Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2011-11-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-699-380-2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-11-24
Bylos Nr.
1A-699-380-2011
Teisminio proceso Nr.
1-68-1-00149-2010-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
V. G., A. R.
Nukentėjusysis
I. Ž.
Advokatai
Remigijus Jakštas
Pranešėja A. Sadauskaitė Baudž. byla Nr. 1A-699-380/2011Teisėjas V. Vainius Proceso Nr. 1-68-1-00149-2010-3
Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.8.1.1; 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1; 1.2.14.12.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.; 2.1.7.5.; 2.1.15.3.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.4.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Giedrei Pajauskienei,dalyvaujant prokurorėms Vaidai Pužauskienei, Alicijai Petkevičiūtei,nuteistiesiems V. G. ir A. R., jų gynėjui advokatui Remigijui Jakštui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. R. ir V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010-06-21 iki 2010-06-23.

V. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir per šešis mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d. V. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Renault Espace“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) saugomą jos žinioje. V. G. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama. Iš A. R. ir V. G. solidariai priteista 1799,24 Lt turtinės žalos ir 500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 200 Lt išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, iš viso 2499,24 Lt nukentėjusiajai I. Ž..

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o V. G. nuteista už tai, kad padėjo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą, t.y. 2010-03-03, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), A. R., padedant V. G., kuri duodama patarimus, nurodymus A. R., iš anksto surinkusi informaciją apie galimą pagrobti turtą iš I. Ž. sodybos, kaip turtas saugomas, atidaręs vartelius įsibrovė į I. Ž. priklausančią sodybą ir pro neužrakintas duris patekęs į po gaisro likusio namo vidų, pagrobė iš virtuvės: kiaurasamtį 15,00 Lt vertės, indelį kavai 5,00 Lt vertės, 12 lėkščių 99,00 Lt vertės, cukrinę 10,00 Lt vertės, termosą 12,00 Lt vertės, vazelę 12,00 Lt vertės, 2 plastmasines gertuves 30,00 Lt vertės, laikiklį vynui 15,00 Lt vertės, metalinį dubenėlį 8,00 Lt vertės, puodo „Bekker“ dangtį 7,00 Lt vertės, puodelį „Gloria Brandy“, 3,00 Lt vertės, 4 puodelius 12,00 Lt vertės, puodelį su sieteliu 7,00 Lt vertės, metalinį puodelį 2,00 Lt vertės, 14 stikliukų 30,00 Lt vertės, iš vieno stalo įrankių komplekto pavogė 3 valgomuosius šaukštus, 2 desertinius šaukštelius, 1 stalo peilį, 2 šakutes bendros 36,00 Lt vertės, iš kito stalo įrankių komplekto pagrobė 4 šakutes, 1 desertinį šaukštelį, metalinę mentelę bendros 74,00 Lt vertės, pagrobė 3 desertinius šaukštelius 9,00 Lt vertės, 2 šaukštus 4,00 Lt vertės, 4 peilius 15,00 Lt vertės, arbatinuką 10,00 Lt vertės, kaitlentę „AEG“ 1400,00 Lt vertės, iš virtuvėje buvusios indaplovės pavogė dėtuvę indams 50,00 Lt vertės, dėtuvę įrankiams 50,00 Lt vertės; iš sandėliuko pagrobė: 6 alaus bokalus 60,00 Lt vertės, 6 taures „Bohemia“ 24,00 Lt vertės, 6 stiklines „Luminar“ 20,00 Lt vertės, 5 taures „Bochemia“ 20,00 Lt vertės, 9 įvairių dydžių taures 45,00 Lt vertės, 2 salotines 13,00 Lt vertės, stiklinę „Grants“ 4,00 Lt vertės, 20 stiklinių 77,00 Lt vertės, 2 stiklines „Campari“ 6,00 Lt vertės, 2 žvakides 4,00 Lt vertės, salotinę 4,00 Lt vertės, 3 lėkštes 36,00 Lt vertės; iš pirties pavogė 13 m² parketlenčių 780,00 Lt vertės, medinę pakabą 50,00 Lt vertės, žvakidę 15,00 Lt vertės; iš vonios: indą su šepečiu 20,00 Lt vertės, plastmasinį puodelį 5,00 Lt vertės, 3 lempučių šviestuvą 200,00 Lt vertės, unitazą „Cersanit“ 550,00 Lt vertės; iš koridoriaus: juodo metalo pakabą 400,00 Lt vertės; iš svetainės: šviestuvą 250,00 Lt vertės, iš vaikų kambario: šviestuvą 330,00 Lt vertės, stovą eglutei 20,00 Lt vertės; iš garažo: slidinėjimo batus „Rossionol“ 800,00 Lt vertės, ritę su laidais 120,00 Lt vertės, kaljaną 300,00 Lt vertės, kavos servizą 40,00 Lt vertės, 4 lėkštes 12,00 Lt vertės, štangą su žiedais 600,00 Lt vertės, ąžuolinę kabyklą 1000,00 Lt vertės, 5 vnt. granito plokščių 360,00 Lt vertės, verpimo ratelį 100,00 Lt vertės, šviestuvą 100,00 Lt vertės, medinę kėdę 100,00 Lt vertės; iš rūsio: žaislinį elektroninį anglų kalbos pradžiamokslį 120,00 Lt vertės, žaislinį malūnsparnį 120,00 Lt vertės, žaislinę mašinėlę „Action man“ 150,00 Lt vertės, iš viso A. R. pagrobė I. Ž. 8770,00 Lt vertės turto.

Šalies argumentai

Nuteistieji A. R. ir V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir jų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, o civilinį ieškinį atmesti arba sušvelninti bausmę. Teigia, kad teismas, priimdamas ginčijamą nuosprendį, neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Teismas neteisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, nepatikrino kiekvieno įrodymo tikrumo, liečiamumo, leistinumo, įrodymų pakankamumo, jų tarpusavio ryšio ir nevertino visų byloje surinktų įrodymų kaip visumos. Teismo padarytos išvados dėl A. R. kaltės nuosprendyje grindžiamos tik prielaidomis. Jokių neginčijamų ir objektyvių jo kaltės įrodymų nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei teismas, nenustatė. Ikiteisminis tyrimas atliktas nevisapusiškai ir neobjektyviai. Nepašalinti prieštaravimai tarp I. Ž., D. U. ir V. B. parodymų dėl namo ir šuns priežiūros. Teismas remdamasis objektyviu įrodymu – telefoninių pokalbių išklotinėmis, jas įvertino subjektyviai, kaltinamųjų versijų objektyviai ir nešališkai nepatikrino, jos nėra paneigtos. Teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiajai neturtinę žalą, nes ji savo turto apsauga nesirūpino, jos sodyba buvo apvogta 3 kartus, pateikta medikų pažyma neįrodo nukentėjusiosios dvasinių išgyvenimų dėl įvykdytos vagystės. Be to, teismas netinkamai nustatė pagrobtų iš I. Ž. sodybos daiktų vertę, nes pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu, tuo atveju kai daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pavogti daiktai buvo įsigyti prieš 1-2 metus, jie buvo naudoti, o nukentėjusioji juos įvertino kaip naujus. Nukentėjusioji nepagrįstai pareiškė ieškinį dėl D. U. batų. Teismas konfiskavo V. G. automobilį kaip nusikaltimo priemonę, bet nebuvo įrodyta aplinkybė, kad V. G. žinojo, kad jai priklausantis automobilis bus naudojamas nusikaltimui padaryti.

Nukentėjusioji I. Ž. atsikirtimu dėl nuteistųjų A. R. ir V. G. apeliacinio skundo teigia, kad pateiktas apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir jis negali būti tenkinamas, nes nuteistieji, klaidindami teismą, stengiasi išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos. Teigia, kad V. G. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjimo teisme metu, juos ne vieną kartą keitė, aiškino vis kitokias daiktų įsigijimo aplinkybes, sužinojusi, jog liudytojas V. B. apie vagystę pranešė nukentėjusiajai I. Ž., pati prašė liudytojo pasikalbėti su D. U., jog šis nerašytų pareiškimo ir pati prižadėjo grąžinti pagrobtus daiktus. V. G. visiškai nepagrįstai teigia, jog sodyba buvo apvogta tris kartus, o iš tikrųjų sudegęs gyvenamasis namas buvo apvogtas du kartus: pirmą kartą vagystę, 2010-03-03 neabejotinai įvykdė A. R., padedant V. G., o antrą kartą sodyba buvo apvogta maždaug po mėnesio, t.y. po 2010-03-05, dėl šios vagystės yra atskirai atliekamas ikiteisminis tyrimas. Be to, nuteistieji savaip interpretuoja liudytojų A. Z. ir D. K. parodymus, kai jie fiksavo prie automobilio esantį pabėgusio asmens batų pėdsakų dydį. Teismas pagrįstai tenkino civilinį ieškinį ir priteisė turtinę, neturtinę žalą, kurios priteistas dydis galėjo būti neabejotinai didesnis, nes patirti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, atitinka neturtinės žalos priteistino dydžio nustatymo kriterijus. Sutinka su teismo nuosprendžio dalimi, kuria yra paskirtas V. G. automobilio konfiskavimas, nes ši transporto priemonė buvo panaudota pagrobtų daiktų išgabenimui, be kurios A. R. nebūtų galėjęs pagrobti nemažą kiekį įvairių daiktų. Teigia, kad nuteistiesiems paskirta bausmė yra per švelni, jiems inkriminuota nusikalstama veika yra pilnai įrodyta.

Nuteistieji, jų gynėjas prašo nuteistųjų apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, nustatė, jog byloje nėra objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad nuteistasis A. R. pagrobė, o nuteistoji V. G. padėjo pagrobti I. Ž. turtą įsibrovus į patalpą. Pripažindamas A. R. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., o V. G. kalta pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d., apylinkės teismas padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių išvadas, nepatvirtintas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ( 328 str. 1 d. 1 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pripažindamas, kad A. R. pagal V. G. suteiktą informaciją apie galimus pavogti daiktus ir sodybos saugojimą, 2010-03-03, įvykdė vagystę iš sudegusios I. Ž. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), rėmėsi įvykio vietos apžiūros protokolu, liudytojų parodymais. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad A. R. buvo sodyboje ir pagrobė daiktus. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas sudegęs gyvenamasis namas, teritorija yra aptverta 1,70 m. aukščio tvora. Tvoros rytinėje pusėje yra varteliai, kurie apžiūros metu neužrakinti. Teritorijoje laksto šuo, kuris nelojo, agresyviai nebuvo nusiteikęs. Uždarant šunį į voljerą ir vaikštant po sodybos teritoriją, jis taip pat nelojo. Įvykio vietoje nusikaltimo įrankių ir pėdsakų, tinkamų indentifikacijai, nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 10-24). Liudytoja I. Ž. parodė, jog kaimynas V. B. paskambino 2010-03-05 ir pranešė, kad iš sodybos pavogti daiktai (3 t., b. l. 93-94). Liudytojas D. U. parodė, kad apie vagystę sužinojo iš kaimyno V. B., kuris pranešė, kad buvo sulaikytas ir automobilis su vogtais daiktais. Buvusi sugyventinė dėl vogtų daiktų parašė pareiškimą. Su V. G. kalbėjosi dėl vogtų daiktų, prašė grąžinti, nes manė, kad jie yra pas ją, nes jos automobilis buvo sulaikytas su tais daiktais. V. G. prašė nerašyti pareiškimo, sakė, kad grąžins daiktus, atsilygins. Kaimynas V. B. šunį pašerdavo ir namus prižiūrėdavo. Šunį šerdavo vieną kartą per dieną, gal ir du kartus, konkrečiai nebuvo sutarta, šuo yra piktas ir svetimi žmonės negalėtų prie šuns prieiti. Jam V. B. pasakojo, kad po vagystės šuo negalėjo paeiti, gulėjo. Jo manymu, V. B. galėjo iš karto nepastebėti, kad šuo sužalotas. Žinojo, kad V. G. skambino V. B. ir prašė, kad šis paprašytų nerašyti pareiškimo. Žinojo, kad ji klausinėjo, kada V. B. išeina į darbą, kas namus prižiūri, kas liko po gaisro. Liudytojas V. B. apygardos teisme parodė, kad po vagystės V. G. sakė, kad yra nekalta, kad nežino, kaip jos automobilyje atsirado vogti daiktai, kad jos pačios ten nebuvo, kad buvo iš Drevernos du ar trys vaikinai, jų pavardžių nesakė. Prašė pakalbėti su D. U., sakė, kad užmokės, atlygins už viską, kad tik atsiimtų pareiškimą. Nekalbėjo apie tai, ar automobilį skolino, ar jis buvo pavogtas. Susitarimo dėl namo priežiūros su šeimininkais nebuvo. Šunį šerdavo kiekvieną dieną, kartais vieną, kartais du kartus per dieną, kartais po naktinės pamainos grįžęs namo, kartais prieš važiuodamas į darbą, poilsio dienomis. Jis neatsimena, kokiu metu kovo 3 d. šėrė šunį, negali tiksliai prisiminti, kada pastebėjo, jog šuo sužalotas. Naktį jis negirdėjo lojant šunį.

Šie liudytojų parodymai patvirtina tik tai, kad šuo galėjo būti sužalotas vagystės metu, bet iš jų negalima nustatyti kada tiksliai įvykdyta vagystė, nes automobilis su daiktais sulaikytas kovo 3 d., o liudytojas V. B. vagystę pastebėjo tik kovo 5 d. Vien tik V. G. domėjimosi sudegusia sodyba negalima vertinti, kaip rengimosi pagrobti turtą, nes to nepatvirtina kiti įrodymai. O tai, kad V. G., jos automobilyje suradus pavogtus daiktus, prašė nerašyti pareiškimo ir žadėjo grąžinti daiktus, rodo, jog ji suprato apie gręsiančią baudžiamąją atsakomybę, kuri galėjo atsirasti ne tik dėl vagystės, bet ir dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pripažindamas A. R. ir V. G. kaltais, pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojo V. B. parodymais, kad V. G. jam skambino ir pranešė, kad jos sugyventinis A. R. vairavo automobilį būdamas neblaivus, automobilyje buvo ne jai priklausantys daiktai ir A. R. pabėgo nuo policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai A. Z. ir D. K. patvirtino, jog 2010-03-03 naktį budėjo (duomenys neskelbtini), pastebėję, kad automobilio „Renault Espace“, kuris priklauso V. G., vairuotojas vengė patikrinimo, vijosi jį, tačiau vairuotojas staiga pasukęs į kiemus, išvengė sulaikymo. Šalia automobilio buvo rasti vieno žmogaus pėdsakai, kurie pagal pareigūnų parodymus neatitiko A. R. pėdos dydžio, tačiau tuo metu niekas pėdsakų nematavo ir batų dydis buvo subjektyviai nustatytas pagal liudytojų parodymus. Apylinkės teismas V. G. parodymus, kad automobilį vairavo ji, vertino kritiškai, kaip siekimą palengvinti kartu gyvenančio ir bendrą ūkį vedančio A. R. padėtį, nes jis jau buvo teistas už panašų nusikaltimą. Be to tokius parodymus paneigia V. G. ir A. R. mobiliųjų telefonų pokalbių išklotinės, iš kurių matyti, jog tiek po vagystės, tiek mėginimo sulaikyti automobilį metu, V. G. buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini), o A. R. buvo (jau po vagystės) (duomenys neskelbtini), ir vėliau A. R. pasprukus nuo policijos pareigūnų, į (duomenys neskelbtini) jį atvažiavo pasiimti V. G.. Teismas neturi pagrindo netikėti byloje apklaustų liudytojų parodymais, kurie atitinka visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, įrodymai tarpusavyje susiję ir patvirtina vieni kitus. Tačiau šie liudytojai nepatvirtino, kad A. R. pagrobė, o V. G. padėjo pagrobti I. Ž. turtą įsibrovus į patalpą.

Nuteistoji V. G. parodė, kad 2010-03-03, po vakaro žinių, po 22 val., išvažiavo susitikti su nepažįstamu vyriškiu, vardu Miša. Susitikusi prie (duomenys neskelbtini), apžiūrėjusi, nusipirko naudotus daiktus, tarp kurių buvo ir ne I. Ž. priklausančių daiktų, t.y. ritė, veidrodis. Važiuojant užkaito automobilio variklis, todėl atvažiavusi į (duomenys neskelbtini), automobilį paliko aikštelėje prie turgaus, apie antrą valandą. Važiuojant nuo kalno, policininkai gal ir matė ją, tačiau ji jų nematė ir pervažiavusi geležinkelį iškart pasuko į turgaus aikštelę. Palikusi automobilį, paskambino A. R., nes sugedo automobilis, sutarė susitikti prie baro „Aisytė“. Automobilį paliko durų neužrakinusi, nes jos neužsirakindavo. Pirmosios instancijos teisme A. R. parodė, kad V. G. apie 23 val. kažkas paskambino dėl daiktų pirkimo ir ji išvažiavo. Jis namuose pasiliko su vaikais. V. G. paskambino ir paprašė atvažiuoti jos parsivežti, nes automobilis sugedo. V. G. pasiėmė prie baro „(duomenys neskelbtini)“. (3 t., b. l. 92).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas A. Z. apygardos teisme parodė, kad žiemą dirbo su patruliu D. K. (duomenys neskelbtini), stovėjo sankryžoje, prie kelio (duomenys neskelbtini). Naktį, apie 2 ar 3 val. pamatė, kaip nuo (duomenys neskelbtini) pusės atvažiuoja automobilis, pravažiuoja geležinkelį, (duomenys neskelbtini) sankryžą ir iškart pasuka į kairę, į (duomenys neskelbtini) į kiemą. Jis su patruliu D. K. sėdo į tarnybinį automobilį ir važiavo iš paskos. Įvažiavę į kiemą, automobilyje vairuotojo nerado. Kol privažiavo prie automobilio, jie galėjo užtrukti apie 5 min. Automobilis buvo paliktas atrakintas, pilnas prikrautas daiktų. Buvo įtarimas, kad tie daiktai yra vogti. Daiktai buvo įvairūs, apdulkėję. Kadangi buvo pasnigę, matėsi nuo vairuotojo pusės vyriškų batų pėdsakai, tiksliai negali pasakyti, gal 44 dydžio. Matėsi kad nueita link (duomenys neskelbtini) centro. D. K. bandė žiūrėti kur nuėjo. Susisiekė su (duomenys neskelbtini) budėtoju. Atvykę pareigūnai su „Velka“ tą automobilį išsivežė. Automobilyje įsilaužimo požymių nebuvo. Buvo išardyta durelių spynelė, bet užvedimo spynelė nebuvo išlaužta. Kas tą automobilį vairavo nematė, buvo tamsu. Keleivių toje mašinoje negalėjo būti, nes joje buvo pilna daiktų. Nustatė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) buvo registruotas. Mano, kad automobilio vairuotojas juos pamatęs, nerodydamas posūkio signalo pasuko į (duomenys neskelbtini) į kiemą, nes norėjo pasislėpti nuo jų.

Liudytojas D. K. apygardos teisme parodė, kad dirbo su kolega A. Z. (duomenys neskelbtini). Sankryžoje, naktį apie 1-3 val., pastebėjo, nuo (duomenys neskelbtini) link jų atvažiuojantį automobilį, kuris pamatęs juos, staiga, nerodydamas posūkio signalo, pasuko į kairę, į gyvenamųjų namų kiemą. Privažiavę prie automobilio, vairuotojo jame nerado. Buvo pasnigę, matėsi pėdsakai, bandė sekti, bet nieko nerado ir grįžo atgal. Tos pėdos ėjo 50-70 m. nuo automobilio iki pagrindinio kelio ir pranyko. Buvo naktis ir visiškai tuščia, nei vienos mašinos, nei vieno žmogaus. Pėdos buvo vyriškų aulinių, kaip kariškų batų. Pėdų su savo batais nelygino, neatsimena ar kolega lygino su savaisiais. Kol apžiūrinėjo mašiną ir pastebėjo tas pėdas, praėjo tam tikras laikas, todėl tas žmogus, kuris vairavo automobilį, galėjo jau labai toli nueiti. Matėsi, kad pėdos paliktos bėgusio žmogaus. Sekė pėdsakais, bet žmogaus nematė, jei būtų matęs, kad žmogus bėga, būtų vijęsis. Apžiūrėjo automobilį, jame buvo labai daug namų apyvokos daiktų, praktiškai buvo prikrautas pilnas automobilis. Kilo įtarimas, kad tie daiktai gali būti vogti. Apie tai pranešė (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato budėtojui. Automobilis buvo atrakintas, bet raktelių, atrodo, mašinoje nebuvo. Tačiau tai tikrai buvo tas pats automobilis. Yra visiškai tikras, kad automobilis pasuko, nes pamatė juos. Ten kur jie stovėjo, buvo šviesu, gatvė buvo apšviesta. Nesimatė kiek žmonių yra automobilyje. Sprendžiant iš to kiek automobilyje buvo prikrauta daiktų, ten galėjo sėdėti tik vienas vairuotojas.

Nors liudytojai A. Z. ir D. K. nematė, kas vairavo automobilį, tačiau jie neabejoja, kad automobilio vairuotojas pasuko, nes bijojo, kad pareigūnai jo nesustabdytų. Nėra pagrindo abejoti policijos pareigūnų sugebėjimu įvertinti, automobilio vairuotojo elgesį, kai jis bando išvengti patikrinimo. Pareigūnai tikrai būtų pasiviję ir sustabdę V. G., kaip ji teigia, važiavusią su sugedusiu automobiliu. Tačiau jie pasiviję, automobilyje vairuotojo nerado, buvo tik vyriškų batų pėdsakai, kuriuos palikęs žmogus, jų manymu, bėgo. Visa tai rodo, kad automobilio vairuotojas stengėsi išvengti susitikimo su policijos pareigūnais. Prie automobilio paliktų pėdsakų liudytojai nematavo, o tik iš akies nustatė, kad tai galėjo būti 44 batų dydis. Tuo tarpu A. R. teigia, nešiojantis 41 dydžio avalynę. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užfiksuoti prie automobilio rasti batų pėdsakai, jie nebuvo tirti, todėl negalima kategoriškai teigti, koks buvo batų dydis. Bet liudytojai įsitikinę, kad tai buvo vyriškų batų pėdsakai. Tai, kad automobilį vairavo ne V. G., o A. R., patvirtina ne tik palikti pėdsakai ir vairuotojo elgesys, bet ir mobiliųjų telefonų pokalbių išklotinės.

Atlikus V. G. telefono Nr. (duomenys neskelbtini)ir A. R. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę buvo nustatyta, kad A. R. 2010-03-03 03.40 val. skambino V. G., 03.54 val. vėl skambino V. G., 04.42 val. A. R. skambino V. G.. V. G. su A. R. nuo 2010-03-03 03.40 val. mobiliuoju telefonu bendravo iki 2010-03-03 04.42 val., kai jos telefonas buvo šių bokštų veikimo zonose: (duomenys neskelbtini), o tai paneigia jos parodymus, kad sugedus automobiliui, ji būdama (duomenys neskelbtini) (117D bokštas) skambino A. R.. Būtent A. R. 03.54 val. (117D bokštas) būdamas (duomenys neskelbtini) mieste skambino V. G., kuri tuo metu buvo namuose (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 57-68). Kolegija negali sutikti su apeliantų argumentais, kad teismas objektyviai ir nešališkai nepatikrino jų parodymų. Atlikus išklotinių analizę, nustatyta, kad A. R. skambino V. G. 2010-03-03 naktį, tai, kad abonento vietos nustatymui galima 5-20 km paklaida, didelės reikšmės neturi, nes išklotinių analizė paneigia apeliantų parodymus, jog V. G. skambino A. R., kad ją parsivežtų. Tačiau nuteistųjų parodymuose esantys prieštaravimai neduoda pagrindo teigti, kad A. R. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpas. Tai tik patvirtina, kad A. R. vairavo automobilį ir paliko jį (duomenys neskelbtini), o V. G. buvo namuose.

Nuteistųjų apeliacinio skundo argumento, kad nebuvo aiškintasi, jog A. R. 2010-03-03 nuo 9.28 val. iki 9.48 val. 4 kartus skambino pagalbos telefonu 112, atlikus įrodymų tyrimą nebuvo galima patikrinti, nes buvo gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2011-09-13 raštas, kad 2010-03-03 pokalbių įrašai nėra išsaugoti, nes jie yra saugomi metus. Be to, tai ar A. R. skambino nurodytu metu, nei patvirtina, nei paneigia nuteistojo galimybės vairuoti V. G. automobilį apie 2 ar 3 val.

Liudytojas A. S. apygardos teisme parodė, kad ryte atėjęs į darbą sužinojo, kad iš (duomenys neskelbtini) miesto buvo pavogtas automobilis su įtartinais daiktais, kuris buvo pristatytas į komisariato aikštelę. Kiek atsimena, su nuteistąja susitiko (duomenys neskelbtini) ir ji paaiškino, kad yra pavogtas jos automobilis. Pasakė, kad jos automobilis yra policijoje. V. G. paaiškino, kad prekiauja sendaikčiais, o automobilį (duomenys neskelbtini), paliko todėl, kad jai įkaito variklis ar kažkas sugedo. Patikrinę nustatė, kad dėl tokių daiktų vagystės pareiškimai nebuvo užregistruoti, todėl automobilį su visais daiktais grąžino nuteistajai. V. G. atsiimant automobilį, tik vandens į automobilį įsipylė ir galėjo važiuoti toliau, jokios pagalbos jai nereikėjo. Gali būti, kad kovo 5 d. buvo gautas pranešimas apie tai, kad yra apvogta I. Ž. sodyba. V. G. daiktus grąžino, nes jau pirmą kartą sulaikius automobilį, viską buvo nufotografavę, kai automobilis dar buvo pristatytas į policijos komisariatą. Daiktus apžiūrėjo operatyvinis darbuotojas, kuris buvo atvykęs į įvykio vietą. Prieš fotografuojant daiktai iškrauti nebuvo. Buvo nufotografuotas tik bendras vaizdas, ir keli atskiri daiktai.

Iš išdėstytų įrodymų, matyti tokia įvykių seka, kad V. G. 2010-03-03, susitarė su ne nenustatytu asmeniu, dėl naudotų daiktų įsigijimo. Susitarė susitikti prie (duomenys neskelbtini). Po 22 val. susitikti su nepažįstamu vyriškiu, išvažiavo A. R., o ji liko namuose. A. R. susitikęs, apžiūrėjo ir nupirko naudotus daiktus. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), pravažiavęs geležinkelį, pastebėjo stovinčius policijos pareigūnus, pasuko į kairę, į (duomenys neskelbtini) kiemą. Kieme palikęs automobilį, neužrakinęs jo, per kiemus, nubėgo link pagrindinio kelio. Po to, paskambino V. G..

Anksčiau aptarti įrodymai, pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip patvirtinantys A. R. kaltę dėl pagrobimo, o V. G. kaltę dėl padėjimo pagrobti I. Ž. turtą įsibrovus į patalpą, iš tiesų patvirtina tik tai, kad nukentėjusiosios I. Ž. turtas buvo pavogtas ir tai, kad A. R. ir V. G. turėjo I. Ž. priklausantį pagrobtą turtą, tačiau nesuteikia informacijos apie tai, kas įvykdė šią vagystę. Nuteistieji A. R. ir V. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė savo kaltę dėl I. Ž. turto pagrobimo, o V. G. prisipažino tik jį įsigijusi. Nukentėjusioji I. Ž. parodė, kad 2010-03-05 jai paskambino V. B. ir pranešė, kad buvo įsibrauta į jos sodybą, kuri buvo apvogta (3 t., b. l. 93-94). Liudytojas V. B. parodė, kad 2010-03-05, apie 10 val., atėjęs šerti šunį pastebėjo, kad sodyboje trūksta įvairių daiktų. Jokių pėdsakų teritorijoje apie namą nepastebėjo. Teritorija yra aptverta, varteliai nerakinami (3 t., b. l. 95). Taigi nėra nustatytas tikslus vagystės laikas ir įvykio vietoje nebuvo užfiksuoti duomenys, kurie patvirtintų konkretaus asmens buvimą toje vietoje turto pagrobimo metu. Nors (duomenys neskelbtini) 2010-03-03 paliktame automobilyje buvo pagrobti I. Ž. priklausantys daiktai, tačiau šie duomenys patvirtina, tik tai, kad A. R. ir V. G. 2010-03-03 įgijo turtą gautą nusikalstamu būdu. Tačiau priešingai nei buvo nustatęs apylinkės teismas, neįrodo, kad A. R. pagrobė, o V. G. padėjo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą. Be to, nei vienas byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino matęs A. R. ir V. G. išeinančią iš I. Ž. priklausančios sodybos, ar buvusią netoli jos, ar nuvažiuojančią nuo jos. Nors V. G. parodė, kad ji superka sendaikčius ir jos nurodytos aplinkybės dėl važiavimo susitikti su nepažįstamu vyriškiu įsigyti naudotų daiktų, nėra išskirtinis įvykis, tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. G. prisipažinimas, jog automobilį vairavo ji, yra vertinamas kritiškai, nes taip siekiama padėti išvengti A. R. baudžiamosios atsakomybės.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu, išnaudojus visas galimybes, byloje esančių abejonių pašalinti nepavyksta, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl negalima sutikti su apylinkės teismo išvada, jog A. R. kaltė dėl svetimo turto pagrobimo įsibrovus į patalpą ir V. G. kaltė dėl padėjimo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą yra įrodytos. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir faktiniais bylos duomenimis nepagrįstas išvadas apie nuteistojo A. R. ir nuteistosios V. G. kaltę, nesant pakankamai ir patikimų kaltę neginčijamai galinčių patvirtinti įrodymų, ir dėl to netinkamai išsprendė nuteistųjų A. R. ir V. G. kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 str. 1 d. 1 p.).

BK 189 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi, realizavimą. Pagal BK 189 str. 1 d. dispozicija, turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra alternatyvūs veikos objektyvieji požymiai, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 189 str. 1 d. pakanka bent vieno dispozicijoje išvardyto padarytos veikos požymio. BK 189 str. sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo konkrečių dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų atlikimo momento. Jeigu kaltininkas, žinodamas, kad gavo nusikalstamu būdu gautą turtą, iškart jo negrąžina teisėtam savininkui, arba, nesant galimybės to padaryti, neinformuoja policijos pareigūnų, jo veika atitinka BK 189 str. 1 d. dispozicijoje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius.

V. G. apygardos teisme parodė, kad 2010-03-03, vėlai vakare jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino nepažįstamas vyriškis, vardu Miša, kuris jai pasiūlė pigiai įsigyti naudotų daiktų. Po vakaro žinių, po 22 val., išvažiavo susitikti su nepažįstamu vyriškiu, vardu Miša. Ar toks iš tikrųjų jo vardas nežino, tačiau turguje pažįstami sakė, kad iš žmogaus, vardu Miša, taip pat pirko daiktus. Teisminio nagrinėjimo metu A. R. parodė, kad V. G. apie 23 val. kažkas paskambino dėl daiktų pirkimo ir ji išvažiavo. Jis namuose pasiliko su vaikais (3 t., b. l. 92). Tačiau telefoninių pokalbių išklotinė, liudytojų D. K. ir A. Z. parodymai nuteistųjų parodymus paneigia. Telefoninių pokalbių išklotinės analize nustatyta, jog A. R., būdamas (duomenys neskelbtini) mieste, skambino 2010-03-03 naktį V. G., kuri buvo namuose (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 57-68). Liudytojų D. K. ir A. Z. parodymai patvirtina, kad 2010-03-03 automobiliu nuo (duomenys neskelbtini) važiavo vienas vairuotojas, nes automobilyje buvo daug daiktų. Prie automobilio, nuo vairuotojo pusės, matėsi vyriškų batų pėdsakai, kurių dydis buvo maždaug 44. Pėdos buvo vyriškų batų. Matėsi, kad pėdos paliktos bėgusio žmogaus. Todėl kolegija daro išvadą, jog V. G. 2010-03-03, susitarė su nenustatytu asmeniu, dėl naudotų daiktų įsigijimo. Susitarė susitikti prie (duomenys neskelbtini). Tačiau susitikti su nepažįstamu vyriškiu, po 22 val., išvažiavo A. R. su V. G. automobiliu, o ji liko namuose. A. R. nupirko naudotus daiktus. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), pravažiavęs geležinkelį, pastebėjo stovinčius policijos pareigūnus, pasuko į kairę, į (duomenys neskelbtini) kiemą. Kieme palikęs automobilį, neužrakinęs jo, per kiemus, nubėgo link pagrindinio kelio. Po to, paskambino V. G..

A. R. parodė, kad tik D. U. paskambinus, sužinojo, kad daiktai buvo vogti (3 t., b. l. 92). V. G. taip pat nenurodė, jog žinojo, kad įgyti daiktai buvo vogti, tačiau akivaizdu, jog juos pirkdami itin vėlyvu metu ir nuošalioje vietoje, V. G. ir A. R. suvokė, jog jų įgyti daiktai yra gauti nusikalstamu būdu ir, tai žinodami, norėjo šiuo turtu disponuoti. Ta aplinkybė, kad V. G. po vagystės, skambino D. U. ir prašė nerašyti pareiškimo, sakė, kad grąžins daiktus, atsilygins, taip pat V. B. prašė, kad jis pakalbėtų su D. U., kad ji užmokės, atlygins už viską, kad tik D. U. atsiimtų pareiškimą, patvirtina anksčiau minėtą išvadą. Tai, kad važiuojant V. G. automobiliu, A. R., pamatęs sankryžoje stovinčius policijos pareigūnus, pasuko į kairę pusę ir kieme palikęs automobilį pabėgo, taip pat patvirtina, kad jis suprato, jog veža vogtus daiktus. Kadangi V. G. tarėsi dėl daiktų pirkimo, o juos vežė A. R., todėl darytina išvada, jog daiktus A. R. ir V. G. veikdami bendrai įsigijo savo nuosavybėn. Tačiau kolegija, negali laikyti nustatytu, jog A. R. ir V. G. įsigijo visus iš I. Ž. pagrobtus daiktus, jų disponavimo vogtais daiktais apimtis nustatytina tokia, kokią patvirtina byloje surinkti įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teisme A. R. parodė, kad V. G. apie 23 val. kažkas paskambino dėl daiktų pirkimo ir ji išvažiavo. Daiktus pardavė nežinomas asmuo, bandė jo ieškoti, bet nerado (3 t., b. l. 92). V. G. parodė, kad 2010-03-03, vėlai vakare jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino nepažįstamas vyriškis, vardu Miša, kuris jai pasiūlė pigiai įsigyti naudotų daiktų. Per draugus bandė ieškoti to Mišos, bet nerado. Susitikus sutartoje vietoje, jos laukė du vyriškiai. Apžiūrėjusi, pirko ne visus daiktus, kuriuos jie turėjo. Nors A. R. neigia, važiavęs pirkti daiktų, tačiau visais aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad A. R. ir V. G. įsigijo iš nenustatytų asmenų I. Ž. priklausančius ir iš jos pagrobtus daiktus.

Liudytojas A. S. apygardos teisme parodė, kad ryte atėjęs į darbą sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) mieste buvo rastas automobilis su įtartinais daiktais, kuris buvo pristatytas į komisariato aikštelę. Patikrinę nustatė, kad dėl automobilyje esančių daiktų vagystės, policijos komisariate pareiškimai nebuvo užregistruoti, todėl automobilį su visais daiktais grąžino nuteistajai V. G.. Gavus pranešimą apie tai, kad yra apvogta I. Ž. sodyba, V. G. daiktus grąžino. Pirmą kartą, kai automobilis buvo pristatytas į aikštelę, viską nufotografavo. Daiktus apžiūrėjo operatyvinis darbuotojas, kuris buvo atvykęs į įvykio vietą. Prieš fotografuojant daiktai iškrauti nebuvo. Buvo nufotografuotas tik bendras vaizdas, bet galėjo būti keli daiktai nufotografuoti atskirai. V. G. parodė, kad neradusi (duomenys neskelbtini) kieme palikto automobilio, paskambino į policiją, policijos pareigūnai liepė jai atvažiuoti. Tą patį rytą, kai nuvažiavo į policiją, jai buvo grąžintas automobilis su daiktais. Po to, atvažiavę policijos pareigūnai krovė įgytus naudotus daiktus iš automobilio ir paėmė automobilį (3 t., b. l. 92-93).

Automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2010-04-01 apžiūros metu nustatyta, kad buvo rasti šie daiktai: veidrodis, dvi vaikiškos mašinėlės, medinė pakaba, verpimo ratelis, įvairūs indai, kaitlentė, dvi mašinėlės, 5 šviestuvai, kaljanas, 9 įvairių dydžių stiklinės su išgraviruotais žiedais, 1 metalinė cukrinė, 1 baltos spalvos kavos puodelis, 1 salotinė, 6 bokalai, 9 įvairios taurės, taurės su apačioje graviruotomis linijomis, įvairių stiklinių, rožinės spalvos stiklinė cukrinė, 5 taurės „Bohemia“, 6 stiklinės „Enchate“, 6 taurės „Bochemia“, 2 ledainės, 11 prieskonių indelių, 8 įvairūs stikliukai, 6 stikliukai juodos spalvos su geltonos spalvos papuošimu, arbatinukas su sieteliu, 2 stiklinės žvakidės, metalinė vazelė, skystis „Colorex“, 6 baltos lėkštės (2 didelės, 2 mažesnės ir dvi desertinės), 1 balta sriubai skirta lėkštė, 1 mėlyna desertinė lėkštė, 6 lėkštės dryžuotu papuošimu, metalinis stovas, oranžinės spalvos termosas, medinis dekoratyvinis indas, balta plastmasinė mentelė, į popierinę dėžę sudėtas raudonos spalvos kavos indų komplektas, 6 puodeliai, indas grietinėlei, cukrinė, arbatinukas, 12 dviejų dydžių lėkščių, 5 sudužusios stiklinės, viena sudužusi taurė, 9 šakutės, 7 desertiniai šaukšteliai, 7 šaukštai, 3 peiliai, 1 stalo peilis, gėlėta salotinė, metalinė salotinė, 6 įvairūs puodeliai, 2 plastmasiniai indai – gertuvės, metalinė pakaba, medinė lentyna su pakaba, 5 vnt. granito plokščių, unitazas „Cersanit“ baltos spalvos, parketlentės, štanga su žiedais, iš metalinių strypų padaryta indų dėtuvė (1 t., b. l. 98-99). Atsižvelgiant į daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolus (2 t., b. l. 1-40), nustatyta, kad I. Ž. atpažino daiktus, buvusius automobilyje. Todėl kolegija laiko nustatytu, kad A. R. ir V. G. bendrai veikdami įsigijo iš I. Ž. pagrobtus daiktus.

R. K. iš Klaipėdos rajono policijos komisariato pasiėmė dalį daiktų (2 t., b. l. 41) ir D. U. 2010-08-26 pasiėmė 4 šviestuvus, kaitlentę, parketlentes, granito plokštes, ažuolinę pakabą, svarmenis su diskais, unitazą, indaplovės indų dėtuvę, vaikišką mašinėlę, verpimo ratelį (2 t., b. l. 42). Tačiau 2010-11-10 tyrėja A. Š. pateikė 4 fotolenteles su nuotraukomis, iš kurių matyti, kad pirmą kartą apžiūrint automobilį, buvo darytos nuotraukos, kuriose matyti, kad automobilyje be 2010-04-01 automobilio apžiūros metu rastų daiktų, buvo kiaurasamtis, elektroninis anglų kalbos pradžiamokslis, sulankstoma kėdė, slidinėjimo batai „Roisionol“, indas įrankiams iš indaplovės, ritė su laidais, šepetys klozetui valyti, kavos indelis, plastmasinis puodelis, žvakidė (3 t., b. l. 17-21), šiuos daiktus atpažino I. Ž.. Išvardinti daiktai nuteistųjų nebuvo grąžinti. Todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi leido daryti kratą V. G. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 30). Kratos metu buvo rastas ir paimtas žaislinis elektroninis anglų kalbos pradžiamokslis (3 t., b. l. 31-32), kurį I. Ž. atpažino (3 t., b. l. 24-25). Akivaizdu, kad nuteistųjų negrąžinti ir kratos metu nerasti daiktai, kurie buvo užfiksuoti nuotraukose, pirmą kartą apžiūrint automobilį, t.y. kiaurasamtis, sulankstoma kėdė, slidinėjimo batai „Roisionol“, indas įrankiams iš indaplovės, ritė su laidais, šepetys klozetui valyti, kavos indelis, plastmasinis puodelis, žvakidė įrodo, jog dalį įgytų nusikalstamu būdu gautų daiktų A. R. ir V. G. realizavo.

Taigi visi šie įrodymai vieni kitus papildo ir patvirtina, jog A. R. ir V. G. puikiai žinojo ir suprato, kad įgijo ir realizavo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą. Šį nusikaltimą jie padarė, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami vieningą tikslą – pasipelnyti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms pripažįstami įrodytais tokie nuteistųjų veiksmai, kurie vertintini kaip nusikalstamu būdu gauto turto įgyjimas ir dalies turto realizavimas, tai yra, A. R. ir V. G., veikdami bendrininkų grupėje, įgijo svetimą turtą, žinodami, kad jis gautas nusikalstamu būdu ir dalį šio turto realizavo, t.y. 2010-03-03, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tiksliai nenustatytoje vietoje (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens A. R. ir V. G., veikdami bendrininkų grupėje, įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą pagrobtą iš I. Ž. sodybos: 15 Lt vertės kiaurasamtį, 5 Lt vertės indelį kavai, 99 Lt vertės 12 lėkščių, 10 Lt vertės cukrinę, 12 Lt vertės termosą, 12 Lt vertės vazelę, 30 Lt vertės 2 plastmasines gertuves, 15 Lt vertės laikiklį vynui, 8 Lt vertės metalinį dubenėlį, 7 Lt vertės puodo „Bekker“ dangtį, 3 Lt vertės puodelį „Gloria Brandy“, 12 Lt vertės 4 puodelius, 7 Lt vertės puodelį su sieteliu, 2 Lt vertės metalinį puodelį, 30 Lt vertės 14 stikliukų, 36 Lt vertės iš vieno stalo įrankių komplekto 3 valgomuosius šaukštus, 2 desertinius šaukštelius, 1 stalo peilį, 2 šakutes, iš kito stalo įrankių komplekto 4 šakutes, 1 desertinį šaukštelį, metalinę mentelę bendros 74 Lt vertės, 9 Lt vertės 3 desertinius šaukštelius, 4 Lt vertės 2 šaukštus, 15 Lt vertės 4 peilius, 10 Lt vertės arbatinuką, 1400 Lt vertės kaitlentę „AEG“, 50 Lt vertės indaplovės dėtuvę indams, 50 Lt vertės indaplovės dėtuvę įrankiams; 60 Lt vertės 6 alaus bokalus, 24 Lt vertės 6 taures „Bohemia“, 20 Lt vertės 6 stiklines „Luminar“, 20 Lt vertės 5 taures „Bochemia“, 45 Lt vertės 9 įvairių dydžių taures, 13 Lt vertės 2 salotines, 4 Lt vertės stiklinę „Grants“, 77 Lt vertės 20 stiklinių, 6 Lt vertės 2 stiklines „Campari“, 4 Lt vertės 2 žvakides, 4 Lt vertės salotinę, vertės 3 lėkštes 36 Lt; 780 Lt vertės 13 m² parketlenčių, 50 Lt vertės medinę pakabą, 15 Lt vertės žvakidę; 20 Lt vertės indą su šepečiu, 5 Lt vertės plastmasinį puodelį, 200 Lt vertės 3 lempučių šviestuvą, 550 Lt vertės unitazą „Cersanit“; 400 Lt vertės juodo metalo pakabą; 250 Lt vertės šviestuvą, 330 Lt vertės šviestuvą, 20 Lt vertės stovą eglutei; 800 Lt vertės slidinėjimo batus „Rossionol“, 120 Lt vertės ritę su laidais, 300 Lt vertės kaljaną, 40 Lt vertės kavos servizą, 12 Lt vertės 4 lėkštes, 600 Lt vertės štangą su žiedais, 1000 Lt vertės ąžuolinę kabyklą, 360 Lt vertės 5 vnt. granito plokščių, 100 Lt vertės verpimo ratelį, 100 Lt vertės šviestuvą, 100 Lt vertės medinę kėdę; 120 Lt vertės žaislinį elektroninį anglų kalbos pradžiamokslį, 120 Lt vertės žaislinį malūnsparnį, 150 Lt vertės žaislinę mašinėlę „Action man“, iš šių daiktų nenustatytu būdu realizavo: indaplovės dėtuvę įrankiams, slidinėjimo batus „Rossionol“, indelį kavai, kiaurasamtį, medinę kėdę, ritę su laidais, indą su šepečiu, plastmasinį puodelį, žvakidę.

Pirmosios instancijos teismas, nuteistojo A. R. veiką kvalifikuodamas pagal BK 178 str. 2 d., o nuteistosios V. G. veiką kvalifikuodamas pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuteistųjų A. R. ir V. G. veika perkvalifikuojama pagal BK 189 str. 1 d. Perkvalifikavus A. R. veiką iš BK 178 str. 2 d. pagal BK 189 str. 1 d., o V. G. veiką iš BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. pagal BK 189 str. 1 d., iš naujo sprendžiamas ir bausmės už šią veiką skyrimo klausimas.

Atsižvelgiant į nurodytose BK normose numatytas sankcijas, BK 189 straipsnio 1 dalis laikytina baudžiamuoju įstatymu, numatančiu nusikalstamą veiką, lengvesnę už veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje. BPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata suteikia teismui teisę pakeisti kaltinimą švelnesniu. Savo iniciatyva teismas gali patikslinti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes arba pakeisti jas, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis. Klausimas, ar pakeistos aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo išdėstytų kaltinamajame akte, turi būti spren­džiamas at­si­žvelg­iant į kon­kre­čios by­los ap­lin­ky­bes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 12 d. nutarime Nr. 32 yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatoma, kad kaltinamasis pasikėsino į mažiau svarbias vertybes ir dėl to kaltinimą teisme reikia pakeisti lengvesniu, nėra laikoma, kad pakeistas kaltinimas savo faktinėmis aplinkybėmis esmingai skiriasi nuo pradinio kaltinimo. Pakeistas kaltinimas laikytinas susijusiu su pirmiau pareikštu, kai kaltinimo formuluotėje nurodyta nusikalstama veika turi ryšį su veika, išdėstyta pradiniame kaltinime. Nagrinėjamoje byloje pakeitus kaltinimą švelnesniu, faktinės bylos aplinkybės iš esmės nepasikeičia. Išlieka kėsinimasis į tą patį objektą, neteisėtas disponavimas tos pačios rūšies bei vertės svetimu turtu, kaltės forma, motyvas, veikos padarymo laikas ir vieta. Nuteistieji ir patys pripažįsta, kad nakties metu iš nepažįstamo asmens važiavo pirkti įvairių naudotų daiktų, kuriuos nusipirko už simbolinę kainą ir tikėjosi realizuoti. Kadangi tokiomis aplinkybėmis įgydami svetimą turtą, jie tikrai suprato, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu, todėl toks jų veikos kvalifikavimas negali būti netikėtas. Be to apie galima tokį veikos galimą kvalifikavimą pasisakė ir nuteistųjų gynėjas.

Nuteistasis A. R. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau vieną kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs. Atsižvelgiant į A. R. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir įvertinant BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, skiriama laisvės atėmimo bausmė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. R. ankščiau buvo teistas vieną kartą bausme nesusijusia su laisvės atėmimu, tai yra bauda, kurią sumokėjo, šiuo metu dirba, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nuteistoji V. G. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteista. Atsižvelgiant į V. G. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jos asmenybę, tai, kad ji savo kaltę pripažino, daugumą daiktų, kuriuos buvo neteisėtai įgijusi grąžino nukentėjusiajai, skiriama laisvės apribojimo bausmė mažesnė už šios bausmės vidurkį.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas kaltinamajam atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami specialūs (imperatyvūs) reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (BPK 112 straipsnis), tačiau teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas. Nukentėjusioji I. Ž. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti pareiškė dėl negrąžintų daiktų, kuriuos įvertino, t.y. kiaurasamtis 15 Lt vertės, elektroninis anglų kalbos pradžiamokslis 120 Lt vertės, sulankstoma kėdė 100 Lt vertės, slidinėjimo batai „Roisionol“ 800 Lt vertės, indas įrankiams iš indaplovės 50 Lt vertės, ritė su laidais 120 Lt vertės, šepetys klozetui valyti 20 Lt vertės, kavos indelis 5 Lt vertės, plastmasinis puodelis 5 Lt vertės, žvakidė 15 Lt vertės. Iš viso I. Ž. pareiškė 1250 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 26). Patikslintame civiliniame ieškinyje I. Ž. prašė iš V. G. ir A. R. solidariai priteisti 1250 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos, taip pat kelionės išlaidas 669,24 Lt ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. (3 t., b. l. 106-107).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusiosios prarastų daiktų vertinimas atitinka realią jų vertę, buvusią nusikalstamos veikos padarymo metu. Nukentėjusiosios parodymus apie daiktų vertę, patvirtina byloje esančios jų fotonuotraukos, iš kurių galima spręsti apie daiktų būklę. Be to apeliacinės instancijos teisme liudytojas D. U. parodė, kad iš I. Ž. namo pavogti slidinėjimo batai buvo nauji ir nors šie batai turėjo būti jam padovanoti, bet vagystės metu vis dar priklausė nukentėjusiajai. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad civilinį ieškinį dėl šio turto turėjo reikšti ne I. Ž., o D. U. yra nepagrįstas.

Apylinkės teismas patenkino iš dalies nukentėjusiosios I. Ž. civilinį ieškinį, ir iš A. R. ir V. G. solidariai priteisė 1799, 24 Lt turtinės žalos ir 500 Lt neturtinės žalos, 200 Lt išlaidų, advokato pagalbai apmokėti. Tačiau pirmosios instancijos teismas spręsdamas civilinio ieškinio klausimą netinkamai pritaikė įstatymą, nepagrįstai pripažino turtine žala ir priteisė solidariai, iš A. R. ir V. G. nukentėjusiosios išlaidas 669,24 Lt kelionei į Klaipėdos rajono policijos komisariatą procesinių veiksmų atlikimui. Tokias išlaidas teismas turėjo vertinti, kaip proceso išlaidas ir priteisti ne solidariai, o dalimis.

Kadangi A. R. ir V. G. realizuodami įgytą turtą gautą nusikalstamu būdu, kuris buvo pagrobtas iš I. Ž., tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė 1130 Lt turtinę žalą I. Ž., todėl iš A. R. ir V. G. solidariai priteistina padarytos turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiosios naudai.

Nustačius, jog byloje nėra surinkta objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad A. R. pagrobė, o V. G. padėjo pagrobti I. Ž. turtą įsibrovus į patalpą, nėra pagrindo pripažinti, jog A. R. ir V. G. savo veiksmais padarė I. Ž. neturtinę žalą, kuri, kaip buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas, atsirado dėl vagystės. Todėl nuosprendžio dalis dėl 500 Lt neturtinės žalos priteisimo ir nuketėjusiosios I. Ž. naikintina, o civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti, atmestinas.

Pagal BK 72 str. nuostatas turtas, kuris buvo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, turi būti teismo konfiskuojamas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pas kal­ti­nin­ką esan­ti trans­por­to prie­mo­nė, ku­ri bu­vo pa­nau­do­ta da­rant nu­si­kal­ti­mą, kon­fis­kuo­ja­ma BK 72 str. pa­grin­du. Trans­por­to prie­mo­nė lai­ko­ma pa­nau­do­ta nu­si­kal­ti­mui da­ry­ti, jei­gu ji spe­cia­liai tam bu­vo pri­tai­ky­ta ar­ba tie­sio­giai pa­nau­do­ta nusikaltimo da­ly­kui gaben­ti, jei ga­be­ni­mas be to­kios prie­mo­nės bū­tų ne­ga­li­mas ar sunkiai įmanomas. Šiuo atveju, A. R. įgijęs iš nenustatytų asmenų pagrobtus daiktus, juos gabeno automobiliu „Renault Espace“, kuris priklausė V. G., į namus. Be transporto priemonės A. R. ir V. G. veikdami bendrai nebūtų galėję įsigyti tiek ir tokių daiktų, jų gabenti. Tai reiškia, kad be automobilio panaudojimo pagrobtų daiktų gabenimas būtų neįmanomas. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad V. G. priklausančio automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas negalimas, yra nepagrįstas.

Pripažinus neįrodytu, jog A. R. ir V. G. padarė jiems inkriminuotą turto vagystę, nukentėjusiosios I. Ž. turtą pagrobę asmenys lieka nenustatyti. Todėl pirmosios instancijos teismas kartu su prokuroru po nuosprendžio pateikimo vykdyti privalo užtikrinti BPK 303 str. 6 d. reikalavimų įgyvendinimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 330 str., 331 str.,

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo A. R. veiką iš BK 178 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 189 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. 2 d., paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant A. R. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nuteistosios V. G. veiką iš BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 189 str. 1 d. ir paskirti jai laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto būti namuose.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl 500 Lt neturtinės žalos priteisimo ir nukentėjusiosios I. Ž. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti atmesti. Iš A. R. ir V. G. solidariai priteisti 1130 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios I. Ž. naudai. Nukentėjusiosios I. Ž. turėtas kelionės išlaidas 669,24 Lt pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti lygiomis dalimis iš A. R. ir V. G.. Priteisti iš A. R. ir V. G. lygiomis dalimis 200 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti I. Ž. naudai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aurelija SadauskaitėTeisėjai Eduardas MaškevičiusLinas Pauliukėnas