- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- AN2-26-744/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00215-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas (pirm.)
- Institucija
- Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinė gelbėjimo valdyba Akmenės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM
- Kategorijos
- 19.9Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų sprendimų nevykdymas (ANK 505 str.)
- 21.5.2Administracinio nusižengimo protokolo turinys (ANK 609 str.)
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. S. administracinio nusižengimo byla grąžinta institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas V. A. 2020 m. gruodžio 17 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriui A. S., kaltindamas pastarąjį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymu. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog 2020 m. spalio 28 d. 10 val. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamų vandentiekio tinklų gaisrinių hidrantų patikrinimo metu nustatyta, kad nebuvo pašalintos 2020 m. birželio 23 d. nurodyme „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) surašytos neatitiktys, tai yra gaisriniuose hidrantuose (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose neužtikrintas reikiamas slėgis, neatnaujinti hidrantų žymėjimai (b. l. 2).
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi administracinio nusižengimo byla grąžinta institucijai (surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą) administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad administracinio nusižengimo protokole nenurodyti teisės aktai, už kurių reikalavimų nevykdymą asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, todėl tai yra esminis administracinio nusižengimo protokolo trūkumas, kliudantis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą ANK 577 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Be to, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad tiriant administracinį nusižengimą, turėjo būti surinkti faktiniai duomenys ir pateikti juos pagrindžiantys dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, kad (duomenys neskelbtini) rajono vandentiekio tinklų gaisrinius hidrantus eksploatuoja būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, kokiu pagrindu bendrovė tai daro; kada įrengti hidrantai ir kas juos įrengė; projektas (planas), pagal kurį jie įrengti, prie kokių tinklų buvo numatyta hidrantus jungti pagal projektą (planą), o prie kokių tinklų jie prijungti faktiškai; kaip projekte (plane) buvo išspręstas vandens slėgio užtikrinimo klausimas; darbų sąmata ir duomenys apie įvykdymą; kas ir kaip priėmė hidrantų įrengimo darbus, ar buvo tinkamas vandens slėgis darbų priėmimo metu ir, jei taip, dėl kokių priežasčių jo neliko. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nesant šių duomenų, minėti trūkumai negali būti operatyviai pašalinti bylą nagrinėjant apylinkės teisme (b. l. 18-19).
II. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
3. 2021 m. sausio 15 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Institucija) pateikė atskirąjį skundą (įvardintą apeliaciniu skundu) Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
3.1. Institucija atskirajame skunde teigia, jog skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad „esminis administracinio nusižengimo protokolo trūkumas, kliudantis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą – nenurodyti teisės aktai, už kurių reikalavimų nevykdymą asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn“. Nurodo, kad A. S. padaryti pažeidimai buvo nurodyti Institucijos nurodyme, todėl nagrinėjamu atveju, būtent nurodymo nevykdymas yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, esmė. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Priešgaisrinės saugos įstatymo (toliau – ir PSĮ) 14 straipsnio 2 dalies 2 punktą, gaisrų prevencijai įgyvendinti tam įgalioti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai turi teisę duoti rašytinius privalomus vykdyti nurodymus pašalinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Pagal PSĮ 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo vykdyti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėtus nurodymus. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėti nurodymai yra privalomi visoms valstybės, savivaldybių institucijoms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei kitiems asmenims (PSĮ 15 straipsnio 3 dalis). Taigi, A. S. per nustatytą terminą neįvydęs Institucijos nurodymų dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo (A. S. priėmė ir pasirašė nurodymą, jo neginčijo, raštais informavo, kad nustatyti pažeidimai bus pašalinti), padarė veiką, atitinkančią administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje sudėtį – kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymas.
3.2. Institucija taip pat pažymi, kad jai teisės aktai nenumato prievolės rinkti ir saugoti pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytų duomenų, todėl Institucija negali šių duomenų pateikti teismui. Be to, Institucijos manymu, pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti duomenys ir juos pagrindžiantys dokumentai nėra svarbūs bylai išnagrinėti. Apibendrindama savo atskirąjį skundą Institucija nurodo, jog Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai nepagrįstai administracinio nusižengimo bylą grąžino (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis, skundo motyvais yra naikintina.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Institucijos atskirąjį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. prašo Institucijos atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį.
4.1. Atsiliepime į atskirąjį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad Institucijos pareigūnas, surašydamas administracinio nusižengimo protokolą, paaiškinimo dalyje, neįrašė jo nurodytų žodžių, tai yra, kad nurodymo praktiškai neįmanoma įvykdyti, tuo iškreipdamas jo paaiškinimo esmę. Dėl šios priežasties jis nepasirašė ir nepriėmė protokolo.
4.2. Atsiliepime į atskirąjį skundą A. S. teigia, kad Institucijos nurodyme nėra nurodyta teisės akto, pagrindžiančio nurodymo teisėtumą, tai yra kokiu pagrindu užfiksuotas pažeidimo padarymo faktas („7. hidrantuose neužtikrintas reikiamas slėgis“.) Minėtame nurodyme kaip teisinis pagrindas pateikiamas Bendrųjų gaisrinių saugos taisyklių 421 punktas: „Vandentiekio tinkluose, prie kurių jungiama gaisrinė įranga, turi būti užtikrintas reikiamas slėgis. Jei atjungiama dalis vandentiekio ar sumažinamas vandens slėgis jame, būtina tai pranešti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžiai įstaigai“. Taigi, minėtame Institucijos nurodyme nėra jokios nuorodos į teisės aktą, reglamentuojantį, ką reiškia sąvoka „reikiamas slėgis“, neaišku, koks tai dydis, ar tas „reikiamas slėgis“ nustatytas įvertinus tikrinamo vandentiekio kategoriją (III kategorija), nėra informacijos kokiomis priemonėmis nustatytas esamas vandens slėgis, ar šios priemonės atitinka matavimo priemonėms keliamus reikalavimus ir kt.
4.3. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne kartą teikė priešgaisrinę priežiūrą vykdančioms institucijoms paaiškinimus, prašymus pašalinti teisinio reguliavimo prieštaravimus: šakotiniuose ir nenormuojamo (mažo) skersmens vandentiekio tinkluose įrengtiems gaisriniams hidrantams negalima kelti tokių pat reikalavimų, kaip ir hidrantams, įrengtiems I kategorijos vandentiekio tinkluose (tik I patikimumo kategorijos vandentiekiai pritaikyti tiekti vandenį vartotojams ir gaisrams gesinti). Iš (duomenys neskelbtini) bendrovės eksploatuojamų vandenviečių (duomenys neskelbtini) priskiriamos II, o likusios, tame tarpe (duomenys neskelbtini) kaime – III patikimumo kategorijai. Nurodo, kad šiuo klausimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei kitais raštais dėl techninių kliūčių pašalinimo (duomenys neskelbtini) kaimo vandentiekyje kreipėsi į Instituciją, kadangi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo pastatyti nauji į (duomenys neskelbtini) kaimą vandenį paduodančios (duomenys neskelbtini) vandenvietės vandens gerinimo įrenginiai (duomenys neskelbtini) ir buvo tikėtasi, kad vandens slėgį kaimo vandentiekyje pavyks padidinti. Specialistai (eksperto išvada) išaiškino, kad ženkliai slėgio hidrantuose padidinti neįmanoma. Tuomet, žinodama kad vandens slėgio padidinti negalima, Institucija pasiūlė bendrovei (duomenys neskelbtini) kaime įrengti gaisrui gesinti skirtą vandens rezervuarą, kuris būtų naudojamas vietoj gaisrinių hidrantų (hidrantus leistų išmontuoti). (duomenys neskelbtini) mėnesį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš savo lėšų įrengė priešgaisrinį rezervuarą. Nepaisant to, kad (duomenys neskelbtini) kaime yra priešgaisrinis rezervuaras bei tvenkinys, kurį galimai naudoti gaisrui gesinti. Institucija nepagrįstai reikalauja „reikiamo slėgio“ hidrantuose.
s tenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Institucija atskiruoju skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį, motyvuodama tuo, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas administracinio nusižengimo protokolo trūkumas ir grąžinimo Institucijai pagrindas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi A. S. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, esmė – Institucijos įgaliojo asmens surašyto nurodymo nevykdymas, todėl nereikia papildomai nurodyti pažeisto teisės akto. Taip pat Institucija pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nurodytų papildomų duomenų ji negali pateikti, kadangi jų neturi (nerenka ir nesaugo). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais Institucijos argumentais.
6. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tik tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali. Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. Tokia principinė nuostata įtvirtinta ir ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tokios praktikos kontekste apygardos teismui taip pat nekelia abejonių tai, kad ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos – baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas priima vieną iš šių sprendimų: <...> 3) grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių – visiškai atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje plėtojamą aktyvaus teismo modelį. Kitaip tariant – teismas grąžinti bylą Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti gali tik išskirtiniais atvejais, kai tam tikrų bylos aplinkybių nustatyti teisme nėra galimybės ir tokios nuostatos visiškai dera su aktyvaus teismo modeliu, nusistovėjusiu Lietuvos Respublikoje.
7. Pagal šiuo metu galiojančią ANK 505 straipsnio 1 dalies redakciją, kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių – nusižengimas laikomas baigtu, kai kaltininkas atlieka bent vieną iš alternatyvių veiksmų, vadinasi, pats Institucijos nurodymo nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę.
9. Šioje byloje esančiame administracinio nusižengimo protokole (b. l. 2) yra nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas, aprašyta nusižengimo esmė, bei nurodytas konkretus Institucijos nurodymas, kuris, nagrinėjamu atveju buvo pažeistas, tai yra 2020 m. birželio 23 d. nurodymas „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei jame surašytos neatitiktys, tai yra gaisriniuose hidrantuose (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose neužtikrintas reikiamas slėgis, neatnaujinti hidrantų žymėjimai. Todėl, aukštesnės instancijos teismo manymu, nėra pagrindo administracinio nusižengimo protokolą papildomai detalizuoti, nurodant pažeistų teisės aktų reikalavimus, juolab, kad minėtame Institucijos 2020 m. birželio 23 d. nurodyme „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas konkretus teisės aktas – Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, kurių reikalavimai buvo pažeisti (b. l. 10). Pažymėtina ir tai, kad minėto nutarimo A. S. per įstatymo nustatytą terminą neskundė.
10. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apylinkės teismo nutartyje iškeliami administracinės bylos trūkumai – nesurinkta papildomų duomenų, būtinų šiai administracinei bylai išnagrinėti, apeliacinės instancijos vertinimu, nelaikytini esminiu trūkumu ar neaiškumu byloje, trukdančiu nagrinėti šią administracinę bylą. Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylą grąžinti tirti Institucijai iš naujo galima tik tuo atveju, jeigu yra nustatomi tokie trūkumai, kurie trukdo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui teisme. Analizuojamu atveju faktinės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės protokole užfiksuotos tinkamai, prie bylos pridėti šias aplinkybes (nurodymo nevykdymą) galintys patvirtinti duomenys. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje nurodomus papildomus duomenis dėl hidrantų įrengimo aplinkybių (projektų (planų), pagal kuriuos buvo įrengti vandens hidrantai, atliktų įrengimo darbų sąmatos ir duomenų apie darbų įvykdymą, darbų priėmimą bei hidrantų administravimą), apylinkės teismas gali išsireikalauti pats užsiklausti bylą nagrinėdamas teismo posėdyje.
12. Administracinių nusižengimų bylų teisenos paskirtis – greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis), lemia tai, jog šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas privalo iš naujo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, kartu įvertinti tiek atskirajame skunde, tiek atsiliepime išdėstytus argumentus, tam, kad teismo sprendimo motyvai sudarytų prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti įstatymo garantuojama apeliacijos teise. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra priimamas galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Kadangi apylinkės teismas netyrė įrodymų ir neatliko jų vertinimo, todėl jas visapusiškai įvertinus aukštesnės instancijos teismui, būtų atimta galimybė šį sprendimą apskųsti apeliacine tvarka, tai nepagrįstai suvaržytų asmens procesines teises ir lemtų šiurkštų proceso teisės pažeidimą.
13. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė neįvertinęs visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų bylos aplinkybių, taip pažeisdamas ANK 563 straipsnyje įtvirtintą administracinių nusižengimų teisenos paskirtį greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, todėl skundžiama nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme (ANK 656 straipsnio 6 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.