- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-30
- Bylos Nr.
- 2S-1437-159/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Bronius Valius
- Kreditorius
- AB „Swedbank“
- Skolininkas
- V. K., M.
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1437-159/2009
Teisėja Eugenija Šatkuvienė Procesinio sprendimo kategorijos
NUTARTIS
2009 m. rugsėjo 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų ir įkeisto turto savininkų V. K. ir M. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 3 d. nutarties Nr. 221-1N/2009, kuria areštuotas įkeistas nekilnojamasis daiktas, civilinėje byloje pagal kreditorės AB „Swedbank“ prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolininkai V. K. ir M. K.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2009-06-03 Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo buvo gautas kreditorės AB „Swedbank“ pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų V. K. ir M. K. Kreditorius pagal 2007-03-05 kredito sutartį Nr. 07-020956-FA ir 2008-07-25 susitarimą Nr. 07-020956-FA-1 dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo suteikė skolininkams 750 000 Lt dydžio kreditą, kurio grąžinimas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu (2007-03-28 hipotekos lakštas Nr. 03120070004036) (b. l. 24–25). Skolininkai ir įkeisto daikto savininkai nevykdė įsipareigojimų, todėl kreditorius 2009-01-27 raštu Nr. SR-2839 informavo skolininkus ir įkeisto turto savininkus apie susidariusį 794 576,65 Lt įsiskolinimą ir pareikalavo jį padengti iki 2009-02-12. Nurodė, kad neįvykdžius įsipareigojimų iki nustatyto termino vienašališkai nutrauks paskolos sutartį ir kreipsis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo (b. l. 55–56). Kreditoriaus reikalavimai nebuvo įvykdyti, todėl bankas vadovaudamasis kredito sutarties 11.2 punktu vienašališkai nutraukė kredito sutartį su visais jos papildymais anksčiau termino. Skolininkai kreditoriui negrąžino 743 481,57 Lt paskolos, 37 966,72 Lt nesumokėtų palūkanų, 85 054,97 Lt delspinigių už negrąžintą kreditą, 3 840,73 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas, iš viso 870 343,99 Lt, ir 132 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Prašė teismo areštuoti kreditoriui hipotekos lakštu Nr. 03120070004036 įkeistą nekilnojamąjį turtą ir priteisti 132 Lt žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-06-03 nutartimi kreditorės AB „Swedbank“ prašymas tenkintas ir areštuotas įkeistas daiktas – butas su bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas – 839 000 Lt. Teismas nustatė, kad sudarydamos hipotekos lakštą šalys sutarė, kad sutartine hipoteka užtikrinta prievolė yra 2007-03-05 kredito sutartis su visais jos pakeitimais ir papildymais, kurie bus sudaryti ateityje. Skolininkai neįvykdė savo įsipareigojimų per lakšte nurodytą terminą, todėl įkeistas daiktas areštuotinas, įspėjant skolininkus ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių (b. l. 59–60).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkai V. K. ir M. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-06-03 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti kreditoriaus prašymą dėl įkeisto daikto arešto. Pirmosios instancijos teismas remdamasis kreditoriaus 2009-01-27 raštu Nr. SR-2839 padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, jog kreditorius informavo skolininkus apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą ir įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą. Pagal kredito sutarties nuostatas kreditorius privalėjo pasirašytinai įspėti skolininkus apie ketinimą vienašališkai nutraukti kredito sutartį, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas privalo svarstyti apeliantų argumentus dėl neteisėto vienašališko sutarties nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog skolininkai privalo mokėti kreditoriui 85 054,97 Lt dydžio delspinigius už negrąžintą kreditą ir delspinigius už nesumokėtas palūkanas. Kreditoriaus reikalaujamos netesybos yra aiškiai per didelės (b. l. 75–76).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė AB „Swedbank“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Šalys kredito sutartyje nesusitarė, kad kreditorius turi įspėti skolininkus apie kredito sutarties nutraukimą pasirašytinai. Apie banko ketinimą vienašališkai nutraukti kredito sutartį skolininkas V. K. buvo informuotas pokalbio su banko darbuotoja metu. Įstatymai nenustato hipotekos teisėjui pareigos patikrinti, ar kreditorius prašyme teisingai nurodė skolos dydį, palūkanas ir delspinigius. Ginčai dėl įsiskolinimo, užtikrinto hipoteka, dydžio ar kreditoriaus priskaičiuotų delspinigių dydžio, skaičiavimo būdo ir laikotarpio, už kurį jie skaičiuojami, nagrinėtini ieškinio teisenos tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis, AB „Swedbank“ (AB bankas „Hansabankas“) ir V. K., M. K. 2007-03-05 sudarė kredito sutartį Nr. 07-020956-FA, kuri 2008-07-25 buvo papildyta susitarimu Nr. 07-020956-FA-1. Pagal hipotekos lakštą Nr. 03120070004036, 2007-03-28 įregistruotą Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriuje, užtikrinant V. K. ir M. K. iki 2047-03-04 suteiktos 750 000 Lt paskolos grąžinimą bankui, buvo įkeistas nekilnojamasis daiktas, nuosavybės teise priklausantis skolininkams. Kadangi skolininkai nevykdė sąlygų, numatytų kredito sutartyje, – paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais, kreditorius 2009-01-27 raštu informavo skolininkus apie susidariusį 794 576,65 Lt įsiskolinimą ir pareikalavo jį padengti iki 2009-02-12. Skolininkams neįvykdžius kreditoriaus reikalavimų, buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas.
LR CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal LR CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Bylos duomenimis, skolininkai V. K. ir M. K. kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną bankui buvo skolingi 743 481,57 Lt paskolos, 37 966,72 Lt nesumokėtų palūkanų, 85 054,97 Lt delspinigių už negrąžintą kreditą, 3 840,73 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas, iš viso 870 343,99 Lt, ir 132 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Byloje nėra duomenų, kad apeliantų įsipareigojimai bankui būtų įvykdyti, kad Hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkams, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (LR CPK 558 straipsnio 1 dalis, LR CK 4.192 straipsnis).
LR CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t. y. taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu.
Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (LR CPK 542 str. 1 d.). Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis LR CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. LR CPK 565 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta skolininko teisė raštu reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jei yra LR CK nurodyti pagrindai. Jei skolininkai mano, jog jų teisės ar teisėti interesai kreditoriui vienašališkai nutraukus kreditavimo sutartį yra pažeisti, nesutinka su kreditoriaus apskaičiuota skolos ar delspinigių suma, jie turi teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka pareikšdami ieškinį.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-06-03 nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (LR CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.