Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Vaivai Virkutytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G., jos atstovei advokatei Reginai Baranauskienei,viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bausta administracine tvarka, turinti galiojančių administracinių nuobaudų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2016-10-10, 20.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Toyota Auris, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) sukdama į automobilių stovėjimo vietą, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė šalia stovėjusį automobilį, iš įvykio vietos nuvažiavo apie tai nepranešusi policijai. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiu būdu A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126, 222 punktų reikalavimus.

A. G. teismo posėdyje pripažino padariusi pažeidimus, gailisi. Nurodė, kad automobilį parkavo prie parduotuvės. Nepajuto jokio smūgio ir nesuvokė, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Išlipusi iš automobilio apžiūrėjo jį, turėjo nuojautą, kad į automobilį kažkas įvažiavo, tačiau, kad ji būtų tai padariusi nesuvokė, kodėl, paaiškinti negali. Tikslo pasitraukti iš įvykio vietos neturėjo. Suprato kad įvyko įvykis tik tą dieną, kai gavo pranešimą iš policijos.

Rašydama paaiškinimą A. G. nurodė, kad automobilių aikštelėje pastačiusi automobilį, nepajuto, kad užkabino šalia esančią mašiną. Nurodo, kad matė, jog šalia stovėjo automobilis, kai jis supypino, ji pagalvojo, kad čia yra mokama aikštelė, išlipo, apžiūrėjo ir nėjo trumpam į parduotuvę. (b.l. 31).

E. P., O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio savininkė paaiškinime nurodė, jog 2016-10-10 naktį pasistatė automobilį (duomenys neskelbtini) ir 2016-10-10 apie 20.00 val. rado už automobilio valytuvų užkištą lapelį, kuriame parašyta, kad jos automobilį apgadino Toyota Auris, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 30).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos tyrėjas Martynas Jankauskas 2016-10-10 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016-10-10 dirbant AP Dainava 18, gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėja rado apgadintą savo automobilį O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nuvykus į įvykio vietą, jį pasitiko E. P., kurios automobilis buvo apgadintas ir paaiškino, kad pastebėjo už valytuvo užkištą raštelį, ant kurio surašyta, kad automobilį apgadino Toyota Auris, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), raštelis paliktas liudininko. A. O. Astra valst. Nr (duomenys neskelbtini) užpakalinis bamperis. Susisiekus su liudininku D. P., paaišinta, kad Toyotos vairuotoja turėjo suprasti, kad atsitrenkė į kitą transporto priemonę, nes atsitrenkė stačiu kampu į O. A. ir negalėdama judėti į priekų, dėl priekyje stovinčio kliudyto automobilio, važiavo atbuline eiga. Buvo įspėta garsiniu signalu, tačiau nekreipė dėmesio, nuėjo į prekybos centrą, o grįžusi išvažiavo (b.l. 17).

Administracinėn atsakomybėn traukiamos A. G. įgaliota atstovė advokatė Regina Baranauskienė nurodė, kad A. G. neneigia padariusi eismo įvykį, pateikė teismui galiojantį draudimą, nurodo, A. G. žinojo, kad pakako išsikviesti pareigūnus ir būtų susirašę deklaraciją ir viskas. Tikslo pasitraukti iš įvykio vietos neturėjo. Ji važinėja iš Plungės, reikia suderinti vaiko nuvežimą į mokyklą, du kartus per savaitę būreliai, darbas Klaipėdoje, sudėtinga suderinti, kartu dviese važiuoti su automobiliu, o su viešuoju transportu, būtų dar sunkiau. Ji norėjo susisiekti su kitos mašinos savininku, bet policija nedavė duomenų, kad atsiprašyti, atlygtini žalą. Ji yra atsakinga, pareiginga darbuotoja. Prašo teismo taikyti ATPK 30(1) str., kuris numato galimybę ištyrus bylą, skirti švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje, sumažinti bausmę, neatimti teisės vairuoti transporto priemonę, o skiriant baudą įvertinti, kad viena augina vaiką. Priteistą išlaikymą buvęs sutuoktinis moka nereguliariai. Niekam žalos nepadaryta ir visi pateikti duomenys rodo, kad nenorėjo pabėgti iš įvykio vietos.

Motyvuojamoji dalis

A. G. kaltė be jos prisipažinimo, tarnybinio pranešimo, įrodyta foto lentelėmis (b.l. 24-26), eismo įvykio vietos schemomis ( b.l. 20-21) ir kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktas nurodo, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. Be to, KET 222 punktas nustato, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai. KET 220 punkte numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tik tada, kai yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių visuma. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukia iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Administracinės bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog automobilio O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis bamperis buvo apgadintas. (b. l. 24) Visiškai nelogiška ir nepagrįsta, kad tokio kontakto, metu A. G. galėjo nematyti, negirdėti ar kitaip nepajusti susidūrimo su kitu automobiliu, juolab kad susidūrimo garsą išgirdo ir dėmesį į eismo įvykį atkreipė šalia automobilyje esantis asmuo. Ši aplinkybė vienareikšmiškai suponuoja pagrįstą išvadą, kad tarp automobilių kontaktas buvęs ir buvęs pakankamas. A. G. turėjo girdėti ir pajusti, kaip jos vairuojamas automobilis kliudė kitą automobilį. Todėl, A. G. manevruodama automobiliu, juolab pati pripažindama, kad buvo nepatogu parkuotis ir nurodydama, kad apžiūrėjus automobilį buvo nuojauta, kad į jį kažkas įvažiavo, turėjo būti itin atidi ir rūpestinga vairuotoja, tačiau, atsitrenkusi į kitą automobilį iš įvykio vietos pasišalino.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, liudininko paaiškinimu, pačios A. G. paaiškinimu, iš kurių matyti, jog ji neneigia sukėlusi eismo įvykį, tačiau teigia, kad nepajuto smūgio, fotolentelėmis ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie leidžia konstatuoti, kad A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus. Apklausiama teismo posėdyje A. G. teigė, kad įvykio metu nepajuto kad atsitrenkė į kitą automobilį ir negali paaiškinti, kodėl to nesuvokė ir pasišalino. Eismo įvykį matęs ir apie jį apgadinto automobilio savininkei pranešęs liudytojas D. P. nurodė matęs, kaip A. G. vairuojamas automobilis kliudė kitą stovintį automobilį Opel, tačiau atitrenkusi, pavažiavo atbula ir perstatė automobilį. Išlipusi vairuotoja apsižvalgė, tačiau nuėjo į prekybos centrą. Apgadintos transporto priemonės savininkė E. P. taip pat paaiškino, kad rado raštelį užkištą už automobilio valytuvų su liudininko duomenimis ir parodymais, kas apgadino jos automobilį, iš karto apie įvykį pranešė policijai. Atkreiptinas dėmesys, kad E. P. ir D. P. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai M. Jankauskas, taip pat D. P. ir E. P. siekė apkalbėti A. G., ar buvo suinteresuoti bylos baigtimi. A. G. paaiškinimas, kad ji iš įvykio vietos pasišalino, nes nepajuto ir nesuvokė, kad galėjo kliudyti kitą automobilį, vertintinas kaip jos pasirinkta gynybinė pozicija. Taip pat nenustatyta, kad įvykio metu buvo triukšmas, kuris galėjo sutrukdyti pajusti garsą, jog atsitrenkta į kitą automobilį. Teismo vertinimu yra nustatyta A. G. tyčia dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.

Vadovaujantis byloje surinktais duomenimis, A. G. veikoje yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., sudėtys, nes ji vairuodama automobilį nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, iš eismo įvykio vietos pasitraukė. A. G. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą. A. G. kaltė įrodyta pilnai, jai skirtinos administracinės nuobaudos.

A. G. kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. prisipažino pilnai ir gailisi padariusi teisės pažeidimą, tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padarytų pažeidimų pobūdį, į A. G. asmenybę – galiojančių administracinių nuobaudų turi, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. A. G. skirtinos minimalios nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijose.

Teismas pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, kad tai yra išskirtinis atvejis ir galima būtų pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, t.y. netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip prašė A. G. atstovė advokatė. Pabrėžtina, kad buvo padarytas grubus administracinis teisės pažeidimas kelių eismo srityje. Tai, kad asmuo, neturėdamas teisės vairuoti, nebegalės važiuoti į dirbą, vežioti vaiko į mokyklą, būrelius, nelaikytina išskirtinėmis aplinkybėmis. Pabrėžtina tai, kad pažeidėjos interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 32 str. 1 d. 5 p., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 3024 str. 1 d., 2 d., teismas

nutaria:

A. G. pripažinti kalta padarius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracines nuobaudas:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuonių Eur) baudą su teisės vairuoti atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą – 868 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni Eur) baudą su teisės vairuoti atėmimu 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 16062470048 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.