Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, 2018-05-26 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 259 straipsnio 2 dalį, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarimu nutrauktas 2018-06-25, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 8 punktu ir BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamasis sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

Tai yra, kaltinamasis L. K., 2018-10-10 apie 13.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), pertraukos metu, trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje, įžūliais tyčiniais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto pavartojimu, E. B. vieną kartą galva sudavė smūgį į lūpas ir vieną kartą kumščiu trenkė į pilvą, taip jam sukeldamas fizinį skausmą. Tokiais veiksmais L. K. viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką.

Kaltinamasis L. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką visiškai ir parodė, kad 2018-10-10 apie 13.00 val., į (duomenys neskelbtini) mokyklą su draugais atėjo, kad šiaip pasivaikščioti, nes jis joje nebuvo buvęs. Po mokyklos koridorius vaikščiojo pertraukos metu. Mokyklos trečio aukšto koridoriuje priėjęs prie vieno vaikinuko be jokios priežasties trenkė vieną kartą galva jam į lūpas ir vieną kartą kumščiu į pilvą. Po šio smūgio vaikinas atsitraukė nuo jo, nors jis pats taip pat nebeketino daugiau jo mušti. Yra įsitikinęs, kad savo suduotais smūgiais tam vaikinui sukėlė fizinį skausmą, sutinka, kad toks elgesys yra netinkamas, gailisi (b. l. 49-50).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys.

Nukentėjusysis E. B. parodė, kad 2018-10-10 jis buvo savo mokykloje - (duomenys neskelbtini) mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini). Apie 13.00 val., pertraukos metu, jam su kitais mokyklos mokiniais esant trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje, pamatė link jo pareinantį, jam nepažįstamą, už jį vyresnį vaikiną, kuris nieko jam nesakęs, priėjęs tyčia vieną kartą savo galva sudavė jam smūgį į lūpas bei vieną kartą kumščiu trenkė į pilvą. Po šių smūgių jis pats atsitraukė nuo nepažįstamo vaikino. Dėl kokių priežasčių nepažįstamas vaikinas sudavė smūgius jis nežino, nes jokių nesutarimų neturi. Nepažįstamo vaikino suduoti smūgiai jam sukėlė fizinį skausmą, t. y. tos dienos vakarą priekiniai dantys ir dantenos buvo jautrios, jautėsi pilvo skausmas, tačiau jokių žaizdų, įbrėžimų ar akivaizdžių sumušimo žymių nesimatė. Mama siūlė vykti medicinos apžiūrai, tačiau jis atsisakė, nes jautė, jog šie minėti skausmai praeis po kelių dienų. Dar ir dabar tebejaučia skausmą, tačiau tas skausmas yra daug mažesnis nei buvo vakar vakare. Jam padaryta fizinė žala, tačiau, smūgius sudavusiam vaikinui pretenzijų neturi, nori, kad būtų nubaustas įstatymo nustatyta tvarka ir tiek. Viską matė kiti tuo metu koridoriuje buvę moksleiviai, kurių vardų ir pavardžių nežino (b. l. 24-25).

Nepilnamečio nukentėjusiojo E. B. atstovė pagal įstatymą, R. B., parodė, kad 2018-10-10 apie 13.00 val. iš mokyklos bendruomenės sužinojo, kad jos sūnui E. B., būnant mokykloje, adresu (duomenys neskelbtini), pertraukos metu ne tos pačios mokyklos mokinys sudavė smūgius. Po įvykio sūnus papasakojo, kad pertraukos metu jis buvo mokyklos trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje kur prie jo priėjo nepažįstamas vaikinas vieną kartą galva sudavė smūgį į lūpas bei vieną kartą kumščiu trenkė į pilvą. Paklausus sūnaus už ką jį sumušė, E. patikino, kad jis nepažįsta to berniuko ir pats nežino, nes su niekuo nekonfliktuoja. Apžiūrėjusi sūnaus lūpas, priekinius dantis ir pilvą, jokių akivaizdžių sužalojimų nerado, todėl sutiko su sūnaus nuomone į medikus nesikreipti. Yra įsitikinusi, kad dėl suduotų smūgių jos sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau civilinio ieškinio neteiks (b. l. 16).

Liudytojas P. K. parodė, kad savo sūnų L. K. augina drauge su jo mama, t. y. vaikas auga šeimoje su abiem tėvais, kurioje auga keturi vaikai, L. yra vyriausias vaikas. Sūnus dabar yra pašalintas iš mokymosi įstaigos, todėl šiuo metu niekur nesimoko ir nedirba. Berniukas namuose yra geras, paslaugus, mandagus, klausantis jo ir mamos. Kol L. būna namuose su šeimos nariais, jo elgesys yra tinkamas, tačiau, po susitikimo su draugais jo elgesys visiškai pasikeičia. Jo manymu, taip yra todėl, kad sūnus, būdamas su draugais, nori pasirodyti esantis pats „kiečiausias“. Apie sūnaus suduotus smūgius kitam mokiniui, kažkurioje Plungės mokykloje, sužinojo iš policijos pareigūnų (b. l. 33).

Iš 2018-10-10 tarnybinio pranešimo matyti, kad Klaipėdos AVPK Plungės r. PK RS tyrėja B. Š. pranešė apie tai, jog 2018-10-10 apie 13.06 val., gautas pranešimas, kad mokykloje, adresu. (duomenys neskelbtini), į mokyklą atvykę 15-16 metų, trys kitos mokyklos vaikinukai ir dvi merginos sumušė mokyklos mokinį. Nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) mokykloje, trečio aukšto koridoriuje, pertraukos metu, kitų asmenų akivaizdoje, blaivus L. K., vieną kartą galva smogė E. B. į veido sritį ir vieną kartą kumščiu smogė į pilvą. Tokiu būdu L. K. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei E. B. sukėlė fizinį skausmą (b. l. 7).

Iš Klaipėdos AVPK Plungės r. PK alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2018-10-10 15.05 val. L. K. nustatytas – visiškas blaivumas ( 0,00 promilių) (b. l. 11).

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis L. K. 2018-10-10 apie 13.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), pertraukos metu, trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje, įžūliais tyčiniais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto pavartojimu, E. B. vieną kartą galva sudavė smūgį į lūpas ir vieną kartą kumščiu trenkė į pilvą, taip jam sukeldamas fizinį skausmą, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnis).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais, numatytais BK 91 straipsnyje. Taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis nusikalto ne pirmą kartą, teisiamas už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, nesimoko, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, į tai, kad už padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimui numatytos alternatyvios bausmės, darytina išvada, kad bausmės tikslai bei teisingumo principas gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam trumpalaikio laisvės apribojimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi ir prokuroro prašymu, L. K. įpareigotinas 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Išaiškinti L. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu bausmės dydžiu, galės paskirti bet kokias kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.