- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-16
- Bylos Nr.
- I1-6537-422/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00174-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Niklita“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Niklita“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą dėl 2 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. liepos 26 d. ir nuo 2022 m. vasario 30 d. iki 2023 m. birželio 1 d. nebuvo užtikrintas visavertis maitinamas – pateiktas maistas buvo nekokybiškas ir jo buvo per mažai.
Pareiškėjas teigė, kad nuolat badavo, kadangi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose“ (toliau – teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 253) 2.1.1 papunktyje nustatyta, kad vienam dirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, skiriama nuo 1,35 Eur iki 1,90 Eur, o šio įsakymo 2.1.2 papunktyje nustatyta, kad vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, skiriama nuo 1,05 Eur iki 1,45 Eur, tačiau tokios sumos maisto produktams neužtenka. Papildomai nurodė, kad maistas nevisavertis, nes, augant infliacijai ir didėjant kainoms, teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos maitinimo normos ir maitinimui skiriama paros suma nesikeitė, todėl jis kentė nuolatinį alkį.
Pareiškėjas papildomai nurodė, kad neturtinė žala jam kilo dėl netinkamos maisto kokybės ir dėl to sukeliamų neigiamų pasekmių jo sveikatos būklei. Pažymėjo, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas žalingas poveikis sveikatai, dėl to patyrė pažeminimų ir kitų išgyvenimų. Pažymėjo, kad dėl nuolatinio alkio jausmo psichinei sveikatos būsenai buvo padarytas dar blogesnis neigiamas poveikis nei fizinei būklei, nes dėl nepaliaujamo alkio ištisą parą sukosi mintys tik apie maistą.
Pareiškėjas teigė, kad negalėjo kreiptis į gydytojus, nes jautė gėdą, baimę, nepilnavertiškumo jausmą, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pasidarė labai jautrus, ir mano, kad psichiniai sutrikimai turės daug sunkesnių pasekmių nei fiziniai sutrikimai. Nurodė, kad atsakovė neužtikrino tinkamo, kokybiško ir visaverčio maitinimo, tai sukėlė didelę dvasinę kančią, kurios sunkumo laipsnis viršijo kalinimui būdingą kančią. Pažymėjo, kad pažeidimas tęsėsi labai ilgą laiką, kiekvieną dieną be išimčių, todėl esant tokiam dideliam mastui ir intensyvumui kalinimo sąlygos tapo kankinančios ir nežmoniškos, tad tinkamu žalos atlyginimu negali būti laikomas teisės aktuose numatytas kalinimo sąlygų pažeidimo pripažinimas.