- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-03
- Bylos Nr.
- 2S-525-601/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-18457-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Ramūnas Mitkus, Albinas Čeplinskas
- Pareiškėjas
- V. L., A. T.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Albino Čeplinsko, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal pareiškėjos V. L. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. T. ir V. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjų A. T. ir V. L. prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu paliko nenagrinėtą. Teismas nustatė, kad nutraukdamas santuoką bendru sutuoktinių sutarimu teismas priima sprendimą nutraukti santuoką tik įsitikinęs, kad santuoka faktiškai iširo, todėl abiejų sutuoktinių dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Teismas 2010-11-08 nutartimi buvo pripažinęs abiejų pareiškėjų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Pareiškėjui A. T. teismo šaukimas į posėdį įteiktas nebuvo, pašto žymoje buvo nurodyta, kad persikraustė, tačiau apie procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą teismo neinformavo, pareiškėja nurodė, kad jos sutuoktinis išvyko į Rusiją visam laikui. Teismas laikė, jog pareiškėjui apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai, tačiau į teismo posėdį jis neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl pareiškimą paliko nenagrinėtu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti 2010-11-29 nutartį ir perduoti santuokos nutraukimo bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Motyvuose nurodo:
1) santuokos nutraukimo byla nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka, pareiškėjai pateikė teismui visus reikiamus dokumentus bei nurodė visas aplinkybes, dėl kurių bylą nagrinėjančiam teismui neturėjo kilti abejonių dėl pareiškėjų santuokos faktinio iširimo;
2) teismui palikus pareiškimą nenagrinėtu, iš pareiškėjų buvo atimta galimybė taikiai nutraukti santuoką, nors abu pareiškėjai yra sutarę tiek dėl santuokos nutraukimo, tiek ir dėl santuokos nutraukimo padarinių;
3) teisiškai nepagrįsta ir CPK 51 str. prieštaraujanti teismo išvada, jog nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu abiejų sutuoktinių dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas;
4) teismui nebuvo jokio pagrindo pripažinti abiejų pareiškėjų dalyvavimą teismo procese būtinu, kadangi nutraukiant santuoką tarp šalių nebuvo dalinamas santuokoje įgytas turtas, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl vaikų gyv. vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokos metu susidariusių asmeninių ar bendrų įsiskolinimų pareiškėjai taip pat neturi, išlaikymo vienas iš kito nereikalauja;
5) prašyme nutraukti santuoką buvo nurodytą, jog pareiškėjas procese dalyvaus per atstovą, nes pats galimybės dalyvauti procese neturi, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir pareiškėja bei jų atstovas – adv. padėjėjas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu nutraukimo, prie prašymo pateikė patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei prašė neskirti termino susitaikyti. Pareiškime nurodė, jog šeima iširusi, nėra perspektyvų ją atkurti, pareiškėjai kartu nebegyvena santuokinio gyvenimo, kad vėl pradės gyventi kartu, negalima tikėtis. Be to, nurodė, jog byloje pareiškėją A. T. atstovaus Kauno advokatų kontoros advokato padėjėjas M. V.. Teismas 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi bylą paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka į 2010-11-29 13.00 val. teismo posėdį bei pripažino pareiškėjų dalyvavimą būtinu.
Lietuvos Respublikos CPK 540 str. 1 d. įtvirtinta, jog bylas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kaip pripažįsta, jog bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams.
CPK 246 str. 1 d. nustato, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. <...> kitais atvejais, teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Be to, norint priimti sprendimą už akių ar palikti ieškinį nenagrinėtą, turi nebūti ieškovo ar jo atstovo prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant. Ieškovui pateikus prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, teismas turi bylą nagrinėti iš esmės. Tokiu atveju draudžiama (negalima) palikti ieškinį nenagrinėtu, nes dalyvavimas teismo posėdyje yra šalies teisė, bet ne pareiga. CPK 51 str. 2 d. numato, jog atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas. Nagrinėjamu atveju, teismas pareiškėjo dalyvavimą pripažino būtinu, tačiau teismo šaukimas į posėdį ir teismo nutartis, kuria pripažintas pareiškėjo dalyvavimas būtinu, pareiškėjui asmeniškai įteikti nebuvo (b. l. 15), o teismo posėdžio metu pareiškėja ir pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas M. V. prašė nagrinėti bylą iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo įstatyminio pagrindo palikti pareiškėjų prašymo nenagrinėtu.
Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas šalies (šiuo atveju pareiškėjo) dalyvavimą teismo posėdyje būtinu (šalies procesinė teisė atvykti į teismo posėdį tokiu atveju iš esmės virsta procesine pareiga), turėjo atsižvelgti į nustatytas bylos faktines aplinkybes, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, prie pareiškimo pateikė teismui patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kad šalys neturi nepilnamečių vaikų, bendro turto bei įsipareigojimų kreditoriams bei prašė neskirti termino susitaikyti (kas gali būti prilyginama abiejų sutuoktinių reikalavimui nagrinėti bylą iš esmės, kada terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 str. 4 d.)). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, jog nebuvo jokio pagrindo pripažinti pareiškėjo dalyvavimą būtinu. Pažymėtina, kad toks teismo sprendimas nesiderina su proceso ekonomiškumo, dispozityvumo ir protingumo principais.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reguliuojančias prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – civilinė byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 60 str. 4 p. numato, kad atstovais teisme negali būti asmenys, kuriems tokią teisę riboja įstatymai. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 str. 2 d. numato, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teisme. Kadangi pareiškėjo atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymas ir jo pateikimas yra apeliacinio proceso sudedamoji dalis, todėl, sutinkamai su paminėtomis teisės normomis, darytina išvada, kad advokato padėjėjas neturi teisės atlikti šių veiksmų.
Kadangi nagrinėjamu atveju atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą pareiškėjo A. T. vardu surašė, pasirašė ir teismui padavė advokato padėjėjas M. V. (padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti), atsiliepimas į atskirąjį skundą atsisakytinas priimti ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 315 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 315 str., 318 str., 337 str., 338 str., teisėjų kolegija,
nutaria:
A. T. atsiliepimą į atskirtąjį skundą atsisakyti priimti.
Atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį ir civilinę bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.