Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2018-02-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-419-517/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-02-01
Bylos Nr.
1-419-517/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-419-517/2018Teisminio proceso numeris 1-01-1-66716-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 1 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis invalidumą, specialių poreikių lygis – vidutinis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012 m. liepos 25 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį – 3 MGL (390 Lt) bauda; 2) 2014 m. spalio 15 d. Ukmergės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. – 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. S. mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2017 m. gruodžio 22 d., apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto tarp jo ir sugyventinės J. G. metu, tyčia, du kartus ranka sudavė lovoje gulinčiai J. G. į lūpas, taip padarydamas lūpų sumušimą pasireiškusį jų patinimu, tuo nukentėjusiajai J. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaip matyti iš kaltinamojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, būdamas neblaivus sugyventinei J. G. sudavė už tai, kad ji būdama girta, miegodama toje pačioje lovoje, kartu su juo, ėmė rėkti, t. y. ėmė šaukti įvairius žodžius. Norėjo, kad J. G. nutiltų, nes trukdė miegoti. Sėdėdamas lovoje, gulinčiai J. G. sudavė į veidą. Anksčiau, t. y. 2014 m. taip pat buvo sumušęs lovoje miegojusią J. G., nes tada ji taip pat rėkė ir trukdė miegoti (b. l. 73, 76-77).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. S. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios J. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 9-10, 11-12), liudytojo Tomo Rinkevičiaus parodymais (b. l. 21-22), akistatos protokolu (b. l. 24-25), objektų apžiūros protokolu (b. l. 44-45), visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kartu su sugyventiniu A. S. gyvena jau 10 metų. Tiek A., tiek ji pati nevengia išgerti alkoholio. 2017 m. gruodžio 22 d. ji ir A. abudu kartu gėrė savo kambaryje, nesipyko. Baigus gerti ji užmigo. Iš miegų pabudo, nes pajuto, kad A. ją pradėjo mušti, t. y. A. jai sudavė ranka vieną smūgį į lūpas. A. ją koliojo necenzūriniais žodžiais bei ranka sudavė dar vieną smūgį į lūpas. Po šio antrojo smūgio pajuto, kad ėmė bėgti kraujas iš lūpos. Išsiridenusi iš lovos, kurioje miegojo su A. ir šaukdama pagalbos priropojo prie durų, t. y. šaukė „gelbėkit". Kai atrakino butu duris, už jų koridoriuje buvo du vyriškiai, kurie yra ne jų bendrabučio gyventojai. Vienas iš tų nepažįstamų vyrų iškvietė policiją. Atvažiavę policininkai išvežė A., o ją nuvežė į Ukmergės ligoninę, kur gydytojas ją apžiūrėjo. A. jos atsiprašė ir jam atleido (b. l. 9-10, 11-12).

Kaip matyti iš liudytojo T. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2017 m. gruodžio 22 d. svečiavosi pas savo mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Apie 23 val. išėjęs į bendrą koridorių parūkyti išgirdo užkimusiu balsu šaukiant „Padėkit", iš buto Nr. 15. Iš balso atpažino, kad pagalbos šaukia J., gyvenanti kartu su A. S.. Priėjus prie A. S. ir J. buto durų, patraukus rankeną, durys atsidarė. Atidarius duris, pamatė prie durų klūpančią J., kurios lūpa buvo kruvina. J. rodydama pirštu į savo lūpą, sakė, kad A. S. jai sudavė į lūpą. Pamatęs sumuštą J., be jokio jos prašymo, paskambino numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Po to laukė kada atvyks policijos darbuotojai, jiems atvykus paaiškino kas įvyko (b. l. 21-22).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio akistatos protokolo, į akistatą suvedus nukentėjusiąją J. G. ir kaltinamąjį A. S., nukentėjusioji J. G. patvirtino savo parodymus apie tai, kad sugyventinis A. S. miegant lovoje jai du kartus ranka sudavė į lūpą (b. l. 24-25).

Kaip matyti iš kitų objektų apžiūros protokolo, specialistas R. L. susipažinęs su J. G. medicininiais dokumentus nustatė, kad J. G. nustatyti lūpų sumušimai pasireiškę jų patinimu. Be to, pareigūno E. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ant lūpų buvo matomas sukrešėjęs kraujas. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 44-45).

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013 m. liepos 1 d., tai yra 2017 m. gruodžio 22 d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių priskiriamas asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (BK 248 straipsnio 2 dalis, BPK 38 straipsnis), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis A. S. dėl asmeninių paskatų smurtaudamas prieš savo sugyventinę J. G., ko pasėkoje pastarajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13d. redakcija), t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas prieš ją smurtaujant (kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareikštas nebuvo.

Kaltinamasis A. S. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir bausmės dydžiu (b. l. 84-86).

Sankcijoje už kaltinamajam A. S. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 02 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d. redakcija), padarymą laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšis, yra numatytas kaip alternatyvinė bausmė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Svarstant kaltinamojo A. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau buvo teistas du kartus, teistumas neišnykęs. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui. Nusikaltimu turtinė žala nepadaryta. A. S. niekur nedirbantis, yra neįgalus, specialių poreikių lygis – vidutinis. Tokiu būdu, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo A. S. asmenybę, laikytina, kad BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam A. S. už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 48 straipsnis).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 66 straipsnio pagrindu, į bausmės laiką įskaičiuotinas laikotarpis nuo 2017 m. gruodžio 23 d., 00 val. 10 min. iki 2017 m. gruodžio 24 d., tai yra viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena, kada kaltinamasis A. S. laikinai buvo sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo (suėmimo) dienas prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu bei dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo A. S. asmenybę, į tai, kad anksčiau jau buvo teistas už savo sugyventinės sumušimą bei jo, kaip nedirbančio asmens užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtinos aukščiau minėtos įstatymo numatytos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalies 8-9 punktai).

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 02 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., redakcija), ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1) neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) privalomai kaltinamajai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

BK 64¹ straipsnio pagrindu kaltinamajam A. S. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1) neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) privalomai kaltinamajai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 23 d., 00 val. 10 min. iki 2017 m. gruodžio 24 d., tai yra vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną, kada kaltinamasis A. S. laikinai buvo sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo (suėmimo) dienas prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 3 dalies, 72² straipsnio pagrindu, kaltinamajam A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Kaltinamajam A. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Rinaldas Adamonis