Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 9 d. nutarties, kuria E. K. skundas dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2022 m. kovo 31 d. nutarimo buvo netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2022 m. kovo 31 d. nutarimu E. K. nubaustas 160 Eur bauda už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 2 dalyje, nes 2022 m. kovo 3 d. apie 20.53 val., Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje, prevenciškai patikrinus nuteistąjį E. K. dėl apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų ir pasiūlius atlikti greitąją tyrimo priemonę (testą) dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nustatymo, nuteistajam sutikus atlikti testą, nustatyta, kad E. K. vartojo psichiką veikiančias medžiagas (ABP) sintetinį tetrahidrokanabinolį. Su greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatais nuteistasis E. K. susipažino, bet nesutiko. Nuteistasis E. K. psichiką veikiančias medžiagas vartojo be gydytojo paskyrimo pakartotinai, tuo padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 71 straipsnio 2 dalyje (b. l. 8–9).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

7. E. K. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 71 straipsnio 2 dalyje, ir prašo apylinkės teismo nutartį panaikinti. ANK 71 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimą pasitikrinti dėl apsvaigimo. ANK 71 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kuris asmens padaromas pakartotinai.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. kovo 3 d., nuo 20.53 val. iki 21.02 val. laikotarpiu patikrinus apelianto apsvaigimą greitos tyrimo priemonės (testo) pagalba, jam buvo nustatytas psichiką veikiančių medžiagų – ABP (sintetinio tetrahidrokanabinolis) vartojimo faktas. Su greitos tyrimo priemonės duomenimis (rezultatais) apeliantas susipažino, tačiau su jais nesutiko (b. l. 15–16). Jokių prielaidų, kodėl tyrimo rezultatas yra teigiamas, jei narkotinių ar psichotropinių medžiagų jis nevartojo, nenurodė, tačiau 2022 m. kovo 4 d. paaiškinime nurodė, kad labai gailisi (b. l. 17). Bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas būtų vartojęs kokius nors jam gydytojo išrašytus vaistus, kurie galėtų turėti nepageidaujamą šalutinį poveikį ir pan. Nuteistasis neigė vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas, tačiau apylinkės teismo posėdžio metu pripažino, kad jo patikrinimo vakarą jis vartojo Quetiapine 25 mg vaistus, duotus kito nuteistojo ir kurie gydytojo nebuvo išrašyti.

9. Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-42 (toliau – Aprašas) 5 punktu, laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymą sudaro: a) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas (ar yra blaivus / neblaivus, apsvaigęs / neapsvaigęs); b) tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu – esant įtarimui, kad asmuo vartojo alkoholį arba prevenciškai; c) tiriamosios medžiagos paėmimas; d) tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (testu) – esant įtarimui, kad asmuo yra apsvaigęs arba prevenciškai; e) tiriamosios medžiagos siuntimas į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją ir tyrimo išvados gavimas.

10. Aprašo 11.1. punkte numatyta, kad tikrintojas, patikrinęs asmens neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų su alkoholio kiekio matuokliu ar greita tyrimo priemone (testu) ir nustatęs, kad asmuo neblaivus ir (ar) apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau nesutinka su specialiosios techninės priemonės rodmenimis, pasiūlo asmeniui (esančiam laisvės atėmimo vietų įstaigose) pageidaujant, už jo asmenines lėšas, ne vėliau kaip per valandą paimti naują tiriamosios medžiagos mėginį ir ištirti Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija.

11. Šiuo atveju apeliantas pageidavo, kad tiriamosios medžiagos mėginys būtų išsiųstas papildomam tyrimui į Toksikologijos laboratoriją, pateikė 2022 m. kovo 3 d. prašymą (b. l. 18), tačiau neturint savo asmeninėje sąskaitoje pakankamai lėšų, tiriamosios medžiagos mėginys į Toksikologijos laboratoriją nebuvo išsiųstas. Pataisos įstaigos administracija vadovavosi šioje nutartyje aptarto Aprašo nuostatomis ir jokių procedūrinių pažeidimų nepadarė. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo diskriminuojamas, nes tokia pati tvarka yra taikoma visiems be išimčių nuteistiesiems. Nesutikęs su greitosios tyrimo priemonės (testo) rezultatu, apeliantas už savo asmenines lėšas turėjo galimybę atlikti papildomą mėginį, kurio išsiuntimą organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija. Minėtai institucijai nenumatytas tarpininkavimas dėl papildomo mėginio apmokėjimo ir vėlesnio išskaičiavimo iš nuteistojo gaunamų pajamų.

12. Teismas pažymi, kad apelianto apsvaigimo faktą patvirtina ne tik greitojo testo rezultatas, bet ir jaunesniųjų specialistų S. D. bei V. P. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 13, 14) nurodyta informacija. Šiuose pranešimuose pažymėta, kad prevenciškai buvo patikrintas apeliantas ir, atlikus greitos tyrimo priemonės apsvaigimo (girtumo) nustatymo testą, jam nustatytas ABP vartojimo faktas (ABP – sintetinis tetrahidrokanabinolis). Įvykis buvo užfiksuotas vaizdo registratoriais Nr. 18 ir Nr. 53. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo netikėti specialistų S. D. bei V. P. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija, nes bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėti asmenys būtų suinteresuoti apkalbėti apeliantą ar kaip nors jam pakenkti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde taip pat nenurodė, jog tarp jo ir minėtų pareigūnų tvyrotų nesantaika, nesutarimai ar konfliktai. Be to, tarnybiniai pranešimai pataisos namų direktoriui buvo surašyti iš karto po užfiksuoto įvykio, t. y. tą pačią dieną, vadinasi, pareigūnams nebuvo laiko kurti kokių nors nepagrįstų versijų ir pan.

13. Apygardos teismas pažymi, kad testas iš šlapimo yra labiausiai paplitęs narkotikų tyrimo metodas. Jis yra neskausmingas, greitas ir ekonomiškas. Be to, gali patikrinti tiek nelegalius, tiek receptinius vaistus. Narkotikų testuose iš šlapimo naudojamas ribinis lygis. Tai reiškia, kad rezultatas bus teigiamas tik tuo atveju, jei narkotiko kiekis viršys tam tikrą lygį. Taigi, greito tyrimo priemonės patikimumas yra pakankamai aukštas, nes ribinio lygio buvimas padeda išvengti tokių situacijų, kai tam tikras legalus kiekis kanapių, kokos ar opiumo į tikrinamojo organizmą gali patekti su maistu ir pan. Duomenų, kad testo galiojimo laikas būtų pasibaigęs, bylos medžiagoje nėra, kitų aplinkybių, kurios būtų galėję iškraipyti tyrimo rezultatą, taip pat nenustatyta, todėl nesivadovauti greitojo testo duomenimis pagrindo nėra.

14. Nepagrįstais skundo argumentais laikytini ir apelianto teiginiai, jog apylinkės teismas šališkai ir nepagrįstai atmetė jo teiktus įrodymus, prašymus, paaiškinimus. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą apeliantas jokių prašymų ar įrodymų neteikė, nors ir buvo ne kartą apie tai paklaustas, o jo duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu tinkamai įvertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

15. Apeliaciniame skunde akcentuojama teisminė praktika, nurodyta kasacinio teismo nutartis, tačiau pažymėtina, kad teismai, priimdami sprendimus yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų, priimtų tik tos pačios kategorijos analogiškose bylose. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Tačiau, remdamasis tokiu šaltiniu, teismas visų pirma turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apelianto skunde minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinėje byloje Nr. 2AT-30-2014 asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, o ne apsvaigusiam nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Iš to seka, kad tai nėra analogiška byla, ji negali būti pripažinta turinti precedento galią bei ja negalima remtis nagrinėjamu atveju. Skunde aptariami Marijampolės apylinkės teismo sprendimo motyvai nenurodytoje byloje, nelaikytini pagrįstais ar precedento galią turinčiais, nes šio teismo sprendimo motyvų apygardos teismas neturi galimybės patikrinti, nes apeliantas jo nepateikė kartu su apeliaciniu skundu ir nenurodė teismo sprendimo datos bei bylos numerio.

16. Įvertinus aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad apelianto teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą nebuvo pažeista. Apylinkės teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir padarė pagrįstą išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė, padarius ANK 71 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra visiškai įrodyta. Teismo išvados pagrįstos išsamia ištirtų įrodymų visumos analize ir atitinka faktines aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko jas pagrįstomis. Apylinkės teismas skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apelianto skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, todėl skundžiamos apylinkės teismo nutarties naikinimui ar keitimui pagrindas nenustatytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 9 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir E. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.