas i Vilniaus m. VPK 2 PK. Teigia, kad nei jis, nei kiti apsaugos darbuotojai išteisintojo sulaikymo metu nemuše. Mano, kad susižaloti D. G. galejo tiek griudamas, tiek atsitrenkdamas i tureklus, kai pastarieji jam bande užlaužti rankas.

Gi, išteisintasis D. G. šia situacija aiškina iš esmes priešingai. Taigi, pasak D. G., pradejus jam eiti link rubines, apsaugos darbuotojas sugriebe ji už rankoves ir liepe stoveti. Pastaraji perspejes, kad tuoj sugriš, kad eina i rubine, kur palikes savo mobilaus ryšio telefona, kuriuo paskambins draugams ir paprašys ju atvežti trukstama pinigu suma, išteisintasis bande judeti toliau, taciau, juo niekas nepatikejo, ir, nors turejo galimybe susimoketi, to padaryti jam neleido. Trys ar keturi apsaugos darbuotojai pradejo ji stumdyti, tampyti už drabužiu, mušti i veida, šonus, kelius, o kai pargriove, sparde kojomis i ivairias kuno vietas. Mano, kad buvo prarades samone : jam buvo prakirsta galva, sumušti šonai, krutine, nubrozdintos rankos. I kluba (duomenys neskelbtini) buvo iškviesta greitoji medicinine pagalba, ir po apžiuros, jis buvo išvežtas i Vilniaus m. VPK 2 PK. Be to, pasak D. G., antrankiais surakinus jo rankas, jam buvo gražinta ir i kasa pagal saskaita jo sumoketa pinigu dalis – 71 ar tai 79 lt., iš rubines paduotas paltas. Teigia, kad jis nukentejusiajam P. V. jokio smugio i veida nesudave ir tycia jo darbines aprangos nesupleše. Mano, kad nukentejusiojo, kaip ir jo rubai, galejo suplyšti tuomet, kai šis, bandant ji sulaikyti, muistesi. Pripažino naudojes necenzurinius žodžius, bet jie, pasak išteisintojo, nebuvo taikomi konkreciam asmeniui.

Analizuojant byloje surinktus irodymus, išteisintojo D. G. ir nukentejusiojo P. V. nurodytu nagrinejamo ivykio versiju aspektu, matyti, kad jie, visgi D. G. parodymu del jam inkriminuoto ivykio aplinkybiu, paneigti negali.

Taigi, iš liudytoju K. V., M. P. ir paties D. G. parodymu nustatyta, jog pastarasis, atsiskaitydamas kasoje už klube jam suteiktas paslaugas, sumokejo dvigubai didesne, nei liko skolingas, iš priskaiciuotos 101 lt. sumos, saskaitos dali. Todel, neitiketina, kad brandaus amžiaus asmuo, imones direktorius, net ir budamas apsvaiges nuo alkoholio, velyvo rudens ankstyva ryta, esant pakankamai žemai oro temperaturai + 0,1 ⁰C, vejui bei sniegui ( sniego dangos storis – 8 cm ), palikes rubineje 800 lt vertes palta, kuriame buvo 800 lt vertes mobilaus ryšio telefonas bei kažkiek smulkiu pinigu, del maždaug 30 lt pritrukusios sumos, kaip, kad teigia apeliantas, sieke išeiti iš klubo pilnai neatsiskaites bei iniciaves toki konflikta. D. G. parodymus, kad prie kasos iškilusia problema, del jam pritrukusios atsiskaityti sumos, jis, nuejes i šalimais esancia rubine, galejo išspresti, vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti irodymai : liudytoju R. K. ir R. V. parodymai, iš kuriu akivaizdu, jog D. G. viršutini apsiausta, kaip šis ir teige, palikta rubineje, visgi turejo; iš daiktu paemimo laikinai saugoti protokolu, matyti, jog be kitu, pas D. G. rastu ir paimtu daiktu, tame tarpe ir dvieju mobilaus ryšio telefonu „Nokia 62301“ ir atlenkiamos „Nokia“, pastarasis turejo 91,50 lt, kurie, bendroje sumoje su tuo metu klube dar buvusiu jo draugo R. K. tureta pinigu suma, sudare 141,50 lt, t. y. daugiau, nei pagal saskaita išteisintajam reikejo susimoketi ( 1 t. 40, 61, 60, 130, 154, 205, 2 t. b. l. 59-60 ). Apelianto argumentas, kaip neva tai paneigiantis D. G. versija, kuria, pasak šio, jis sieke išspresti kilusia del trukstamos pinigu sumos, problema, yra nepagristas. Bylos medžiaga nustatyta, kad D. G., atsiskaityti prie kasos buvo priejes vienas ir, pasak liudytoju, jau po to, kai R. K. pro ja buvo praejes. Todel, iki kasoje nebuvo patikrinta D. G. atsiskaitymo kortele ir pasakyta saskaitos suma, kuria šis turi sumoketi, apie jam iškilsiancia pinigu trukumo problema, iš anksto numatyti negalejo, taigi ir i R. K. iki to momento šiuo klausimu jam kreiptis nereikejo. Gi, veliau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šis tokios galimybes, jau nebeturejo. Atkreiptinas demesys ir i tai, kad, atvykus policijos pareigunams, paltas, kuriame, pasak D. G., buvo antrasis jo mobilaus ryšio telefonas, D. G. buvo paduotas, todel, logiška, jog nukentejusysis, kaip tik tuo metu, pas D. G. rankose, mate jau abu telefonus.

Kita vertus, D. G. sulaikymo vieta, del kurios, kolegijos posedyje apklaustu asmenu parodymai, ir nesutapo, taipogi nepaneigia pastarojo versijos, kad jis, visgi ejo link rubines, o ne, kaip kad teige P. V. ar kiti byloje apklausti liudytojai - R. S. ir R. V., link išejimo.

Taigi, iš apeliacines instancijos teismui pateiktu ivykio vietos apžiuros protokolo, naktinio baro (duomenys neskelbtini) evakuacinio plano, išteisintojo D. G., nukentejusiojo P. V. ir liudytojo R. K. parodymu patikrinimo vietoje protokolu, akivaizdu, kad patalpos, esancios tarp kasu, rubines ir išejimo, erdve gana maža. Išteisintasis D. G., pagal jo ir nukentejusiojo parodymus, buvo sulaikytas tarp kasos ir rubines, tarp kuriu yra tik 1,4 m atstumas. Šis atsumas yra vienodas, tiek nuo trecios, tiek ir nuo ketvirtos kasos, todel pro kuria kasa ejo D. G., nors cia parodymai ir skiriasi, nera esmine bylos aplinkybe, juolab, kad šias kasas viena nuo kitos teskiria tik 0,5 m atstumas. Taigi, pagal D. G. nurodyta vieta, nuketejusysis P. V. ji sulaike 0,6 m. atstumu nuo rubines prekystalio. Gi, pagal P. V., šis atsumas buvo kiek didesnis, t. y. 1,1 m. Po to, pagal bylos duomenis, D. G. sulaikymo vieta, šio proceso metu, kito. Ivertinus ivykio vietos apžiuros metu užfiksuota metalines tvoros, esancios tarp antros ir trecios kasos, ilgi – 2,77 m., bei atstuma nuo jos iki rubines prekystalio – 0,95 m., kur, tiek pagal D. G., tiek ir pagal P. V. nežymiai besiskiriancius parodymus, pastarasis ir buvo sulaikytas, tiketina, kad D. G., buvo sulaikytas maždaug dvieju metru atsumu nuo posukio link išejimo iš klubo, t. y. priešingai nei teigiama, neišejes iš rubines, kurios prekystalio ilgis- 3,7 metro, teritorijos ( 2 t. b. l. 13 – 45 ). Kita vertus, turint omeny objektu išsidestyma patalpoje bei nedidelius tarp ju atstumus, suprantama, jog D. G., praejes pro kasa, turejo nugara pasisukti i rubines pradžia ( pabaiga ) bei šonu i visa rubine, ir taip judeti, juolab jei jo paltas kabojo kitame rubines gale, kas, kaip ir daugelis kitu aplinkybiu, byloje savalaikiai nenustatyta. Toks išteisintojo judejimo kampas, priešingai apelianto nuomonei, neleidžia daryti vienareikšmes išvados, kad D. G., ejo ne link rubines, o link išejimo, atkreipiant demesi i tai, kad ir abi kasininkes, ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, jog po D. G., pasakytu K. V. žodžiu, kad trukstama pinigu suma „sumoketu pati“, šis pradejo eiti link rubines ( 1 t. b. l. 25 - 29 ).

Taigi, ivertinus aukšciau išdestytas aplinkybes, daroma išvada, kad apeliacinio skundo argumentas, jog D. G., samoningai atsisakes moketi už paslauga, norejo išeiti iš klubo, yra nepagristas ir atmetamas.

Apelianto argumentas, kuriuo šis teigia esant irodyta, jog D. G., pastarojo sulaikymo metu, kumšciu sudave viena smugi P. V. i veida, sukeldamas jam fizini skausma bei tycia nežymiai supleše jo darbine apranga – kelnes ir megztini, taipogi nepagristas, nes be nukentejusiojo parodymu, priešingai nei teigia apeliantas, kitu objektyviu irodymu, byloje nera, atkreipiant demesi i tai, kad nagrinejamo ivykio liudytojai, ir visu pirma, R. S. ir R. V., ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti neišsamiai, nesiekiant išsiaiškinti visu bylos aplinkybiu, lemusiu, teismo nustatyta minetu liudytoju parodymu nenuosekluma. Nors šie asmenys nagrinejamo ivykio metu buvo skirtingose vietose ir i konflikta su išteisintuoju, isivele taipogi ne tuo paciu metu, taciau, ju ir nukentejusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo užrašyti iš esmes identiškai, netikrinant ju vietoje, neatlikus ivykio vietos apžiuros ( 1 t. b. l. 1, 14 – 15, 21 – 22, 23 – 24 ).

Vienok, kolegijos posedyje pradejus išsamiai aiškintis ivykio situacija, nustatyta, kad nei vienas iš paminetu asmenu, t. y. nei liudytojas R. S., nei liudytojas R. V., D. G. suduoto smugio nukentejusiajam i veida, nemate. Pasak ju, pareiškima policijai raše ( 1 t. b. l. 1 ), o veliau ir ikiteisminio tyrimo metu parodymus dave, remdamiesi ne paciu betarpiškai matytomis ar girdetomis ivykio aplinkybemis, bet vadovaudamiesi tuo, ka apie ši konflikta, tame tarpe ir P. V. suduota smugi, aiškino jiems kasininke bei pats nukentejusysis. Gi, suduoto smugio P. V., tiesiogiai nemate ir liudytoja K. V., o, pasak liudytojos I. C., ji D. G. aplamai pamate tik po ivykio, kai šis jau buvo su antrankiais ir sedejo šalimais rubines, taipogi pripažindama, jog pareiškima policijai raše, remdamasis kasininkes bei apsaugos darbuotoju parodymais ( 1 t. b. l. 6, 8, 155 ).

Taigi, nukentejusiojo P. V. nurodytas faktas del D. G. suduoto jam i veida smugio, be jo paties parodymu, kuriuos, kaip jau mineta, veliau tik atkartojo byloje apklausti liudytojai, neužfiksuotas jokiais kitais objektyviais duomenimis, nors, vargu, kad tokio fiziškai stipraus, kaip D. G., ir, kaip teigta, gana agresyviai nusiteikusio asmens kumšciu suduotas P. V. i veida smugis, nebutu palikes jokios žymes. Pats D. G. ši fakta nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai neigia, todel, nesant kitu patikimu irodymu, kad ir savalaikiai prie bylos prijungto vaizdo irašo, padaryto klubo patalpose esanciomis vaizdo kameromis, kuris patvirtintu nukentejusiojo P. V. nurodyta aplinkybe, teigti, jog kaltinimas šioje dalyje surinktu irodymu aspektu pasitvirtino, negalima, atkreipiant demesi i tai, kad netgi paties P. V. parodymai bylos tyrimo eigoje del nagrinejamo ivykio aplinkybiu keitesi ( 1 t. b. l. 18 – 20, 129, 2 t. b. l. 12 ).

Taipogi negalima teigti, jog D. G., nagrinejamo ivykio metu, tycia nežymiai supleše nukentejusiojo darbine apranga – kelnes bei megztini, nes sprendžiant tiek iš nukentejusiojo P. V., tiek ir iš liudytojo R. V. parodymu, pastarasis tam tiesiog neturejo salygu. Taigi, pasak P. V., po to, kai D. G. jam smugiavo, jis iš karto sugriebe ši už rankos, o tuoj pat pribeges porininkas R. V. - už kitos. Kadangi D. G. muistesi, jis ir pastarasis pargriuvo, po ko, iki atvažiavo GRG ir D. G. uždejo antrankius, jis ir R. V. D. G. tebelaike už ranku ( 1 t. b. l. 128 – 129 ). Analogiškas aplinkybes nurode ir liudytoju apklaustas R. V. ( 1 t. b. l. 130 ). Analizuojant byloje esanti P. V. drabužiu apžiuros protokola matyti, jog iš tiesu, kelniu dešineje puseje prie juosteles, bei megztinio dešines rankoves vidineje puseje buvo rasti pažeidimai : kelnese - apie 21 cm ilgio skyle, o megztinio rankoveje – maždaug 17 cm skyle ( 1 t. b. l. 34 – 35 ). Del menko minimo procesinio dokumento informatyvumo, byloje apklausus liudytoja ši procesini veiksma atlikusia tyreja G. G., nustatyta, jog nukentejusiojo rubai buvo ne plyše, o tik praire per siules. Iš esmes analogiškos pozicijos, ikiteisminio tyrimo metu buvo ir nukentejusysis, nurodydamas, jog jo darbiniai drabužiai – kelnes ir megztinis, sulaikant D. G., suplešyti nežymiai ir nešioti tinkami ( 1 t. b. 17 ). Todel, nors šiuo metu, P. V. ankstesne pozicija pakeite, tvirtindamas, kad jo darbine apranga D. G. supleše tycia, taciau byloje nustatytos aplinkybes, leidžia daryti priešinga išvada, t. y. tai, jog kaip, kad ir mano D. G., nukentejusiojo rubai prairti galejo pastarojo sulaikymo metu, kai apsaugos darbuotojai ji laike, o šis, noredamas ištrukti, muistesi.

D. G. inkriminuota ir tai, jog šis, bandant ji sulaikyti, naudodamas necenzurinius žodžius, ižeidinejo apsaugos darbuotoja P. V., o sulaikius, grasino susidoroti. Iš esmes šiu aplinkybiu D. G. neneigia, pripažindamas jog nagrinejamo ivykio metu necenzurinius žodžius jis naudojo, taciau sprendžiant iš šio parodymu, tai buvo jo negatyvi reakcija i pacia situacija, kuria pastarasis vertino kaip neteiseta del klubo apsaugos darbuotoju jo atžvilgiu atliktu veiksmu. Todel, priešingai nei mano apeliantas, daroma išvada, jog D. G. inkriminuotuose veiksmuose visgi dominavo asmeninis motyvas, ir teigti, kad jie buvo nukreipti prieš viešaja tvarka, negalima.

Pažymetina ir tai, kad nuo pat išteisintojo sulaikymo momento, šis nuosekliai tvirtina, jog apsaugos darbuotojai klube (duomenys neskelbtini) jo atžvilgiu naudojo fizini smurta : stumde, tampe už drabužiu, muše i veida, šonus, kelius, o kai pargriove, sparde kojomis i ivairias kuno vietas. Mano, kad buvo prarades samone : jam buvo prakirsta galva, sumušti šonai, krutine, nubrozdintos rankos. Ir, nors, kaip teisingai pastebeta apelianto skunde, nei vienas iš ivyki maciusiu ar netgi jame dalyvavusiu asmenu, išskyrus liudytoja R. K., tokiu aplinkybiu nepatvirtino, taciau, akivaizdu, kad jos, ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo objektyviai tirtos. Vienok, apeliacines instancijos teismo posedyje tikrinant D. G. nurodytas del jo sumušimo aplinkybes, kurios, pasak išteisintojo, kaip tik ir salygojo pastarojo elgesi naudojant šiam necenzurinius žodžius bei priešinantis apsaugos darbuotojams, matyti, jog, iš tiesu, 2005 11 27, 6.02 val., GMP stoties dispecerineje buvo užregistruotas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini), i kluba (duomenys neskelbtini), pil. D. G.. Del trumpu saugojimo terminu, neišlikus šio iškvietimo registracijos kortelei, objektyviai nustatyti, kokius sužalojimus tuo kartu išteisintajam konstatavo medikai, nera galimybiu, taciau, iš byloje esancio patrulio J. Š. tarnybinio pranešimo akivaizdu, jog GMP brigada pastarajam buvo kviesta del sužalojimo, padaryto galvoje. I Vilniaus m. VPK 2 PK, pasak šio pareiguno, D. G. buvo pristatytas tik 7.10 val., t. y. po to, kai medikai pastarajam suteike pagalba. Tuomet, D. G. buvo patalpintas laikino sulaikymo kambaryje, o 12.00 val., vadovaujantis LR BPK 140 str. pagrindu, nusiustas i Vilniaus VPK areštine, iš kurios buvo paleistas tik 2005 11 28, 11.15 val. ( 1 t. b. l. 4, 9, 10 – 12, 62, 81, 229, 231 ). Sprendžiant iš byloje esancio 2005 11 27 tarnybinio pranešimo, specialisto išvadoje užfiksuotu irašu, išteisintasis D. G., iš areštines, 2005 11 27, apie 18.47 val., del kuno sumušimo, paciu policijos pareigunu buvo pristatytas i VGPUL. Apžiurejusiems ji gydytojams D. G. taipogi nurode, kad jis buvo sumuštas klube (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju, apie ka, 2005 11 27, 19.15 val., VGPUL slaugytoja informavo Vilniaus m. VPK 2 PK ( 1 t. b. 13, 84 ). Iš specialisto išvados matyti, jog D. G., jo medicininio tyrimo metu, buvo nustatytos muštines žaizdos galvoje, poodines kraujosruvos veide, rankose, krutineje bei kojose, odos nubrozdinimai veide, padaryti kietais bukais daiktais, galimai aplinkybese nurodytu laiku. Sužalojimai kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu ( 1 t. b. l. 84 ). Apeliacines instancijos teismo posedyje apklaustas teismo medicinos ekspertas dr. R. Raudys, nurode, jog medicininio tyrimo metu išteisintojo D. G. kune užfiksuoti sužalojimai buvo padaryti 12 – 13 trauminiu poveikiu pasekoje, iš kuriu vien galvoje – apie 5. Pasak eksperto, D. G. nustatyti sužalojimai, priešingai byloje apklaustu asmenu nuomonei, griuvimui nebudingi, be to, nuo paprasto atsitrenkimo i daikta metu, atsirasti negalejo. Žaizda galvoje yra muštine, ir galejo buti padaryta smugiuojat batu apauta koja arba parklupdytam asmeniui suduodant smugi ranka, ant kurios piršto uždetas žiedas. Tokiu budu, ikiteisminio tyrimo metu, neištyrus, kur – klube (duomenys neskelbtini) ar Vilniaus m. VPK 2 PK visgi buvo sužalotas D. G., o del šio fakto abejoniu nekyla, paneigti pastarojo parodymus, kad jo padaryti veiksmai – nepaklusimas apsaugos darbuotojams ir necenzuriniu žodžiu vartojimas, tebuvo tik D. G. reakcija i kilusia situacija, negalima.

Taigi, nustatytos bylos aplinkybes leidžia teigti, jog priešingai apelianto argumentui, nukentejusysis P. V., visgi buvusia situacija bei galimus joje išteisintojo veiksmus, ivertino netinkamai, ir to pasekoje, išprovokavo šiuo metu nagrinejama konflikta, i kuri, pasidave emocijoms ir neišsiaiškine tikrosios padeties, isijunge ir kiti apsaugos darbuotojai ( 1 t. b. l. 174 -175 ).

Del pasakyto, tenkinti apeliacini skunda ir, kaip kad jame prašoma, naikinti Vilniaus m. antro apylinkes teismo 2006 12 21 nuosprendi del jame išdestytu išvadu neatitikimo bylos aplinkybiu, nera procesinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro apeliacini skunda atmesti.