Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens Nordea Bank AB atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutarties, kuria patvirtintas patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. R. ir E. R. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, antstolis J. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-19 nutartimi pareiškėjams L. R. ir E. R. iškelta bankroto byla, jų bankroto administratore paskirta S. Š. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-21 nutartimi patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėlesnėmis teismo nutartimis bankroto proceso metu buvo tikslinamas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-09 nutartimi patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo planas.Bankrutuojančių L. R. ir E. R. bankroto administratorė S. Š. 2017-02-01 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Administratorė nurodė, jog kreditorių susirinkimui buvo pateiktas tvirtinti patikslintas mokumo atkūrimo planas, tačiau kreditoriai patikslintam mokumo atkūrimo planui nepritarė. Dėl to bankroto administratorė teismo prašė patvirtinti patikslintą L. R. ir E. R. mokumo atkūrimo planą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-07-18 nutartimi prašymą patenkino ir patvirtino patikslintą L. R. ir E. R. mokumo atkūrimo planą. Teismas nustatė, kad 2017-01-30 vyko pakartotinis kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo nepritarta patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui. Teismas taip pat nustatė, kad daugiausia balsų turintis kreditorius Nordea Bank AB Lietuvos skyrius nepritarė patikslinto mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, jog pareiškėja E. R. nesiekia gauti daugiau pajamų bei nededa pakankamai pastangų persikvalifikuoti, taip pat pareiškėjai nepagrįstai siekia sutrumpinti plano įgyvendinimo terminą iki 36 mėnesių. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėja nuo 2017 metų pradžios pradėjo vykdyti individualią veiklą ir per mėnesį gauna apie 400 Eur pajamų, todėl teismas nesutiko su kreditoriaus argumentais, jog ji nesiekia dirbti ir gauti daugiau pajamų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja augina du nepilnamečius vaikus, todėl jos galimybės dirbti visu etatu yra ribotos. Teismas įvertino ir tai, kad pareiškėjų teisę patikslinti mokumo atkūrimo planą ir sutrumpinti plano įgyvendinimo trukmę numato galiojantis Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Kadangi pareiškėjai dirba ir nuolat gauna pajamas, imasi realių veiksmų patenkinti kuo didesnę kreditorių reikalavimų dalį, teismas konstatavo, kad 3 metų plano įgyvendinimo terminas nėra per trumpas ir nepažeis skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas sprendė, jog patikslintas mokumo atkūrimo planas atitinka įstatymo reikalavimus, todėl teismas ši planą patvirtino.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-18 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netvirtinti patikslinto mokumo atkūrimo plano. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai patvirtino mokumo atkūrimo planą, kurio įgyvendinimo terminas buvo sutrumpintas iki 3 metų. Apeliantės teigimu, bankrutuojantys asmenys nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima sutrumpinti plano įgyvendinimo trukmę, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl patvirtinus patikslintą mokumo atkūrimo planą buvo sudarytos sąlygos nepagrįstai nurašyti skolas, tuo pažeidžiant skolininkų ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą.Teismas nepagrįstai sprendė, jog patikslintame mokumo atkūrimo plane yra numatytos tinkamos bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo priemonės. Apeliantė teigė, kad E. R. nesąžiningai nesiekia dirbti ir gauti daugiau pajamų kreditorių reikalavimams patenkinti, nes plane nėra numatyta jokių realių jos mokumo atkūrimo priemonių, o vien nepilnamečių vaikų turėjimas nėra priežastis nedirbti. Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankrutuojantys L. R. ir E. R. prašo skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-18 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad teismas pagrįstai sutrumpino mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą iki 3 metų, nes tokią pareiškėjų teisę numato įstatymas. Bankrutuojantys asmenys nurodė ir tai, kad jie siekia atkurti savo mokumą ir patenkinti kuo daugiau kreditorių reikalavimų. E. R. dirba pagal darbo sutartį 0,25 etato bei vykdo individualią veiklą, todėl tai leis daugiau lėšų skirti kreditoriams. Pareiškėjų teigimu, per visą bankroto procesą kreditoriams jie yra sumokėję jau 42 138 Eur, o iki plano vykdymo pabaigos planuojama padengti dar apie 1 500 Eur skolų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliantė skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai patvirtino mokumo atkūrimo planą, kurio įgyvendinimo terminas buvo sutrumpintas iki 3 metų. Apeliantės teigimu, bankrutuojantys asmenys nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima sutrumpinti plano įgyvendinimo trukmę, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl patvirtinus patikslintą mokumo atkūrimo planą buvo sudarytos sąlygos nepagrįstai nurašyti skolas, tuo pažeidžiant skolininkų ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 5 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2015-12-31, buvo nustatyta, kad fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 5 metai. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostata nuo 2016-01-01 buvo pakeista, nustatant, kad plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 6 dalį, fiziniai asmenys, kurių bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi teisę siūlyti keisti plano įgyvendinimo trukmę Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje išdėstytas Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimo įstatymui, anksčiau pradėtose fizinių asmenų bankroto procedūrose patvirtintų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planų įgyvendinimo trukmė nėra keičiama (trumpinama) automatiškai. Esant atitinkamam prašymui dėl šios trukmės trumpinimo, šį klausimą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-969/2017). Įvertinęs aptartas teisinio reguliavimo nuostatas bei kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju turi būti vertinama, ar sutrumpinus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą bus užtikrinta skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyra.Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad bankroto byla pareiškėjams iškelta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-19 nutartimi, jų mokumo atkūrimo planas patvirtintas teismo 2015-02-09 nutartimi, plano įgyvendinimo trukmė – 5 metai. Bylos duomenys patvirtina, kad 2017-01-13 ir 2017-01-30 kreditorių susirinkimuose buvo svarstomas patikslintas pareiškėjų mokumo atkūrimo plano projektas, kuriame plano įgyvendinimo trukmė buvo sutrumpinta iki 3 metų. Patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui nepritarė kreditorius Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, kreditorių susirinkime turintis 88,42 proc. balsų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas plane numatyto jo įgyvendinimo termino pagrįstumą, nurodė, jog pareiškėjai dirba ir nuolat gauna pajamas, imasi realių veiksmų patenkinti kuo didesnę kreditorių reikalavimų dalį, todėl 3 metų plano įgyvendinimo terminas nėra per trumpas ir nepažeis skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros. Įvertinęs byloje esančią medžiagą apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria nurodytiems pirmosios instancijos teismo argumentams. Iš bylos duomenų matyti, kad bankroto proceso metu iš varžytynių buvo parduotas pareiškėjams priklausęs butas, iš šio turto pardavimo gautomis lėšomis buvo atsiskaityta su įkaito turėtoju AB DNB banku, taip pat iš dalies atsiskaityta su pirmos eilės kreditoriais. Bankroto administratorės 2017-01-24 išvadoje nurodyta, kad iš varžytynių parduotino turto pareiškėjai nebeturi, kreditorių reikalavimams tenkinti lėšos yra skiriamos iš jų gaunamo darbo užmokesčio. Šioje išvadoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjų gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 300 Eur. Patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad pareiškėjo L. R. darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 1 500 Eur neatskaičius mokesčių, pareiškėja E. R. gauna apie 100 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, taip pat apie 400 Eur pajamų iš individualios veiklos. Pagal teismo 2015-02-09 nutartimi patvirtintą mokumo atkūrimo planą pareiškėjų būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį skiriama 1 129 Eur, administravimo išlaidų dydis per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 80 Eur. Taigi nors ir galima sutikti su apeliantės skundo nuostata, kad per 5 metų plano įgyvendinimo terminą būtų galima patenkinti didesnę kreditinių reikalavimų dalį nei 3 metų plano įgyvendinimo laikotarpiu, tačiau įvertinus pareiškėjų šeimos gaunamų pajamų dydį yra akivaizdu, jog skirtumas tarp 3 ir 5 metų patenkintos kreditorių reikalavimų dalies neleistų reikšmingai sumažinti skolinių įsipareigojimų kreditoriams dydžio. Be to, šiuo laikotarpiu būtų patirtos dar didesnės bankroto administravimo išlaidos, kurios yra apmokamos pirmiausia, todėl net ir palikus maksimalų plano įgyvendinimo terminą, kreditorių siekiamas rezultatas nebūtų pasiektas, o skolininkų teisės dar du metus būtų varžomos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad siekiant užtikrinti kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą šiuo atveju nėra tikslinga palikti pagal ankstesnį teisinį reguliavimą galiojusį maksimalų bankroto procedūros terminą. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad patikslintame mokumo atkūrimo plane numatytas 3 metų jo įgyvendinimo terminas nėra per trumpas, todėl teismas turėjo pagrindą šį planą patvirtinti. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog patikslintame mokumo atkūrimo plane yra numatytos tinkamos bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo priemonės. Apeliantė teigė, kad E. R. nesąžiningai nesiekia dirbti ir gauti daugiau pajamų kreditorių reikalavimams patenkinti, nes plane nėra numatyta jokių realių jos mokumo atkūrimo priemonių, o vien nepilnamečių vaikų turėjimas nėra priežastis nedirbti. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra numatytas reikalavimas mokumo atkūrimo plane nurodyti priemones, skirtas fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Taigi plane numatytos mokumo atkūrimo priemonės turi būti realios, patvirtinančios maksimalias asmens pastangas atkurti savo mokumą ir užtikrinti maksimalų jo kreditorių interesų patenkinimą.Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su patikslinto mokumo atkūrimo plano dalimi dėl mokumo atkūrimo priemonių ir nurodo, jog E. R. nesąžiningai nesiekia dirbti ir gauti daugiau pajamų kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl patikslintame plane numatytos jos mokumo atkūrimo priemonės nėra pakankamos. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad 2015-02-09 nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane buvo numatyta, jog pareiškėja E. R. niekur nedirba, augina mažamečius vaikus, yra užsiregistravusi Lietuvos darbo biržoje ir laukia darbo pasiūlymų. Skundžiama nutartimi patvirtintame patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini), taip pat pareiškėja nuo 2017 metų sausio mėnesio vykdo individualią veiklą, susijusią su nagų priežiūros priemonių prekyba internetu. Iš byloje pateikto gyventojo individualios veiklos pajamų – išlaidų apskaitos žurnalo matyti, jog ši veikla yra vykdoma reguliariai ir pareiškėja gauna pajamas iš šios veiklos. Taigi akivaizdu, kad plano vykdymo laikotarpiu įsidarbinusi bei pradėjusi vykdyti individualią veiklą pareiškėja E. R. atlieka realius veiksmus šeimos pajamoms padidinti, todėl tai patvirtina jos pastangas atkurti savo mokumą ir skirti lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjos gaunamos pajamos nėra didelės šiuo atveju negali būti vertinama kaip jos nesąžiningas siekis išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ar nepakankamos pastangos atkurti savo mokumą. Ta aplinkybė, kad plane nėra numatyta konkrečių sumų, kurias pareiškėja planuoja gauti iš individualios veiklos šiuo atveju taip pat nepatvirtina kreditoriaus teisių pažeidimo, nes vykdomos individualios veiklos specifika, susijusi su prekyba internetu, objektyviai apsunkina galimybę prognozuoti tikslų būsimų pajamų dydį. Pirmosios instancijos pagrįstai įvertino ir tai, jog pareiškėjai turi nepilnamečių vaikų, todėl tai objektyviai apsunkina pareiškėjos galimybę dirbti visą darbo laiką. Įvertinęs byloje esančią medžiagą apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog E. R. nesąžiningai nesiekia dirbti ir gauti daugiau pajamų kreditorių reikalavimams patenkinti. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad patikslinto mokumo atkūrimo plano dalis dėl pareiškėjų mokumo atkūrimo priemonių atitinka įstatymo reikalavimus ir nepažeidžia skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros, todėl teismas pagrįstai patvirtino patikslintą mokumo atkūrimo planą.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.