Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. S., ieškovo atstovui adv. Arvydui Peneliui, atsakovės Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui valdybos pirmininkui G. M., trečiojo asmens atstovui O. J., trečiajam asmeniui G. M.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą dėl nuostolių atlyginimo pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ tretieji asmenys AB „Energijos skirstymo operatorius“, G. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo G. M. atsiliepimo per įstatymo nustatytą terminą nepateikė. Teismo posėdyje paaiškino, kad jis kaip atsakovės Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas palaiko atsakovės poziciją. Ieškovas kaip Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys ir nekilnojamojo turto savininkas pats nebuvo atidus ir rūpestingas keturis metus nesikreipdamas dėl elektros pajungimo, todėl atsakovė nėra atsakinga už jo turėtas išlaidas susijusias su elektros įrenginių prijungimu prie operatoriaus elektros tinklų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui A. S. nuo 2008-08-20 nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 10-11). Ieškovas yra Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų (toliau tekste Įstatai) 4p. nurodyta, kad Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nariams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo objektai (b.l. 112-117). Atsakovė už bendrojo naudojimo objektus ir paslaugas skaičiuoja sodininkams mokesčius. (b.l. 114). Ieškovas pateikė elektros energijos abonento Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitymo knygelės nuorašus, iš kurio matyti ieškovas 2010m. birželio mėnesį mokėjo atsakovei mokesčius už suvartotą elektros energiją, už laikotarpį nuo 2008-12-26 iki 2010-06-03 gauta iš bendro atsakovei priklausančio bendro naudojimo energetinio objekto (b.l. 104). Ieškovas teismui pateikė duomenis, kad įsirengdamas naują įvadą ir sudarydamas su trečiuoju asmeniu naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį, nurodė kad jam reikia 5 kW. Prijungimas komercinės apskaitos spintoje (KS) ant vartojo abonentinio kabelio prijungimo prie elektros energijos apskaitos prietaisų gnybtų ieškovas trečiajam asmeniui sumokėjo 535,35 Eur prijungimo įmoką (b.l. 17-18) Ieškovas už kontrolinę-geodezinę nuotrauką sumokėjo 50 Eur (b.l. 20), už varžų matavimus sumokėjo 58,60 Eur. Viso turėjo 641,57 Eur nuostolių.

Nagrinėjamoje atveju ginčas kilo tarp sodininkų bendrijos ir žemės sklypo savininko, dėl deliktinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo.

Sodininkų bendrijos tikslus nustatantį teisnumą apibrėžia įstatymas - sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. (Sodininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d.). Tokiu būdu, sodininkų bendrijos narius siejantys santykiai jiems įgyvendinant savo interesus susijusius su bendro turto valdymu, kvalifikuotini kaip bendraturčių teisiniai santykiai ir reglamentuojami Civilinio kodekso normomis, nustatančiomis bendraturčių teises ir pareigas, naudojantis bendra daline nuosavybe ir ją išlaikant (CK 4.74 str. - 4.76 str. ir kt.).

Sodininkų bendrijų įstatymo 22 str. 4 d. 1 p. nustato bendrijos nariams pareigą vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus; analogiška nuostata įtvirtinta ir SB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 8.1 p. Pagal CK 4.76. str. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Sodininkų bendrijų įstatymo 22 str. 4 d. 5 p. įpareigoja bendrijos narį pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip. Esant tokioms aplinkybėms, teismas ginčo šalių santykius kvalifikuoja kaip kilusius iš bendro turto valdymo, todėl atmeta ieškovo argumentacija dėl prievolinės teisės normų taikymo (CK 6.245 str. ir 6.256 str.).

Sodininkų bendrijos įstatymo 7 str. numato, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjiško sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkų lėšomis įrengtos elektros perdavimo ir skirstymo linijos, transformatorių pastotės, elektros skydinės ir kiti elektros perdavimui ir skirstymui reikalingi įrenginiai po šio Įstatymo įsigaliojimo Civilinio kodekso nustatyta tvarka iš bendrijos yra išperkami esamos būklės, laikantis Energetikos įstatymo reikalavimų ir Vyriausybės nustatytais terminais. Sodininkų bendrijos įstatymas numato, kad asmuo sodininkų bendrijoje įsigijęs žemės sklypą tampa ir bendrojo naudojimo objektų bendraturčiu. Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ iki 2010-12-21 turėjo bendrojo naudojimo energetikos objektą ( 0,4 kV viengrandę oro liniją L-100, L-200, iš KT E-247 su atramomis, ilgis 4,529 km, 0,4 kV dvigrandę oro liniją L- 100/200 iš KT E-247 su atramomis, ilgis 0,700 km, 93 vnt įvadinių apskaitos spintų), kuri 2010-05-22 Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių susirinkime buvo nuspręstą parduoti, apie priimta nutarimą paskelbti skelbimų lentoje, nustatant 1 mėnesio terminą pretenzijoms dėl perjungimo pareikšti (b.l. 26). 2010-12-21 Energetikos objekto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 30200/90505 (toliau tekste išpirkimo sutartis) pagrindu nuo jos pasirašymo dienos atsakovei energetikos objektas perėjo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ nuosavybėn (b.l. 57-60). Nesudarius sutarties su ieškovu, 2011m. birželio mėnesį AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atjungė ieškovui elektros tiekimą (b.l. 118). Byloje nustatyta, kad atsakovė remdamasi Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 2 d. nuostata, vykdė jam nuosavybės teise priklausančių elektros energijos ūkio objektų pardavimo procesą.

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1-243 patvirtintame Vartotojų (juridinių ir fizinių asmenų) lėšomis iki Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrai naudojamų elektros energetikos objektų, skirtų elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti, išpirkimo ar eksploatavimo tvarkos apraše (toliau – Išpirkimo aprašas) bei Išpirkimo sutartyje.

2015 m. gruodžio 3 d. įvykusiuose AB LESTO ir AB „Lietuvos dujos“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose buvo priimtas sprendimas reorganizuoti AB LESTO ir akcinę bendrovę „Lietuvos dujos“ sujungimo būdu, įsteigiant AB „Energijos skirstymo operatorius“, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 ir 596 straipsniais, AB LESTO teisių ir pareigų perėmėjas yra AB „Energijos skirstymo operatorius.

Vartotojų (juridinių ir fizinių asmenų) lėšomis iki Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2008, Nr. 135-5228) (toliau – Energetikos įstatymas) įsigaliojimo įrengti ir vartotojams (juridiniams ir fiziniams asmenims) nuosavybės teise priklausantys elektros energijos perdavimo ir (ar) skirstymo objektai – elektros energijos perdavimo ir (ar) skirstomieji tinklai su priklausiniais, kuriais elektros energija tiekiama ne mažiau kaip dviem vartotojams, buvo išperkami vadovaujantis LR CK, Energetikos įstatymu, Išpirkimo aprašu bei kitais teisės aktais.

Bendrai naudojami elektros energetikos objektai išperkami savininko prašymu, kuris pateikiamas energetikos įmonei, šiuo atveju Bendrovei, kurios veiklos teritorijoje yra prašomi išpirkti bendrai naudojami elektros energetikos objektai. Sodininkų bendrijoms nuosavybės teise priklausantys bendrai naudojami energetikos objektai parduodami už kainą, nustatomą šalių susitarimu atsižvelgiant į nepriklausomo vertintojo nustatytą bendrai naudojamų energetikos objektų vertę sutarties sudarymo metu. Išperkant energetikos objektus šalims nustatyta pareiga bendradarbiauti ir kooperuotis išperkant energetikos objektą, t.y. Bendrovė ir prašymą pateikęs vartotojas tarpusavio sutarimu derina energetikos objektų išpirkimo tvarką ir sąlygas. Išpirkimo aprašo 17 punkte nustatyta, kad sodininkų bendrija, parduodanti jai priklausantį energetikos objektą, energetikos įmonei pateikia patvirtintą vartotojų (subabonentų) sąrašą ir sodininkų bendrijos įrengto galios transformatoriaus galios paskirstymo kiekvienam subabonentui aktą, sudarytą vadovaujantis Skaičiuojamųjų elektros apkrovų nustatymo metodika bei atsižvelgiant į tinklo pralaidumo parametrus, kuriuos nustato licencijuotas projektuotojas sodininkų bendrijos užsakymu arba energetikos įmonė, sodininkų bendrijai susitarus su ja. 2010-12-21 Išpirkimo sutartyje sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėjas) pareiškė ir garantavo, kad pateiktas sodininkų bendrijos narių skaičius, elektros energijos subvartotojų skaičius ir paskirtos subvartotojams leistinosios galios dydis bei kiti Išpirkimo sutarčiai sudaryti būtini duomenys yra teisingi (b.l. 29-40, 73-84). Bendrovė, teisės aktų nustatyta tvarka išpirkusi elektros energetikos objektą, su buvusiais subabonentais, kurių elektros įrenginiai buvo prijungti prie savininko parduoto bendrai naudojamo elektros energetikos objekto, sudaro elektros tinklų nuosavybės ribų aktus ir pasirašo elektros energijos pirkimo-pardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis. Jei buvęs subabonentas nepageidauja keisti vienfazio atvado trifaziu, didinti aprūpinimo elektros energija patikimumo ir jo pageidaujama leistinoji naudoti galia ne didesnė, negu nurodyta leistinosios naudoti galios paskirstymo akte, vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie energetikos įmonės elektros tinklų paslauga suteikiama nemokamai (Prijungimo aprašo 24 punktas).

Teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad AB „Rytų skirstomieji tinklai“ prie energetikos įmonės elektros tinklų prijungti nemokamai su 5 kW galia, nes ieškovas teismui nepateikė projektinės dokumentacijos, kad jis iki 2010-12-21 buvo 5kW galios elektros buitinis vartotojas. Atsakovės atstovas nurodė, kad bendrija taip neturi jokių dokumentų apie ieškovo iki energetikos objekto pardavimo turėtą elektros galią ir paaiškino teismui kad bendrijos nariai turėjo 1kW iki 5 kW elektros galią. Tai kad ieškovas atsakovei mokėjo už suvartotą elektros energiją, yra pagrindas teismui konstatuoti ieškovą buvus atsakovės elektros energijos vartotojų ir teismo nuomonę, turėjus pagrindą būti įtrauktam į atsakovės subabonentų sąrašą, o tuo pačiu turinčiu teisę į nuostolių atlyginimą tik už mažiausią 1 kW galią. Teismo nuomone, nes tik su 1kW galia ieškovas turėjo teise būti pajungtas trečiojo asmens prie energetikos įmonės tinklų.

Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo tvarką (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimas Nr. O3-235). Metodikos tikslas – įtvirtinti skaidrius, aiškius ir objektyvius principus elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainiams ir jų taikymo atvejams nustatyti, vadovaujantis vartotojų nediskriminavimo, tinklų plėtros bei elektros energijos vartojimo efektyvumo principais. Metodikos 8p. numatyta, kad Komisija, nustatydama prijungimo įkainį 1 kW elektros energijos įrenginių leistinosios naudoti galios įrengti ar padidinti bei prijungimo įkainį 1 m elektros linijos nutiesti, diferencijuoja kiekvieną įkainį pagal vartotojų grupes: 8.2. II grupė – vartotojai, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistinoji naudoti galia ar didinama elektros įrenginių leistinoji naudoti suminė galia nesiekia 30 kW ir kurių įrenginiams prijungti būtina įrengti, keisti ar rekonstruoti operatoriaus elektros energetikos objektus (0,4 kV ir/ar 10 kV kabelines ir/ar oro linijas, transformatorių pastotes, skirstomuosius punktus ir (ar) transformatorius);

Metodikos 10p. nustatyta, kad Elektros energijos vartotojo įrenginių prijungimo prie tinklo paslaugos kainą (prijungimo įmoką) prijungiantis operatorius apskaičiuoja vadovaudamasis Komisijos nustatytais prijungimo įkainiais ir formule: S = mp x P + mL x L (1). S – elektros energijos vartotojo įrenginių prijungimo prie tinklo paslaugos kaina (prijungimo įmoka); mP – Komisijos nustatytas prijungimo įkainis 1 kW elektros energijos įrenginių leistinosios naudoti galios įrengti ar padidinti pagal atitinkamą vartotojų grupę, Lt/kW; P – vartotojui naujai įrengiama arba didinama leistinoji naudoti galia, apskaičiuojama Metodikos 12.4 punkte nustatyta tvarka, kW;

mL – Komisijos nustatytas prijungimo įkainis 1 m elektros linijos nutiesti pagal atitinkamą vartotojų grupę, Lt/m; L – tiesiamos elektros linijos (0,4 kV ir (ar) 10 kV kabelinės ir (ar) oro linijos), užtikrinančios vartotojo įrenginių prijungimą prie tinklo, trumpiausias geometrinis atstumas nuo vartotojo įvadinės apskaitos spintos (elektros tinklų nuosavybės ribos) iki prijungimo taško ir (ar) rekonstruojamų operatoriaus elektros linijų geometrinių atstumų suma, apskaičiuoti Metodikos 12 punkte nustatyta tvarka, m. Tuo atveju, kai vartotojas jungia mažos galios (iki 1 kW) elektros įrenginius, prijungimo įmokos dalis už leistinąją naudoti galią apskaičiuojama nurodant, jog P = 1 kW. http://www.regula.lt/elektra/Puslapiai/prijungimo-ikainiai.aspx (bendras, 2016 metų info) http://www.regula.lt/elektra/Puslapiai/komisijos-apskaiciuoti-ir-patvirtinti-elektros-energijos-renginiu-prijungimo-prie-elektros-tinklu-ikainiai-(2014-m-)-.aspx (2014 metų įkainiai). Šioje juodoje yra nurodytas ir pavyzdys, kaip apskaičiuojama (konkrečiai – buitinių vartotojų įkainiai, 2 pavyzdys). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo A. S. prijungimo metu įkainis su rekonstrukcija buvo 49,29 Eur už 1 kilovatą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškovas patyrė 49,29 Eur nuostolių, kuriuos atsakovė turėtų atlyginti. Kitas ieškovo nurodytas išlaidas teismas vertina kaip ieškovo atliktus turto pagerinimus, už kuriuos atsakovė neturi pareigos atlyginti. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad nuo 1978 (pirminio elektros įrenginių prijungimo prie atsakovei priklausančios elektros pastotės) keitėsi teisinis reglamentavimas energetikos srityje, buitinių elektros įrenginių vartotojų prijungimo (perjungimo) bei eksploatavimo techninės sąlygos (pvz. reikalavimas subabonentams suvartojamos elektros energijos apskaitos prietaisus iškelti apskaitos prietaisus prie sodo sklypo ribos ir kt ),todėl ieškovas kaip asmuo vykdantis sodo namelio rekonstrukciją, neišvengiamai turėjo rekonstruoti elektros įvadą ir tuo pačiu pasididinti elektros galią (b.l. 10-11). Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad elektros varžas reikia matuoti kas 4 metai, atsakovas teismui nepateikė jokių, kada prieš elektros įvado rekonstrukciją buvo matuotos varžos..

Kiti byloje nurodyti argumentais ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).

CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 49,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-01-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovo bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudarė 20 Eur žyminio mokesčio (b.l.8), 400 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti ( b.l. 41-42). Atsakovės bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudarė 100 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti ( b.l. 16).

Bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai teismo patenkintiems ir atmestiems reikalavimams(CPK 79str., 80str., 88str., 92str., 93str., 98str.).

Kadangi ieškinys patenkintas 8 proc. iš atsakovės ieškovui priteistina 1,48 Eur žyminio mokesčio, 32 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 13,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 1.5, 4.74- 4.76, 6.233, 6.37 str str.., Sodininkų bendrijos įstatymu, CPK 88, 93, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, į.k (duomenys neskelbtini), 49,29 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas, nuo 49,29 Eur priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2016-01-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1,48 Eur žyminio mokesčio, 32 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, į.k (duomenys neskelbtini), iš ieškovo A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 92 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš iš ieškovo A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio miesto apylinkės teismui per šį teismą.