- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- e2A-1199-775/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12084-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- K. S. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Ridiko, Tomo Romeikos ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei K. S. S., išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. D. (toliau – ieškovas) prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-12541-889/2019 (toliau – sprendimas), dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui U. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), (toliau – nepilnametis vaikas/dukra) ir sumažinti priteisto išlaikymo dydį nuo 500 Eur iki 250 Eur mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaikas sulauks pilnametystės; pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo, susijusio su dukters medicinine priežiūra bei išlaidomis ugdymui, nustatant, kad nuo ieškinio pateikimo teismui dienos šalys lygiomis dalimis prisideda prie šių išlaidų apmokėjimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad šalys, nutraukdamos santuoką bendru sutarimu, susitarė, jog šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove K. S. S. (toliau – atsakovė). Ieškovas įsipareigojo kas mėnesį dukrai teikti 500 Eur dydžio išlaikymą, kuris, pritaikius indeksaciją, šiuo metu sudaro 673 Eur bei įsipareigojo apmokėti visas medicinines ir su dukters ugdymu susijusias išlaidas. Po šio sprendimo ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, nes ieškovas su sugyventine E. K. sukūrė naują šeimą, kurioje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. D.. Ieškovo šeimoje taip pat gyvena ir sugyventinės dukra iš pirmosios santuokos. Ieškovo sugyventinė šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, gauna vaiko priežiūros išmoką po 276 Eur per mėnesį, kitų pajamų negauna, todėl ieškovui vienam tenka išlaikyti šeimą. Nuo 2019 m. gruodžio mėnesio ieškovas įgijo papildomų kreditorinių įsipareigojimų pagal 2021 m. gruodžio 2 d. ir 2022 m. kovo 21 d. kredito sutartis, kas mėnesį AB „Swedbank“ iš viso moka 285,59 Eur įmokas. Ieškovas yra jūrininkas, būdamas krante jis privalo nuolat kelti kvalifikaciją, išklausyti privalomus mokamus kursus, kurių kaina per 2023 metus sudarė 462 Eur, o 2022 m. – 550 Eur. Dėl kelionių, susijusių su darbu, ieškovas patiria ir kitas išlaidas, pvz. nakvynes viešbučiuose, kurios 2023 m. sudarė 162,11 Eur, 2022 m. – 109,40 Eur; už pervežimus 2023 m. sausio mėnesį patyrė 72 Eur; Covid-19 testams 2022 m. – 58 Eur, taip pat patyrė ir kitų išlaidų, kurios susidaro vykstant į darbdavio nurodytą vietovę. Ieškovas Olandijoje iš asmeninių lėšų kas mėnesį moka privalomąjį sveikatos apsaugos draudimą, kurio dydis svyruoja nuo 155,91 Eur, vėliau dalį šių išlaidų atlygina darbdavys. Ieškovas kas 7 savaites grįžta į Lietuvą, jo buvimo Lietuvoje metu šalių dukra gyvena pas jį (nuo 2 iki 7 ir daugiau savaičių) arba praleidžia daug laiko su ieškovu. Tuo laikotarpiu ieškovas rūpinasi jos buitimi, užimtumu ir dėl to patiria išlaidas, prie kurių atsakovė neprisideda. Nors tuo metu vaikas faktiškai gyvena pas ieškovą, tačiau vaiko išlaikymo lėšas jis vis tiek perveda atsakovei, kurias atsakovė gali naudoti ir savo asmeniniams poreikiams. Šalys, nutraukdamos santuoką, susitarė, kad pagerėjus atsakovės turtinei padėčiai, išlaikymas dukrai bendru sutarimu bus sumažintas, atsakovei prie vaiko išlaikymo prisidedant lygia dalimi. Todėl pasikeitus šalių turtinei padėčiai – ieškovo turtinei padėčiai pablogėjus, o atsakovės pagerėjus, yra pagrindas sumažinti ieškovo skiriamą išlaikymo dydį. Atsakovės turtinė padėtis pagerėjo, nes jos veikla šiuo metu yra susijusi su įvairių kursų, renginių organizavimu ir vedimu, privačių konsultacijų gyvenimo klausimais teikimu. Iš viešai prieinamų duomenų galima spręsti, kad atsakovės veikla yra gerai apmokama, kadangi savirealizacijos kursų kaina – 355 Eur; 2 dienų kursų/stovyklos kaina – 350 Eur; dalyvavimo seminare kaina – 87 Eur; nuotolinių mokymų kaina – 55 Eur. Atsakovė yra elektroninės parduotuvės bendrasavininkė. Išskyrus šalių nepilnametį vaiką, neturi kitų išlaikytinių ar kreditorinių įsipareigojimų, nuomojasi namą Kaune. 2019 m. gruodžio mėnesį atsakovė niekur nedirbo, negavo jokių pajamų, o santuokos metu šeimą materialiai išlaikė ieškovas. Šiuo metu pakankama dukters išlaikymo suma iš ieškovo sudarytų 250 Eur per mėnesį.
3. Atsakovė K. S. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, šalims nutraukus santuoką, gavo visą šeimos turtą, už kurį atsakovei nemokėjo kompensacijos, kadangi sutiko su sąlyga šalių dukrai mokėti jų sutarto dydžio kasmėnesinį išlaikymą. Dukters poreikiai per 4 metus padidėjo, ji mokosi viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) 4 klasėje bei (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklos 2 klasėje. Vaikas ugdomas šeimoje, nes ieškovas tą laiką, kai būna sausumoje, pageidauja bendrauti su dukra. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovės turtinė padėtis nėra pagerėjusi, nes ji nėra įgijusi jokio nekilnojamojo turto, atsakovei priklauso 2009 m automobilis, kuris nėra vertingas. Atsakovė nebėra mažosios bendrijos (toliau – MB) (duomenys neskelbtini) narė, o jos įnašas į bendriją buvo simbolinis. Ieškovei nepavyko sukurti verslo, ji ieškosi darbo užimtumo tarnyboje, šiuo metu yra visiškai išlaikoma sugyventinio. Atsakovė neturi santaupų. Atsakovės vertinimu, ieškovo turtinė padėtis nėra pablogėjusi, nes jo pajamos didesnės nei buvo santuokos metu, jis turi nekilnojamojo turto bei visas galimybes teikti dukrai sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – tarnyba) nurodė, kad nagrinėjamu atveju turi būti įvertinti vaiko poreikiai ir tėvų turtinės padėties pasikeitimai, kiekvieno iš tėvų indėlis į vaiko išlaikymą. Reikšmingas kriterijus yra išlaikytinių skaičius, todėl turi būti išlaikyta teisinga tėvų ir vaikų interesų pusiausvyra. Atsakovei, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, neišvengiamai tenka didesnė išlaidų, rūpesčių ir kasdieninių poreikių tenkinimo našta. Ieškovo nurodytos aplinkybės neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą vaikui, dėl kurio šalys susitarė gera valia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį nusprendė atmesti, priteisė iš ieškovo atsakovei 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad šalys yra išsituokę, yra nepilnametės U. D. tėvai. Sprendimu šalys susitarė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui ieškovas į atsakovės sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 10 dienos perveda 500 Eur išlaikymą iki vaiko pilnametystės (7.1 ir 7.2 punktai). Nepilnametei dukrai susirgus ar atsiradus kitokiam medicininės pagalbos poreikiui, ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovei šias išlaidas pagal jas įrodančius dokumentus (7.3 punktas). Ieškovas taip pat įsipareigojo apmokėti išlaidas, susijusias su dukros ugdymu (7.4 punktas). Atsakovė įsipareigojo lėšas, skirtas nepilnametės dukros išlaikymui, uzufrukto teisėmis naudoti išimtinai dukters poreikiams tenkinti (7.5 punktas).
7. Pagrindinis ieškovo motyvas pakeisti šalių sutartą nepilnametės dukters išlaikymo dydį – šalių turtinės padėties pasikeitimus.
8. Teismas nustatė, kad nuo sprendimo priėmimo iki ieškinio pateikimo praėjo daugiau kaip ketveri metai, todėl akivaizdu, kad vaiko poreikiai maistui, aprangai, taip pat laisvalaikio praleidimui, ugdymui, pramogoms ir papildomam ugdymui ir kt. natūraliai išaugo ir iš dalies pasikeitė jų sudėtis.
Atsiliepimas
9. Atsakovė nurodė, jog vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 1 200 Eur. Ieškovas mano, kad vaiko poreikiams pakankama suma 670 Eur. Teismas pažymėjo, jog visuotinai žinoma, kad nuo 2019 m. pasikeitė šalies ekonominė situacija, didėjo išlaidos maistui, rūbams, komunalinėms paslaugoms, transportui ir kt., keitėsi minimalios mėnesinės algos dydis ir šių aplinkybių įrodinėti nereikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punktas). Šiuo metu šalių dukra mokosi 4-toje klasėje, taip pat 2-oje (duomenys neskelbtini) klasėje. Įvertinęs bylos duomenis, teismas pripažino, kad nėra nustatyta aplinkybių, jog nuo 2019 m. gruodžio 3 d. nepilnamečio vaiko poreikiai sumažėjo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad vaiko poreikiai mažesni nei minimalios mėnesinės algos dydis.
Žemesnės instancijos teismas
10. Šalys buvo susitarę dėl 500 Eur išlaikymo, ieškovas nurodė, jog indeksuotas išlaikymo dydis turėtų būti 673 Eur, tačiau ieškovo banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovas vaiko išlaikymui moka neindeksuotą išlaikymo dydį, t. y. 500 Eur per mėnesį. Kai šalys susitarė dėl išlaikymo dydžio, minimalus atlyginimas buvo 555 Eur per mėnesį, kuris iš esmės buvo artimas minimalios mėnesinės algos dydžiui. Priešingai nei teigia ieškovas, šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nebuvo susitarę, kad jų sutartas išlaikymo dydis bus mokamas iki tol, kol pagerės atsakovės turtinė padėtis, ir šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų teismui nepateikta. Atsakovė šios aplinkybės taip pat nepripažino, todėl teismas sprendė, kad tokio susitarimo ieškovas neįrodė.
11. Teismas nelaikė esminėmis ir nepasisakė dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, kad šalių susitarimas dėl išlaikymo dydžio buvo dėl to, jog visas šalių santuokoje įgytas turtas atiteko ieškovui, atsakovei neišmokant kompensacijos.
12. Teismas pažymėjo, kad pagrindas sumažinti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį yra ne bet koks tėvų turtinės padėties pasikeitimas, o tik toks, kuris iš esmės sumažina ieškovo galimybę teikti išlaikymą.
13. Teismas nustatė, kad ieškovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute su sugyventine ir jos nepilnamete dukterimi bei jų bendru sūnumi. Ieškovo sugyventinės pajamos 2024 m. rugsėjo 21 d. duomenimis svyruoja nuo 394,17 Eur iki 193,20 Eur. AB Swedbank 2021 m. gruodžio mėnesį ieškovui suteikė kreditą nekilnojamojo turto remontui, o 2022 m. kovo 21 d. – 3 000 Eur kreditą saulės elektrinei įsigyti. Iš pateiktų banko išrašų apie lėšų judėjimą ieškovo banko sąskaitose nustatyta, jog per 2022 m. lapkričio – 2023 m. lapkričio mėnesius ieškovas gavo 66 712 Eur pajamų, kas vidutiniškai sudarė 5 559,33 Eur per mėnesį. Ieškovo santaupos 2023 m. lapkričio 11 d. buvo 2 035 Eur. Ieškovas transporto priemonių neturi, nuosavybės teise turi žemės sklypą Švenčionių rajone. 2023 m. rugpjūčio mėnesį už dukros ugdymą (duomenys neskelbtini) sumokėjo 150 Eur.
14. Atsakovė nuosavybės teise valdo 2009 m. automobilį. Ji buvo, tačiau nuo 2023 m. lapkričio 24 d. nebėra MB (duomenys neskelbtini) narė. Atsakovė nuo 2023 m. lapkričio 27 d. bedarbės statusu registruota Užimtumo tarnyboje. Nekilojamojo turto neturi, turi laikiną gyvenamąją vietą – nuomoja namą, už kurį nuomos mokestė moka atsakovės sugyventinis. Atsakovės banko likutis 2023 m. lapkričio 21 d. buvo 502 Eur, indėlių, vertybinių popierių ir kreditų banke atsakovė neturi. Atsakovė iš individualios veiklos 2022 metais gavo 1 070 Eur pajamų, 2021 m. – 55 Eur, 2020 m. pajamų negavo. Valstybinio socialinio draudimo pažyma patvirtina, kad atsakovė pagal darbo sutartį 2020–2022 m. nedirbo. Teismas ieškovo nurodytas aplinkybes apie atsakovės gaunamas pajamas vertino kaip deklaratyvias ir neįrodytas, tačiau pažymėjo, kad atsakovė neneigė aplinkybės, jog ji, nors ir išlaikoma kitų asmenų, prie dukros išlaikymo prisideda apie 600 Eur suma per mėnesį.
15. Įvertinęs nustatytus duomenis, teismas padarė išvadą, kad net po ieškovo turtinės padėties pasikeitimo, jo turtinė padėtis yra kelis kartus geresnė nei atsakovės. Atsakovės gyvenimo būdas po santuokos nutraukimo iš esmės nepasikeitė, santuokos metu ją išlaikė sutuoktinis, šiuo metu ji išlaikoma sugyventinio. Ieškovas šiuo metu turi pareigą šalių dukrai mokėti 673 Eur išlaikymą ir apmokėti visas ugdymo ir sveikatos išlaidas, kurią jis prisiėmė geranoriškai. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 150 Eur metinę įmoką ugdymo įstaigai, atsakovė kas mėnesį patiria apie 20 Eur už muzikinį vaiko ugdymą, taip pat perka papildomas ugdymo paslaugas (duomenys neskelbtini) 13,90 Eur, metinis mokestis (duomenys neskelbtini) sudaro 305,64 Eur, taigi vidutiniškai ieškovas turėtų papildomai padengti apie 50 Eur ugdymo išlaidų per mėnesį, kas pagal galiojantį šalių susitarimą iš viso sudarytų apie 723 Eur (673+50) per mėnesį.
16. Ieškovo pajamos per mėnesį sudaro apie 5 560 Eur. Ieškovas neturi įstatyminės pareigos išlaikyti sugyventinės vaiko ir tai yra jo savanoriškai prisiimtas įsipareigojimas, kaip ir jo prisiimti įsipareigojimai kreditoriams. Įsipareigojimus kreditoriui ieškovas prisiėmė sąmoningai, žinodamas apie savo jau turimą pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą. Ieškovas įrodė, kad jis kelia kvalifikaciją ir tam turi skirti apie 350 Eur per metus, kas sudaro apie 30 Eur į mėnesį. Tačiau net jei abiem savo vaikams ieškovas skirs tokio paties dydžio išlaikymą, t. y. po 723 Eur kas mėnesį, vykdys įsipareigojimus kreditoriams po 286 Eur per mėnesį, taip pat kas mėnesį skirs po 50 Eur savo kvalifikacijos kėlimui, jo asmeniams ir sugyventinės poreikiams tenkinti liekanti suma sudarys 3 778 Eur (5 560 Eur – 723 Eur – 723 Eur – 50 Eur – 286 Eur). Nors ieškovo turtinė padėtis pasikeitė, jo galimybės mokėti sprendimu priteistą išlaikymą iš esmės nepasikeitė ir nesumažėjo ir toks išlaikymo dydis nepažeidžia ieškovo interesų.
17. Ieškovo argumentus, jog abu tėvai turi prisidėti prie vaiko išlaikymo lygiomis dalimis, teismas vertino kaip neaktualius, nustatęs, kad ieškovas vaiko buitimi ir ugdymu rūpinasi nuo 2 iki 6 savaičių per metus, o likusias 47 savaites – vaiku rūpinasi atsakovė. Net jei atsakovės finansinis indėlis būtų mažesnis, ji tai kompensuoja savo fiziniu darbu ir kitomis pastangomis, tenkindama vaiko poreikius, dėl ko nėra pagrindo mažinti iš tėvo priteistą išlaikymą vaikui. Kadangi ieškovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė taip, kad jis nebegali mokėti nepilnametei dukrai sprendimu priteisto išlaikymo dydžio, teismas konstatavo, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo keisti išlaikymo dydžio, todėl ieškinį atmetė.
18. Atmetęs ieškinį, teismas nusprendė iš ieškovo atsakovei priteisti visas jos patirtas 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais, atitinka bylos trukmę, eigą, atliktų procesinių veiksmų skaičių ir apimtį bei neviršija rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu ieškovas A. D. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atlyginimą ir apelianto naudai iš atsakovės priteisti apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis neįrodė, jog išlaikymo dydis, nustatytas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje bus mokamas iki tol, kol pagerės atsakovės turtinė padėtis. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas, t. y. elektroninis laiškas, kuriame atsakovė neneigė šio šalių susitarimo, apelianto paaiškinimai, šalių turtinė padėtis santuokos nutraukimo metu įrodo buvus tokį šalių susitarimą. Teismas dėl to plačiau nepasisakė, elektroninio laiško nevertino.
19.2. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu dėl atsakovės turtinės padėties. Byloje jis buvo pateikęs duomenis, susijusius su atsakovės vykdomomis veiklomis, t. y. privačiomis jogos treniruotėmis, renginių organizavimu ir vedimu, jos veiklos reklamomis socialiniame tinklapyje „Facebook“ ir pan. Atsakovės banko sąskaitų išrašai patvirtinta, kad atsakovė iš savo veiklos generuoja pajamas, kadangi atsakovei įvairiais laikotarpiais skirtingi asmenys atliko atitinkamus mokėjimų pavedimus ir šie pavedimai susiję su jos veiklomis. Neabejotina, kad už atsakovės paslaugas atsiskaitoma ir grynaisiais. Tačiau teismas nurodytų duomenų nevertino ir dėl jų nepasisakė, koncentravosi išimtinai tik į apelianto turtinę padėtį bei jos pasikeitimą.
19.3. Teismas apsiribojo formaliu ir subjektyviu atsakovės pateiktų dokumentų ir jos išsakytų argumentų apie j savo dabartinę turtinę padėtį vertinimu. Neatsižvelgė į aplinkybę, kad tik po bylos inicijavimo atsakovė nutraukė vykdytą individualią veiklą, registravosi Užimtumo tarnyboje, nutraukė savo dalyvavimą MB (duomenys neskelbtini) veikloje, kuria vertėsi ilgiau nei 2 metus. Apeliantas mano, kad tokiais veiksmais atsakovė siekė nuslėpti savo vykdomas veiklas ir pajamų šaltinius.
Atsiliepimas
19.4. Atsakovės turtinė padėtis yra geresnė nei nurodyta teismui, o tai, kad jos turtinė padėtis pagerėjo, patvirtina atsakovės gyvenimo būdas. Atsakovė teismui patvirtino, kad ji vaiko išlaikymui gali skirti 600 Eur per mėnesį, su sugyventiniu nuomojasi namą Kauno mieste už 1 000 Eur per mėnesį. Jos banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad ji gali sau leisti kelialapius į užsienį, lankytis kavinėse ir restoranuose. Tačiau teismas nesigilino į atsakovės sąskaitos išrašus ir minėtų aplinkybių nevertino.
Žemesnės instancijos teismas
19.5. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės gyvenimo būdas po santuokos nutraukimo iš esmės nepasikeitė, santuokos metu ją išlaikė sutuoktinis, šiuo metu ji išlaikoma sugyventinio. Apelianto vertinimu, ši aplinkybė taip pat patvirtinta atsakovės pasikeitusią turtinę padėtį, kadangi nutraukiant šalių santuoką atsakovė neturėjo kito asmens, kuris ją išlaikytų. Būtent dėl to apeliantas, atsižvelgdamas į tuometinę atsakovės turtinę padėtį ir turėdamas galimybes, sutiko gerokai daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo.
19.6. Jei atsakovės materialinė padėtis būtų bloga, tokiu atveju ji negalėtų sau leisti nedirbti, o siektų gauti pajamų vaiko poreikiams patenkinti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovės sveikatos būklė ar kitos aplinkybės jai neleistų dirbti. Šalių dukra nuo santuokos nutraukimo paaugo, tačiau neturi jokių specialiųjų poreikių, dėl kurių atsakovei būtų sunkiau rasti darbą, tačiau teismas šių aplinkybių taip pat nevertino.
19.7. Teismas netinkamai vertino ir apelianto dabartinę turtinę padėtį. Neatsižvelgė į faktinę situaciją ir išlaikytinių skaičių. Nors konstatavo, kad apeliantas neturi įstatyminės pareigos išlaikyti sugyventinės vaiko, tačiau neatsižvelgė, kad jo sugyventinė šiuo metu yra jų bendro vaiko auginimo atostogose, dėl ko apeliantas turi išlaikyti visus su juo gyvenančius asmenis. Teismas iš apelianto pajamų neišskaitė jo kas mėnesį mokamo privalomo sveikatos draudimo Olandijoje, kurio dydis svyruoja nuo 155,91 Eur/per mėnesį, bei jo patiriamų darbo kelionių išlaidų ir be pagrindo konstatavo, kad apelianto turtinė padėtis yra kelis kartus geresnė nei atsakovės.
19.8. Teismas be pagrindo nukrypo nuo tėvų lygiateisiškumo principo. Po indeksacijos apeliantas turi pareigą mokėti 673 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai ir apmokėti visas ugdymo ir sveikatos išlaidas, t. y. praktiškai vienas pats išlaikyti šalių dukrą. Minimali mėnesinė alga teismo sprendimo priėmimo metu į rankas sudarė 708,40 Eur, šalių vaikas gauna vaiko pinigus, kurie sudaro 96,25 Eur. Atsakovė byloje nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį išleidžia apie 1 200 Eur, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų šią sumą. Nors vadovaujantis teismų praktika, tėvas (motina), teigiantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi juos įrodyti.
Atsiliepimas
19.9. Atsakovės nurodyti vaiko poreikiai yra akivaizdžiai išdidinti, kartojasi išlaidų lentelės skirtingose grafose, susiję su prabangos paslaugomis (pvz. namų valymo paslaugos), vienkartinio pobūdžio pirkiniais ir paslaugomis (pvz. pianinas ir kortų žaidimas). Be to, dalis didesnių išlaidų atsirado tik po bylos iškėlimo (pvz. už (duomenys neskelbtini) pamokas sumokėta 2023 m. lapkričio 21 d.) arba yra skirti pačios atsakovės poreikių tenkinimui (pvz. automobilio išlaikymas).
19.10. Teismas iš esmės nustatė, kad apeliantas vienas ir toliau turi teikti materialinį išlaikymą šalių vaikui, o atsakovė iš esmės gali prisidėti tik fiziniu darbu ir kitomis pastangomis, tenkindama vaiko poreikius, nors tą patį, kai vaikas būna su juo, daro ir pats apeliantas. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovę būtų galima atleisti nuo vaiko materialinio išlaikymo lygiomis dalimis, tuo labiau – visiškai atleisti nuo materialinio dukros išlaikymo. Teismas netinkamai įvertino šalių pareigas teikti išlaikymą, be pagrindo nukrypo nuo CK 3.156, 3.192 straipsnių nuostatų.
Šalies argumentai
19.11. Apeliantas nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad jis vaiko buitimi ir ugdymu rūpinasi nuo 2 iki 6 savaičių per metus. Abi šalys patvirtino, kad šalių dukra apelianto buvimo Lietuvoje metu su juo praleidžia daug laiko, dažnai pas jį gyvena po 2 savaites ir ilgiau, o jos vasaros atostogų metu dažnu atveju gyvena 2–3 mėnesius, taigi vaikas su apeliantu vidutiniškai praleidžia apie 4 mėnesius per metus. Teismas nevertino, kad tuo laikotarpiu apeliantas moka ir vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas atsakovei ir kartu patiria su vaiko poreikių užtikrinimu susijusias išlaidas, prie kurių atsakovė neprisideda.
Atsiliepimas
20. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti sprendimą nepakeistą, priteisti iš apelianto jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Šalys susitarė dėl nepilnametės dukros išlaikymo dydžio, kuriam turėjo įtakos aplinkybė, jog visas šalių santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas ir vertybiniai popieriai, be kompensacijos mokėjimo, išimtinai atiteko apeliantui. Atsakovė atsisakė bet kokių pretenzijų į santuokoje įgytą turtą su sąlyga, kad apeliantas nepilnametei dukrai teiks 500 Eur išlaikymą. Atsakovė tikėjosi, kad apeliantas ir toliau laikysis jų susitarimo ne tik dėl turto pasidalinimo, bet ir dėl sutarto išlaikymo dydžio. Apeliantas klaidingai aiškina šalių susitarimo turtinį, t. y. kad išlaikymo dydis tarp šalių buvo sutartas iki atsakovės turtinės padėties pagerėjimo.
20.2. Apeliantas pateikė nuomonę, kaip reiktų vertinti jo pateiktus dokumentus, kurie patvirtina, kad atsakovė siekė tapti savarankiškai dirbančiu asmeniu, tačiau skunde pateikiamas kitoks, vienpusiškas ir selektyvus įrodymų vertinimas ir nurodomi įrodymai niekaip nepatvirtina atsakovės finansinės padėties pagerėjimo, todėl nėra pagrindo dėl to keisti šalių susitarimą.
20.3. Atsakovės vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto, kai ieškovo vardu yra registruotas butas ir žemės sklypas. Atsakovas turi sukaupęs vertybinių popierių, o atsakovė neturi jų. Apeliantas turi labai gerai apmokamą ir nuolatinį darbą, o atsakovė tik bandė sukurti veiklą, kas jai baigėsi nesėkme. Atsakovė teismui paaiškino, kokiu pagrindu gavo visas apelianto nurodytas pinigines lėšas. Šalių turtinė padėtis negali būti pripažinta lygiaverte, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šalys turi pareigą išlaikymą nepilnametei dukrai teikti lygiomis dalimis.
20.4. Nors pats apeliantas pripažįsta, kad atsakovės individuali veikla nebuvo sėkminga ir ji buvo priversta įsiregistruoti užimtumo tarnyboje, tačiau šias aplinkybes teismo prašo vertinti kaip patvirtinančias jos gerą turtinę padėtį. Atsakovė turi tik 2009 m. automobilį, neturi indėlių, disponuoja tik smulkiomis sumomis, 2019–2022 metais gavo minimalias pajamas, 2019 m. jos pajamas sudarė – 700 Eur, 2020 m. pajamų iš individualios veiklos ji neturėjo, 2022 m. jos veikla buvo nuostolinga, ji patyrė 444,11 Eur nuostolių. Atsakovė negavo jokių didelių socialinių išmokų ar kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais.
Šalies argumentai
20.5. Ieškinio reikalavimai buvo grindžiami aplinkybe, kad turtinė apelianto padėtis yra pablogėjusi, o atsakovės – pagerėjusi. Apeliantas skunde nurodo naują ieškinio tenkinimo pagrindą, t. y., kad teismas turėjo įvertinti, jog abu tėvai turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo lygiomis dalimis ir abu tėvai turi pareigą lygiateisiškai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, kuris nėra nei pagrįstas, nei teisėtas.
20.6. Ignoruodamas atsakovės pateiktus dokumentus ir teismo atliktą detalų vaiko poreikių vertinimą, apeliantas nepagrįstai teigia, jog atsakovė neįrodė, kad vaiko poreikiams kas mėnesį išleidžia 1 200 Eur sumą. Apeliantas byloje pateikė tik formalų skaičiavimą, kiek kainuoja mažametės dukros išlaikymas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo nurodytas sumas. Be to, iš byloje esančių įrodymų visumos galima daryti išvadą, kad apeliantui nėra sudėtinga teikti sutartą mažamečiam vaikui reikalingą sumą, o gauti pinigai yra išleidžiami vaiko poreikių tenkinimui.
20.7. Apeliantas klaidingai nurodo, kad jo pajamos yra sumažėjusios. Jo atsiskaitomosios sąskaitos išrašai patvirtina, kad jo pajamos 2023 m. siekė nuo 4 059,12 Eur iki 5 814,20 Eur. Tai reiškia, kad jo vidutinės mėnesinės pajamos yra apie beveik 5 100 Eur. Be to, 2019 m. apelianto vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo apie 3 653 Eur, o 2023 m. jo gaunamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 5 082 Eur, todėl darytina išvada, kad jo pajamos yra išaugusios 39 procentais. Apeliantas siekia pakeisti sutartą išlaikymo mažamečiui vaikui dydį, kuris nesiekia 10 procentų jo gaunamų mėnesinių pajamų. Net jei apeliantas didesne dalimi šiuo metu turi prisidėti prie kito savo mažamečio vaiko išlaikymo, bendra abiem jo vaikams skirtina suma (500 Eur dukrai ir 765 Eur sūnui) sudaro ne daugiau nei 25 procentų jo mėnesinių pajamų. Atskaičius jo mokamų kreditorinių įsipareigojimų dalį, apelianto asmeniniams poreikiams lieka didesnė nei 3 800 Eur suma. Akivaizdu, kad tokios aplinkybės nepatvirtina aplinkybės, kad apelianto turtinė padėtis yra bloga ar kad išlaikymas mažametei dukrai yra sunkiai pakeliama finansinė našta. Apeliantas neįrodė jo turtinės padėties pablogėjimo ir šiuo pagrindu negali būti keičiamas šalių sutartas išlaikymas nepilnametei dukrai.
20.8. Teismas teisingai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai pripažino, jog apeliantas nepatiria jokių nepatogumų ar naštos, nesprendžia vaiko sveikatos ir priežiūros problemų, nesirūpina kasdieniais vaiko poreikiais, todėl akivaizdu, kad atsakovė turi pareigų daugiau nei apeliantas.
20.9. Atsakovė savo skaičiavimuose sąžiningai įtraukė ir tą dalį, kada mažametė dukra būna kartu su apeliantu, vidutiniškai 53–56 dienas. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jis su mažamečiu vaiku praleidžia apie 2–3 mėnesius. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tarp šalių nebuvo ginčo dėl atsakovės nurodyto laikotarpio, kurį dukra praleidžia su apeliantu.
20.10. Nors apeliantas prašo pakeisti priteistą išlaikymą, remiantis lygiateisiškumo principu, tačiau atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, toks reikalavimo pagrindas prieštarauja CK 3.192 straipsnio 2 dalis nuostatai, dėl ko neegzistuoja nei faktinis, nei teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
22. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
23. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys sumažinti priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį pagrindas pakeisti teismo priteistą išlaikymo dydį gali būti esminis tėvų turtinės padėties pasikeitimas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant šią normą, priklausomai nuo reikalavimo pobūdžio (sumažinti ar padidinti išlaikymą), reikia nustatyti aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
25. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai. Todėl sprendžiant, ar tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą.
26. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą sumažinti dukrai teikiamo išlaikymo dydį grindžia iš esmės pablogėjusia savo ir pagerėjusia atsakovės finansine padėtimi.
27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) su sugyventine E. K., ir jos nepilnamete dukterimi E. K. bei ieškovo sūnumi E. D.. E. K. pajamos iki 2024 m. rugsėjo 21 d. svyruoja nuo 394,17 Eur iki 193,20 Eur. Iš AB Swedbank pažymos matyti, jog 2021 m. gruodžio mėnesį bankas suteikė ieškovui kreditą nekilnojamojo turto remontui, o 2022 m. kovo 21 d. suteikė 3 000 Eur kreditą saulės elektrinei įsigyti. Iš pateiktų banko išrašų apie lėšų judėjimą ieškovo banko sąskaitose matyti, jog per 2022 m. lapkričio –2023 m. lapkričio mėnesius ieškovas gavo 66 712 Eur pajamų, kas vidutiniškai sudarė 5 559,33 Eur per mėnesį, o ieškovo santaupos 2023 m. lapkričio 11 d. buvo 2 035 Eur. Ieškovas transporto priemonių neturi, nuosavybės teise turi jau minėtą butą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
28. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė nuosavybės teise valdo 2009 m. laidos automobilį. Ji buvo, tačiau nebėra MB (duomenys neskelbtini) narė nuo 2023 m. lapkričio 24 d. Nuo 2023 m. lapkričio 27 d. atsakovė kaip bedarbė registruota užimtumo tarnyboje, nekilojamojo turto neturi, gyvena nuomojame name, kurio nuomos mokestį moka atsakovės sugyventinis. Atsakovės banko likutis 2023 m. lapkričio 21 d. buvo 502 Eur, indėlių, vertybinių popierių ir kreditų banke neturi. Iš Individualios veiklos pažymos ir Pajamų mokesčių deklaracijos už 2022 metus matyti, jog iš individualios veiklos atsakovė gavo 2022 metais 1 070 Eur pajamų, 2021 m. – 55 Eur, 2020 m. pajamų negavo. Iš pažymos apie atsakovės Valstybinį socialinį draudimą matyti, jog ji pagal darbo sutartį 2020–2022 m. nedirbo.
29. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad net ir pasikeitusi ieškovo turtinė padėtis yra kelis kartus geresnė nei atsakovės, todėl 2019 metais priteistas išlaikymo dydis jo interesų nepažeidžia ir jį mažinti nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria.
30. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, jog teismas nepagrįstai nevertino ir plačiau nepasisakė dėl šalių iki santuokos nutraukimo žodžiu sudaryto susitarimo, kad ieškovas 500 Eur išlaikymą vaikui mokės tik iki tol, kol pagerės vaiko motinos turtinė padėtis. Teisėjų kolegija su apelianto argumentu nesutinka. Priešingai negu teigia ieškovas, pirmosios instancijos teismas dėl šio susitarimo pasisakė, nurodė, kad šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nebuvo susitarę dėl tokios sąlygos, tokio susitarimo ieškovas neįrodė, nes nepateikė tiesioginių tokio susitarimo įrodymų, o atsakovė šios aplinkybės nepripažino. Atsakovė paaiškino, jog visas santuokoje įgytas turtas atiteko ieškovui, atsakovei jokia kompensacija nebuvo priteista, todėl ieškovas prisiėmė įsipareigojimą mokėti 500 Eur dydžio išlaikymą, tačiau šios aplinkybės esminės reikšmės byloje neturi ir teismas plačiau dėl jų nepasisakė. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto el. paštu siųstas laiškas atsakovei nepaneigia 2019 metais teismo nutartimi patvirtinto šalių susitarimo dėl išlaikymo teikimo, kuriame ieškovo nurodoma sąlyga nebuvo įtraukta, todėl ji nevertintina kaip galinti sukelti šalims teisines pasekmes.
31. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės turtinė padėtis nuo santuokos nutraukimo iš esmės nepasikeitė. Jo nuomone, į bylą pateikti duomenys apie atsakovės vykdomas veiklas, šios veiklos reklamą socialiniame tinklapyje Facebook patvirtina, jog atsakovė veda privačias jogos treniruotes, organizuoja ir veda renginius, konsultuoja įvairiais gyvenimo klausimais ir iš šių veiklų gauna pajamas.
32. Teisėjų kolegija pažymi, jog tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą. Iš byloje pateikto atsakovės 2023 m. banko sąskaitų išrašų matyti, kad tretieji asmenys atsakovei pervesdavo tam tikras pinigines sumas, tačiau šios sumos yra gana nereikšmingos, pavyzdžiui, sausio mėn. jos sudaro apie 300 Eur, vasario mėn. – 63 Eur, kovo mėn. – 239 Eur, balandžio mėn. – 50 Eur, gegužės – 289 Eur ir pan., todėl įvertinus, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto, santaupų, iš individualios veiklos 2019–2022 metais atsakovei pavyko gauti tik minimalias pajamas, kurios nesiekia net minimalių garantuojamų dirbančiam asmeniui mėnesinių pajamų, nuo 2023 m. lapkričio 27 d. atsakovė yra registruota užimtumo tarnyboje, o jai pragyventi padeda sugyventinis, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovės turtinė padėtis nėra iš esmės pagerėjusi. Apelianto argumentai, kad atsakovė siekė slėpti savo tikrąją turtinę padėtį, nes tik užvedus bylą neva tai nutraukė savo veiklą MB (duomenys neskelbtini), laikytini deklaratyviais ir neįrodytais. Mažai tikėtina, kad atsakovė, turėdama realią galimybę užsidirbti pakankamas pajamas, vien dėl užvestos bylos būtų atsisakiusi pelningos veiklos mažojoje bendrijoje.
33. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad jo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo išlieka kelis kartus geresnė nei atsakovės. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo turtinę padėtį, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas reikšmingas faktines aplinkybes, todėl padarė pagrįstą išvadą. Ieškovas nurodo, kad šiuo metu jo sugyventinė yra pagimdžiusi ieškovo vaiką ir yra vaiko auginimo atostogose, todėl jis vienas turi išlaikyti tiek sugyventinę, tiek ir vietoj jos prisidėti prie kartu gyvenančio jos vaiko išlaikymo. Teisėjų kolegija sutinka, kad šiuo metu atsakovo šeimoje gimus dar vienam vaikui, situacija laikinai yra pasikeitusi (iki kol sugyventinė pradės dirbti), tačiau pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ieškovo gaunamas atlyginimas (vidutiniškai apie 5 559,33 Eur per mėn.), net ir įvertinus kreditorinius įsipareigojimus bei ieškovo kvalifikacijos kėlimo išlaidas, yra pakankamas jo dabartinės šeimos poreikiams tenkinti, todėl ieškovas turi galimybę teikti teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą ir jo teikimas ieškovo interesų nepažeidžia.
34. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas Olandijoje kas mėnesį moka 155,91 Eur privalomąjį sveikatos draudimą, kad jis patiria išlaidas, susijusias su darbo kelionėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad išlaidas, kurios susidaro ieškovui vykstant į darbdavio nurodytą vietovę, ieškovas apmoka iš asmeninių lėšų, tačiau vėliau dalį šių išlaidų atlygina darbdavys, pervesdamas jų atlyginimą kartu su darbo užmokesčiu. Ieškovas nedetalizavo, kurių išlaidų darbdavys jam neatlygina, kurias išlaidas patiria pats atsakovas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių išlaidų iš ieškovo gaunamo atlyginimo neminusavo, o mokamas privalomojo socialinio draudimo mokestis nesudaro esmingos ieškovo išlaidų dalies, dėl kurios galėtų būti mažinamas išlaikymo dydis.
35. Apelianto nuomone, vaiko poreikiai yra išdidinti, teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nes vaiką išlaiko vienas ieškovas, o atsakovė prie išlaikymo prisideda tik vaiko priežiūra.
36. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas sumažinti teiktino išlaikymo dydį, remdamasis pasikeitusia savo ir atsakovės turtine padėtimi, o ne pakitusiais vaiko poreikiais. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovas kvestionavo vaiko poreikius, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie vaiko poreikių sumažėjimą. Apeliaciniame skunde ieškovas abstrakčiai nurodo, kad vaiko poreikiai išdidinti, tačiau savo argumento nekonkretizuoja, nenurodo, kokie būtent poreikiai išdidinti ir koks turėtų būti jų dydis, todėl teisėjų kolegija dėl šio argumento plačiau nepasisako.
37. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką, prie išlaikymo prisidedant proporcingai pagal savo turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas tinkamai argumentavo ir pagrįstai vertino, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė ir atsižvelgė į tai, kad jei atsakovės finansinis indėlis ir būtų mažesnis, tačiau ieškovei tenka papildoma kasdienio rūpinimosi vaiku pareiga. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.
38. Apeliantas pabrėžia, jog vaikas bendravimo su tėvu metu praleidžia apie keturis mėnesius, bet vis tiek už tą laiką turi mokėti atsakovei pilną vaiko išlaikymą. Teisėjų kolegija pažymi, jog 2019 metais šalys susitarė ne tik dėl išlaikymo, bet ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl ieškovas, sutikdamas mokėti atitinkamo dydžio išlaikymą, turėjo įvertinti ir bendravimo su vaiku laikotarpius. Tai nelaikytina nauja aplinkybe, sudarančia pagrindą keisti išlaikymo dydį.
Dėl procesinės bylos baigties
39. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).
40. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
42. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos.
43. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad sumokėjo 800 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 800 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kurią ši patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei K. S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.