Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nemėžio totorių bendruomenės atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Metalmeta“ ieškinį atsakovui Nemėžio totorių bendruomenei dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo Nemėžio totorių bendruomenės atstovė adv. S. Augėnaitė pateikė prašymą pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-12-19 nutartimi atsakovui taikomą laikinąją apsaugos priemonę - Nemėžio totorių bendruomenės piniginių lėšų areštą - į Nemėžio totorių bendruomenės turimą nebaigtą statyti pastatą žemės sklype, esančiame adresu Totorių g. 4, Nemėžis, Vilniaus rajonas, leidžiant atlikti šio pastato statybos darbus, nurodant, kad teismo 2008-12-19 nutarties pagrindu pirmiausia buvo areštuotos Nemėžio totorių bendruomenės piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje. Tokia laikinoji apsaugos priemonė visiškai suparalyžavo atsakovo atsiskaitymus. Pateikė teismui ir ieškovui 2009-06-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 128- 09- 184 kopiją, iš kurios matyti, kad Nemėžio totorių bendruomenė turi kitokio turto - nevisiškai baigtą statyti pastatą, kuris šiuo metu dar nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tačiau, atsakovo įsitikinimu, registracijos nebuvimas šiuo atveju nereiškia, kad šis turtas neturi jokios vertės. Nebaigtas statyti pastatas yra valstybinės žemės sklype, kuriuo Nemėžio totorių bendruomenė naudojasi panaudos sutarties pagrindu. Pastato statybos teisėtumą patvirtina nekilnojamojo turto registro išrašo 10,1 punkte nurodyta kadastro žyma, kad yra išduotas statybos leidimas. Šio turto atžvilgiu gali būti taikoma laikinoji apsaugos priemonė - atsakovo turto areštas, kadangi nebaigtas statyti pastatas gali būti gana konkrečiai identifikuojamas. Jei visgi kiltų klausimas dėl šio turto vertės, tai laikinąją apsaugos priemonę taikantis antstolis turi teisę vadovaujantis CPK 681 str. Pakeitus šiuo metu taikomą laikinąją apsaugos priemonę - piniginių lėšų areštą - į turto areštą, nebus pažeista ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra, kadangi ieškovo reikalavimams užtikrinti bus areštuotas konkretus vertę turtintis turtas, o atsakovui tokia laikinoji apsaugos priemonė būtų ekonomiškai naudinga, ypatingai šiuo sunkiu visai valstybei laikotarpiu.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-09-16 nutartimi atmetė atsakovo Nemėžio totorių bendruomenės prašymą pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-12-19 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas konstatavo, kad atsakovas prašė areštuoti Nemėžio totorių bendruomenės turimą nebaigtą statyti pastatą žemės sklype, esančiame adresu Totorių g. 4, Nemėžis, Vilniaus r., kuris šiuo metu nėra nustatyta tvarka suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, turintis unikalų numerį ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nors atsakovas pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo 2009-06-17 protokolą apie žemės sklype Totorių g.4, Nemėžio k., Vilniaus r., kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir panaudos 2004-06-25 sutarties pagrindu yra suteiktas Nemėžio totorių bendruomenei, esančius nebaigtus statyti pastatus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog šių duomenų pakanka siekiant užtikrinti ieškovų reikalavimus, nes faktinių aplinkybių protokolas negali patvirtinti prašomo areštuoti turto nuosavybės teisių priklausymą atsakovui. Teismas taip pat motyvavo, kad neįregistravus prašomo areštuoti turto Nekilnojamojo turto registre, nepagrįstai atsakovas nurodo, jog nebaigtas statyti pastatas gali būti konkrečiai identifikuojamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pagrindu ir areštuotas. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbi yra aplinkybė, kad byloje nėra pateikta duomenų apie prašomo areštuoti objekto rinkos vertę, kadangi nesant šių duomenų teismas negali įvertinti ar, areštavus prašomą turtą, bus užtikrinti ieškovų reikalavimai. Nors atsakovas nurodo, kad turto vertę gali nustatyti laikinąją apsaugos priemonę taikantis antstolis vadovaujantis CPK 681 str., tačiau CPK 681 str., reglamentuojantis areštuoto turo įkainojimą, taikomas vykdymo procese. Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymui pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes priešingu atveju, areštavus nustatyta tvarka nesuformuotą kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą, kuris nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė neatliks užtikrinimo funkcijos, laikinosioms apsaugos priemonėms keliamų tikslų bei taikymo sąlygų. CPK 146 str. 3 d. numato galimybę paskirtą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti ar panaikinti jeigu atsakovas įmoką reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama, taip pat atsakovas gali įkeisti savo turimą turtą ieškovui ir tokiu būdu užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tačiau atsakovas nėra pateikęs duomenų, patvirtinančių, kad yra atlikęs CPK 146 str. 2 d. nurodytus veiksmus. Nenustatęs aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-12-19 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas atmetė atsakovo Nemėžio totorių bendruomenės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas Nemėžio totorių bendruomenė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-09-19 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. pakeisti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2008-12-19 nutartimi atsakovui taikomą laikinąją apsaugos priemonę - Nemėžio totorių bendruomenės piniginių lėšų areštą - į Nemėžio totorių bendruomenės turimą nebaigtą statyti pastatą žemės sklype, esančiame Totorių g. 4, Nemėžis, Vilniaus r., leidžiant atlikti šio pastato statybos darbus. Nurodo, kad CPK 145 str. 1 d. 1 p. nustatyta laikinoji apsaugos priemone - atsakovo nekilnojamojo daikto areštas. Pagal CK 4.2 str. 1 d. nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojamieji daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. CK 1.98 str. 2 d. įtvirtinta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Statybos įstatymo 2 str. 7 d. numatyta, kad pastatas - stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemes ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 str. nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės normas, darytina išvada, kad daiktas priskiriamas nekilnojamųjų daiktų rūšiai ne priklausomai nuo jo įregistravimo nekilnojamojo turto registre, o priklausomai nuo jo fizinių savybių, t.y. galimumo daiktą perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame 2009-06-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 128-09-184 nurodytas turtas laikytinas nekilnojamuoju daiktu. Tokiu būdu Vilniaus rajono apylinkės teismas neteisingai aiškino materialines teisės normas, t.y. CK 1.98 str. 2 d.; 4.2 str. 1 d. Nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad teismas negali įvertinti, ar areštavus prašomą turtą bus užtikrinti ieškovo reikalavimai, nes byloje nėra pateikta duomenų apie prašomo areštuoti objekto rinkos vertę, o antstolis, vadovaudamasis CPK 681 str., turto vertę gali nustatyti tik vykdymo procese. Visų pirma, Vilniaus rajono apylinkės teismas, priimdamas UAB „Metalmeta“ ieškinį bei taikydamas laikinąją apsaugos priemonę 2008-12-19 nutartimi, taip pat neturėjo jokių duomenų apie Nemėžio totorių bendruomenės turimo turto vertę, pinigų likučius sąskaitose ir pan. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į procesines teisės normas areštuojamo (aprašomo) turto vertės nustatymo klausimu. CPK 675 str. 3 d. nurodyta, kad vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą; šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo. CPK 678 str. išvardinti reikalavimai turto arešto aktui. Pagal CPK 678 str. 1 d. 5 p. turto arešto akte turi būti nurodoma: kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. CPK 678 str. 3 d. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu areštuojant turtą sudaromas turto aprašas, duomenys, nurodyti CPK 678 str. 1 d. 5 p., įrašomi į turto aprašą. Taigi, akivaizdu, kad vykdydamas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, antstolis turi teisę vadovaudamasis CPK 681 str. skirti ekspertizę turto vertei nustatyti.

Ieškovas UAB „Metalmeta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-09-16 nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis yra visiškai teisėta ir pagrįsta, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias teisės normas, nepažeidė procesinių teisės normų. Atskirasis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

k onstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.). Vadovaujantis CPK 146 str. 1 d., teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, turi vadovautis CPK 144 str. nuostatomis ir įvertinti tai, ar, pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, jos vis dar atliktų savo funkciją – užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju, o taip pat tai, ar nebus pažeisti ekonomiškumo bei proporcingumo principai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog atsakovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrindą sudarančių sąlygų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo prašomas areštuoti turtas nėra tinkamai suformuotas, kaip nekilnojamojo turto objektas ir nėra registruotas registre. Tą prašyme patvirtino ir pats atsakovas, nurodydamas, kad prašomas areštuoti turtas yra neįregistruotas ir stovi valstybei priklausančiame žemės sklype, esančiame Totorių g. 4, Nemėžio k., Vilniaus r. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 145 str. 1 d. 1 p. leidžia areštuoti tik atsakovo nekilnojamąjį turtą, kadangi vadovaujantis Turto arešto aktų registro įstatymu, yra areštuojama turto nuosavybės teisė. Teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, atsakovas neįrodė, kad turtas priklauso jam nuosavybės teise. Kadangi turtas nėra registruotas kaip nekilnojamojo turto objektas iš viso ir nėra registruotas atsakovo vardu, jis priklauso žemės sklypo savininkui, kaip pagrindinio nekilnojamojo daikto (t.y. žemės sklypo) priklausinys (CK 4.40 str. 1 d.). Todėl atsakovui neįrodžius savo teisių į šį turtą, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės areštuoti Lietuvos Respublikai, kaip pagrindinio daikto (žemės) savininkui, priklausančio turto.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui neįrodžius ir nepagrindus savo prašymo keisti laikinąsias apsaugos priemones, sprendimą užtikrinant turtu, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo nurodyto turto areštas adekvačiai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir ieškovo interesus kaip piniginių lėšų areštas. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkinamas ieškinys.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis CPK 146 str. 2 d., laikinosios apsaugos priemonės gali būti netaikomos, jei atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikia banko garantiją ar laidavimą arba įkeičia turtą. Taigi atsakovas turi galimybę įregistruoti jo prašomą areštuoti turtą ir tada jį įkeisti.

Laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, todėl šalių teisių visiška pusiausvyra tiesiogine prasme nėra galima, ji turi būti vertinama, aiškinant laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-12-19 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl atsakovo Nemėžio totorių bendruomenės atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus atsakovo atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Nemėžio totorių bendruomenės (į.k. 193171046, adr. Pakalnės g. 5, Nemėžio k., Vilniaus r.) į valstybės biudžetą 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.