Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. R. ir V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010-06-21 iki 2010-06-23.

V. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir per šešis mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d. V. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Renault Espace“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) saugomą jos žinioje. V. G. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama. Iš A. R. ir V. G. solidariai priteista 1799,24 Lt turtinės žalos ir 500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 200 Lt išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, iš viso 2499,24 Lt nukentėjusiajai I. Ž..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o V. G. nuteista už tai, kad padėjo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą, t.y. 2010-03-03, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), A. R., padedant V. G., kuri duodama patarimus, nurodymus A. R., iš anksto surinkusi informaciją apie galimą pagrobti turtą iš I. Ž. sodybos, kaip turtas saugomas, atidaręs vartelius įsibrovė į I. Ž. priklausančią sodybą ir pro neužrakintas duris patekęs į po gaisro likusio namo vidų, pagrobė iš virtuvės: kiaurasamtį 15,00 Lt vertės, indelį kavai 5,00 Lt vertės, 12 lėkščių 99,00 Lt vertės, cukrinę 10,00 Lt vertės, termosą 12,00 Lt vertės, vazelę 12,00 Lt vertės, 2 plastmasines gertuves 30,00 Lt vertės, laikiklį vynui 15,00 Lt vertės, metalinį dubenėlį 8,00 Lt vertės, puodo „Bekker“ dangtį 7,00 Lt vertės, puodelį „Gloria Brandy“, 3,00 Lt vertės, 4 puodelius 12,00 Lt vertės, puodelį su sieteliu 7,00 Lt vertės, metalinį puodelį 2,00 Lt vertės, 14 stikliukų 30,00 Lt vertės, iš vieno stalo įrankių komplekto pavogė 3 valgomuosius šaukštus, 2 desertinius šaukštelius, 1 stalo peilį, 2 šakutes bendros 36,00 Lt vertės, iš kito stalo įrankių komplekto pagrobė 4 šakutes, 1 desertinį šaukštelį, metalinę mentelę bendros 74,00 Lt vertės, pagrobė 3 desertinius šaukštelius 9,00 Lt vertės, 2 šaukštus 4,00 Lt vertės, 4 peilius 15,00 Lt vertės, arbatinuką 10,00 Lt vertės, kaitlentę „AEG“ 1400,00 Lt vertės, iš virtuvėje buvusios indaplovės pavogė dėtuvę indams 50,00 Lt vertės, dėtuvę įrankiams 50,00 Lt vertės; iš sandėliuko pagrobė: 6 alaus bokalus 60,00 Lt vertės, 6 taures „Bohemia“ 24,00 Lt vertės, 6 stiklines „Luminar“ 20,00 Lt vertės, 5 taures „Bochemia“ 20,00 Lt vertės, 9 įvairių dydžių taures 45,00 Lt vertės, 2 salotines 13,00 Lt vertės, stiklinę „Grants“ 4,00 Lt vertės, 20 stiklinių 77,00 Lt vertės, 2 stiklines „Campari“ 6,00 Lt vertės, 2 žvakides 4,00 Lt vertės, salotinę 4,00 Lt vertės, 3 lėkštes 36,00 Lt vertės; iš pirties pavogė 13 m² parketlenčių 780,00 Lt vertės, medinę pakabą 50,00 Lt vertės, žvakidę 15,00 Lt vertės; iš vonios: indą su šepečiu 20,00 Lt vertės, plastmasinį puodelį 5,00 Lt vertės, 3 lempučių šviestuvą 200,00 Lt vertės, unitazą „Cersanit“ 550,00 Lt vertės; iš koridoriaus: juodo metalo pakabą 400,00 Lt vertės; iš svetainės: šviestuvą 250,00 Lt vertės, iš vaikų kambario: šviestuvą 330,00 Lt vertės, stovą eglutei 20,00 Lt vertės; iš garažo: slidinėjimo batus „Rossionol“ 800,00 Lt vertės, ritę su laidais 120,00 Lt vertės, kaljaną 300,00 Lt vertės, kavos servizą 40,00 Lt vertės, 4 lėkštes 12,00 Lt vertės, štangą su žiedais 600,00 Lt vertės, ąžuolinę kabyklą 1000,00 Lt vertės, 5 vnt. granito plokščių 360,00 Lt vertės, verpimo ratelį 100,00 Lt vertės, šviestuvą 100,00 Lt vertės, medinę kėdę 100,00 Lt vertės; iš rūsio: žaislinį elektroninį anglų kalbos pradžiamokslį 120,00 Lt vertės, žaislinį malūnsparnį 120,00 Lt vertės, žaislinę mašinėlę „Action man“ 150,00 Lt vertės, iš viso A. R. pagrobė I. Ž. 8770,00 Lt vertės turto.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, nustatė, jog byloje nėra objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad nuteistasis A. R. pagrobė, o nuteistoji V. G. padėjo pagrobti I. Ž. turtą įsibrovus į patalpą. Pripažindamas A. R. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., o V. G. kalta pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d., apylinkės teismas padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių išvadas, nepatvirtintas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ( 328 str. 1 d. 1 p.).

Anksčiau aptarti įrodymai, pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip patvirtinantys A. R. kaltę dėl pagrobimo, o V. G. kaltę dėl padėjimo pagrobti I. Ž. turtą įsibrovus į patalpą, iš tiesų patvirtina tik tai, kad nukentėjusiosios I. Ž. turtas buvo pavogtas ir tai, kad A. R. ir V. G. turėjo I. Ž. priklausantį pagrobtą turtą, tačiau nesuteikia informacijos apie tai, kas įvykdė šią vagystę. Nuteistieji A. R. ir V. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė savo kaltę dėl I. Ž. turto pagrobimo, o V. G. prisipažino tik jį įsigijusi. Nukentėjusioji I. Ž. parodė, kad 2010-03-05 jai paskambino V. B. ir pranešė, kad buvo įsibrauta į jos sodybą, kuri buvo apvogta (3 t., b. l. 93-94). Liudytojas V. B. parodė, kad 2010-03-05, apie 10 val., atėjęs šerti šunį pastebėjo, kad sodyboje trūksta įvairių daiktų. Jokių pėdsakų teritorijoje apie namą nepastebėjo. Teritorija yra aptverta, varteliai nerakinami (3 t., b. l. 95). Taigi nėra nustatytas tikslus vagystės laikas ir įvykio vietoje nebuvo užfiksuoti duomenys, kurie patvirtintų konkretaus asmens buvimą toje vietoje turto pagrobimo metu. Nors (duomenys neskelbtini) 2010-03-03 paliktame automobilyje buvo pagrobti I. Ž. priklausantys daiktai, tačiau šie duomenys patvirtina, tik tai, kad A. R. ir V. G. 2010-03-03 įgijo turtą gautą nusikalstamu būdu. Tačiau priešingai nei buvo nustatęs apylinkės teismas, neįrodo, kad A. R. pagrobė, o V. G. padėjo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą. Be to, nei vienas byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino matęs A. R. ir V. G. išeinančią iš I. Ž. priklausančios sodybos, ar buvusią netoli jos, ar nuvažiuojančią nuo jos. Nors V. G. parodė, kad ji superka sendaikčius ir jos nurodytos aplinkybės dėl važiavimo susitikti su nepažįstamu vyriškiu įsigyti naudotų daiktų, nėra išskirtinis įvykis, tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. G. prisipažinimas, jog automobilį vairavo ji, yra vertinamas kritiškai, nes taip siekiama padėti išvengti A. R. baudžiamosios atsakomybės.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu, išnaudojus visas galimybes, byloje esančių abejonių pašalinti nepavyksta, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl negalima sutikti su apylinkės teismo išvada, jog A. R. kaltė dėl svetimo turto pagrobimo įsibrovus į patalpą ir V. G. kaltė dėl padėjimo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą yra įrodytos. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir faktiniais bylos duomenimis nepagrįstas išvadas apie nuteistojo A. R. ir nuteistosios V. G. kaltę, nesant pakankamai ir patikimų kaltę neginčijamai galinčių patvirtinti įrodymų, ir dėl to netinkamai išsprendė nuteistųjų A. R. ir V. G. kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 str. 1 d. 1 p.).

BK 189 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi, realizavimą. Pagal BK 189 str. 1 d. dispozicija, turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra alternatyvūs veikos objektyvieji požymiai, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 189 str. 1 d. pakanka bent vieno dispozicijoje išvardyto padarytos veikos požymio. BK 189 str. sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo konkrečių dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų atlikimo momento. Jeigu kaltininkas, žinodamas, kad gavo nusikalstamu būdu gautą turtą, iškart jo negrąžina teisėtam savininkui, arba, nesant galimybės to padaryti, neinformuoja policijos pareigūnų, jo veika atitinka BK 189 str. 1 d. dispozicijoje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius.

V. G. apygardos teisme parodė, kad 2010-03-03, vėlai vakare jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino nepažįstamas vyriškis, vardu Miša, kuris jai pasiūlė pigiai įsigyti naudotų daiktų. Po vakaro žinių, po 22 val., išvažiavo susitikti su nepažįstamu vyriškiu, vardu Miša. Ar toks iš tikrųjų jo vardas nežino, tačiau turguje pažįstami sakė, kad iš žmogaus, vardu Miša, taip pat pirko daiktus. Teisminio nagrinėjimo metu A. R. parodė, kad V. G. apie 23 val. kažkas paskambino dėl daiktų pirkimo ir ji išvažiavo. Jis namuose pasiliko su vaikais (3 t., b. l. 92). Tačiau telefoninių pokalbių išklotinė, liudytojų D. K. ir A. Z. parodymai nuteistųjų parodymus paneigia. Telefoninių pokalbių išklotinės analize nustatyta, jog A. R., būdamas (duomenys neskelbtini) mieste, skambino 2010-03-03 naktį V. G., kuri buvo namuose (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 57-68). Liudytojų D. K. ir A. Z. parodymai patvirtina, kad 2010-03-03 automobiliu nuo (duomenys neskelbtini) važiavo vienas vairuotojas, nes automobilyje buvo daug daiktų. Prie automobilio, nuo vairuotojo pusės, matėsi vyriškų batų pėdsakai, kurių dydis buvo maždaug 44. Pėdos buvo vyriškų batų. Matėsi, kad pėdos paliktos bėgusio žmogaus. Todėl kolegija daro išvadą, jog V. G. 2010-03-03, susitarė su nenustatytu asmeniu, dėl naudotų daiktų įsigijimo. Susitarė susitikti prie (duomenys neskelbtini). Tačiau susitikti su nepažįstamu vyriškiu, po 22 val., išvažiavo A. R. su V. G. automobiliu, o ji liko namuose. A. R. nupirko naudotus daiktus. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), pravažiavęs geležinkelį, pastebėjo stovinčius policijos pareigūnus, pasuko į kairę, į (duomenys neskelbtini) kiemą. Kieme palikęs automobilį, neužrakinęs jo, per kiemus, nubėgo link pagrindinio kelio. Po to, paskambino V. G..

A. R. parodė, kad tik D. U. paskambinus, sužinojo, kad daiktai buvo vogti (3 t., b. l. 92). V. G. taip pat nenurodė, jog žinojo, kad įgyti daiktai buvo vogti, tačiau akivaizdu, jog juos pirkdami itin vėlyvu metu ir nuošalioje vietoje, V. G. ir A. R. suvokė, jog jų įgyti daiktai yra gauti nusikalstamu būdu ir, tai žinodami, norėjo šiuo turtu disponuoti. Ta aplinkybė, kad V. G. po vagystės, skambino D. U. ir prašė nerašyti pareiškimo, sakė, kad grąžins daiktus, atsilygins, taip pat V. B. prašė, kad jis pakalbėtų su D. U., kad ji užmokės, atlygins už viską, kad tik D. U. atsiimtų pareiškimą, patvirtina anksčiau minėtą išvadą. Tai, kad važiuojant V. G. automobiliu, A. R., pamatęs sankryžoje stovinčius policijos pareigūnus, pasuko į kairę pusę ir kieme palikęs automobilį pabėgo, taip pat patvirtina, kad jis suprato, jog veža vogtus daiktus. Kadangi V. G. tarėsi dėl daiktų pirkimo, o juos vežė A. R., todėl darytina išvada, jog daiktus A. R. ir V. G. veikdami bendrai įsigijo savo nuosavybėn. Tačiau kolegija, negali laikyti nustatytu, jog A. R. ir V. G. įsigijo visus iš I. Ž. pagrobtus daiktus, jų disponavimo vogtais daiktais apimtis nustatytina tokia, kokią patvirtina byloje surinkti įrodymai.

Liudytojas A. S. apygardos teisme parodė, kad ryte atėjęs į darbą sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) mieste buvo rastas automobilis su įtartinais daiktais, kuris buvo pristatytas į komisariato aikštelę. Patikrinę nustatė, kad dėl automobilyje esančių daiktų vagystės, policijos komisariate pareiškimai nebuvo užregistruoti, todėl automobilį su visais daiktais grąžino nuteistajai V. G.. Gavus pranešimą apie tai, kad yra apvogta I. Ž. sodyba, V. G. daiktus grąžino. Pirmą kartą, kai automobilis buvo pristatytas į aikštelę, viską nufotografavo. Daiktus apžiūrėjo operatyvinis darbuotojas, kuris buvo atvykęs į įvykio vietą. Prieš fotografuojant daiktai iškrauti nebuvo. Buvo nufotografuotas tik bendras vaizdas, bet galėjo būti keli daiktai nufotografuoti atskirai. V. G. parodė, kad neradusi (duomenys neskelbtini) kieme palikto automobilio, paskambino į policiją, policijos pareigūnai liepė jai atvažiuoti. Tą patį rytą, kai nuvažiavo į policiją, jai buvo grąžintas automobilis su daiktais. Po to, atvažiavę policijos pareigūnai krovė įgytus naudotus daiktus iš automobilio ir paėmė automobilį (3 t., b. l. 92-93).

Automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2010-04-01 apžiūros metu nustatyta, kad buvo rasti šie daiktai: veidrodis, dvi vaikiškos mašinėlės, medinė pakaba, verpimo ratelis, įvairūs indai, kaitlentė, dvi mašinėlės, 5 šviestuvai, kaljanas, 9 įvairių dydžių stiklinės su išgraviruotais žiedais, 1 metalinė cukrinė, 1 baltos spalvos kavos puodelis, 1 salotinė, 6 bokalai, 9 įvairios taurės, taurės su apačioje graviruotomis linijomis, įvairių stiklinių, rožinės spalvos stiklinė cukrinė, 5 taurės „Bohemia“, 6 stiklinės „Enchate“, 6 taurės „Bochemia“, 2 ledainės, 11 prieskonių indelių, 8 įvairūs stikliukai, 6 stikliukai juodos spalvos su geltonos spalvos papuošimu, arbatinukas su sieteliu, 2 stiklinės žvakidės, metalinė vazelė, skystis „Colorex“, 6 baltos lėkštės (2 didelės, 2 mažesnės ir dvi desertinės), 1 balta sriubai skirta lėkštė, 1 mėlyna desertinė lėkštė, 6 lėkštės dryžuotu papuošimu, metalinis stovas, oranžinės spalvos termosas, medinis dekoratyvinis indas, balta plastmasinė mentelė, į popierinę dėžę sudėtas raudonos spalvos kavos indų komplektas, 6 puodeliai, indas grietinėlei, cukrinė, arbatinukas, 12 dviejų dydžių lėkščių, 5 sudužusios stiklinės, viena sudužusi taurė, 9 šakutės, 7 desertiniai šaukšteliai, 7 šaukštai, 3 peiliai, 1 stalo peilis, gėlėta salotinė, metalinė salotinė, 6 įvairūs puodeliai, 2 plastmasiniai indai – gertuvės, metalinė pakaba, medinė lentyna su pakaba, 5 vnt. granito plokščių, unitazas „Cersanit“ baltos spalvos, parketlentės, štanga su žiedais, iš metalinių strypų padaryta indų dėtuvė (1 t., b. l. 98-99). Atsižvelgiant į daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolus (2 t., b. l. 1-40), nustatyta, kad I. Ž. atpažino daiktus, buvusius automobilyje. Todėl kolegija laiko nustatytu, kad A. R. ir V. G. bendrai veikdami įsigijo iš I. Ž. pagrobtus daiktus.

R. K. iš Klaipėdos rajono policijos komisariato pasiėmė dalį daiktų (2 t., b. l. 41) ir D. U. 2010-08-26 pasiėmė 4 šviestuvus, kaitlentę, parketlentes, granito plokštes, ažuolinę pakabą, svarmenis su diskais, unitazą, indaplovės indų dėtuvę, vaikišką mašinėlę, verpimo ratelį (2 t., b. l. 42). Tačiau 2010-11-10 tyrėja A. Š. pateikė 4 fotolenteles su nuotraukomis, iš kurių matyti, kad pirmą kartą apžiūrint automobilį, buvo darytos nuotraukos, kuriose matyti, kad automobilyje be 2010-04-01 automobilio apžiūros metu rastų daiktų, buvo kiaurasamtis, elektroninis anglų kalbos pradžiamokslis, sulankstoma kėdė, slidinėjimo batai „Roisionol“, indas įrankiams iš indaplovės, ritė su laidais, šepetys klozetui valyti, kavos indelis, plastmasinis puodelis, žvakidė (3 t., b. l. 17-21), šiuos daiktus atpažino I. Ž.. Išvardinti daiktai nuteistųjų nebuvo grąžinti. Todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi leido daryti kratą V. G. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 30). Kratos metu buvo rastas ir paimtas žaislinis elektroninis anglų kalbos pradžiamokslis (3 t., b. l. 31-32), kurį I. Ž. atpažino (3 t., b. l. 24-25). Akivaizdu, kad nuteistųjų negrąžinti ir kratos metu nerasti daiktai, kurie buvo užfiksuoti nuotraukose, pirmą kartą apžiūrint automobilį, t.y. kiaurasamtis, sulankstoma kėdė, slidinėjimo batai „Roisionol“, indas įrankiams iš indaplovės, ritė su laidais, šepetys klozetui valyti, kavos indelis, plastmasinis puodelis, žvakidė įrodo, jog dalį įgytų nusikalstamu būdu gautų daiktų A. R. ir V. G. realizavo.

Taigi visi šie įrodymai vieni kitus papildo ir patvirtina, jog A. R. ir V. G. puikiai žinojo ir suprato, kad įgijo ir realizavo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą. Šį nusikaltimą jie padarė, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami vieningą tikslą – pasipelnyti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms pripažįstami įrodytais tokie nuteistųjų veiksmai, kurie vertintini kaip nusikalstamu būdu gauto turto įgyjimas ir dalies turto realizavimas, tai yra, A. R. ir V. G., veikdami bendrininkų grupėje, įgijo svetimą turtą, žinodami, kad jis gautas nusikalstamu būdu ir dalį šio turto realizavo, t.y. 2010-03-03, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tiksliai nenustatytoje vietoje (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens A. R. ir V. G., veikdami bendrininkų grupėje, įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą pagrobtą iš I. Ž. sodybos: 15 Lt vertės kiaurasamtį, 5 Lt vertės indelį kavai, 99 Lt vertės 12 lėkščių, 10 Lt vertės cukrinę, 12 Lt vertės termosą, 12 Lt vertės vazelę, 30 Lt vertės 2 plastmasines gertuves, 15 Lt vertės laikiklį vynui, 8 Lt vertės metalinį dubenėlį, 7 Lt vertės puodo „Bekker“ dangtį, 3 Lt vertės puodelį „Gloria Brandy“, 12 Lt vertės 4 puodelius, 7 Lt vertės puodelį su sieteliu, 2 Lt vertės metalinį puodelį, 30 Lt vertės 14 stikliukų, 36 Lt vertės iš vieno stalo įrankių komplekto 3 valgomuosius šaukštus, 2 desertinius šaukštelius, 1 stalo peilį, 2 šakutes, iš kito stalo įrankių komplekto 4 šakutes, 1 desertinį šaukštelį, metalinę mentelę bendros 74 Lt vertės, 9 Lt vertės 3 desertinius šaukštelius, 4 Lt vertės 2 šaukštus, 15 Lt vertės 4 peilius, 10 Lt vertės arbatinuką, 1400 Lt vertės kaitlentę „AEG“, 50 Lt vertės indaplovės dėtuvę indams, 50 Lt vertės indaplovės dėtuvę įrankiams; 60 Lt vertės 6 alaus bokalus, 24 Lt vertės 6 taures „Bohemia“, 20 Lt vertės 6 stiklines „Luminar“, 20 Lt vertės 5 taures „Bochemia“, 45 Lt vertės 9 įvairių dydžių taures, 13 Lt vertės 2 salotines, 4 Lt vertės stiklinę „Grants“, 77 Lt vertės 20 stiklinių, 6 Lt vertės 2 stiklines „Campari“, 4 Lt vertės 2 žvakides, 4 Lt vertės salotinę, vertės 3 lėkštes 36 Lt; 780 Lt vertės 13 m² parketlenčių, 50 Lt vertės medinę pakabą, 15 Lt vertės žvakidę; 20 Lt vertės indą su šepečiu, 5 Lt vertės plastmasinį puodelį, 200 Lt vertės 3 lempučių šviestuvą, 550 Lt vertės unitazą „Cersanit“; 400 Lt vertės juodo metalo pakabą; 250 Lt vertės šviestuvą, 330 Lt vertės šviestuvą, 20 Lt vertės stovą eglutei; 800 Lt vertės slidinėjimo batus „Rossionol“, 120 Lt vertės ritę su laidais, 300 Lt vertės kaljaną, 40 Lt vertės kavos servizą, 12 Lt vertės 4 lėkštes, 600 Lt vertės štangą su žiedais, 1000 Lt vertės ąžuolinę kabyklą, 360 Lt vertės 5 vnt. granito plokščių, 100 Lt vertės verpimo ratelį, 100 Lt vertės šviestuvą, 100 Lt vertės medinę kėdę; 120 Lt vertės žaislinį elektroninį anglų kalbos pradžiamokslį, 120 Lt vertės žaislinį malūnsparnį, 150 Lt vertės žaislinę mašinėlę „Action man“, iš šių daiktų nenustatytu būdu realizavo: indaplovės dėtuvę įrankiams, slidinėjimo batus „Rossionol“, indelį kavai, kiaurasamtį, medinę kėdę, ritę su laidais, indą su šepečiu, plastmasinį puodelį, žvakidę.

Pirmosios instancijos teismas, nuteistojo A. R. veiką kvalifikuodamas pagal BK 178 str. 2 d., o nuteistosios V. G. veiką kvalifikuodamas pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuteistųjų A. R. ir V. G. veika perkvalifikuojama pagal BK 189 str. 1 d. Perkvalifikavus A. R. veiką iš BK 178 str. 2 d. pagal BK 189 str. 1 d., o V. G. veiką iš BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. pagal BK 189 str. 1 d., iš naujo sprendžiamas ir bausmės už šią veiką skyrimo klausimas.

Atsižvelgiant į nurodytose BK normose numatytas sankcijas, BK 189 straipsnio 1 dalis laikytina baudžiamuoju įstatymu, numatančiu nusikalstamą veiką, lengvesnę už veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje. BPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata suteikia teismui teisę pakeisti kaltinimą švelnesniu. Savo iniciatyva teismas gali patikslinti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes arba pakeisti jas, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis. Klausimas, ar pakeistos aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo išdėstytų kaltinamajame akte, turi būti spren­džiamas at­si­žvelg­iant į kon­kre­čios by­los ap­lin­ky­bes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 12 d. nutarime Nr. 32 yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatoma, kad kaltinamasis pasikėsino į mažiau svarbias vertybes ir dėl to kaltinimą teisme reikia pakeisti lengvesniu, nėra laikoma, kad pakeistas kaltinimas savo faktinėmis aplinkybėmis esmingai skiriasi nuo pradinio kaltinimo. Pakeistas kaltinimas laikytinas susijusiu su pirmiau pareikštu, kai kaltinimo formuluotėje nurodyta nusikalstama veika turi ryšį su veika, išdėstyta pradiniame kaltinime. Nagrinėjamoje byloje pakeitus kaltinimą švelnesniu, faktinės bylos aplinkybės iš esmės nepasikeičia. Išlieka kėsinimasis į tą patį objektą, neteisėtas disponavimas tos pačios rūšies bei vertės svetimu turtu, kaltės forma, motyvas, veikos padarymo laikas ir vieta. Nuteistieji ir patys pripažįsta, kad nakties metu iš nepažįstamo asmens važiavo pirkti įvairių naudotų daiktų, kuriuos nusipirko už simbolinę kainą ir tikėjosi realizuoti. Kadangi tokiomis aplinkybėmis įgydami svetimą turtą, jie tikrai suprato, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu, todėl toks jų veikos kvalifikavimas negali būti netikėtas. Be to apie galima tokį veikos galimą kvalifikavimą pasisakė ir nuteistųjų gynėjas.

Nuteistasis A. R. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau vieną kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs. Atsižvelgiant į A. R. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir įvertinant BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, skiriama laisvės atėmimo bausmė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. R. ankščiau buvo teistas vieną kartą bausme nesusijusia su laisvės atėmimu, tai yra bauda, kurią sumokėjo, šiuo metu dirba, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nuteistoji V. G. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteista. Atsižvelgiant į V. G. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jos asmenybę, tai, kad ji savo kaltę pripažino, daugumą daiktų, kuriuos buvo neteisėtai įgijusi grąžino nukentėjusiajai, skiriama laisvės apribojimo bausmė mažesnė už šios bausmės vidurkį.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas kaltinamajam atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami specialūs (imperatyvūs) reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (BPK 112 straipsnis), tačiau teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas. Nukentėjusioji I. Ž. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti pareiškė dėl negrąžintų daiktų, kuriuos įvertino, t.y. kiaurasamtis 15 Lt vertės, elektroninis anglų kalbos pradžiamokslis 120 Lt vertės, sulankstoma kėdė 100 Lt vertės, slidinėjimo batai „Roisionol“ 800 Lt vertės, indas įrankiams iš indaplovės 50 Lt vertės, ritė su laidais 120 Lt vertės, šepetys klozetui valyti 20 Lt vertės, kavos indelis 5 Lt vertės, plastmasinis puodelis 5 Lt vertės, žvakidė 15 Lt vertės. Iš viso I. Ž. pareiškė 1250 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 26). Patikslintame civiliniame ieškinyje I. Ž. prašė iš V. G. ir A. R. solidariai priteisti 1250 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos, taip pat kelionės išlaidas 669,24 Lt ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. (3 t., b. l. 106-107).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusiosios prarastų daiktų vertinimas atitinka realią jų vertę, buvusią nusikalstamos veikos padarymo metu. Nukentėjusiosios parodymus apie daiktų vertę, patvirtina byloje esančios jų fotonuotraukos, iš kurių galima spręsti apie daiktų būklę. Be to apeliacinės instancijos teisme liudytojas D. U. parodė, kad iš I. Ž. namo pavogti slidinėjimo batai buvo nauji ir nors šie batai turėjo būti jam padovanoti, bet vagystės metu vis dar priklausė nukentėjusiajai. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad civilinį ieškinį dėl šio turto turėjo reikšti ne I. Ž., o D. U. yra nepagrįstas.

Apylinkės teismas patenkino iš dalies nukentėjusiosios I. Ž. civilinį ieškinį, ir iš A. R. ir V. G. solidariai priteisė 1799, 24 Lt turtinės žalos ir 500 Lt neturtinės žalos, 200 Lt išlaidų, advokato pagalbai apmokėti. Tačiau pirmosios instancijos teismas spręsdamas civilinio ieškinio klausimą netinkamai pritaikė įstatymą, nepagrįstai pripažino turtine žala ir priteisė solidariai, iš A. R. ir V. G. nukentėjusiosios išlaidas 669,24 Lt kelionei į Klaipėdos rajono policijos komisariatą procesinių veiksmų atlikimui. Tokias išlaidas teismas turėjo vertinti, kaip proceso išlaidas ir priteisti ne solidariai, o dalimis.

Kadangi A. R. ir V. G. realizuodami įgytą turtą gautą nusikalstamu būdu, kuris buvo pagrobtas iš I. Ž., tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė 1130 Lt turtinę žalą I. Ž., todėl iš A. R. ir V. G. solidariai priteistina padarytos turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiosios naudai.

Nustačius, jog byloje nėra surinkta objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad A. R. pagrobė, o V. G. padėjo pagrobti I. Ž. turtą įsibrovus į patalpą, nėra pagrindo pripažinti, jog A. R. ir V. G. savo veiksmais padarė I. Ž. neturtinę žalą, kuri, kaip buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas, atsirado dėl vagystės. Todėl nuosprendžio dalis dėl 500 Lt neturtinės žalos priteisimo ir nuketėjusiosios I. Ž. naikintina, o civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti, atmestinas.

Pagal BK 72 str. nuostatas turtas, kuris buvo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, turi būti teismo konfiskuojamas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pas kal­ti­nin­ką esan­ti trans­por­to prie­mo­nė, ku­ri bu­vo pa­nau­do­ta da­rant nu­si­kal­ti­mą, kon­fis­kuo­ja­ma BK 72 str. pa­grin­du. Trans­por­to prie­mo­nė lai­ko­ma pa­nau­do­ta nu­si­kal­ti­mui da­ry­ti, jei­gu ji spe­cia­liai tam bu­vo pri­tai­ky­ta ar­ba tie­sio­giai pa­nau­do­ta nusikaltimo da­ly­kui gaben­ti, jei ga­be­ni­mas be to­kios prie­mo­nės bū­tų ne­ga­li­mas ar sunkiai įmanomas. Šiuo atveju, A. R. įgijęs iš nenustatytų asmenų pagrobtus daiktus, juos gabeno automobiliu „Renault Espace“, kuris priklausė V. G., į namus. Be transporto priemonės A. R. ir V. G. veikdami bendrai nebūtų galėję įsigyti tiek ir tokių daiktų, jų gabenti. Tai reiškia, kad be automobilio panaudojimo pagrobtų daiktų gabenimas būtų neįmanomas. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad V. G. priklausančio automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas negalimas, yra nepagrįstas.

Pripažinus neįrodytu, jog A. R. ir V. G. padarė jiems inkriminuotą turto vagystę, nukentėjusiosios I. Ž. turtą pagrobę asmenys lieka nenustatyti. Todėl pirmosios instancijos teismas kartu su prokuroru po nuosprendžio pateikimo vykdyti privalo užtikrinti BPK 303 str. 6 d. reikalavimų įgyvendinimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 330 str., 331 str.,

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo A. R. veiką iš BK 178 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 189 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. 2 d., paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant A. R. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nuteistosios V. G. veiką iš BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 189 str. 1 d. ir paskirti jai laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto būti namuose.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl 500 Lt neturtinės žalos priteisimo ir nukentėjusiosios I. Ž. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti atmesti. Iš A. R. ir V. G. solidariai priteisti 1130 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios I. Ž. naudai. Nukentėjusiosios I. Ž. turėtas kelionės išlaidas 669,24 Lt pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti lygiomis dalimis iš A. R. ir V. G.. Priteisti iš A. R. ir V. G. lygiomis dalimis 200 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti I. Ž. naudai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.