Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atstovei Karolinai Rimkutei,

2020 m. lapkričio 23 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus prašymą atsakovui E. R., trečiajam suinteresuotam asmeniui L. R. dėl išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (toliau – ir pareiškėja, Utenos skyrius) kreipėsi su prašymu į teismą prašydama priteisti iš atsakovo E. R. (toliau – ir atsakovas) 191,06 Eur nepagrįstai išmokėtą nedarbo socialinio draudimo išmoką (toliau – ir nedarbo išmoka).

Nurodė, kad nedarbo išmokos apskaičiuojamos, skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu (toliau – ir NSDĮ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 patvirtintais Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatais (toliau – ir Nuostatai) pagal Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) teikiamus duomenis apie bedarbio statuso būsenas (bedarbio statusas suteiktas, sustabdytas, nutrauktas, atnaujintas) bei jų galiojimo laikotarpius, taip pat Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras), kuriam duomenis teikia darbdaviai (draudėjai) bei kitų registrų ir informacinių sistemų duomenimis.

NSDĮ 21 straipsnio 1 dalis numato, kad nedarbo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka Fondo valdybos teritoriniai skyriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad Fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai yra atsakingi už nedarbo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą. Neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

Remiantis Užimtumo tarnybos pateiktais duomenimis, L. R. 2019 m. gruodžio 12 d. suteiktas bedarbio statusas, todėl Utenos skyriaus 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu, nuo 2019 m. gruodžio 12 d. jai buvo pradėta mokėti nedarbo išmoka. L. R. teikdama prašymą dėl nedarbo išmokos skyrimo nurodė banko sąskaitą į kurią jai pervestos nedarbo išmokos. Utenos skyriui 2020 m. kovo 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius persiuntė L. R. 2020 m. kovo 9 d. prašymą dėl nedarbo išmokos mokėjimo, kuriame buvo nurodyta, kad per klaidą nurodė svetimo žmogaus banko sąskaitą. Pažymėjo, kad vėliau pateikė teisingą banko sąskaitą į kurią nedarbo išmokos už gruodžio mėnesį negavo bei paprašė raštu nurodyti, į kurią banko sąskaitą buvo pervesta jos nedarbo išmoka už gruodžio mėnesį ir kada jai priklausantis pinigai bus išmokėti. Tačiau nurodyta 191,06 Eur nedarbo išmoka už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. jau buvo išmokėta į neteisingą asmeninę sąskaitą atsakovui.

Pareiškėja 2020 m. balandžio 15 d. raštu kreipėsi į atsakovą dėl nepagrįstai išmokėtos nedarbo išmokos grąžinimo, tačiau atsakovas jokio atsakymo į minėtą raštą nepateikė, gautų nedarbo išmokos lėšų negrąžino ir nepateikė prašymo dėl grąžintinos sumos išdėstymo dalimis.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) numato, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Atkreipia dėmesį, jog išsireikalaujant be pagrindo įgytą turtą kaltė reikšmės neturi. Prievolės atsiradimo pagrindas (objektyvus faktas) – turto, kurio asmuo neturėjo ar negalėjo gauti, įgijimas, o pasekmės - pareiga grąžinti tai, kas įgyta be teisinio pagrindo. Jeigu turtas gaunamas be teisinio pagrindo, atsiranda prievolė jį grąžinti.

Pareiškėja akcentuoja, jog atsakovas be jokio teisinio pagrindo įgijo 191,06 Eur nepriklausančią išmoką. Nurodyta 191,06 Eur suma į atsakovo sąskaitą pateko atsitiktinai, per klaidą, dėl ko buvo klaidingai pervestos pinigų lėšos į atsakovo asmeninę banko sąskaitą, tai yra ši techninė klaida laikytina sąskaitybos klaida. Utenos skyrius, pervesdamas 191,06 Eur nedarbo išmokos sumą į atsakovo sąskaitą, nevykdė jokių prievolių, įsipareigojimų atsakovo atžvilgiu. Atsakovas nei bedarbis, nei prašė skirti jam nedarbo išmoką. Tarp Utenos skyriaus ir atsakovo nebuvo susiklostę teisiniai santykiai, kurių pagrindu pareiškėjas, vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus, būtų nesugebėjęs įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, arba, kad pareiškėjas pinigus būtų pervedęs į atsakovo sąskaitą, veikdamas išimtinai savo interesais ir rizika. Todėl Utenos skyriaus nuomone pagal CK 6.237 straipsnyje nurodytą pagrindą iš atsakovo pareiškėjo naudai priteistina nepagrįstai išmokėtos nedarbo išmokos suma.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė Karolina Rimkutė nurodė, jog palaiko prašymą jame išdėstytų argumentų pagrindu ir prašo jį tenkinti.

Atsakovas E. R. ir trečiasis suinteresuotas asmuo L. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

NSDĮ (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2019-07-01 iki 2019-12-22) 5 straipsnio 1 dalis numato, jog teisę į nedarbo draudimo išmoką turi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu Užimtumo tarnyba jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių; 2) baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą. Nedarbo draudimo išmoka skiriama bedarbiais Užimtumo tarnyboje registruotiems asmenims ir pradedama mokėti nuo aštuntos po įsiregistravimo dienos, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus (NSDĮ 6 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis NSDĮ 21 straipsnio 1 dalimi nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Utenos skyrius 2019 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. (9.26) NI_SP1-29828 „Dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką“ nusprendė L. R., laikotarpiui nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. iki 2020 m. birželio 27 d. skirti nedarbo išmoką. Kadangi L. R. buvo praradusi bedarbio statusą, Utenos skyrius 2019 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. (9.26) NI_SP1-30403 „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo“ nuo 2019 m. spalio 11 d. nutraukė L. R. nedarbo išmokos mokėjimą, tačiau pasikeitus faktinėms aplinkybėms, 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. (9.26) NI_SP1-37211 „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo atnaujinimo“ nuo 2019 m. gruodžio 12 d. atnaujino nedarbo išmokos mokėjimą L. R.

L. R. 2020 m. kovo 9 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą „Dėl nedarbo draudimo išmokos mokėjimo“, kuriame nurodė, jog prašyme skirti nedarbo išmoką per klaidą nurodė kito asmens banko sąskaitos numerį. Paaiškino, jog vėliau klaidą ištaisė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė teisingą banko sąskaitos numerį, tačiau iki šiol negavo nedarbo išmokos už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėja susipažinusi su L. R. 2020 m. kovo 9 d. prašymu, 2020 m. kovo 18 d. raštu Nr. (9.47E) DV_S-9541 „Dėl informacijos pateikimo apie L. R.“ kreipėsi į AB „Šiaulių bankas“ su prašymu pateikti informaciją kam priklauso banko sąskaita į kurią buvo išmokėta L. R. priklausiusi nedarbo išmoka už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. AB „Šiaulių bankas“ 2020 m. kovo 20 d. rašte Nr. S-20-04859-c „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad banko sąskaita priklauso atsakovui ir pateikė sąskaitos išrašą, kuriame matyti, kad į šią sąskaitą buvo pervestos 191,06 Eur nedarbo išmoka, kuri turėjo būti išmokėta L. R..

Pareiškėja susipažinusi su AB „Šiaulių bankas“ 2020 m. kovo 20 d. rašto turiniu, 2020 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (1.32)-DV_S-11545 „Dėl neteisingai išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos grąžinimo“ kreipėsi į atsakovą ir nurodė iki 2020 m. gegužės 28 d. grąžinti 191,06 Eur nedarbo išmokos permoką, kuri išmokėta nepagrįstai. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų pateikęs atsakymą į Utenos skyriaus 2020 m. balandžio 15 d. raštą ar iki rašte nurodyto termino būtų grąžinęs gautą nedarbo išmoką arba pateikęs prašymą leisti minėtą sumą grąžinti dalimis.

Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas atitiko NSDĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, pateikė prašymą skirti nedarbo išmoką. L. R. 2020 m. kovo 9 d. prašyme pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas nedarbo išmoką gavo per klaidą – L. R. prašyme skirti nedarbo išmoką nurodė klaidingą asmeninės banko sąskaitos numerį.

Vadovaujantis NSDĮ 21 straipsnio 3 dalimi neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.237 straipsnio 1 dalis teigia, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog Fondo valdybos teritorinis skyrius, sužinojęs, kad asmeniui nedarbo išmoka buvo išmokėta nesant tam teisiniam pagrindui arba per klaidą, turi teisę išsiieškoti įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat asmenys, kurie be teisėto pagrindo įgijo turtą, turi prievolę jį grąžinti asmeniui, kurio sąskaita buvo įgytas šis turtas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje aiškindamas nepagrįsto praturtėjimo sąvoką yra nurodęs, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimo pareiga reglamentuojama CK 6.237 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalyje pateiktą aptariamo teisės instituto sąvoką asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs, tai ko negalėjo ir neturėjo gauti privalo visą, ką yra gavęs, grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta išskyrus CK nustatytas išimtis. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sąvoka „turtas“ reiškia ne tik daiktus, bet ir turtines teises, taip pat pinigus. Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Savo ruožtu tai reiškia, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ ( ex iniuria ius non oritur) išraiška (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai įrodyta, kad atsakovas 191,06 Eur dydžio nedarbo išmoką gavo per apsirikimą L. R. prašyme skirti nedarbo išmoką klaidingai nurodžius banko sąskaitos numerį. Utenos skyrius nežinodamas, kad L. R. prašyme pateiktas banko sąskaitos numeris yra klaidingas, 2020 m. sausio 21 d. į atsakovo sąskaitą išmokėjo L. R. skirtą nedarbo išmoką už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Akivaizdu, jog atsakovas, nesant teisėto pagrindo, dėl kito asmens apsirikimo, nepagrįstai praturtėjo ir nereagavo į pareiškėjo 2020 m. balandžio 15 d. raginimą iki 2020 m. gegužės 28 d. grąžinti Utenos skyriui nepagrįstai įgytą turtą – 191,06 Eur dydžio nedarbo išmoką.

CK 6.237 straipsnio 1 dalyje bei CK 6.242 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prievolė asmenims, nepagrįstai įgijusiems turtą, jį grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Atsakovo įgytos piniginės lėšos negali būti pagrindžiamos teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civiliniu teisių atsiradimo pagrindu, aplinkybė ar atsakovas šį turtą įgijo tyčia ar per kito asmens neatsargumą, nerado įtakos jo pareigai grąžinti be pagrindo įgytą turtą, todėl pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius prašymas priteisti iš atsakovo E. R. 191,06 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką yra pagrįstas ir tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus prašymą tenkinti.

Iš atsakovo E. R. pareiškėjai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui priteisti 191,06 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.